Triukšmas - viena dažniausių nusiskundimų priežasčių tarp kaimynų, tačiau jis gali kilti ir iš viešųjų erdvių, ypač masinių renginių metu. Nors paprastas triukšmas namuose gali kainuoti nuo 20 iki 80 eurų, didesni pažeidimai ir taisyklių nesilaikymas gali užtraukti žymiai didesnes baudas.
Kada policija kišasi į triukšmo klausimus?
Jei naktį už sienos muzikos garsiai klausosi kaimynai, operatyviai atvykę policijos pareigūnai jiems parodys, kaip išjungti grotuvą, o jei tai nepadės, teks mokėti baudą. Tačiau kai viešose miesto erdvėse vyksta trankūs koncertai, kuriuos girdi keli aplinkiniai rajonai, pirmiausia atsakinga savivaldybė, kuri nepasidomi, kiek tonų garso technikos į renginio vietą atgabens organizatoriai. Kai vėlyvą vakarą ar naktį už sienos kaimynai garsiai klauso muzikos, iškvietus policijos pareigūnus tokie koncertai paprastai greitai baigiasi.
Policijos atstovo teigimu, nėra teisinga palikti policijos pareigūnams vieniems rasti šių situacijų sprendimus, kadangi leidimus renginiams oficialiai išduoda ne policija, o savivaldybė.
Savivaldybių vaidmuo triukšmo prevencijoje
„Savivaldybės tvirtina triukšmo prevencijos taisykles ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi. Pažymėtina, kad savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane nustatomos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonės, muzikinių ir kitų masinių renginių [...] trukmė“, - kalba G.
„Atsisakius perteklinių formalumų, savivaldybės renginių komisija gauna perpus mažiau prašymų, todėl labai sutrumpėjo ir leidimų išdavimo laikas. Savivaldybės administracija per metus išduoda apie 400 leidimų organizuoti renginius mieste, tačiau dideli koncertai sostinėje nevyksta dažnai. Šiltojo sezono metu kasmet viešosiose vietose būna 3-5 koncertai. Pavyzdžiui, šiemet buvo SEL ir roko grupės „Foals“ koncertai Kalnų parke, R.
Teisinė atsakomybė už triukšmą
Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnis nustato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 18 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 6 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. To paties kodekso 48 straipsnis nustato, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 iki 300 eurų.
Renginių organizatorių atsakomybė
Koncertų organizatoriai įsipareigoja akredituotoje laboratorijoje užsakyti triukšmo lygio matavimus, kurie turi būti atlikti arčiausiai esančių gyvenamųjų namų teritorijose. Matavimų rezultatus nedelsiant (ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms po koncerto) turi pateikti Saugaus miesto departamentui [...], taip pat turi užtikrinti, kad koncerto metu nebūtų trikdoma viešoji rimtis, o esant nusiskundimų dėl triukšmo ar viešosios rimties trikdymo iš karto jį nutraukti“, - aiškina G.
„Pagrindine problema laikytinas galimas viešosios rimties trikdymas vykstant renginiui, pavyzdžiui, koncertui. Nors muzikinis renginys vyksta Vingio parke, iš jo sklindantį triukšmą gali girdėti ir gerokai nutolusių teritorijų gyventojai. Koncerto organizatorių patraukti administracinėn atsakomybėn galima ir renginiui pasibaigus, tačiau tokiu atveju nebūtų patenkinti triukšmu besiskundžiantys gyventojai, o ir piniginė bauda realiai nepasiektų keliamų tikslų. Abiem atvejais problema išliktų ir ateityje“, - aiškina G.
Kaip mažinti triukšmą viešose erdvėse?
G. Mažinto teigimu, siekiant išvengti renginius organizuojančių įstaigų ir gyventojų interesų konfliktų, reikėtų pasinaudoti gerąja užsienio valstybių, diegiančių nusikalstamumo prevencijos per aplinkos projektavimą (angl. „Tvirtinant renginių, kuriuose bus naudojami triukšmo šaltiniai, organizavimo vietų sąrašą, reikėtų numatyti, kokios privalomos triukšmo slopinimo priemonės šioje vietoje bus įdiegtos. Per renginius reikėtų atlikti triukšmo matavimus gyvenamosiose vietose, kurių gyventojai veikiami keliamo triukšmo. Remiantis matavimų rezultatais, reikėtų įrengti stacionarias triukšmo slopinimo priemones (barjerus) šiose gyvenamosiose vietose arba įrengti gyvenamųjų namų butuose garso izoliacijos priemones, arba kompensuoti gyventojams išlaidas už šių priemonių savarankišką įsirengimą. Lietuvoje tai galima padaryti ir įgyvendinant būsto renovacijos programą“, - aiškina G.
Tarp triukšmo
tags: #48 #straipsnis #bauda #del #triuksmo