Šiuolaikiniuose automobiliuose įrengiama daug pažangiųjų pagalbos vairuotojui sistemų (advanced driver-assistance system, ADAS). ADAS - tai automobilyje įmontuotos elektroninės sistemos, kurios padeda vairuotojui lengviau vairuoti automobilį ir atlikti kitas funkcijas. Šių elektroninių sistemų atsiradimą lėmė įstatymai ir tendencijos, siekiant sumažinti avarijų skaičių kelyje. Visos ADAS sistemos naudoja automatizuotas technologijas, t. y. kameras ir jutiklius, kad aptiktų netoliese esančias kliūtis, linijas ir kitus signalinius elementus, jog praneštų vairuotojui ir atitinkamai reaguotų tiek automobilis, tiek pats vairuotojas. Dauguma eismo įvykių įvyksta dėl žmonių klaidų, nebūtinai vairuotojų, tai gali būti ir praeiviai bei tretieji asmenys. Pažangios pagalbos vairuotojui sistemos yra sistemos, kurios buvo sukurtos, ir yra tobulinamos, automatizuoti, pritaikyti ir tobulinti transporto priemonių sistemas, kad būtų lengviau, patogiau ir saugiau vairuoti. Žinoma, visa tai yra įrodyta tiek tyrimais, tiek akivaizdžiais statistiniais skaičiais, jog vairuojami automobiliai, kuriuose yra ADAS sistemos, patenka rečiau į avarijas. Visos šios saugumo sistemos sukurtos tam, jog siektų išvengti nelaimingų atsitikimų ir susidūrimų kelyje, įdiegiant naujausias technologijas, kurios įspėja vairuotoją apie problemas, reaguojant įgyvendina saugumo priemones ir prireikus automatizuotos sistemos perima transporto priemonės valdymą. Visos šios sistemos gali įspėti vairuotojus apie galimas kliūtis, padėti neišvažiuoti iš savo judėjimo kelyje juostos, tuo pačiu centruoti važiuojamą juostą, teikti navigacijos pagalbą, reguliuoti apšvietimą, įjungti kruizinį valdymą, įtraukti eismo perspėjimus ir dar daug kitų funkcijų. Ir tai dar ne pabaiga, dėl didėjančių pramonės kokybės ir saugumo standartų, pažangios pagalbos vairuotojui sistemos (ADAS) yra vienos iš sparčiausiai augančių automobilių elektronikos segmentų.
ADAS sistemų kilmė ir raida
ADAS sistemos atsirado pirmą kartą dar prieš beveik 50 metų, kai automobiliuose buvo pradėtos montuoti ratų anti-praslydimo sistemos. Ankstyvoji ADAS sistemų stadija apėmė elektroninį stabilumą, stabdžių anti-blokavimą, aklosios zonos informacines sistemas, įspėjimus apie važiavimą juosta.
Elektroninių, optinių sistemų ir radarų plėtra leido sukurti daug mažų elektroninių įrenginių. Tai, pavyzdžiui, miniatiūrinės radarų galvutės, veikiančios tuo pačiu principu, kaip ir aktyvieji radarai, naudojami lėktuvuose ir radiotechnikoje. Buitinės elektronikos gamintojai gamina įvairių rūšių ultragarsinius jutiklius, kameras (didesnės ir mažesnės raiškos), taip pat įrenginius, naudojančius GPS signalus (pvz., navigacijos sistemas) ir GSM signalus (suteikiančius galimybę perduoti duomenis realiuoju laiku). Šiuolaikinis LED apšvietimas leido sukurti visiškai naujus apšvietimo sprendinius, kuriems nereikia keičiamų šviesos šaltinių (lempučių).
Pirminis ADAS tikslas buvo sukurti „naujus pojūčius“, kurie vairuotojui reikšmingai padidintų situacijos vertinimo galimybes ir praplėstų žmogaus pojūčių ribas, pavyzdžiui, mirties zonas veidrodėliuose stebinti sistema. Pamažu buvo diegiami sprendiniai, kurie iš dalies atstojo kai kuriuos žmogaus pojūčius ir palengvino reagavimą kritinėse situacijose.
Automobilių elektronikos plėtra palengvina ADAS sistemų diegimą. Pastaraisiais metais automobiliuose pradėta naudoti specializuotus įrangos veikimą valdančius kompiuterius (valdymo blokus). Atskiri kompiuteriai tarpusavyje sujungiami duomenų perdavimo magistralėmis (dažniausiai CAN), kurios specialių pranešimų forma užtikrina greitą duomenų perdavimą. ADAS sistema turi atskirą valdymo bloką (kompiuterį), sujungtą su mažesniais valdymo blokais (atsakingais už posistemių veiklą). Mažesni valdymo blokai sujungti su jutikliais (pvz., kameromis, radarų galvutėmis ir pan.). Esminę kiekvienos sistemos dalį sudaro programinė įranga, valdanti visumos veikimą. Atskirų posistemių valdymo blokai gali rinkti informaciją iš savo valdomų jutiklių, taip pat informaciją iš kitų posistemių jutiklių. Pavyzdys - vairo posūkio kampo jutiklis, kurio duomenimis naudojasi daug sistemų, ne tik įeinančių į ADAS sudėtį (vairo posūkio kampo jutiklio duomenimis naudojasi ir praslydimo reguliavimo sistema ESP).
Kelyje vairuotojas susiduria su daugybe įvairių iššūkių. Geras vairuotojas sugeba greitai reaguoti į aplinkoje vykstančius įvykius. Labai geras vairuotojas nuspėja, kas gali įvykti, ir geba išvengti pavojaus. Žmogus turi daug pojūčių, bet kartais jie nepadeda. Jų veiksmingumas priklauso nuo daugybės veiksnių: amžiaus, sveikatos būklės, nuovargio laipsnio ir net nuo oro. Kartais dėl kelių veiksnių poveikio vairuotojas saulėtą dieną važiuodamas tiesiu keliu atsiduria griovyje arba atsitrenkia į medį. Taip gali nutikti dėl neatidumo, nuovargio, savo galimybių pervertinimo, matomumo sumažėjimo, nuovargio dėl monotoniško vairavimo. Pojūčiai ir gebėjimas apdoroti informaciją žmogui ne visada padeda. Kartais žmogus nesugeba sureaguoti į staiga atsiradusią grėsmę. Sunku sureaguoti greitai, kai iš už stovinčio autobuso į kelią staiga išeina žmogus. Sunku tinkamai sureaguoti, kai į važiuojamąją dalį išbėga šuo arba įvažiuoja girtas dviratininkas. Kartais net kiti vairuotojai gali taip nustebinti, kad nebus jokios galimybės staigiai sureaguoti ir sustabdyti automobilį arba apvažiuoti kliūtį. Net geriausiam vairuotojui gali būti sunku pastatyti automobilį siauroje vietoje mieste. Be to, negalima pamiršti tam tikrų nuolatinių automobilio galimybių apribojimų. Tai, pavyzdžiui, akloji ir mirties zonos šoniniuose ir galinio vaizdo veidrodžiuose. Dėl šių priežasčių, siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių ir palengvinti automobilio vairavimą, buvo sukurtos pažangiosios pagalbos vairuotojui sistemos (ADAS).
Tipiniai ADAS sistemos elementai
Pagalbos vairuotojui sistemų paketas ADAS gali būti skirtingų konfigūracijų - jos priklauso nuo automobilio amžiaus, įrangos lygio, pasirinktos versijos ir klasės (pvz., D arba „premium“).
- Aktyvusis tempomatas
- Mirties zonos veidrodžiuose kontrolės sistema
- Parkavimą palengvinanti sistema
- Išvažiavimą iš parkavimo vietos palengvinanti sistema
- Aktyviųjų priekinių LED žibintų sistema
- Nuo eismo įvykio (susidūrimo) sauganti sistema
- Kelio ženklų kontrolės sistema
- Judėjimo juostos kontrolės sistema
- Apie vairuotojo nuovargį įspėjanti sistema
- Informacijos pateikimo ant priekinio stiklo sistema (HUD)
- Sistema „e-call“
- Daugybė kitų sistemų, kurios nuolat kuriamos ir naudojamos kaip standartinė arba papildoma automobilių įranga.
Kaip skelbiama, nuo 2024 metų kiekvienas naujas automobilis, kurio tipas bus patvirtintas Europos Sąjungoje, privalės turėti ADAS sistemas. Kol kas nėra žinoma, kurie posistemiai bus pripažinti privalomais. Beveik neabejojama, kad viena iš jų bus nuo susidūrimo sauganti sistema. Sistemos ADAS aprašytos standartuose, pvz., ISO 26262, IEEE 2020, kuriuose nustatyti vaizdo jutiklių kokybės ir informacinių protokolų kokybės reikalavimai.
ADAS sistemų privalumai ir trūkumai
Kaip ir kiekviena šiuolaikinė sistema, ADAS komplikuoja automobilių gamybą. Dėl labai profesionalių elektroninių prietaisų gausos didėja gamybos sąnaudos, todėl reikšmingai auga naujų automobilių kainos.
Įvykus eismo įvykiui, automobilio su ADAS sistema remonto kaina būna didelė, net jei pažeidimai nedideli - tokie, kuriuos kituose automobiliuose galima pašalinti už kelias dešimtis eurų. Pažeidus automobilio su ADAS sistema priekinį stiklą, reikia įdėti brangų stiklą su integruotomis kameromis. Radiatoriaus grotelių ir buferio pažeidimas per eismo įvykį gali kainuoti kelis šimtus eurų - dėl labai brangių už radiatoriaus grotelių montuojamų radarų galvučių. LED matriciniai priekiniai žibintai, naudojami ADAS sistemose, susidėvi. Numatyta, kad jie turėtų atlaikyti visą automobilio eksploatacijos laiką. Iš tiesų žibintų gamybai naudojami LED diodai perdega. Žibintai neremontuojami. Remontuojant būtiną kalibravimą gali atlikti tik labai profesionalus automobilių servisas.
Neabejotinas ADAS sistemų pliusas - reali parama, kurią gauna vairuotojas kasdien vairuodamas automobilį.
ADAS - pagalba, bet ne autonomija
Kai kurie vairuotojai laiko ADAS sistemą savotiška automobilio autonomiškumo forma. Kai kurie posistemiai iš tikrųjų užtikrina autonomiškumo veikimą. Pavyzdžiui, sistema, savarankiškai keičianti priekinių žibintų švietimo intensyvumą, pritaikanti jį prie eismo sąlygų (ilgųjų šviesų keitimas į trumpąsias, posūkių apšvietimas ir t. t.). Brangiausiuose automobiliuose galima rasti automatinio parkavimo sistemą. Vairuotojui reikia tik priartėti prie numatytos parkavimo vietos. Paskui įjungiama automatinio parkavimo funkcija. Automobilis privalo savarankiškai atsistoti į vietą. Jei atsiranda kliūtis, vairuotojas bet kuriuo metu gali sustabdyti manevrą.
Pavadinimas - nuo susidūrimo sauganti sistema arba nuo įvykio sauganti sistema - gali klaidinti. Iš tiesų tokia sistema dažniausiai pajėgi tik sumažinti galimą žalą, bet nuo įvykio neapsaugo - tik sumažina jo pasekmes.
Taigi net geriausiai įrengtam automobiliui reikia mąstančio vairuotojo.
Kaip veikia atskiros ADAS sistemos?
Aktyvusis tempomatas
Juo galima nustatyti greitį, kurį automobilis palaikys savarankiškai, nespaudžiant akceleratoriaus pedalo. Tempomatas gali būti pritaikomas prie važiavimo autostradoje arba mieste (iki 30 km/h). Atsiradus pavojui, automobilis su aktyviuoju tempomatu turi įspėti vairuotoją trūkčiojimu. Jei vairuotojas nepradeda stabdyti, automobilis privalo sustoti pats.
Mirties zonos veidrodėliuose kontrolės sistema
Šoniniuose veidrodžiuose įrengtos kameros, stebinčios mirties zonas. Jei vairuotojas pradės lenkti, o veidrodžių mirties zonoje bus aptikta transporto priemonė (pvz., motociklas), užsidegs įspėjamoji lemputė arba pasigirs garsinis signalas.
Parkavimą palengvinanti sistema
Ši sistema gali būti sudaryta iš kelių įrenginių: ultragarsinių jutiklių, galinės kameros, taip pat 360 laipsnių kameros, rodančios automobilio vaizdą iš viršaus. Vairuotojas stebi vaizdą liečiamojo monitoriaus ekrane, esančiame viduriniame automobilio prietaisų skydelyje. Jei aptinkama kliūtis, sistema įspėja vairuotoją, kurioje pusėje yra kliūtis ir koks atstumas iki jos.
Išvažiavimą iš parkavimo vietos palengvinanti sistema
Išvažiavimas iš aikštelės atbuline eiga gali būti labai pavojingas, todėl sistema, palengvinanti išvažiavimą, įjungia išstumiamą kamerą, kuri stebi kelyje skersinį eismą. Taigi vairuotojas priekiniame skydelyje esančiame ekrane mato, ar gali saugiai išvažiuoti iš parkavimo vietos į kelią.
Aktyviųjų priekinių LED žibintų sistema
Ši sistema savarankiškai parenka apšvietimo intensyvumą, įjungia arba išjungia tam tikrus diodus (šviesos modulius). Jei aptinkamas priekyje važiuojantis arba iš priekio atvažiuojantis automobilis, sistema išjungia šiuos modulius, kad neapakintų kitos transporto priemonės vairuotojo. Važiuojant posūkiuose, ši sistema įjungia tą kelio ruožą apšviečiantį modulį.
Nuo įvykio (susidūrimo) sauganti sistema
Ši sistema naudoja radarų galvutes. Dažniausiai jos yra dvi: viena nuolat stebi automobilio aplinką artimu atstumu, o kita - tolimu atstumu. Radarų galvutės aptinka kliūtis: kitus automobilius, dviratininkus ir pėsčiuosius. Aptikusi kliūtį, sistema pasirengia staigiai stabdyti ir tuo pat metu įspėja vairuotoją (pvz., truktelėjimu, trumpu pristabdymu ir garsiniu signalu). Padidinamas stabdžių skysčio slėgis, o stabdžių trinkelės priartėja prie stabdžių diskų. Jei vairuotojas nesustabdys automobilio, tai padarys pati sistema.
Kelio ženklų kontrolės sistema
Ši sistema naudoja du informacijos šaltinius. Pirmasis - tai kamera, stebinti kelio ženklus. Antras - GPS navigacija. Iš jos žemėlapių gaunama informacija apie konkrečioje vietoje esančius greičio ribojimus. Dažniausiai sistema atvaizduoja informaciją prietaisų skydelyje esančiame kompiuterio ekrane. Informacija rodoma toje vietoje esančiais greičio ribojimo kelio ženklais. Gali būti taikomi ir kitokie sprendiniai.
Judėjimo juostos kontrolės sistema
Ši sistema veikia tik ten, kur yra ryškiai pažymėtos kelio ženklinimo juostos, skiriančios vieną eismo juostą nuo kitos ir žyminčios kelkraštį. Sistema veikia, kai vairuotojas neįjungia posūkio signalo. Kelio ženklinimo juostas stebi už priekinio stiklo įrengta kamera. Jei vairuotojas nuvažiuoja nuo kelio juostos, sistema jį įspėja. Įspėjimo formos gali būti įvairios, priklauso nuo automobilio ir gamintojo: vairo truktelėjimas, įspėjamasis signalas vienoje pusėje ir pan.
Apie vairuotojo nuovargį įspėjanti sistema
Ši sistema analizuoja vairuotojo, kuris gali būti pavargęs nuo ilgos kelionės, elgesį. Atsižvelgiama į vairo judėjimą, pedalų nuspaudimą ir pan. Aptikusi nuovargio požymių, sistema siūlo pailsėti.
Informacijos pateikimo ant priekinio stiklo sistema (HUD)
Ši sistema naudoja specialų ant priekinio stiklo įrengtą skaidrų elektroninį ekraną, todėl vairuotojas vairuodamas neprivalo atitraukti žvilgsnio nuo kelio. HUD ekranas pateikia svarbiausią informaciją: greitį, degalų sąnaudas, atskirų sistemų kontrolines lemputes, navigacijos sistemos rodmenis (rodykles, kryptis ir pan.).
Sistema „e-call“
Tai gelbėjimo sistema, kurioje naudojami du sprendiniai. Pirmasis - tai pultelis su trimis mygtukais. Paspaudus vieną iš mygtukų galima skubiai išsikviesti pagalbą, pvz., greitąją medicinos pagalbą. Paspaudus kitą mygtuką galima pasinaudoti infolinija. Tai papildoma mokama paslauga (už mėnesinį abonementinį mokestį), kuri suteikia galimybę nuotoliniu būdu rezervuoti viešbutį, restoraną, stovėjimo aikštelę, apsilankymą automobilių servise ir pan. Įvykus eismo įvykiui, jei suveikė oro pagalvės, sistema „e-call“ automatiškai išsiunčia pranešimą gelbėjimo tarnyboms ir šios gauna tikslias automobilio buvimo vietos GPS koordinates.
ADAS sistemų kalibravimo svarba
Daugelis ADAS jutiklių yra labai tiksliai nukreipti į tam tikras puses ir taškus, tad bet koks jų išderinimas reikalauja kalibracijos, jei jų padėtis yra pakitusi. Blogai veikiantys jutikliai ir radarai gali pasidaryti net tada, kai net nedaug įlenkiamas automobilio sparnas. Nesukalibruotas ADAS jutiklius gali pateikti klaidingą informaciją, dėl kurios ADAS sistema veiks netinkamai ir iš viso nebeveiks. Neigiama jutiklio padėtis gali daryti šiuos veiksnius: užsidegusi įspėjamoji lemputė prietaisų skydelyje, DTC klaida automobilio kompiuteryje, vairo vibracija, sutrikusi transporto priemonės trauka ir judėjimas, padidėjusios vairavimo pastangos. Dėl visų problemų vairuotojas gali prarasti pasitikėjimą automobilio galimybėmis, arba net perdėtai pasitikėti, o tada padidės avarijos tikimybė.
Perkalibruoti ADAS daviklius nebūtinai gali tekti tik tada, kai įlenkiamas sparnas, veiksnių yra kur kas daugiau. Perkalibruoti ADAS daviklius su stendu prireikia tada, kai pakeičiamas priekinis stiklas, keičiamos padangos, uždedami nauji žibintai ar net atliekant specifinius stabdžių remonto darbus. Taip pat, jei pakeitėte priekinį buferį ar kitas tam tikras automobilio kėbulo dalis. ADAS sistemų darbas gali sutrikti net tada, kai žieminės ar purvinos važiavimo sąlygos gali uždengti daviklius ir radarus. Jeigu neatitinka ADAS davikliai realios informacijos, ar net yra blogas ratų suvedimas, deformuojama ADAS sistemų pateikiama informacija.
Dėl iškilusių ADAS iššūkių automobilių servisai ar priekinių stiklų montavimo paslaugų teikėjai veža automobilius į oficialias atstovybes, kurios turi galimybę kalibruoti ADAS daviklius. Tačiau tai nėra būtina, kadangi šiuolaikinė ADAS kalibravimo įranga turi visą gamintojų informaciją apie jų modelius, todėl net paprasti servisai gali įsigyti šią įrangą ir teikti kaip papildomas paslaugas. Kokybiški produktai padeda tai atlikti teisingai kiekvieną kartą.
Kai keičiate transporto priemonės stiklą aprūpintą su ADAS, esate atsakingi už tai, kad kameros ir radarai veiktų tiksliai, tai reiškia, kad teisingai interpretuotų informaciją kelyje. Jums reikalingi kalibravimo įrankiai, tačiau, kaip ir įrankių, jums reikia aukštos kokybės ir nepriekaištingos formos priekinio stiklo, kuris neiškraipys regėjimo ir teisingai interpretuos informaciją.
ADAS kamerų kalibravimas
Transporto priemonėje esančių ADAS kamerų kalibravimas turi tiesioginės įtakos vairuotojo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Neteisingai sukalibruoti prietaisai gali teikti neteisingą ir klaidingą informaciją. Jei įspėjimo apie susidūrimą sistemos kamera netinkamai sukalibruota, ji neaptinka kelyje esančių transporto priemonių.
ADAS sistemos ne tik pagerina saugumą, bet ir gerokai padidina vairavimo komfortą. Adaptyvioji kruizo kontrolė ir pagalbinė eismo juostos palaikymo sistema leidžia vairuotojui palaikyti tolygų greitį ir stabiliai važiuoti viena eismo juosta, todėl vairuotojas patiria mažiau streso ir nuovargio. Dėl šių funkcijų kelionė tampa malonesnė, o vairuotojo dėmesys sutelkiamas į svarbius vairavimo aspektus.
Jeigu vairuojate naujesnį automobilį, tikriausiai jau esate girdėję terminą ADAS. Tai iš anglų kalbos kilęs trumpinys - Advanced Driver Assistance Systems, reiškiantis pažangiąsias vairuotojo pagalbos sistemas. Dar prieš dešimtmetį ADAS sprendimai buvo diegiami tik brangiuose premium klasės automobiliuose, tačiau šiandien įvairias jų funkcijas rasite net ekonominės klasės modeliuose. Tačiau svarbiausia žinoti, kad šių sistemų patikimumas tiesiogiai priklauso nuo jų kalibravimo. ADAS nėra vienas įrenginys - tai visas sudėtingas tinklas, jungiantis kameras, radarus, lidar ir įvairius daviklius. Laikui bėgant šie komponentai gali iškrypti iš gamyklinių parametrų - po net smulkaus auto įvykio, važiuojant prastais keliais, keičiant važiuoklės ar stabdžių dalis, net keičiant stiklą. Būtent todėl ADAS kalibravimas - tai specializuotas procesas, kurio metu visa įranga vėl sulygiuojama pagal gamintojo nurodytus standartus. Tai specializuota paslauga, kuri atliekama tik su gamintojo sertifikuota įranga. Servisas atlieka testus, sureguliuoja daviklius, atnaujina programinę įrangą, jei reikia. Dalis gamintojų (pvz., Tesla, BMW, Mercedes) naudoja OTA (over-the-air) programinius atnaujinimus. Tačiau jutiklių bei kamerų mechaninis sureguliavimas atliekamas tik servise naudojant lazerinius stendus, specialias plokštes, 3D matavimo sistemas. Priklausomai nuo automobilio markės, modelio, įrangos sudėtingumo - kaina svyruoja nuo 80 iki 300 €. Gamintojai dažniausiai nenurodo laiko intervalo - tai priklauso nuo konkrečių situacijų (avarija, pakabos remontas, stiklo keitimas). Visiškai ne. Atvirkščiai - reikia kuo skubiau atlikti kalibravimą. Išjungta sistema jūsų neapsaugos.
Siekiant pabrėžti savo norą didinti transporto saugumą, „Toyota“ pristato „T-Mate“ - naują bendrą vardą, aprėpiantį visas gamintojos saugumo ir pažangių vairavimo asistentų (ADAS) sistemas, skelbiama pranešime spaudai. „Toyota“ yra viešai paskelbusi, jog įsipareigoja užtikrinti aukščiausius savo gaminamų automobilių saugumo standartus, nuolat ieškodama būdų pritaikyti naujausias technologijas, kurių paskirtis - padėti išvengti eismo įvykių arba pagerinti vairuotojų, automobilių keleivių ir kitų eismo dalyvių apsaugą. Toks požiūris leido sukurti naują pažangių vairuotojo pagalbos sistemų (ADAS) kartą. Šie, naujosios kartos vairuotojo pagalbininkai turi vis didesnę reikšmę didinant vairavimo saugumą. ADAS apima gausybę sistemų, sukurtų taip, kad pagerintų saugumą daugelyje eismo situacijų, pradedant automobilio pastatymu, baigiant važiavimu miestuose ar greitkeliais. Saugumo technologijų evoliuciją paspartino išaugęs jutiklių, radarų ir kamerų naudojimas. Šie įtaisai leidžia nuolat stebėti ne tik tai, kaip keliu važiuoja automobilis, bet ir kitus eismo dalyvius bei aplinką ir perspėti vairuotoją apie galimus pavojus. Jeigu prireikia, jie aktyvuoja stabdymo, vairavimo, akceleratoriaus kontrolės sistemas, kad būtų išvengta avarijos arba sumažinti jos padariniai.
„Toyota T-Mate“ yra naujas kompanijos būdas komunikuoti apie ADAS teikiamą naudą ir pranašumus realiomis eismo sąlygomis, ypač kai automobilių pramonė juda automatizuotų ir savivaldžių automobilių link. Be to, naujas vardas suteikia galimybę paaiškinti ADAS privalumus vartotojams priimtinesniu būdu, pabrėžiant, jog „Toyota“ kiekvienoje kelionėje rūpinasi jais taip, kaip nuolat budriai aplinką stebintis bendrakeleivis. „T-Mate“ apima „Toyota Safety Sense“ sistemų rinkinį ir kitas aktyvias vairavimo ir automobilio statymo pagalbos sistemas ne tik tam, kad transporto priemonės valdymas būtų lengvesnis ir saugesnis, bet ir tam, kad apsaugotų visus, sėdinčius automobilyje, ir kitus eismo dalyvius susiklosčius įvairiems scenarijams. Nuolatinė pažangių saugos sistemų plėtra ir saugos elementų diegimas visoje automobilių gamoje patvirtina „Toyota“ pasiryžimą sumažinti nelaimių keliuose skaičių. Vadovaujantis tokia filosofija, „T-Mate“ debiutas sutampa su naujausios kartos „Toyota Safety Sense“ sistemos, į kurią įdiegta gausybė naujovių ir patobulinimų, pristatymu. Pavyzdžiui, susidūrimo išvengimo sistema (angl. „Pre-Collision System“) pirmą kartą turi akceleracijos slopinimo funkciją važiuojant nedideliu greičiu, be to, joje integruota pagalbos važiavimo sankryžose posistemė. Be to, patobulinta priešpriešinio eismo aptikimo sistema ir posūkio sankryžose pagalbos funkcija.
Naujos „Toyota Safety Sense“ funkcijos taip pat apima avarinę sustojimo sistemą (EDSS), be to, kartu su patobulintu saugos sistemų rinkiniu automobiliuose bus prieinama ir atnaujinimų nuotoliniu būdu funkcija - įsigijus automobilį, visos naujovės bus įdiegiamos ryšio priemonėmis ir nereikės užsukti į prekybos atstovybes. Tai leis saugos sistemas laiku atnaujinti ir įdiegti naujausius jų patobulinimus. „T-Mate“ sistemų paketas skiriasi priklausomai nuo modelio ar jo įrangos klasės. Naujasis, visas saugos sistemas apimantis bendras vardas bus pristatytas visose rinkose drauge su kitais jose atsirasiančiais naujais modeliais.
tags: #adas #paketa #automobilyje