Iš Jungtinės Karalystės parvaryti automobiliai lietuvius vilioja dėl žemesnės kainos: net ir priskaičiavus pritaikymo eismui dešiniąja puse išlaidas, jie vis tiek atsieidavo mažiau nei parduodami Lietuvoje.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, leidusios registruoti automobilius, kurie yra pritaikyti važiuoti kairiąja kelio puse, arba kitaip, turintys vairą dešinėje pusėje. Tai reiškia, kad anksčiau buvęs draudimas registruoti ir nuolat naudoti dešiniavairius automobilius Lietuvoje prieštaravo Konstitucijai, kaip tai įrodė Konstitucinis Teismas dar 2015 m. Tačiau šis ilgai lauktas leidimas padėties nepalengvino - ją apsunkino dar labiau.
Nauji reikalavimai: teorija ir praktika
Tarp naujų reikalavimų - ir periskopinis priekinio vaizdo veidrodis, ir kamera, perduodanti vaizdą į salone įrengtą monitorių. Šios priemonės dešinėje pusėje sėdinčiam vairuotojui turėtų padėti įvertinti situaciją kelyje prieš atliekant manevrus. Tačiau abejojama, ar naujos įrangos teorinės galimybės išties pagerins eisme dalyvaujančių žmonių saugumą.
Pagal dabartinį reglamentavimą automobilius su vairu dešinėje pusėje šiuo metu galima eksploatuoti tik laikinai - iki 90 dienų per metus, o norint nuolat važinėti tokia mašina privalo atitikti minėtus reikalavimus. Dešiniavaires transporto priemones taip pat draudžiama vairuoti pradedantiems vairuotojams.
Nors, kaip rodo susidomėjimas viešojoje erdvėje, susidomėjimas ir poreikis Lietuvoje registruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje yra gana nemažas, vyrauja nuomonė, kad neįmanoma įvykdyti naujų reikalavimų, pagal kuriuos tokios transporto priemonės pritaikomos eismui Lietuvoje. Teigiama, kad sąlygos sukurtos remiantis teorinėmis prielaidomis ir techniškai neįgyvendinamos.
Daug neatsakytų klausimų ir neįgyvendinamos sąlygos
Vienai Lietuvos pilietei pasidomėjus, kokia tikimybė nuo šių metų sausio Lietuvoje įregistruoti automobilį su vairu dešinėje pusėje, moteris sulaukė neigiamų atsakymų. „Neįmanoma“, - konstatuoja ar patirtimi dalijasi ne vienas internautas. Kad šis žodis - ne iš piršto laužtas, galimai patvirtina ir skaičiai. „Per pirmuosius du šių metų mėnesius Lietuvoje neįregistruotas nė vienas toks automobilis“, - iškalbingą statistiką pateikė valstybinės įmonės „Regitra“ Komunikacijos skyriaus vadovė Ingrida Kuorytė.
Pritaikyti britiškus automobilius Lietuvos keliams ir juos įregistruoti siūlo ne vienas specialistas, tačiau jie tikina, kad nauja tvarka atrodo reali tik popieriuose, o realiai ji įgyvendinama sunkiai. Nors Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) registravimo tvarka parengta pagal Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos reikalavimus, išsami dokumentacija neatsako į daugybę klausimų. „Pavyzdžiui, kur ir kaip įranga tvirtinama, galiausiai, nuo kurios salono vietos prasideda kairė. Papildomas veidrodis gali kliudyti išsiskleisti oro pagalvei keleivio pusėje, įranga gali jam pakenkti eismo įvykio metu. Reikalavimai galbūt atrodo tinkamai tik popieriuje, kai bandai juos įgyvendinti realybėje, supranti, kad ši užduotis neįmanoma. Mes bandėme, dirbtuvėse ir dabar stovi tam paruoštas automobilis“, - kalbėjo savo vardo ir įmonės pavadinimo viešinti nepanoręs verslininkas. Anot jo, papildomos įrangos techninių parametrų sąrašas toks ilgas ir įmantrus, kad pagal juos praktiškai neįmanoma rasti tinkamos prekės.
„Domėjausi, kokia tvarka galioja kitose šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje britiškam automobiliui užtenka pakeisti priekinius žibintus ir galima jį registruoti. Registracija, techninė apžiūra ir mėnesio draudimas žmogui kainuoja 310 eurų. Vokiečiai vadovaujasi tais pačiais ES teisės aktais, kurie įgyvendinami ir Lietuvoje. Tai aš ir nežinau, kurie iš mūsų kvailesni“, - sakė meistras. Jo manymu, šiandien norint iš JK parvarytą automobilį pritaikyti eismui Lietuvoje tektų išleisti apie 700 eurų. Tiek kainuotų papildoma įranga, žibintų keitimas, ekspertų vertinimas, registracija. Anot specialisto, susidariusią situaciją reikia, kaip įmanoma, greičiau taisyti, nes ji tiesiogiai susijusi su labai daug žmonių. „Patikėkite - besidominčių šimtai“, - sakė jis. Transporto priemonių techninę ekspertizę Lietuvoje vykdančių bendrovių atstovai taip pat tikino, kad susidomėjimas nemažas. „Žodžiu domisi - skambinančių ir klausiančių, ką daryti, netrūksta, tačiau niekas neatvyksta vertinti automobilio“, - sakė Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas.
Administracijos pozicija ir mokslininkų nuomonė
Ar tai, kad Lietuvoje per pustrečio mėnesio neįregistruotas nė vienas automobilis su vairu dešinėje pusėje, galėjo būti naujų reikalavimų pasekmė, paklausėme reikalavimų rengėjo - Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA). Lakoniški administracijos atsakymai liudijo, kad problemų registruojant angliškus automobilius neturėtų kilti.
„Visi reikalavimai buvo nustatyti vadovaujantis Europos Komisijos reikalavimais ir visi jie sietini su reikalavimais transporto priemonėms, kad jos eisme dalyvautų saugiai.“, - teigė LTSA. Jie taip pat patvirtino, kad visi Europos Komisijos nustatyti reikalavimai yra įgyvendinami taip, kaip ir nustatyta.
Prieš keletą metų LTSA užsakė specialius mokslinius tyrimus, kurių metu siekta išsiaiškinti, kaip kairiąja eismo puse važiuoti pritaikytos transporto priemonės saugiausiai įsilietų į eismo sąlygas Lietuvoje. Studijos metu įvertintos ne tik teorinės prielaidos, bet ir atlikti realūs bandymai. Gauti rezultatai pateko tarp kriterijų, pagal kuriuos parengti minėti reikalavimai. Tyrime dalyvavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis nesiėmė vertinti reikalavimų, tačiau sutiko pasidalyti nuomone apie tam tikras saugumo priemones automobiliams su vairu dešinėje pusėje.
„Man tik teko girdėti, kad reikalavimai įrangai yra gana aukšti, ją netgi sudėtinga rasti rinkoje. Tai - periskopinis priekinio vaizdo veidrodis ir kamera su monitoriumi salone. Tyrimo metu mes išskyrėme šios papildomos įrangos trūkumus. Iš principo jos naudojimas tikrai neprisideda prie eismo saugumo gerinimo, vairuotojo važiavimo komforto ir patogaus automobilio valdymo. Juk norint pamatyti reikiamą vaizdą ir įvertinti esamą padėtį kelyje reikia nukreipti žvilgsį nuo tiesioginio vaizdo į periskopinį veidrodį, kuriame matyti atvaizdas dar nuo vieno veidrodžio. Lygiai tas pats su kameros transliuojamu vaizdu monitoriuje, kuris yra nemažas ir montuojamas netiesioginėje matymo zonoje. Papildoma įranga taip pat apkrauna automobilio saloną. Apibendrinant ji neprisideda prie saugaus transporto priemonės valdymo, nors ir padeda įvertinti situaciją kelyje“, - pasakojo mokslininkas. Jo asmenine nuomone, šalyse, kuriose eismas vyksta dešine eismo puse, saugiausia važinėti tik su tam pritaikyta transporto priemone. „Lietuvos atveju - su vairu kairėje pusėje, tai komplektacija, kuri yra saugiausia mūsų eismo sąlygomis. Minėta papildoma įranga gali būti naudojama tik iš bėdos, tačiau ji taip pat gali sukelti aibę nepatogumų ir trukdžių“, - kalbėjo dr. V. Žuraulis.
Pardavimų sutrikdymas ir alternatyvos
Lietuvos automobilių rinkos ekspertai tikina, kad minėtas sprendimas gerokai pakoregavo dešiniavairių transporto priemonių pardavimus. Taip pat manoma, kad jiems patekti į šalies kelius kliūtys sudaromos specialiai. Tai patvirtino „Tiesai“ transporto skelbimų portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovo Mato Buzelio pateiktas atsakymas.
„Dar praeitų metų rudenį, sužinoję apie tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. bus galima registruoti ir eksploatuoti dešiniavairius automobilius, analizavome, kaip tai gali paveikti Lietuvos automobilių rinką. Matėme pardavėjų bandymus didinti tokių jau į Lietuvą įvežtų, tačiau vis dar parduodamų automobilių kainą. Taip pat tyrėme užsienio šalių praktiką ir atsižvelgėme į galimai pasikartojantį Bulgarijos scenarijų. Šioje šalyje per metus automobilių parkas pasipildė maždaug 100 tūkst. eismui kairiąja kelio puse pritaikytų automobilių - jie sudarė apie 3 proc. viso Bulgarijos autoparko. Vėliau tokie automobiliai šioje šalyje tapo nebepaklausūs paprasčiausiai dėl savo nepatogumo ar nepraktiškumo. Autoplius.lt skaičiavo, kad tokiu atveju Lietuvoje galėtų įvykti iki 50 tūkst. dešiniavairių automobilių sandorių per metus - maždaug po 4 tūkst. kas mėnesį. Visgi prognozes stipriai sujaukė paviešinti reikalavimai dešiniavairiams automobiliams registruoti ir eksploatuoti. Labai neaiški privalomų periskopinių veidrodžių įranga (neaišku, nei kur tokią įsigyti, nei kiek ji kainuoja) arba privalomos vaizdo kameros charakteristika praktiškai paskandino kai kurių vairuotojų viltis sėkmingai užregistruoti iš Didžiosios Britanijos ar Airijos įvežtą automobilį. Reikalingos vaizdo kameros charakteristika sudaryta taip, kad tokio įrenginio būtų neįmanoma rasti ar įsigyti. Arba kad jis kainuotų milžiniškus pinigus. Privalomasis draudimas tokio tipo automobiliams taip pat būtų pastebimai brangesnis - maždaug iki 50 ar 60 proc. Akivaizdu, kad jokios Lietuvos institucijos nenori matyti dešiniavairių automobilių šalies keliuose, ir dėjo visas pastangas, kad tai neįvyktų. Kol kas jų planas puikiai veikia - nuo sausio 1 iki kovo 1 d. nebuvo užregistruota nė vieno į šalį įvežto dešiniavairio automobilio.“
Šiandien dešiniavairių ir Lietuvoje įprastų automobilių kainų skirtumus puikiai iliustruoja skelbimai. Pavyzdžiui, 2000 m. pagamintas „Land Rover Freelander“ su vairu dešinėje pusėje nekainuoja net tūkstančio eurų, o identiškas - tokios pačios markės, modelio, kuro tipo, variklio galingumo, gamybos metų ir net spalvos - visureigis su vairu kairėje kainuoja 1500 ir daugiau eurų. 2003 m. gamybos ir JK keliais važinėti skirtas kupė „Mercedes-Benz CLK270“ Lietuvoje parduodamas už 1,9 tūkst. eurų, o jo „dvynys“ su vairu kairėje - beveik tūkstančiu brangiau.
Automobilio registravimas JK – išsamus vadovas | V5C, mokesčiai, techninė apžiūra ir kita!
Praktikoje kartais paaiškėja, kad registracija tampa neproporcingai brangi ar ilga (pvz., trūksta kritinių dokumentų, automobilis neperėjo TA, laukia papildomos ekspertizės ar muitinės procedūros). Tokiais atvejais verta apsvarstyti alternatyvą - parduoti automobilį supirkėjams ir išvengti užsitęsusio proceso; greitam įvertinimui gali praversti automobilių supirkimo paslauga.
Registracija dažnai „užstringa“ ne dėl techninės apžiūros ar dokumentų trūkumo, o dėl neteisingai suvaldyto nuosavybės įforminimo. Praktiškai tai reiškia, kad dar prieš pargabenant automobilį verta iš anksto susiplanuoti, kaip gausite ir panaudosite savininko deklaravimo kodą (SDK), nes be jo ne tik apsunkėja formalumai, bet gali būti neįmanoma registruoti transporto priemonės savo vardu. Jei perkate automobilį iš užsienio fizinio asmens ar įmonės, svarbu suvokti vieną paprastą principą: Lietuvoje vėliau reikės pagrįsti nuosavybės grandinę (kas kam ir kada pardavė), o pati registracija remiasi ne „žodiniu susitarimu“, o dokumentais ir duomenimis sistemose. Prieš atsiskaitant už automobilį verta susidėti „dokumentų paketą“ taip, kad Lietuvoje nereikėtų gaudyti pardavėjo ar prašyti papildomų pažymų.
Prieš registruojant Lietuvoje, praktikoje pirmiausia pasirūpinama, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas ir turėtų galiojančią privalomąją techninę apžiūrą. Planuojant laiką patogu iš anksto pasirinkti artimiausią techninės apžiūros vietą: oficialų techninių apžiūrų centrų ir stočių sąrašą skelbia LTSA. Praktinis patarimas: prieš techninę apžiūrą verta atlikti bazinę patikrą servise (ypač jei automobilis ilgai stovėjo aikštelėje, buvo po įvykio, arba pirktas aukcione). Jei automobilis anksčiau buvo registruotas ne Europos ekonominės erdvės šalyse arba yra įvežtas iš vadinamosios trečiosios šalies, vien registracijos dokumento dažnai nepakanka. Tokiais atvejais gali reikėti atitikties įvertinimo (priklausomai nuo konkretaus automobilio, jo kilmės ir dokumentų). Jei atitikties dokumentų trūksta arba jie nepakankami, gali prireikti kreiptis į technines ekspertizes atliekančias įmones. Oficialią informaciją ir sąrašus, susijusius su ekspertizėmis, pateikia techninių ekspertizių skiltis. Draudimas taip pat yra būtinas praktinis žingsnis: registracijos procesas paprastai planuojamas taip, kad automobilis jau turėtų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.
Jeigu automobilis įvežamas iš trečiųjų šalių, registracijos procesas prasideda ne nuo numerių, o nuo importo. Paprastai reikės įforminti importą muitinėje, pateikti importo deklaraciją ir turėti dokumentus, įrodančius įsigijimą bei ankstesnę registraciją ar gamintojo dokumentą. Svarbu suprasti, kad muitinės tema nėra „vienoda visiems“: galioja skirtingos taisyklės priklausomai nuo to, ar automobilis įvežamas kaip prekė, ar kaip asmeninis turtas persikeliant gyventi, ar jis buvo laikinai įvežtas, ar įvežamas komerciniais tikslais.
Registruojant automobilį Lietuvoje, be techninių ir dokumentinių žingsnių, dažnai atsiranda ir mokėjimų dalis. Viena iš dažniausiai minimų įmokų yra motorinių transporto priemonių registracijos mokestis (kai jis taikomas konkrečiam atvejui). Jei mokate bankiniu pavedimu ir jums reikia įmokos kodo, oficialiame VMI sąraše galima rasti, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokesčiui taikomas kodas 5330; tai pateikiama įmokų kodų skiltyje. Patikimas būdas išvengti painiavos: prieš registracijos vizitą susirašykite, ką tiksliai turėsite apmokėti (ir kokiu būdu), kad nereikėtų daryti kelių atskirų mokėjimų skubant.
Registracijos dieną tikslas yra paprastas: atvykstate su automobiliu ir tvarkingais dokumentais, o po procedūros gaunate registracijos liudijimą ir numerio ženklus (arba jums priskiriami anksčiau turėti, jei tokia situacija taikoma). Pagal oficialiai pateikiamą registravimo logiką, registracijos etape paprastai reikės pateikti transporto priemonę autentiškumo patikrinimui, savo asmens dokumentą, ankstesnį registravimą patvirtinantį dokumentą, o jei transporto priemonė įsigyta ne iš EEE šalių - ir atitikties įvertinimo dokumentą. Praktinis registracijos scenarijus dažniausiai atrodo taip: darbuotojas patikrina jūsų tapatybę, peržiūri dokumentus, sutikrina automobilio identifikacinius duomenis (VIN ir kt.), įvertina, ar sistemoje tvarkingai suvesti nuosavybės pasikeitimo duomenys, ir tada vykdomas registravimo veiksmas. Jei automobilis buvo pirktas per tarpininką arba jis atvežtas ir parduodamas Lietuvoje, kritinis momentas yra tai, ar pardavėjas laiku patvirtino nuosavybės pasikeitimą, nes be to naujajam savininkui gali nebūti suteiktas naujas SDK. Baigus registraciją, paprastai išduodamas registracijos liudijimas ir numerio ženklai.
Registracijos procesas retai būna sudėtingas „iš esmės“, tačiau jis jautrus smulkmenoms. Dažniausiai žmonės įstringa ten, kur kažkas nepadaryta laiku, nepatvirtinta kito sandorio dalyvio arba dokumentuose yra neatitikimų. Geriausia taktika - procesą matyti kaip grandinę, kur kiekvienas etapas turi savo tikslą: pirmiausia suvaldyti nuosavybę ir SDK, tada sutvarkyti techninę būklę (TA), o tik tada važiuoti registruoti. Dar vienas praktiškas patarimas: visus dokumentus turėkite ne tik originaluose, bet ir aiškiose kopijose (popierinėse arba skaitmeninėse), kad prireikus galėtumėte greitai pateikti, persiųsti ar pasitikslinti. Jei automobilis pirktas brangiau arba kyla abejonių dėl jo kilmės, verta dar prieš registraciją pasirūpinti papildoma patikra (istorija, rida, įvykiai, apribojimai).
tags: #anglisku #automobiliu #registracija #lietuvoje