C6
Menu

Akių pratimai ir patarimai vairuojantiems

Vairavimas - sudėtinga veikla, kuri reikalauja iš vairuotojo ypatingo dėmesio. Geras matymas yra ne tik vairuotojo, bet ir visų kitų eismo dalyvių saugumo garantas. Regėjimo problemos vairuojant, ypač toliaregystė, trumparegystė ar astigmatizmas, gali paveikti vairavimo saugumą. Trumparegystė yra būklė, kuri mažina asmenų gebėjimą aiškiai matyti toli, o toliaregystė apibrėžia sunkumus matant arti. Astigmatizmas yra regos sutrikimas sukeliantis iškraipytą ar neryškų matymą, bet kuriame atstume. Trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas yra populiarūs regos sutrikimai, kurie gali labai paveikti vairuotojo sugebėjimą matyti kelyje. Regos sutrikimai gali labai paveikti jūsų sugebėjimą matyti kelyje, ypač atstumų ir greičių įvertinimą. Trumparegiams gali būti sunku įžvelgti kelią ir kitus eismo dalyvius, ypač prastomis oro sąlygomis ar tamsoje. Toliaregiai gali susidurti su sunkumais skaitant kelių ženklus ar net žiūrint į prietaisų skydelį. Astigmatizmas gali sukelti vaizdo susiliejimą ir koncentracijos trūkumą, o tai didina eismo nelaimių riziką. Šie regos sutrikimai pasireiškia ir kartu, tai tik dar labiau apsunkina vairavimo sąlygas.

Vairavimas yra užduotis, kuri pareikalauja aukšto lygio koncentracijos, koordinacijos ir svarbiausia, aštrios regos. Jeigu regėjimo aštrumas nėra pakankamas, tuomet vairuotojas negali tinkamai įvertinti atstumo, vaizdų, kelio ženklų. Pastebėjus šiuos ar kitus nemalonius požymius, būtina pasitikrinti akis. Kartais žmonės gaili laiko, pinigų ar pervertina savo galimybes, nors iš tiesų akis reikia tikrinti bent kartą per metus. Regos ekspertai rekomenduoja regą pasitikrinti bent kartą metuose. Tačiau, jei susiduriate su konkrečiais regos iššūkiais, turėtumėte pasikonsultuoti su specialistu ir dažniau. Reguliarios regos patikros padeda laiku užtikrinti akių sveikatą.

Norint sumažinti vairavimo metu kylančias regos problemas, nieko nedaryti šį kartą nepavyks. Siekiant išsaugoti akių sveikatą, net tik rekomenduojama sveikai maitintis, vengti per didelio akių krūvio ir naudoti akių drėkinimo lašus, jei kamuoja sausų akių sindromas. Tačiau reikia ir būtina periodiškai lankytis pas optometrininką regos aštrumo patikroms ir bendros akių būklės įvertinimui. Laiku atnaujinti akiniai ar kontaktiniai lęšiai, gali net sumažinti net ir galvos skausmą.

Saugus vairavimas prasideda nuo jūsų akių. Regos aštrumo patikros, atliktos reguliariai, yra svarbios ne tik jūsų sveikatai, bet ir saugiai vairavimo patirčiai. Modernia optometrine įranga specialistai patikrins regos aštrumą, atliks testus regos korekcijai nustatyti, vertins matymo funkcijas, stereomatymą, akomodacijos rezervus bei suteiks konsultaciją dėl akinių lęšių pasirinkimo. Taigi, vienu vizitu gali labai daug išlošti, o svarbiausia - garantuoti savo ir kitų saugumą. Kviečiame visus tuo susirūpinti, nes jei vairuodami matote prastai, sukeliate pavojų ir sau, ir visiems aplinkiniams.

Apsauga nuo saulės ir akinimo

Vairavimas yra viena iš labiausiai mūsų dėmesio reikalaujančių veiklų kasdienybėje. Esame tiesiogiai atsakingi ne tik už save, bet ir už kitus eismo dalyvius. Nuo mūsų atidumo priklauso vairuotojų ir pėsčiųjų saugumas, todėl svarbiausias kriterijus - greitas reagavimas į staigiai besikeičiančias situacijas kelyje. Norint išvengti nepageidaujamų įvykių vairuojant, labai svarbus aiškus ir nepriekaištingas matymas.

Pavasariui įsibėgėjus, vairuotojai vis dažniau džiaugiasi šiltesniais orais ir saulėtais rytmečiais. Tačiau specialistai primena - saulės spinduliai gali ne tik džiuginti, bet ir tapti rimtu pavojumi kelyje. Netikėtas saulės akinimas išvažiavus iš pavėsio ar miškingos vietovės į saulės apšviestą kelią gali kainuoti brangias sekundes, kurios lemia, ar suspėjate sureaguoti. Draudimo bendrovė „Gjensidige” 2023 metais užfiksavo 27 eismo įvykius, kurių pagrindine priežastimi nurodyta saulė. 2024 metais tokių atvejų padvigubėjo iki 53. Už šiuos eismo įvykius bendrovė išmokėjo beveik 90 tūkst. eurų vairuotojų patirtiems nuostoliams atlyginti. Vidutinė įvykio žala siekė 1,7 tūkst. eurų.

Daugiausia tokių eismo įvykių fiksuojama būtent pavasarį - kovo ir gegužės mėnesiais. Tai sukelia ne tik finansinius nuostolius, bet ir stresą, kainuoja sugaištą laiką, o kai kuriais atvejais reiškia ir sveikatos sutrikimus. Todėl svarbu ne tik pasirūpinti automobilio stiklo švara, tinkama būkle bei akių apsauga nuo saulės, bet ir elgtis itin atsargiai, kai saulė šviečia tiesiai į akis - tiek sankryžose, tiek posūkiuose, tiek keičiantis apšvietimui kelyje.

Štai keletas pavyzdžių, kuomet dėl ryškios saulės kilo eismo įvykiai: Viena vairuotoja, išvažiuodama iš šalutinio kelio, buvo trumpam apakinta saulės ir nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio - susidūrimo išvengti nepavyko. Kitu atveju vairuotojas, įvažiavęs į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, dėl akinančios saulės nepastebėjo priešpriešiais važiuojančios transporto priemonės. Trečias atvejis - dar sudėtingesnis: išvažiuojant iš pavėsio į ryškiai apšviestą kelią, vairuotoja nepastebėjo važiuojamojoje dalyje stovėjusio sunkvežimio ir stipriai apgadino automobilį.

Pasak optikų tinklo „Optometrijos centras“ atstovo Viliaus Rožės Ružo, akiniai nuo saulės - tai ne tik komforto, bet ir saugumo klausimas. Saulėtą dieną saulės spinduliai gali būti itin ryškūs ir stipriai akinti vairuotojus. Vairavimas tampa dar sudėtingesnis po lietaus ar sniego, kai šviesa ne tik tiesiogiai pasiekia akis, bet ir atsispindi nuo blizgių paviršių, pvz., balos ar ledo.

Esant intensyviam šviesos srautui, vairuotojas gali nepastebėti kliūčių, kelio ženklų ar kitų eismo dalyvių. Dėl to didėja klaidų tikimybė - vairuotojas gali netiksliai įvertinti atstumą ar greitį. Sutrikusi orientacija kelyje ir pailgėjęs reakcijos laikas gali turėti rimtų pasekmių. Akiniai nuo saulės padeda sumažinti akinančios šviesos intensyvumą, pagerina kontrastą, mažina akių nuovargį - tai leidžia geriau matyti aplinką ir greičiau reaguoti į staigius pokyčius kelyje.

Tyrimai rodo, kad stiprus saulės akinimas gali pailginti reakcijos laiką net iki 0,5 sekundės. Važiuojant 90 km/h greičiu, per šį laiką automobilis nuvažiuoja apie 12,5 metro - o tai gali būti lemiamas atstumas.

Vairuotojai turėtų rinktis akinių lęšius, kurie ne tik koreguoja regėjimą, bet ir mažina akinimą. Pavyzdžiui, poliarizuoti akinių lęšiai efektyviai pašalina blizgių paviršių - šlapios kelio dangos ar automobilių kapotų - sukeliamus atspindžius ir pagerina matomumo kontrastą. Taip pat vis populiaresni tampa fotochrominiai lęšiai, kurie automatiškai prisitaiko prie šviesos sąlygų - lauke patamsėja, o patalpose tampa skaidrūs. Ši technologija itin patogi vairuotojams, nes nereikalauja keisti akinių ir efektyviai saugo akis nuo kenksmingų UVA ir UVB spindulių. Jų perteklius ilgainiui gali sukelti ankstyvas ir ne visuomet pagydomas akių ligas. Renkantis akinius verta atkreipti dėmesį ir į antirefleksinę dangą - ji sumažina atspindžius nuo žibintų ar kitų šviesos šaltinių, ypač vairuojant tamsoje.

Norint apsaugoti akis nuo akinančios saulės šviesos dažnai rekomenduojama vairuoti su akiniais nuo saulės arba gamintis tonuotus akinius. Skirtingai nei įprasti fotochrominiai akiniai, šie patamsėja net sėdint automobilio salone, mat reaguoja ne tik į ultravioletinius spindulius, bet ir natūralų apšvietimą. Užtamsėjimo intensyvumas priklauso nuo šviesos ryškumo, tad vairuotojui užtikrinamas maksimalus komfortas. Spalvinė „DriveWear“ lęšių charakteristika optimaliai pritaikyta žmogaus akies jautrumui spalvoms, prisitaiko prie besikeičiančių oro ir kelio sąlygų, todėl mažina akių įtampą. Taip pat sukurti specialiai naktiniam vairavimui tinkami akinių lęšiai su „Blue Blocker“ danga. Ji paryškina vaizdą, sumažina spalvinius iškraipymus, akinimą, todėl vairuojant tampa lengviau nustatyti atstumą, įžiūrėti kelyje esančius objektus. Tokie akiniai tinka vairuojant ne tik naktį, bet ir esant kitoms sudėtingoms vairavimo sąlygoms, pvz., tvyrant rūkui, šlapdribai, lyjant lietui ir kt.

Vairavimas tamsoje yra ypatingas iššūkis, nes matomumo problemos naktį gali kelti pavojų kelyje. Tačiau yra keletas dalykų, kurie lengvina šias problemas ir didina saugumą vairuojant tamsiu paros metu. Saugus vairavimas tamsoje prasideda nuo tinkamai veikiančių priekinių žibintų. Įsitikinkite, kad jie yra švarūs, tinkamai sureguliuoti ir pakankamai apšviečia kelią. Nepamirškime ir veidrodėlių sureguliavimo svarbos. Veidrodėlių nustatymas yra itin svarbus matomumo faktorius, kuris privalo būti atliktas kiekvieno vairavimo metu. Tinkamai sureguliuotais veidrodėliais galime gerokai sumažinti juose atsispindinčios šviesos įtaką mūsų akims. Automobilio langų rasojimas gali staigiai sumažinti matomumą ir sukelti pavojų kelyje. Norint to išvengti, reikia teisingai sureguliuoti automobilio klimato kontrolę. Įsitikinkite, kad priekinis stiklas yra švarus, reguliariai jį valydami ir keisdami valytuvus, kad neatsirastų matomumą bloginančių nešvarumų.

Vairavimas tamsiuoju paros metu daugeliui kelia diskomfortą. Sutemus akys turi prisitaikyti prie silpnesnės šviesos, sumažėja kontrastas, o intensyvūs priešpriešinių automobilių žibintai dažnai akina. Geltoni akinių lęšiai yra mėgstami vairuotojų, kurie dažnai susiduria su prastomis oro sąlygomis. Jie filtruoja dalį mėlynos šviesos, todėl vaizdas atrodo kontrastingesnis ir ryškesnis, ypač esant rūkui, lietui ar silpnai dienos šviesai.

Akiniai su geltonais lęšiais gali pagerinti kontrastą ir būti naudingi esant rūke ar lietuje, tačiau jie šiek tiek keičia spalvų suvokimą ir ne visuomet pakankamai sumažina akinimą nuo žibintų. Dėl to jie dažniau naudojami kaip papildomas pasirinkimas, o kasdieniam naktiniam vairavimui rekomenduojami skaidrūs lęšiai su specialiomis dangomis.

Įprasti akinių lęšiai koreguoja regėjimą, tačiau vairavimui skirti lęšiai turi papildomas savybes: jie sumažina akinimą nuo žibintų, padidina kontrastą tamsoje ir padeda ilgiau išlaikyti akių komfortą. Tai reiškia, kad vairuotojas mato aiškiau, greičiau reaguoja į situacijas kelyje ir jaučiasi saugiau.

Automobilio priežiūra ir matomumas

Šylant orams, ant priekinio stiklo vis dažniau kaupiasi vabzdžiai, dulkės ir purvas, kurie ryškioje saulėje smarkiai pablogina matomumą. Keičiantis sezonams rekomenduojama patikrinti valytuvus ir, prireikus, pakeisti. Tai paprasta, tačiau labai svarbi saugumo detalė, kuriai neretai skiriame per mažai dėmesio. Jei matomumas blogėja ar ant stiklo atsiranda dryžių, vertėtų susimąstyti apie valytuvų keitimą. Iškart po žiemos reikėtų nedelsti pasikeisti valytuvų, nes žiemą valytuvų gumos susidėvi. Deja, daugelis vairuotojų atkreipia dėmesį tik tada, kai valytuvų guma jau būna visiškai pažeista.

Itin svarbu palaikyti stiklus švarius ir reguliariai juos valyti. Degalinėse šalia kolonėlių rasite kibirėlius su specialia stiklo valymo priemone - vos kelios minutės stiklui nuvalyti gali tapti esminiu jūsų saugumo veiksniu kelyje. Stiklo apiplovimas specialiu skysčiu su kempinėle, kuri dengta vabzdžių sankaupas leidžiančiu pašalinti tinkleliu, yra labai naudinga ir sveikintina praktika tarp reguliarių automobilio plovimų plovyklose.

Alternatyvos akiniams

Kitas, vis labiau populiarėjantis pasirinkimas yra kontaktiniai lęšiai. Pasaulinės statistikos duomenimis, kasmet jų pardavimas išauga vidutiniškai po 5 %. Dauguma juos besirenkančių žmonių vertina tai, kad tinkamai parinkti lęšiai leidžia jaustis taip, tarsi jų išvis akyse nė nebūtų. Tai patogu ir vairuojant. Lęšiai maksimaliai prisitaiko prie akies formos, todėl, skirtingai nei akiniai, nekeičia natūralaus matymo lauko. Sėdint prie vairo tai itin svarbu, nes kuo didesnis vairuotojo matymo laukas, tuo didesnis saugumas.

Kiti svarbūs kontaktinių lęšių privalumai - nerasoja, nedulka, nesusitepa. Tai ypač reikšminga drėgnu ir vėsiu oru. Mat dažnas vairuotojas susiduria su tuo, kad įlipus į automobilį akinių stiklai ima stipriai rasoti, todėl tampa nesaugu ar net neįmanoma vairuoti. Problemų kyla ir lietingu, snieguotu oru, mat akinių stiklus įsėdus į automobilį tenka kruopščiai valyti. Su kontaktiniais lęšiais tokios problemos nėra, tad jie leidžia greičiau ir saugiau pradėti kelionę. Svarbu paminėti ir tai, kad dėvint šią regos korekcinę priemonę nesusiformuoja orientaciją aplinkoje trikdantys atspindžiai. Kontaktiniai lęšiai daugumai patogesni ir saulėtomis dienomis, mat galima vairuoti dėvint akinius nuo saulės.

Šiuolaikinė optika siūlo sprendimus, kurie leidžia pamiršti nuolatinį akinių keitimą - tai bifokaliniai ir multifokaliniai kontaktiniai lęšiai. Mūsų akies lęšiukas jaunystėje yra neįtikėtinai elastingas. Jis tarsi moderniausio fotoaparato objektyvas akimirksniu keičia savo formą, leisdamas mums fokusuoti vaizdą tai į tolį, tai į visai šalia esantį tekstą. Tačiau sulaukus 40-45 metų, šis elastingumas ima mažėti. Mediciniškai tai vadinama akomodacijos praradimu. Tai visiškai natūralus, fiziologinis procesas. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kur specialistai ir biurų darbuotojai praleidžia po 8-10 valandų prie ekranų, šis pokytis tampa ypač juntamas. Akys priverstos dirbti maksimaliu pajėgumu, o kai lęšiukas nebegali tinkamai išsigaubti, atsiranda vaizdo neryškumas skaitant ar dirbant artimu atstumu. Dauguma žmonių linkę atidėlioti vizitą pas gydytoją, tikėdamiesi, kad „akys tiesiog pailsės“. Tačiau regėjimo sistema siunčia aiškius signalus, kai jai reikia pagalbos.

Nors abu lęšių tipai skirti koreguoti regėjimą esant presbiopijai, jų veikimo principas ir suteikiamas komfortas skiriasi. Bifokaliniai kontaktiniai lęšiai turi dvi aiškiai atskirtas zonas. Viena zona skirta žiūrėjimui į tolį, kita - skaitymui. Akis, priklausomai nuo to, kur fokusuojamas žvilgsnis, naudojasi viena ar kita lęšio dalimi. Pagrindinis jų bruožas - staigus perėjimas tarp zonų. Multifokaliniai kontaktiniai lęšiai (dažnai vadinami ir progresyviniais kontaktiniais lęšiais) yra kur kas pažangesnė technologija. Jie sukurti taip, kad turėtų daugybę matymo zonų, kurios tolygiai pereina viena į kitą. Tai leidžia akiai natūraliai fokusuoti vaizdą bet kokiu atstumu: į tolį, į kompiuterį ir į knygą. Daugeliui pacientų kyla klausimas: kaip viena maža plokštelė ant akies gali padėti matyti visais atstumais vienu metu? Atsakymas slypi inovatyviame dizaine. Multifokaliniai lęšiai dažniausiai gaminami naudojant asferinį arba koncentrinių žiedų dizainą. Mūsų smegenys yra neįtikėtinai lanksčios - jos išmoksta automatiškai pasirinkti tą vaizdo signalą, kuris tuo metu yra ryškiausias. Tai reiškia, kad kai žiūrite į kelią vairuodami, smegenys apdoroja informaciją iš tolio zonos. Kai tik nuleidžiate akis į prietaisų skydelį ar GPS navigaciją, jos akimirksniu persijungia į vidutinio nuotolio ar artumo signalus.

Multifokalinių kontaktinių lęšių parinkimas nėra tiesiog recepto išrašymas. Tai kruopštus procesas, reikalaujantis specialisto kompetencijos ir modernios įrangos. Bandomasis lęšių uždėjimas: Tai svarbiausia dalis. Nors tai yra puikus sprendimas presbiopijos korekcijai, yra tam tikrų veiksnių, kurie lemia sėkmingą nešiojimą. Minkšti multifokaliniai lęšiai gaminami iš aukštos kokybės silikono-hidrogelio medžiagų, kurios praleidžia daug deguonies. Tai ypač aktualu, jei skundžiatės akių sausumu. Tačiau tam tikros būklės, pavyzdžiui, stiprus astigmatizmas ar specifinės ragenos ligos, gali reikalauti kitokių sprendimų (pavyzdžiui, torinių multifokalinių lęšių). Net ir geriausi multifokaliniai kontaktiniai lęšiai gali tapti nepatogūs, jei pamiršime bazinę higieną ir akių poilsio taisykles. 20-20-20 taisyklė: Kas 20 minučių bent 20 sekundžių žiūrėkite į objektą, esantį už 20 pėdų (apie 6 metrus). Tinkamas režimas: Jei renkatės mėnesinius multifokalinius lęšius, griežtai laikykitės valymo ir dezinfekavimo instrukcijų.

1. Dėl sudėtingesnės gamybos technologijos ir naudojamų aukščiausios kokybės medžiagų, multifokalinių lęšių kaina yra didesnė nei vienfokalinių. 2. Dauguma pacientų džiaugiasi galimybe vėl matyti mažas raides nenaudojant akinių. Tačiau sėkmė labai priklauso nuo tinkamo parinkimo. 3. Kadangi multifokaliniai lęšiai reikalauja, kad smegenys išmoktų interpretuoti naują vizualinę informaciją, adaptacija gali trukti nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. 4. Taip, šiuolaikiniai mėnesiniai multifokaliniai lęšiai ir ypač dieniniai variantai yra sukurti iš medžiagų, kurios sulaiko drėgmę lęšio viduje.

Aktyvumas ir akių pratimai

Indijos jogai pataria pirmiausia gerai pasiražyti, taip išjudinsite sulėtėjusią kraujotaką ir paruošite dienos darbams sąnarius, be to, normalizuosite kraujospūdį. Paskui reikėtų stipriai suspaudus vokus gerokai pamirksėti.

Kas rytą, švelniai rytmetinei saulės šviesai glostant jūsų veidą, patogiai atsisėdę, žvilgtelėkite į savo nosies galiuką, po to - į horizontą. Pakartokite keliskart. Užsimerkite ir pailsinkite akis.

Iš dešinės į kairę pusę lėtai sukite akis ratu, po to - iš kairės į dešinę. Užsimerkite. Tai šokėjų pratimas, stiprinantis akių ir akių vokų raumenis, naikinantis raukšles po akimis ir teikiantis žvilgsniui judrumo.

Išplėskite akis keik begalėdami ir keletą sekundžių nemirksėdami žvelkite prieš save. Po to kuo stipriau užsimerkite. Pakartokite ciklą keliskart. Tai gydo akių ašarojimą bei paraudimą, valo ašarų liaukas ir neleidžia susidaryti traiškanoms.

Akių ir vokų būklę labai pagerina glostymas. Po pratimų užsimerkę didžiuoju ir bevardžiu rankų pirštu keliolika kartų nuo nosies smilkinių link švelniai perbraukite užmerktų akių vokus, mintyse įsivaizduodami, kad jūsų akys didelės, žavios, ilgablakstienės… Šis pratimas gydo akių nervus, šalina akių nuovargį bei psichinę įtampą.

Ir galiausiai stipriai vienas į kitą patrinkite delnus, kad įkaistų ir juos 30 sekundžių priglauskite prie užmerktų vokų. Įsivaizduokite, kaip iš delnų į akių obuolius srūva švelni, gydanti šiluma. Atitraukite delnus. Pamirksėkite.

Jogai pataria nepamiršti, kad šaltas vanduo - akių bičiulis. Vos pajutę akių nuovargį ar įtampą, kelias rieškutes šalto vandens šliūkštelkite į akis, ir jos atsigaus.

Jei dirbate vairuotojo darbą, jums neabejotinai didžiąją dienos dalį tenka praleisti sėdint toje pačioje padėtyje. Po ilgo vairavimo jūsų kūnas sustingsta, o kraujotaka sulėtėja. Dėl to gali kilti labai rimtų sveikatos problemų, tokių kaip kraujo krešulių susiformavimas ir raumenų patempimai. Šių problemų galite išvengti, jei reguliariai atliksite nesunkią tempimo pratimų treniruotę!

Skirkite laiko stabtelėti ir atlikti šiuos tempimo pratimus, skirtus ilgai vairuojantiems žmonėms, kad išliktumėte sveikesni ir sumažintumėte traumų riziką. Prieš atliekant tempimo pratimus, reikia paruošti kūną. Vadovaukitės šiais pagrindiniais patarimais ir laikykitės visų būtinų atsargumo priemonių, kad tempimo pratimus atliktumėte teisingai. Kai būsite pasiruošę (ir ne kelyje!), galite pradėti savo treniruotę.

Kaklo sukimas: Dešinės rankos delną priglauskite prie galvos ties kairiąja ausimi ir švelniai patraukite galvą link dešiniojo peties. Paskui tą patį veiksmą pakartokite su kita ranka. Šis pratimas turėtų sumažinti kaklo ir viršutinės pečių dalies įtampą.

Peties tempimas: Priglauskite ištiestą dešinę ranką prie krūtinės taip, kad bicepsu liestumėte krūtinės dalį. Tokioje padėtyje ranka bus nukreipta į kairę pusę. Ištiestą dešinę ranką prilaikykite kaire ranka. Tuomet pratimą pakartokite su kaire ranka. Tokiu būdu ištempsite pečius ir tricepsus.

Riešo lenkimas: Šis pratimas skirtas mankštinti riešams ir dilbiams. Pirštais remdamiesi į automobilio vairą, lenkite rankas per riešus pirmyn ir atgal. Kad šis pratimas būtų dar veiksmingesnis, galite pabandyti palengva atlenkti kiekvieną pirštą.

Klasikinis įtūpstas: Viena koja ženkite didelį žingsnį į priekį. Sulenkę priekinę koją per kelį, iš lėto leiskitės žemyn, kol bus patogu. Stenkitės, kad kairės kojos kelis neišsikištų toliau kairės kojos pirštų. Tą patį judesį lėtai pakartokite su kita koja. Įtūpstus galite atlikti ir vaikščiodami. Pusiausvyrą bus lengviau išlaikyti uždėjus rankas ant klubų.

Rankos sukimas: Atsistokite veidu į transporto priemonę. Atsiremkite į ją vienos rankos delnu. Šiek tiek sulenkdami ranką pasukite kūną nuo transporto priemonės. Pajusite rankų ir krūtinės tempimą. Tą patį pratimą pakartokite ir su kita ranka.

Krūtinės tempimas: Prispaudę abi rankas prie viršutinės krūtinės dalies, kelkite smakrą aukštyn ir švelniai atitraukite galvą nuo rankų. Turėtumėte pajusti viršutinės krūtinės dalies ir kaklo tempimą.

Klasikinis šlaunies tempimas: Stovėdami ant dešinės šiek tiek sulenktos kojos, ištieskite ranką už savęs ir suimkite pakeltą kairę koją šiek tiek aukščiau kulkšnies. Patraukite kojos kulną link sėdmenų vidurio. Tokioje padėtyje išbūkite kelias sekundes ir pratimą pakartokite su kita koja.

Profesionaliam vairuotojui, kuris prie savo transporto priemonės vairo kasdien praleidžia daug valandų, reguliarus tempimo pratimų atlikimas yra ypač svarbus. Reguliariai atlikdami šiuos lengvus, tačiau labai naudingus tempimo pratimus, ilgiau išliksite sveiki, būsite žvalesni ir reikšmingai sumažinsite galimų traumų riziką. Žinoma, tuo pačiu būtina pasirūpinti ir sveika bei subalansuota mityba, kurios dėka galėtumėte užtikrinti, kad jūsų organizmas kasdien gautų visas jam būtinas maistingąsias medžiagas. Tai taip pat labai tiesiogiai prisidėtų prie jūsų geresnės savijautos ir tvirtesnės fizinės būklės. Daugiau laiko prie vairo praleidžiantiems vairuotojams ne ką mažiau svarbu kasdien skirti ir pakankamai laiko poilsiui, kurio metu kūnas turi atsigauti ir pasiruošti naujai dienai.

Mitybos įtaka akių sveikatai

Geras regėjimas tiesiog būtinas norint sėkmingai vairuoti automobilį, dirbti kompiuteriu, skaityti. O jis taip lengvai pažeidžiamas. Daug skaitant ir rašant, ilgai dirbant kompiuteriu, akys dažnai pavargsta, nuo reto mirksėjimo sausėja ragena. Šiuolaikinį žmogų nuolat lydi nepalankios aplinkos sąlygos, neigiami pojūčiai, įtampa, stresai, sunkiųjų metalų kintamo magnetinio lauko ir radiacijos poveikis. Tokiomis sąlygomis, ypač aktyviai dirbant, mūsų organizmas pradeda jausti maistinių medžiagų stygių. Subalansuota mityba gyvybiškai svarbi viso organizmo sveikatai, taip pat akims.

Jei norite turėti sveikas akis, vartokite maisto papildus su mėlynėmis arba valgykite šias uogas šviežias. Mėlynės atnaujina daugelį organizmo funkcijų, stabdo senėjimą. Kuo unikalios šios uogos? Mėlynių ekstraktas didina dofamino kiekį smegenyse. Šis junginys reguliuoja svarbiausius smegenų procesus, o kuo jaunesnės smegenys, tuo jaunesnis ir pats organizmas. Padidėjus dofamino kiekiui, išskiriamas augimo hormonas, padedantis atsinaujinti kūno ląstelėms. Valgant mėlynes, pagerėja ląstelių apvalkalo pralaidumas, sumažėja uždegiminių procesų tikimybė, pagerėja nervinių impulsų perdavimas. Nuo seno liaudies medicinoje mėlynių uogos buvo vartojamos regai ir kraujotakai gerinti. Mokslas patvirtina jų poveikį. Mėlynėse yra bioflavonoidų antocianinių, dėl kurių jos ir yra juodai mėlynos spalvos. Ši medžiaga apsaugo kraujagysles, mažina kraujagyslių sienelių paburkimą, slopina trombocitų agregaciją, turi antisklerotinį poveikį. Be to, tai - antioksidantas, saugantis ląsteles ir membranas nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Antocianinai veikia tinklainės kraujagysles, pagerina tinklainės ir regos nervo mitybą, padeda išvengti tinklainės kraujosruvų. Gydytojai pastebėjo teigiamą mėlynių poveikį matymui prietemoje. Antocianinai padeda atsinaujinti rodopsinui - medžiagai, kuri padeda matyti tamsoje. Tiriant mėlynių poveikį regėjimui, buvo pasiekta tiesiog neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, vieno eksperimento duomenys rodo, kad mėlynių ekstraktas gali išgelbėti kataraktos pažeistas akis. 75 procentai beveik apakusių žmonių ėmė geriau matyti.

Be bioflavonų šviežiose mėlynių uogose yra nemažai beta karoteno ir vitamino C. Beta karotenas organizme virsta vitaminu A (retinolis), kuris būtinas šviesai jautrių medžiagų gamybai tinklainėje, o tai yra viso proceso regėjimo pagrindas. Šis vitaminas - ypač svarbus regėjimui apsaugoti. Jei jo trūksta vystosi vištakumas (sutrinka regėjimas prieblandoje), ima drumstis ragena. Vitaminas A būtinas daugelio organizmo audinių formavimuisi ir normaliai jų būklei palaikyti, regėjimo pigmentui, odos ir gleivinių epiteliui susidaryti. Vitaminai A ir E apsaugo nuo tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos. Jei organizmas gauna pakankamai vitaminų A, C ir E, mažėja rizika, kad išsivystys katarakta. Vitaminai C ir E veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus organizme. Dėl to akies nervai ir raumenys geriau aprūpinami maisto medžiagomis. Mėlynės - geras B grupės vitaminų šaltinis. Jose yra nemažai vitaminų B1, B2, B6 ir PP, kurie taip pat gerina akių būklę. Taip pat mėlynėse yra organizmui būtinų mikroelementų. Tai ypač geras geležies ir mangano šaltinis. Geležis dalyvauja pernešant deguonį iš plaučių į audinius ir anglies dvideginį iš audinių į plaučius. Geležis reikalinga tam, kad nesutriktų medžiagų apykaita, nesijaustų nuovargis, nesvaigtų galva, nesumažėtų kraujo kūnelių susidarymas ir t.t. Manganas dalyvauja kaip kofermentas gaminant kraują, padeda kepenims šalinti kenksmingas medžiagas. Mėlynes ir jų preparatus patariama vartoti tiems, kurių akys nuolat įtemptai dirba - daug skaitantiems, vairuojantiems automobilį, dirbantiems kompiuteriu. Mėlynės padės susilpnėjus regėjimui, sergant trumparegyste.

Naudinga ir subalansuota mityba yra būtina akių sveikatai. Į savo racioną įtraukite daugiau vaisių, daržovių ir omega-3 riebiųjų rūgščių.

Darbas kompiuteriu: kaip sumažinti akių nuovargį ir pagerinti regėjimą?

Vairuotojas su akiniais nuo saulės, žiūrintis į kelią

Schema, iliustruojanti regos aštrumo patikrinimo procesą

Grafikas, rodantis eismo įvykių, susijusių su saulės akinimu, statistiką

tags: #akiu #pratimai #vairuojantiems