Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra viena pagrindinių kelių eismo nelaimių priežasčių visame pasaulyje. Moksliniai tyrimai nuolat nagrinėja šią problemą, siekdami suprasti jos priežastis, pasekmes ir rasti efektyviausias prevencijos priemones. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kuriuos tyrimų rezultatus, ekspertų nuomones ir visuomenės požiūrį į vairavimą išgėrus.
Tyrimo metodika ir tikslai
Vienas iš atliktų tyrimų, kurio tikslas buvo palyginti pažeidimų padariusių ir būsimųjų vairuotojų alkoholio vartojimo įpročius bei nustatyti pažeidėjų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti dėl vairavimo išgėrus, požiūrį į įvykio aplinkybes, vyko 2015 metų liepos - gruodžio mėnesiais. Buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo žmonės, lankantys privalomuosius pirmosios pagalbos mokymus ir privalomuosius mokymus apie alkoholio bei narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Analizei buvo tinkamos 388 anketos, o apklausos atsako dažnis siekė 86,2 procento. Duomenys buvo analizuojami naudojant absoliučią ir procentinę išraišką (n (%)) bei apdoroti kompiuterine programa SPSS 21.
Pagrindiniai tyrimų rezultatai
Tyrimas parodė, kad didžioji dalis pažeidėjų (75,7 proc.) ir būsimųjų vairuotojų (76,9 proc.) mano, jog nulinė leistina alkoholio koncentracija kraujyje reikšmingai sumažintų neblaivių vairuotojų skaičių. Tiek pažeidėjai (86,8 proc.), tiek būsimieji vairuotojai (88,9 proc.) pritaria, kad vairuotojo pažymėjimo atėmimas yra viena efektyviausių priemonių, ribojančių vairavimą išgėrus. Taip pat didelė dalis mano, kad dažni blaivumo patikrinimai keliuose yra svarbūs (80,4 proc. pažeidėjų ir 74,1 proc. būsimųjų vairuotojų).
Ekspertų nuomonės apie vairavimą išgėrus
Bene žymiausias Jungtinės Karalystės (JK) ekspertas alkoholio srityje, teismo medicinos konsultantas dr. Paulas Michaelas Williamsas pabrėžia, kad vairuoti išgėrus yra labai pavojinga net tuomet, kai žmogus jaučiasi gerai. "Vairuoti išgėrus labai pavojinga, net jei žmogui atrodo, kad jis išoriškai jaučiasi gerai, pavyzdžiui, tiesiai vaikšto, jo koordinacija nesutrikusi, kalbėjimas sklandus. Ėjimą, kalbėjimą tam tikra prasme įmanoma kontroliuoti ir atkartoti, bet savo reakcijų atkartoti neįmanoma. Jeigu mus apakina šviesa, mes automatiškai užsimerkiame. Mes negalime kontroliuoti savo reakcijų, o alkoholis jas keičia", - teigia jis.
Psichologė Miglė Motiejūnė apibūdina neblaivaus ir rizikuoti linkusio vairuotojo portretą: "Išgėręs asmuo pervertina savo gebėjimus ir įgūdžius, jam „jūra iki kelių“ - net toks sklando priežodis. Alkoholis sumažina kritiką savo elgesiui, viliamasi, jog „man nieko nenutiks, aš sugebėsiu“."
Rizikingo elgesio vairuojant priežastys
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkų grupė, tyrinėjanti rizikingus vairuotojus daugiau nei dešimtmetį, pastebi, kad rizikos grupėje dažniausiai atsiduria jauni vairuotojai, ypač vyrai. Šį elgesį lemia tiek menka vairavimo patirtis, tiek asmenybės bruožai: impulsyvumas, agresyvumas, noras pasirodyti prieš kitus. Vyrai labiau nei moterys linkę pavojingai vairuoti dėl siekio konkuruoti ir jaustis svarbiam, tuo tarpu moterys dažniau abejoja savo vairavimo jėgomis ir rečiau elgiasi rizikingai.
Dr. Justina Slavinskienė savo disertaciniame tyrime apie vairuotojų, netekusių teisės vairuoti, rizikingą vairavimą nustatė, kad apsvaigę nuo alkoholio prie vairo dažniau sėda ilgesnę patirtį turintys ir labiau savo įgūdžiais pasitikintys vairuotojai, kurie linkę elgtis spontaniškai ir sunkiau reiškia išgyvenamas emocijas. "Dažniau išgėrę vairuoja tie, kurie nelinkę paklusti bet kokioms kitų nustatytoms taisyklėms. Tokie žmonės nesilaiko ir eismo saugumą padedančių užtikrinti kelių eismo taisyklių", - komentuoja ji.
Tiesiogiai. Vairuotojų kitąmet laukia pokyčiai: SAM pristato, ką būtina žinoti
Visuomenės reakcija ir prevencijos priemonės
Kai pažeidimą padaro žinomas žmogus, visuomenė linkusi smerkti, vartodama žodžius „jis neatsakingas“, „negalima atleisti“. Tačiau kai nusižengiame patys, ieškome pasiteisinimų: „nepasisekė“, „tokios aplinkybės susidėjo“. Psichologai pastebi, kad žmonės retai pasimoko iš kitų klaidų, tikėdami, kad jiems tai negresia. Tai vadinama nepažeidžiamumo iliuzija.
Svarbu keisti visuomenės nuostatas. Vairavimo mokyklose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys praktiniams vairavimo įgūdžiams, rizikos atpažinimui ir nuostatoms saugaus bei atsakingo vairavimo atžvilgiu. Sveikintina, kad vairuotojai, netekę teisės vairuoti, privalo kartoti vairavimo kursus ir dalyvauti psichologo vedamuose kursuose.
Ekspertai teigia, kad geriausiai auklėja patys įvykiai. Labai rimtos avarijos, kuriose žūsta žmonės, viešinimas žiniasklaidoje gali paveikti labiau nei įstatymai, nes žmonės pradeda suvokti, kokia tragedija gali baigtis vairavimas išgėrus. Tačiau svarbiausia yra keisti žmonių mąstymą ir auklėti juos suvokti savo veiksmų pasekmes.
Kultūrinė norma ir atsakomybė
Vairavimas išgėrus gali būti vertinamas kaip tam tikra kultūrinė norma, kai leidžiama sau sėsti prie vairo neblaiviam. Tačiau aplinkiniai turėtų vertinti tokį elgesį vienareikšmiškai - kaip nepriimtiną. Ignoruodami ketinimą vairuoti neblaiviam, keliame grėsmę ne tik jam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Jeigu vyksta vakarėlis, reikėtų pasirūpinti, kad išgėręs asmuo saugiai grįžtų namo arba pernakvotų. Net jei žmogus yra agresyvus ir pasiryžęs vairuoti, reikėtų imtis visų priemonių, kad taip nebūtų.
Nors gali atrodyti, kad žmogus, neturintis vairavimo stažo, vairuoja saugiai, įgudusiam vairuotojui saugiai nuvažiuoti iš taško A į tašką B gali tapti nuobodu. Tuomet įsijungia psichologiniai poreikiai - noras patirti adrenaliną, būti pripažintam draugų, pademonstruoti įgūdžius ir galią, kurie pastūmėja rizikingam elgesiui. Tai nereiškia, kad žmogus negalvoja, tiesiog tuo metu jis tenkina kitus savo poreikius, kaip antai norą sulaukti įvertinimo ir dėmesio socialiniuose tinkluose.
Kaip alkoholis veikia žmogaus reakcijas?
Alkoholis, net ir nedidelis kiekis, gali keisti žmogaus reakcijas. Dr. Paulas Michaelas Williamsas teigia, kad "sugebėjimas važiuoti tiesia linija apsunkinamas jau esant 0,1 promilės apsvaigimui". Nuo 0,2 promilės prastėja dėmesys, sunkiau jį paskirstyti tarp kelio ir prietaisų skydelio stebėjimo. Nors kai kurie mano, kad po trijų bokalų alaus vairuos gerai, tai yra apgaulingas manymas. Alkotesteris gali rodyti tą pačią promilę, tačiau žmogaus savijauta skiriasi priklausomai nuo to, ar alkoholio koncentracija kraujyje kyla, ar krenta.
Savijautą bei girtumo pojūtį lemia ir kiti veiksniai, tokie kaip nuovargis, alkis, nemiga. Žmonės, kurie vartoja alkoholį dažnai, gerdami jaučiasi geriau, nes jų organizmas yra pripratęs prie alkoholio. Tačiau tai nereiškia, kad alkotesteris rodys mažiau promilių - jie tiesiog jausis geriau, nes organizmas bus mažiau apnuodytas.
Galutinis tikslas - ne tik gąsdinti žmones, bet pirmiausia keisti jų mąstymą, ugdyti suvokimą apie savo veiksmų pasekmes ir skatinti atsakingą elgesį keliuose.
tags: #alkoholis #ir #vairavimas #mokslobaze