Daugelis vairuotojų nevengia pasišaipyti, kai pamato prie automobilio vairo sėdintį įsitempusį garbaus amžiaus žmogų: suprask, kelyje - potencialus avarijos sukėlėjas. Juo labiau aplinkinių nuostabą kelia, kai septintą ar net aštuntą dešimtį metų bebaigiąs senukas ar močiutė užsimano gauti vairuotojo pažymėjimą.
Kandžių replikų savo adresu išgirdo ir 76 metų Juozas Imbrasas iš Panevėžio rajono Miežiškių miestelio. „Na, dar suprantu, kad visą gyvenimą vairavęs žmogus gali važinėti ir sulaukęs gilios senatvės, bet kad pirmą kartą tokio amžiaus sėstų prie vairo, tai jau dyvai“, - pareiškė vienos vairavimo mokyklos direktorius miežiškiečiui, kai šis pasisakė norįs išmokti vairuoti automobilį.
J.Imbrasas susirado kitą vairavimo mokyklą, sėkmingai išlaikė teorijos egzaminą, tačiau vairavimo egzamino neįveikė. Pyktelėjęs senukas mėgino susigrąžinti sumokėtus pinigus, bet nieko nepešė. Miežiškis kol kas neskuba samdytis vairavimo instruktoriaus ir mokytis papildomai, tačiau svajonės turėti vairuotojo pažymėjimą neatsisako.
Valstybinės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo viršininkas Rimantas Kaulinskas sakė, kad tik vienas kitas garbaus amžiaus žmogus ryžtasi mokytis vairuoti ir gauna vairuotojo pažymėjimą. Tą patį „Panevėžio rytui“ patvirtino ir kelių vairavimo mokyklų darbuotojai. Tačiau visi pašnekovai tikino, jog tokie žmonės, kad ir kokie būtų jų sugebėjimai, verti pagarbos už ryžtingumą.
Pagyvenę mokiniai verti pagarbos
J.Imbraso sodyba Miežiškių gyvenvietėje iškart išduoda, kad čia gyvena netipiškas kaimietis. Namo langai iš vidaus grotuoti, kieme nevaikšto vištos, tvarte nežviegia paršai, nemūkia karvė. Šuns ir to nėra. Traktoriaus priekaba, seno autobuso griaučiai, daug įvairių metalo konstrukcijų rodo, kad šeimininkas linkęs prie technikos. J.Imbrasas patvirtina, jog taip ir yra.
Prieš daug metų su žmona išsiskyręs, vaikų nesusilaukęs vienišius visą savo laiką skiria, kaip jis pats sako, „meistravimui“. Dar gana guvų ir komunikabilų vyrą vietos gyventojai laiko keistuoliu. Prieš beveik porą metų J.Imbrasas nusprendė, kad jam reikia įsigyti vairuotojo pažymėjimą, tačiau pirkti automobilio jis nė neketino.
„Buvau šiek tiek susitaupęs iš pensijos. Negi tuos pinigus pragersi? Pagalvojau, kad jau geriau panaudoti mokslams. Sakau, dabar man tų vairuotojo teisių neprireiks, tačiau tegul bus, gal ateityje pravers“, - pasakojo jis.
Prieš keletą metų J.Imbrasas buvo sumanęs gauti motociklininko pažymėjimą, nors motociklo taip pat neturėjo. Senolis sakė pramokęs važiuoti motociklu, bet išlaikyti egzamino jam nepavykę.
Pasišovęs išmokti vairuoti automobilį, J.Imbrasas dviračiu nuvažiavo į Panevėžį, apėjo vairavimo mokyklas, pasidomėjo kainomis. Patraukliausia pensininkui pasirodė vairavimo mokykla „Pavara“. Prieš tai J.Imbrasas pasitikrino sveikatą ir iš gydytojų gavo pažymėjimą, patvirtinantį, kad sveikatos būklė jam leidžia vairuoti.
Televizorius mokslams netrukdė
Pradėjęs lankyti vairavimo kursus, miežiškis nusipirko egzaminų bilietų knygą ir papildomai mokėsi namie. Vaikystėje mokslų nekrimtęs vyras pats pramoko skaityti ir šiek tiek rašyti.
Pasak pono Juozo, laiko vairavimo mokslams jis turėjęs į valias. Mat televizoriaus jau keleri metai nežiūri, šis stovi kambaryje uždengtas paklode. „Sveikatos apsaugos ministerijai buvau išsiuntęs užklausimą, ar televizorius kenkia sveikatai, ar ne. Atrašė, kad nekenkia, bet paskui per tą patį televizorių išgirdau, kad vis dėlto kenkia. Kai pjaudamas žolę nupjoviau televizoriaus antenos laidus, nusprendžiau, jog užteks - daugiau nebežiūrėsiu“, - pasakojo vyriškis.
Į popierių suvyniotą tarybinių laikų radiją J.Imbrasas įjungia tik norėdamas pasiklausyti orų prognozės. Vyras rimtai kibo į vairavimo taisykles ir jas išmoko. Teorijos egzaminą, nors ir labai bijojo gyvenime nematyto kompiuterio, jis išlaikė ir gavo tai patvirtinantį pažymėjimą.
Tačiau vairuoti J.Imbrasui sekėsi prastai. Egzaminuotojai pareiškė, kad savarankiškai vairuoti automobilio jis dar negalįs.
Ketino bylinėtis su vairavimo mokykla
Nusiminęs J.Imbrasas pareikalavo, kad „Pavaros“ mokykla grąžintų dalį pinigų, kaip jis sakė, už vairavimo mokslus. „Yra galvojančių, kad senas žmogus „nukvakęs“, nesugeba vairuoti mašinos. Iš tikrųjų nieko sudėtingo čia nėra - tikrai galima išmokti. Tik reikia, kad instruktoriai gerai mokytų, pasakytų, ką blogai darai, kur reikia pasitaisyti. Man, pavyzdžiui, niekas to nepaaiškino“, - kalbėjo J.Imbrasas.
„Pavara“ savo mokiniui pinigų negrąžino. Šis nusprendė vairavimo mokyklą paduoti į teismą ir nukulniavo pas advokatą. Pastarasis, už paslaugas užsiprašęs 400 litų, atšaldė pensininko norą bylinėtis.
Apsiraminęs J.Imbrasas svarstė galimybę papildomai pasimokyti vairuoti, bet vienos pamokos kaina - 40 litų jam pasirodė per didelė. Pastaruoju metu dar ir regėjimas susilpnėjo, teko gydytis akis. Dabar senolis džiaugiasi, kad akys jau sveiksta. Jis prisipažino neatsisakąs minties grįžti prie vairavimo mokslų.
„Niekada nesakyk niekada“, - kalbėjo smalsaus žmogaus įspūdį darantis J.Imbrasas.
Mokyti pagyvenusį - sunkiau
Vairavimo mokyklos „Pavara“ direktorius Henrikas Rusteika puikiai prisiminė J.Imbrasą. „Tokio amžiaus mokiniai - retenybė“, - sakė direktorius. Jis patvirtino, kad pensininkui negrąžino pinigų. „Jeigu žmogus lanko užsienio kalbos kursus ir neišmoksta kalbos, tai jo, o ne mokytojų problema“, - palygino H.Rusteika.
Direktoriaus teigimu, „Pavaroje“ dirba patyrę instruktoriai, tačiau garbaus amžiaus žmonėms dėl lėtesnės reakcijos ir kitų priežasčių paprasčiausiai sunkiau išmokti vairuoti. „J.Imbrasui siūlėme pasimokyti vairuoti papildomai. Dauguma negalėjo prisiminti turėję vyresnių kaip 60-65 metų mokinių.
„Daugiausia mokosi jaunimas ir maždaug 25-40 metų žmonės“, - sakė instruktoriai.
Individualios vairavimo įmonės savininkas Algirdas Motiekaitis sakė per savo 37 metų vairavimo instruktoriaus praktiką turėjęs tik du garbaus amžiaus mokinius - 69 ir 74 metų. „Senatvėje žmonės tikrai labai retai ryžtasi pirmą kartą sėsti prie automobilio vairo“, - teigė jis.
Mokyklos „Vairavimo menas“ administratorė Renata Preidienė sakė, kad pas juos prieš kelerius metus vairuoti mokėsi 1928 ir 1935 metais gimusios moterys, abi jau perkopusios per 70 metų. Vyresnioji nesunkiai išmoko teoriją, tačiau atsisėdusi prie automobilio vairo išsigando, kad nesugebės išmokti vairuoti, ir mokslus metė. Tuo tarpu antroji išmoko neblogai vairuoti ir išlaikė vairavimo egzaminą, tačiau niekaip nesusidorojo su teorija. Vis dėlto moteriškė iš antro karto išlaikė ir teorijos egzaminą, gavo pažymėjimą.
Pasak R.Preidienės, 50-55 metų moteris vairuoti dažniausiai priverčia gyvenimas. Mirus sutuoktiniams, nebėra kas nuveža į sodą ar tiesiog apsipirkti į parduotuvę. Todėl kai kurios našlės ryžtasi išmokti vairuoti.
Administratorės teigimu, vyresnio amžiaus žmonės - labai kruopštūs mokiniai, atidžiai klausosi dėstytojų, stengiasi kuo tiksliau vykdyti instruktorių nurodymus. Tiesa, palyginti su jaunimu, jiems sunkiau sekasi perprasti automobilio valdymo subtilybes. Būna, kad savo elgesiu tokie mokiniai instruktorius ir prajuokina, ir supykdo.
Atsargūs, bet nepavojingi
Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato eismo priežiūros skyriaus analizės ir administravimo veiklos poskyrio viršininkas Einius Kudžma „Panevėžio rytui“ sakė, kad be reikalo pagyvenę žmonės, kurie vairuoja jau daugelį metų, visuomenėje vertinami kaip potencialūs avarijų sukėlėjai. „Negalėčiau pasakyti, kaip važinėja neseniai egzaminus išlaikę garbaus amžiaus vairuotojai, nes su tokiais nesusidūriau, tačiau tie, kurie pažymėjimus turi ne vieną dešimtmetį, tikrai nedominuoja tarp kelių eismo taisyklių pažeidėjų“, - sakė pareigūnas.
Praktika rodo, kad dažniausi avarijų kaltininkai - iki 4-5 metų vairavimo stažą turintys vairuotojai. Pasak E.Kudžmos, senyvi žmonės prie vairo yra atsargesni, lėčiau važinėja.
Egzaminuotojai pataria, kaip išvengti klaidų per vairavimo egzaminą
tags: #a #motekaitis #vairavimo #mokykla