Seimas svarsto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas, kurias parengė liberalas Andrius Bagdonas. Šios pataisos numato galimybę apmokestinti automobilių stovėjimą, ypač kurortuose, kur vasaros sezono metu itin trūksta vietų automobiliams statyti. Pagrindinis pataisų tikslas - leisti kurortams skirtas KPPP lėšas naudoti atitolusių aikštelių įrengimui, siekiant sumažinti automobilių kamščius miestuose ir užtikrinti gyventojams bei poilsiautojams patogias sąlygas ilsėtis.
Pasak A. Bagdono, sprendimus dėl aikštelių statybos ir jų apmokestinimo priimtų pačios savivaldybės. Jis siūlo, kad simbolinis mokestis galėtų padengti administravimo kaštus. Pavyzdžiui, Palangoje ar Neringoje dviejų lygių aikštelės įrengimas galėtų kainuoti iki 5 mln. eurų. Nereikia skubėti įrengti visų aikštelių iš karto - tai galėtų būti ilgalaikis projektas, planuojamas savivaldybės viešosios infrastruktūros tvarkymo kontekste.
Konservatorius Edmundas Pupinis išreiškė nuogąstavimą, kad leidus KPPP lėšas naudoti automobilių aikštelių įrengimui, kurortai gali prašyti didesnio finansavimo iš Susisiekimo ministerijos. Demokratų frakcijos narė Laima Nagienė teigė, kad savivaldybės, jau renkamos mokesčius už įvažiavimą į kurortus ir automobilių statymą, papildomas pajamas galėtų skirti eismo infrastruktūros plėtrai. Ji taip pat pabrėžė, kad tai sukurtų išskirtines sąlygas konkrečiai kurortiniams miestams.
Kita vertus, „valstietė“ Ligita Girskienė suabejojo tokios idėjos praktiniu pasiteisinimu, pateikdama Klaipėdos pavyzdį, kur viena aikštelė nuolat būna tuščia. Ji kėlė klausimą, kaip bus įtikinti žmones palikti automobilius ir keliauti į poilsio vietas viešuoju transportu ar kitomis alternatyviomis priemonėmis.
Liberalė Edita Rudelienė, buvusi Trakų merė, pasiūlė KPPP lėšas naudoti aikštelių įrengimui ne tik kurortuose, bet ir kitose savivaldybėse, kur taip pat susiduriama su parkavimo problemomis.
Pokyčiai Vilniuje: nauji įkainiai ir zonos
Nuo 2026 m. sausio 12 d. atvira automobilių stovėjimo aikštelė šalia Lietuvos Respublikos Seimo taps mokama. Joje bus taikoma Raudonosios zonos rinkliava: 2,5 Eur/val., mokama pirmadieniais-šeštadieniais nuo 8:00 iki 22:00. Aikštelė talpina 187 automobilius.
Iki šiol ši aikštelė buvo intensyviai naudojama siekiant išvengti rinkliavos aplinkinėse gatvėse, todėl jos užimtumas darbo dienomis nuolat siekdavo apie 100 proc. Dėl nuolatinės kontrolės stokos dažnai vykdavo chaotiškas parkavimas, statoma ant šaligatvių, žolės, asmenų su negalia vietose, blokuojami pravažiavimai. Įvedus vietinę rinkliavą, tikimasi sumažinti netvarkingą parkavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams rasti laisvų vietų.
Donatas Dirginčius, JUDU Automobilių stovėjimo veiklos organizavimo vadovas, teigia, kad aikštelė neatitinka paslaugų kokybės standarto, o tikslas - daugiau tvarkos, saugumo ir didesnė galimybė rasti laisvą vietą tiems, kuriems jos iš tiesų reikia. Atsiskaitymo būdai apima parkomatus (banko kortele arba grynaisiais), mobiliąsias programėles (m.Parking ir kitų paslaugų teikėjų) bei SMS žinutes.
Vilniaus miestas susiduria su problema dėl nuolat perpildytų stovėjimo vietų, kur užimtumas dažnai viršija 85 proc. Iki lapkričio mėnesio savivaldybės tarybos priimto sprendimo, žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti 19 metų, o mėlynosios ir raudonosios - 7 metus. Esami mokesčiai neatitiko realios ekonominės situacijos ir nepadėjo spręsti stovėjimo vietų trūkumo problemų.
Naujieji įkainiai ir zonų pokyčiai (nuo 2025 m. liepos 1 d.)
- Mėlynoji zona: 3,5 Eur už pirmąją stovėjimo valandą, 4,0 Eur/val. - nuo antrosios. Zona apmokestinta visą parą (24/7).
- Raudonoji zona: 2,5 Eur už valandą, apmokestinama I-VI nuo 8 iki 22 val.
- Geltonoji zona: 1,0 Eur už valandą, apmokestinama I-V nuo 8 iki 20 val.
- Žalioji zona: 0,5 Eur už valandą, apmokestinama I-V nuo 8 iki 18 val.
Vilniuje išlieka mažiausi parkavimo įkainiai, lyginant su kitomis Baltijos šalių sostinėmis. Mėlynoji zona mažėja, o raudonoji didėja, siekiant geriau atspindėti parkavimo poreikius ir eismo intensyvumą. Tikimasi, kad tai padės užtikrinti didesnį vietų prieinamumą ir efektyvesnį stovėjimo vietų naudojimą.
Naujovės ir išimtys
Baltosios zonos: Bendruomenėms suteikiama galimybė siūlyti apmokestinti savo kiemus. Nustačius 0,2 Eur rinkliavos už valandą mokestį, gyventojai galės išsiimti leidimus. Surinktos lėšos bus nukreiptos į Kaimynijų programą, gerinant gyvenamosios aplinkos infrastruktūrą.
Elektromobilių parkavimas: Siekiant skatinti tvaresnį judumą, elektromobiliams žaliojoje, geltonojoje ir raudonojoje zonose parkavimas išliks nemokamas visą parą. Brangiausioje mėlynojoje zonoje pirmoji valanda taip pat bus nemokama, tačiau tik aktyvuota per mobiliąsias programėles. Vėliau antroji valanda kainuos 3,5 Eur, o nuo trečiosios - 4,0 Eur.
Elektroniniai leidimai asmenims su negalia: Popierinės kortelės bus pakeistos elektroniniais leidimais, kurie galios vienerius metus, bus išduodami nemokamai ir leis vieną kartą per valandą keisti registruotą automobilio valstybinį numerį.
Baudos už parkavimą: Gyventojai, nesumokėję už stovėjimą, turi galimybę išvengti administracinio nusižengimo, sumokėdami savivaldybei rinkliavą per 168 valandas. Rinkliavos dydis atitinka visos dienos automobilio statymo kainą toje zonoje.
Reverse Parking with Cones //Reverse Park Step by Step
Nuo liepos 1 d. gerokai pabrango automobilių statymas Vilniaus centrinėse zonose. Brangiausioje mėlynojoje zonoje stovėjimas nuo liepos 1 d. kainuoja 3,5 Eur už pirmąją valandą, 4 Eur - nuo antrosios. Raudonojoje zonoje valandai dabar kainuoja 2,5 Eur, geltonojoje - 1 Eur, žaliojoje - 0,5 Eur.
Sudaroma galimybė bendruomenėms siūlyti apmokestinti savo kiemus. Nusprendus apmokestinti baltosios zonos teritorijas, bus nustatomas 0,2 euro rinkliavos už valandą mokestis. Gyventojai šioje zonoje galės išsiimti leidimus: pirmas leidimas nieko nekainuos, antras leidimas per mėnesį kainuotų 6 eurus.
Nuo 2025 m. liepos 1 d. mėlynojoje rinkliavos zonoje elektromobilių stovėjimas bus nemokamas tik pirmąją stovėjimo valandą, antroji stovėjimo valanda kainuos 3,5 Eur, o nuo trečiosios valandos - 4 Eur už valandą.
Parkavimo zonos taip pat šiek tiek keisis. Pavyzdžiui, Senamiestyje, prie Tymo turgaus, buvusi geltona zona taps raudona. Tokiu būdu, išplėsdami mokamo parkavimo zonas, politikai siekia reguliuoti eismo srautus ir skatinti alternatyvius kelionių būdus, pagerinti ekologinę būklę.
Namų bendrijos sprendimą apmokestinti savo kiemą galės priimti Civiliniame kodekse numatyta tvarka, jei už balsuos 50 proc. „plius vienas“ žmogus. Siūlantys naują parkavimo zoną daugiabučių kiemuose politikai mano, kad „baltosios“ zonos padės tiems gyventojams, kurių kiemai prigrūsti „svečių“ automobilių, todėl nelieka vietos tikriesiems kiemo šeimininkams.