Lietuvos įstatymų leidėjai nuolat siekia tobulinti baudžiamąją ir administracinę teisę, atsižvelgdami į visuomenės poreikius ir tarptautinę praktiką. Vienas iš svarbiausių pastarojo meto pokyčių - galimybė administracinį areštą pakeisti pinigine bauda arba viešaisiais darbais, taip pat pakeitimai, susiję su mokesčių vengimu ir kitais finansiniais nusikaltimais.
Administracinio arešto pakeitimo galimybės
Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, bet kuri piniginė bauda gali būti pakeista administraciniu areštu iki 30 parų. Tačiau pastebėta, kad kartais areštas asmeniui nėra pakankama bausmė, nes areštinėje galima šiltai pabūti ir gauti maisto. Dėl to valstybė, vietoj to, kad jai būtų atlyginta žala, patiria papildomų nuostolių už pažeidėjų išlaikymą arešto patalpose. Siekiant didinti bausmių efektyvumą, pritarta, kad teismas galėtų skirti administracinį areštą atlikti ne tik nepertraukiamu laikotarpiu, bet ir išskaidant jį dalimis. Tai leistų teismui rinktis iš daugiau baudų alternatyvų bei skirti pačią efektyviausią. Pavyzdžiui, greitį viršijančiam pasiturinčiam asmeniui piniginė bauda gali būti ne tokia efektyvi, kaip arešto bausmė, kad ir išskaidyta į keletą savaitgalių. Ilgesnės trukmės nepertraukiamas areštas tokiu atveju gali būti neproporcinga bausmė padarytam pažeidimui, tad skiriant nuobaudą vėl būtų grįžtama prie piniginės baudos. Taigi, taip nebūtų pasiekta bausmės efektyvumo.
Vyriausybė taip pat pritarė ministro siūlymui nustatyti, kad teismas ar kita institucija, paskyrusi piniginę baudą, atsižvelgus į sunkią pažeidėjo materialinę padėtį, jo prašymu visą baudą ar jos dalį galės pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Pakeisti nesumokėtą piniginės baudos dalį visuomenei naudingu darbu teismo galės prašyti ir tie asmenys, kurių materialinė padėtis pasunkės bemokant baudą. Šiems ATPK pakeitimams dar turės pritarti ir Seimas.
Esminiai Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) pakeitimus, kurie turi įtakos mokesčių administratoriaus veiklai.
ANK 137 straipsnio pakeitimas
Pakeistas ANK 137 straipsnio pavadinimas iš „Neteisėtas stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas“ į „Neteisėtas stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas arba naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas“. Taip pat ANK 137 straipsnis papildytas naujomis 5 ir 6 dalimis, kurios nustato atsakomybę už naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą ir už šio nusižengimo padarymą pakartotinai.
ANK 187 straipsnio 3 ir 4 dalies pakeitimas
Šiuo pakeitimu padidintas nustatytas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis nuo 100 iki 400, kai siekiama išvengti mokesčių ar kitų įmokų nepateikiant duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną ar turtą mokesčių administratoriui, kai apie šią pareigą priminė mokesčių administratorius ar asmens pajamų, pelno, turto ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas. Atitinkamai padidinti ir baudų dydžiai: už ANK 187 straipsnio 3 dalies nusižengimą numatyta atsakomybė nuo 400 (buvo 200) eurų iki 6000 (buvo 1040) eurų, o už 4 dalies nusižengimą nuo 1000 (buvo 650) eurų iki 6000 eurų.
ANK papildymas nauju 1871 straipsniu
ANK papildytas nauju ANK 1871 straipsniu, kuris nustato atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą. Straipsnio dispozicijoje nustatyta, kad atsakomybė asmenims kyla tuomet, kai pagal pateiktą deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apskaičiuotų mokesčių, kurių suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, asmuo nesumokėjo būdamas mokus po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Už šį nusižengimą numatyta bauda nuo 700 iki 6000 eurų. Už šį nusižengimą turės teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus ne tik Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai.
ANK 205 straipsnio pakeitimas
ANK pakeitimu atlikti ANK 205 straipsnio 3-6 dalių pakeitimai. Pakeitimu nustatoma, kad administracinė atsakomybė kyla asmenims, kurie aplaidžiu ar apgaulingu apskaitos tvarkymu ar organizavimu padaro turtinę žalą valstybei ar kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Šiuo pakeitimu atsisakoma buvusių administracinės atsakomybės atsiradimo kriterijų, tokių kaip - nesumokėjimas, nuslėpimas. Taip pat nustatomas ir žalos dydis atsakomybės atsiradimui pagal atskirą straipsnio dalį: 1) 3 ir 5 dalyje numatytas nusižengimas kils tuomet, kai bus padaryta turtinė žala nuo 30 iki 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių; 2) 4 dalyje numatytas nusižengimas kils tuomet, kai žala sieks nuo 150 iki 400 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių; 3) 6 dalyje numatytas nusižengimas kils tuomet, kai apgaulingu apskaitos tvarkymu ar organizavimu bus padaryta žala didesnė nei 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimai
2023 m. balandžio 27 d. įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) pakeitimai, kurie taip pat apima svarbius pokyčius, susijusius su finansiniais nusikaltimais ir kitomis sritimis.
Mokesčių vengimo ir kitų finansinių nusikaltimų sušvelninimas ir pakeitimai
Įvedamas labai didelės vertės / žalos požymis - 900 MGL arba 45 000 eurų riba. Pakėlus didelės vertės / žalos ribą nuo 250 MGL iki 400 MGL, kai kurios nusikalstamos veikos, šiuo metu kvalifikuotos pagal didelės vertės / žalos požymį, nesieks naujos ribos (400 MGL arba 20 000 eurų), todėl bus perkvalifikuotos pašalinant kvalifikuojantį didelės vertės / žalos požymį iš įtarimo ar kaltinimo. Esant didelės vertės / žalos požymiui dabartiniai sunkūs nusikaltimai bus prilyginti apysunkiems nusikaltimams, pvz.: BK 182 straipsnį (sukčiavimas), BK 183 straipsnį (pasisavinimas), BK 184 straipsnį (iššvaistymas), BK 199-200 straipsnius (kontrabandos ir akcizinių prekių nusikaltimai). Tačiau įtvirtinta taisyklė turės išimčių, pvz.: BK 180 straipsnis (plėšimas), 181 straipsnis (turto prievartavimas) - pagrindinė veika yra ir bus laikoma apysunkiu nusikaltimu, o kvalifikuojančios veikos (tiek didelė, tiek labai didelė vertė) bus priskiriamos prie sunkių nusikaltimų.
BK 1891 straipsnio pakeitimu pakeista dispozicija, kuri išdėstyta taip: „Tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 900 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“ - taikymo riba pakeliama iki 45 000 eurų.
BK 201 straipsnio pakeitimu, atsižvelgiant į ANK pakeitimą, kuriuo ANK 137 straipsnis papildytas nauju nusižengimu dėl naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo, atliktas BK 201 straipsnio pakeitimas. Minėtame BK straipsnyje yra dekriminalizuojama nusikalstama veika susijusi su alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo.
BK 203 straipsnio (neteisėta juridinio asmens veika) pakeitimu numatyta atsakomybė ne tik už juridinio asmens įsteigimą neteisėtai veiklai nuslėpti ar vadovavimą tokiam juridiniam asmeniui, bet ir įsigijimą juridinio asmens nurodytu tikslu.
BK 204 straipsnio (svetimo prekės ženklo naudojimas) pakeitimu numatyta atsakomybė ne tik už pažymėjimą svetimu prekės ženklu didelį kiekį prekių, bet ir už didelės vertės prekių pažymėjimą svetimu prekių ženklu, taip pat jų įsigijimą, gabenimą, laikymą komerciniais tikslais.
BK 206 straipsnis (tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką) pakeitimu didinama atsakomybės taikymo riba nuo 150 MGL iki 400 MGL dydžio.
BK 208 straipsnio (skolininko nesąžiningumas) pakeitimu didinama atsakomybės taikymo riba - baudžiamoji atsakomybė bus taikoma tik tada, kai bus padaryta didelė turtinė žala (400 MGL) likusiems kreditoriams (dabar pakanka bet kokios turtinės žalos padarymo).
BK 212 straipsnio pakeitimu apibrėžtas stambus mastas - t. y. bus laikoma, kad BK 202 ir 203 str. nurodyto neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla ir neteisėtos juridinio asmens veiklos mastas yra stambus, kai iš šios veiklos gautos paskutinių 12 mėnesių pajamos arba nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 MGL dydžio sumą.
BK 219 straipsnio pakeitimu pakoreguojama 1 dalies dispozicija, numatant, kad baudžiamoji atsakomybė kils asmeniui, kuris pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, būdamas mokus, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų daugiau kaip 300 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Atitinkamai vertinant ar asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, turės būti įvertintas ir asmens mokumas.
BK 219 straipsnio 2 dalyje ir 221 straipsnio (deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas) 2 dalyje didinama kvalifikuojančių požymių (nesumokėtų mokesčių) riba nuo 500 MGL iki 900 MGL, tačiau tuo pačiu baudžiamoji atsakomybė griežtinama, nes keičiama šių kvalifikuotų nusikaltimų sudėčių sunkumo kategorija iš apysunkio į sunkų.
BK 220 straipsnio (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) pakeitimu baudžiamoji atsakomybė švelninama, nes didinama kvalifikuojančio požymio (nesumokėtų mokesčių) riba nuo 750 MGL iki 900 MGL, nors nei nusikaltimo sunkumo kategorija nei bausmės dydis nesikeičia.
BK 222 ir 223 straipsnių pakeitimais papildoma dispozicija ir numatoma, jog baudžiamoji atsakomybė gali kilti asmenims, kurie apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnio pakeitimu nustatyta, kad už 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali atsakyti asmuo, tik tuo atveju, jeigu buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pakeitimais aiškiai atskirtos BK 222 str. ir 223 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos pagal kaltės formą, t. y. BK 223 str. bus inkriminuojamas tik tada, kai jame numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. Jeigu padarytos veikos tyčinės, bus taikomas BK 222 str. Tai bus aktualu tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka nustatytą laiką nebus išsaugomi finansinės apskaitos dokumentai, taip pat kai buhalterinė apskaita buvo netvarkoma arba neorganizuojama teisės aktų nustatyta tvarka. BK 222 ir 223 str. įtvirtintas alternatyvus nusikalstamos veikos pasekmių požymis - didelės turtinės žalos požymis, t. y. pakaks nustatyti, kad dėl apgaulingos ar aplaidžios finansinės apskaitos buvo padaryta didelė turtinė žala (pvz. nesumokėtų mokesčių suma viršija 20 000 eurų). Nebus privaloma nustatyti, ar kilo pasekmės - negalima iš dalies ar visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. BK 222 str. atsiranda nauja kvalifikuojanti nusikaltimo sudėtis - jei padaroma labai didelė turtinė žala.
BK 246 straipsnio pakeitimu papildytas straipsnis 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
BK pakeitimai dėl kontrabandos
Minimali MGL riba baudžiamajai atsakomybei už kontrabandą (BK 199 str.), už muitinės apgaulę (BK 199-1 str.), už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis (BK 199-2 str.), už neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą (BK 200 str.) nesikeičia ir lieka ta pati - 150 MGL arba 7 500 eurų. Šiuo metu esanti kvalifikuojanti šių nusikalstamų veikų dalyko vertės riba - 250 MGL arba 12 500 eurų, didinama iki 900 MGL arba 45 000 eurų, taigi šie nusikaltimai bus priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai tik tada, kai viršys 45 000 eurų sumą. Nurodyti nusikaltimai, kai dalyko vertė bus nuo 150 iki 900 MGL, bus priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai.
Panaikinama BK 199 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už specifinių daiktų (šaunamųjų ginklų, sprogmenų, radioaktyvių, nuodingų medžiagų, strateginių prekių, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų (prekursorių)) kontrabandą. Baudžiamoji atsakomybė už specifinės rūšies daiktų kontrabandą numatyta naujuose straipsniuose, kuriais papildytas BK skyriuose pagal atitinkamą nusikalstamos veikos dalyką (BK 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764).
Panaikinamas BK 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule) - šiuo atveju įstatymo leidėjas nedekriminalizuoja nurodytą nusikalstamą veiką, bet vertina nurodytą straipsnį pertekliniu, nes tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal bendrą sukčiavimo normą (BK 182 str.).
Alternatyvios laisvės atėmimui bausmės
Lietuvos baudžiamoji politika nuosekliai siekia mažinti represinį laisvės atėmimo bausmės poveikį ir skatinti alternatyvias laisvės atėmimui priemones. Šios tendencijos atspindi pasaulines tendencijas, kurios pabrėžia bausmės ekonomijos principą - skirti minimalią, bet pakankamą bausmę, kuri paskatintų nuteistąjį pasitaisyti ir integruotis į visuomenę.
Bausmės ekonomijos principas ir alternatyvų plėtra
Viena iš pagrindinių baudžiamosios justicijos trūkumų Lietuvoje yra dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas. Todėl siekiama diegti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, mažinti represinį bausmių poveikį, siekti asmens, atlikusio bausmę, perauklėjimo bei integravimo į visuomenę. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija šioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatė įtvirtinti bausmės ekonomijos principą - minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Siekiama dažniau taikyti viešuosius darbus, turtines ir kitas bausmes, o ne bausti laisvės atėmimo bausme. Šiame dokumente nustatytos teisėkūros gairės tapo pamatu naujų alternatyvių laisvės atėmimui bausmių įdiegimui ir jų taikymo galimybių išplėtimui 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Baudžiamajame kodekse.
Tarptautinė patirtis ir rekomendacijos
Laisvės atėmimo bausmei alternatyvios priemonės numatytos ir rekomenduojamos taikyti įvairiuose tarptautiniuose teisės aktuose. Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (toliau - Tokijo taisyklėse) įtvirtinama bendra valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, siekiant riboti įkalinimo taikymą. Plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių priemonių taikymą skatina ir Europos Tarybos dokumentai. Dar 1965 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rezoliuciją „Dėl bausmės vykdymo atidėjimo, probacijos ir kitų alternatyvų laisvės atėmimo bausmei“, kurioje rekomendavo mažinti laisvės atėmimo bausmės taikymo mastą bei skatinti laisvės atėmimui alternatyvių priemonių taikymą. Taip pat dar 1976 m. Europos Tarybos Ministrų Komitetas priėmė rekomendaciją „Dėl kai kurių priemonių, alternatyvių laisvės atėmimui“, kurioje pažymėjo, kad alternatyvos laisvės atėmimui ir jų realizacija sąlygoja sėkmingą teisės pažeidėjų socialinę reabilitaciją, reikalauja daug mažesnių ekonominių sąnaudų nei laisvės atėmimas, todėl rekomendavo valstybėms narėms persvarstyti savo baudžiamuosius įstatymus, siekiant išplėsti alternatyvų laisvės atėmimui taikymą.
Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir 1992 m. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija „Dėl Europos bendruomenės sankcijų ir priemonių“ taisyklės bei 2000 m. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje „Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo“ valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką nacionalinėse baudžiamojoje justicijos sistemose bei taikyti laisvės atėmimą kaip ultima ratio.
Baudos kaip alternatyva
Kasmet tarp Lietuvoje užregistruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Didėja ir nuteistųjų už šio pobūdžio nusikalstamas veikas. 2010 metais nuteistieji už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sudarė net 55, 49 proc. visų nuteistųjų. Bauda - turtinio pobūdžio bausmė, kuri yra adekvati, ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškas ar turtinę žalą sukėlusias nusikalstamas veikas. Tačiau bausmių skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobūdžio sankcija nėra pakankamai išnaudojama. Pavyzdžiui, 2010 metais baudos bausmė sudarė tik apie 30 proc. visų paskirtų bausmių. Tuo tarpu užsienio valstybių teismų praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma bausmė ir kai kuriose valstybėse ji sudaro net 80 proc. visų skiriamų bausmių.
Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 - 2012 m. programoje numatė plėtoti bausmių, nesusijusių su įkalinimu, sistemą. Šioje programoje siekiama įtvirtinti bausmės ekonomijos principą - skirtina minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Dažnesnį baudos taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai.
Tačiau reikėtų pabrėžti, jog teismų praktikoje, taikant šios rūšies bausmę, susiduriama su nemažai problemų. Tačiau retai įvertina vieną iš svarbesnių - kaltinamojo mokumą, t.y. ar jis sugebės sumokėti jam paskirtą piniginę sumą. Manytume, jog problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu, deja, nėra tiesiogiai susietas su jokiais aiškiais objektyviais kriterijais. Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese, kurias, mūsų nuomone, irgi būtina išanalizuoti. Taigi baudos dydžiai, turtinės bausmės dydžio nustatymo mechanizmai bei baudos vykdymas tai yra pagrindinės problemos, susijusios su baudos bausme, kurios yra šiame darbe gvildenamos.
Bauda yra įteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Pagal šio kodekso 43 straipsnį bauda taip pat yra bausmė, kuri skiriama juridiniams asmenims už padarytą nusikaltimą. Bauda - piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą.
LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t.y. ji numatyta truputėlį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai: baudžiamųjų nusižengimų sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose), nesunkių nusikaltimų sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijose iš 161 sankcijos), apysunkių nusikaltimų sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš103), sunkių nusikaltimų - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75). Labai sunkių nusikaltimų sankcijose bauda nenumatoma.
Tačiau atlikto tyrimo, baudos bausmės numatymas visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmės - net 89,33 proc. visų sankcijų. Analizuojant 2006 - 2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc.
Šiuo metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc.
| Bausmės rūšis | Taikymo vidurkis (2006-2010 m.) |
|---|---|
| Bauda | 30,66 proc. |
| Laisvės atėmimas | 43,98 proc. |
| Laisvės apribojimas | 13,96 proc. |
| Viešieji darbai | 2,22 proc. |
Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą. Teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą už nusikaltimą, padarytą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir pagal bylos aplinkybes norėdamas skirti švelniausią bausmę, pirmiausia turės apsvarstyti galimybę skirti baudą. Tačiau, kaip jau minėjome, dėl baudos ekonominio pobūdžio jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos, jo turtinės padėties. Todėl, jeigu teismas nuspręs, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis, sankcijos struktūra turės paskirti griežtesnę bausmę.
Viešieji darbai ir baudos bausmės griežtumas išryškėja santykyje su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu. Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra.
Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešųjų darbų negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti.
Be to, svarbu pabrėžti, jog baudos specifinė ypatybė yra tai, kad vykdant šią bausmę nuteistajam pataisos priemonės poveikis netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems vykdant viešuosius darbus bausmę ilgesnį laikotarpį. Nuolatinis pataisos priemonės poveikis nuteistiesiems sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti. Nuteistiesiems, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas (BVK 40 straipsnis).
Kita laisvės atėmimo bausmei BK 42 straipsnyje numatyta alternatyva yra laisvės apribojimas. Kaip ir nagrinėjant baudos ir viešųjų darbų santykį, visų pirma, svarbu atskleisti baudos privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu. Baudos ir laisvės apribojimo bausmes turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam. Asmeniui, nuteistam pinigine bausme yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai.