Akumuliatorių Tipai: Atraskite Geriausią Sprendimą Savo Įrenginiui!

Akumuliatorius - tai jūsų automobilio elektros sistemos širdis. Jis kaupia cheminę energiją, kuri virsta elektros srove ir tiekia galią starteriui bei visiems elektroniniams prietaisams. Viduje esančios švino plokštelės ir sieros rūgšties tirpalas sukelia cheminę reakciją, kuri gamina elektros energiją. Akumuliatorius yra tarsi automobilio širdis: jei jis sveikas, visa sistema veikia sklandžiai. Bet jei akumuliatorius nusilpsta, galite likti be elektros, šviesų ar net be galimybės užvesti automobilio. Todėl verta kartą per kelis mėnesius trumpai patikrinti akumuliatoriaus būklę patiems arba profilaktiškai autoservise. Dauguma vairuotojų apie savo automobilio akumuliatorių susimąsto tik tada, kai jis sugenda. Tačiau net ir reguliariai prižiūrimi akumuliatoriai netarnaus amžinai. Kai ateina laikas keisti, labai svarbu žinoti, kokio tipo akumuliatorius tinkamiausias jūsų automobiliui.

Pasirinkimas tinkamo akumuliatoriaus pagal automobilį yra esminis aspektas, užtikrinantis jo sklandų veikimą bei patikimumą. Automobilio akumuliatoriai atlieka kelias svarbias funkcijas, įskaitant energijos tiekimą pradžios proceso metu ir palaikymą automobilio elektros sistemoms. Tinkamai pasirinktas akumuliatorius užtikrina, kad variklis būtų lengvai startuojamas, net ir esant ekstremalioms oro sąlygoms. Be to, akumuliatorius yra svarbus ir visoms automobilio elektros sistemoms, tokioms kaip apšvietimas, garso sistema ir įvairios komforto funkcijos. Kokybiški akumuliatoriai užtikrina stabilų energijos tiekimą, kuris padeda išvengti elektros sistemos sutrikimų. Teisingai pasirinkus akumuliatorius pagal automobilį, galima ne tik pagerinti automobilio veikimą, bet ir padidinti kuro efektyvumą. Dėka nuoseklaus energijos tiekimo, variklis dirba vienodai efektyviai, kas gali sumažinti degalų sąnaudas. Visų šių veiksnių derinys daro akumuliatoriaus pasirinkimą neabejotinai svarbų aspektą kiekvienam automobilių savininkui.

Renkantis akumuliatorių savo automobiliui, vairuotojai dažnai daro keletą klaidų, kurios gali pakenkti automobilio veikimui ir ilgaamžiškumui. Viena iš dažniausių klaidų yra netinkamo akumuliatoriaus dydžio pasirinkimas. Akumuliatoriai pagal automobilį skiriasi ne tik galia, bet ir fiziniu dydžiu, kuris turi atitikti automobilio akumuliatoriaus dėžutę. Netinkamo dydžio akumuliatorius gali sukelti įvairias problemas, tokias kaip vibracijos ar netgi trumpojo jungimo pavojus. Kita dažna klaida - skirtingų techninių parametrų ignoravimas. Akumuliatoriai gali turėti įvairius parametrus, tokius kaip įtampa, talpa (Ah) ir šaltis (CCA), kurie yra svarbūs tinkamam automobilio veikimui. Pasirenkant akumuliatorių, būtina užtikrinti, kad šie parametrai atitiktų automobilio reikalavimus. Pavyzdžiui, netinkamas CCA lygis gali sukelti sunkumų startuojant automobilį šaltuoju metu. Galiausiai, nebūtinai geriausias pasirinkimas yra brangus ar populiarus prekės ženklas. Vairuotojai dažnai renkasi akumuliatorius remdamiesi prekiniais ženklais, tačiau tai gali būti klaida. Svarbu ne tik prekės ženklas, bet ir produkto kokybė bei atsiliepimai. Pasirinkti akumuliatoriai pagal automobilį, kurie yra gerai įvertinti iš nepriklausomų šaltinių, gali padėti išvengti nemalonių staigmenų ateityje.

Kaip AA ir AAA baterijos skiriasi dydžiu, taip ir automobilių akumuliatoriai turi standartizuotus dydžius (Battery Council International grupės). Perkant naują akumuliatorių, būtina atsižvelgti į automobilio gamintojo rekomendacijas arba pasitikrinti lenteles auto dalių parduotuvėje.

Pagrindiniai akumuliatorių tipai

Automobilių rinkoje dominuoja trys pagrindiniai akumuliatorių tipai: švino-rūgštiniai, EFB (Enhanced Flooded Battery) ir AGM (Absorbent Glass Mat). Kiekvienas tipas turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausią jūsų automobiliui.

Švino-rūgštiniai akumuliatoriai

Tai seniausias ir labiausiai paplitęs akumuliatorių tipas. Šie švino-rūgštiniai akumuliatoriai paprastai turi šešias celes, o pilnai įkrauto akumuliatoriaus įtampa siekia apie 12,6 V. Jų privalumai - prieinama kaina ir patikimumas. Vis dėlto, šlapio elemento akumuliatoriai reikalauja daugiau priežiūros: reikia tikrinti ir kartais papildyti elektrolitą. Be to, juos būtina montuoti vertikaliai, kad neišsilietų rūgštis.

Švino rūgšties akumuliatoriai yra vieni iš seniausių ir plačiausiai naudojamų akumuliatorių tipų. Šių akumuliatorių kaina paprastai yra mažesnė nei kitų tipų, kas daro juos patrauklia galimybe vartotojams, ieškantiems ekonomiškų sprendimų. Tačiau šie akumuliatoriai turi ir trūkumų. Pavyzdžiui, jų svoris gali būti problema nešiojamiesiems prietaisams, nes švino rūgšties akumuliatoriai yra gana sunkūs.

Pagrindiniai skirtumai tarp skirtingų švino-rūgštinių akumuliatorių tipų yra jų konstrukcija ir elektrolito forma. Klasikiniai švino-rūgštiniai akumuliatoriai naudoja skystą elektrolitą. Jie yra pigesni, bet reikalauja priežiūros ir gali ištekėti.

EFB (Enhanced Flooded Battery) akumuliatoriai

Tai patobulinta standartinių akumuliatorių versija. EFB akumuliatoriai sandarūs ir tarnauja dvigubai ilgiau nei paprasti rūgštiniai (apie 85 000 variklio užvedimų palyginus su 30 000). Jie geriau pritaikyti dažnam variklio užvedimui ir darbui start-stop režimu.

AGM (Absorbent Glass Mat) akumuliatoriai

AGM akumuliatoriai išskirtiniai tuo, kad juose elektrolitas įsigėręs į specialias stiklo pluošto pertvaras. Tai leidžia jiems krautis penkis kartus greičiau ir atlaikyti net tris kartus daugiau įkrovimo-iškrovimo ciklų nei standartiniai akumuliatoriai. Šie akumuliatoriai daugiausia naudojami elektromobiliuose ir hibriduose. Jie lengvesni, greičiau kraunasi bei ilgiau tarnauja (kai kuriais atvejais iki 20 metų). AGM akumuliatoriai yra pažangiausi - atsparūs giliam išsikrovimui, turintys labai daug darbo ciklų, tinkami automobiliams su sudėtingesne elektronika ar hibridinėms sistemoms.

AGM (angl. Absorbent Glass Mat) akumuliatoriai - tai švino rūgštinių akumuliatorių porūšis, teigiamai vertinamas dėl savo puikių eksploatacinių savybių ir ilgaamžiškumo. Tarp AGM akumuliatoriaus švino plokštelių yra stiklo pluošto kilimėlis, kuris sugeria elektrolitą, todėl akumuliatorius yra atsparus išsiliejimui ir saugesnis už tradicinius švino rūgšties akumuliatorius.

Automobilių su „Start-Stop“ sistemomis, didesne elektros apkrova ar AGM reikalavimu negali naudoti paprasto rūgštinio akumuliatoriaus. Netinkamas tipas ne tik blogai veiks, bet ir gali pakenkti valdymo blokui.

Akumuliatorių parametrai ir pasirinkimas

Renkantis akumuliatorių, svarbu žinoti, kad egzistuoja keli pagrindiniai akumuliatorių tipai, kurie skiriasi pagal sudėtį ir savybes. Pirmasis tipas yra švino-rūgštiniai akumuliatoriai. Antrasis tipas yra ličio jonų akumuliatoriai. Šie akumuliatoriai yra žinomi dėl savo lengvumo ir galimybės greitai įsikrauti. Jie dažniausiai naudojami modernesniuose automobiliuose, ypač elektromobiliuose, dėl didelio energijos tankio ir ilgaamžiškumo. Geliniai akumuliatoriai yra dar vienas pasirinkimas. Jie yra laikomi saugesniais nei švino-rūgštiniai akumuliatoriai, nes nesukelia rūgšties nuotėkio. Geliniai akumuliatoriai taip pat pasižymi geru atsparumu vibracijoms ir puikiais veikimo rodikliais esant skirtingoms temperatūroms.

Norint tinkamai išsirinkti akumuliatorių, būtina suprasti pagrindinius jo žymėjimus. Talpa, išreikšta ampervalandėmis (Ah), nurodo, kiek laiko akumuliatorius gali tiekti 1 A srovę esant 25 °C temperatūrai. Pavyzdžiui, 70 Ah akumuliatorius gali tiekti 1 A net 70 valandų. Gamintojai rekomenduoja neviršyti originalios automobilio akumuliatoriaus talpos daugiau nei 10 %. Startinė srovė (A) nurodo maksimalią trumpalaikę srovę, kurią akumuliatorius gali atiduoti - tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku. Startinės srovės vertė turi atitikti gamintojo rekomendacijas. Poliškumas nurodomas žymėjimu P+ arba L+ ir informuoja, kurioje pusėje yra teigiamas polius. Dauguma lengvųjų automobilių naudoja 12 V akumuliatorius, todėl svarbu pasirinkti tokios pačios įtampos modelį.

Pasirinkti akumuliatorių pagal automobilį yra svarbus žingsnis, užtikrinantis tinkamą transporto priemonės veikimą. Pirmiausia, būtina atkreipti dėmesį į automobilio naudojimo vadovą, kuriame paprastai pateikiama informacija apie rekomenduojamus akumuliatorius. Šiame dokumente nurodyti techniniai reikalavimai, įskaitant akumuliatoriaus dydį, talpą ir kitos specifikacijos, kurios atitinka jūsų automobilio modelį. Be to, gamintojai dažnai teikia papildomą informaciją internete, įskaitant specifikacijas ir suderinamumo gaires. Toks informacijų šaltinis tiesiogiai susijęs su akumuliatoriai pagal automobilius, nes jis leidžia sužinoti daugiau apie skirtingus modelius ir kurių produktų laikytis. Be naudojimo vadovų, galima pasinaudoti ir specializuotomis internetinėmis platformomis ar aplikacijomis, kurios leidžia palyginti skirtingus akumuliatorius pagal specifikacijas, kainas ir vartotojų atsiliepimus. Tokios platformos atlieka svarbų vaidmenį, pateikdamos objektinę informaciją, padedančią galutiniams vartotojams pasirinkti tinkamiausią variantą.

Tinkamas akumuliatorius - svarbi kiekvieno automobilio patikimumo dalis. Jis atsakingas ne tik už variklio užvedimą, bet ir už visų elektros sistemų veikimą. Renkantis naują akumuliatorių svarbu atsižvelgti ne tik į jo matmenis ar technines savybes, bet ir į tai, ką rekomenduoja gamintojas.

Pagal markę, modelį ir gamybos metus

Dauguma akumuliatorių gamintojų ar pardavėjų siūlo specialias paieškos sistemas. Jose, suvedus automobilio markę, modelį ir metus, galima rasti konkrečiai transporto priemonei tinkamiausius variantus.

Pagal variklio tipą ir elektros įrangą

Dyzeliniai varikliai dažniausiai reikalauja didesnės talpos ir stipresnės startinės srovės nei benzinai. Net jei akumuliatorius telpa į montavimo vietą, jo techninės savybės turi atitikti jūsų automobilio poreikius. Lengviesiems automobiliams dažniausiai naudojami 12 voltų akumuliatoriai. Tai standartinė vertė, kurią palaiko automobilio elektros sistema. CCA (Cold Cranking Amps) rodo, kiek srovės akumuliatorius gali atiduoti šaltu oru (-18 °C), užvedant variklį. Didesnės talpos ar stipresnės startinės srovės akumuliatorius gali atrodyti kaip geresnis pasirinkimas - bet tai tinka ne visais atvejais. Jei generatorius silpnesnis, jis gali nespėti pakrauti per didelio akumuliatoriaus. Rekomendacija: saugu didinti talpą ar CCA iki ~10 % virš gamintojo rekomendacijų.

Tinkamai pasirinkus akumuliatorius pagal automobilį, galima ne tik pagerinti automobilio veikimą, bet ir padidinti kuro efektyvumą. Dėka nuoseklaus energijos tiekimo, variklis dirba vienodai efektyviai, kas gali sumažinti degalų sąnaudas.

Patarimas: jei kyla abejonių - geriau tiksliai patikrinti esamą modelį arba pasikonsultuoti su specialistu.

Akumuliatorių priežiūra ir eksploatacija

Viena didžiausių klaidų - ilgai nevažiuoti automobiliu. Kai transporto priemonė stovi, akumuliatoriaus elektrolitas po truputį garuoja, o akumuliatoriaus įkrova krenta. Dar geriau, kartą per savaitę suplanuokite ilgesnę, apie 30-40 min. kelionę. Labai dažna išsikrovimo priežastis - palikti įjungti žibintai ar net vidaus salono šviestuvai. Prieš išeidami vis દિવસે patikrinkite, ar visos lemputės išjungtos. Kai kurie elektroniniai komponentai (GPS, multimedija) gali naudoti elektros energiją net ir išjungus variklį. Tai vadinama parazitine srove, kuri lėtai, bet užtikrintai sekina akumuliatorių.

Didelis karštis ir šaltis yra vieni didžiausių akumuliatoriaus priešų. Karštis skatina elektrolito garavimą, o šaltis sumažina akumuliatoriaus galią užvesti variklį. Jei įmanoma, žiemą laikykite automobilį garaže.

Ant akumuliatoriaus polių susikaupęs baltas ar žalias apnašas rodo koroziją. Tai mažina kontaktą ir gali trukdyti generatoriui tinkamai įkrauti.

Net ir geriausiai prižiūrimas akumuliatorius tarnaus 3-5 metus. Vidutinė akumuliatoriaus tarnavimo trukmė yra 4-6 metai, priklausomai nuo eksploatacijos sąlygų, oro temperatūros ir priežiūros.

Norint, kad akumuliatorius tarnautų kuo ilgiau, svarbu vengti gilaus išsikrovimo, reguliariai tikrinti įtampą, prireikus - elektrolito lygį, bei užtikrinti, kad akumuliatorius ir jo gnybtai būtų švarūs. Prieš žiemą ir po ilgesnio automobilio stovėjimo rekomenduojama profilaktiškai įkrauti akumuliatorių.

Kiekvienas akumuliatorius turi ribotą įkrovimo ir iškrovimo ciklų skaičių. Per kiekvieną ciklą cheminės reakcijos akumuliatoriaus viduje sukelia laipsnišką jo talpos mažėjimą. Šis reiškinys vadinamas cikliniu senėjimu. Jo negalima žymiai sumažinti, tačiau vengiant klaidų galima išvengti per didelio antrinių elementų tarnavimo laiko sutrumpėjimo.

Kokios klaidos lemia elementų tarnavimo laiko sutrumpėjimą?

Per didelis įkrovimas - įvyksta, kai akumuliatorius įkraunamas pasiekus pilną talpą. Tai gali sukelti perkaitimą, elektrolito ir elektrodų medžiagų degradaciją, kas galiausiai sutrumpina akumuliatoriaus tarnavimo laiką.
Gilus iškrovimas, ypač ličio-jonų akumuliatoriuose, gali sukelti nuolatinius elementų pažeidimus, sumažinant jų gebėjimą saugoti energiją.
Aukšta darbo temperatūra pagreitina chemines reakcijas elementų viduje, kas lemia greitesnį medžiagų senėjimą.
Greitas įkrovimas ir iškrovimas padidina mechaninį ir terminį elektrodų stresą, kas pagreitina jų degradaciją.
Reguliaraus įkrovimo trūkumas - akumuliatoriai, kurie nėra reguliariai įkraunami, gali savaime išsikrauti, kas lemia jų degradaciją.

Per didelis akumuliatoriaus įkrovimas sutrumpina jo tarnavimo laiką. Kita vertus, reguliarus nepakankamas įkrovimas gali sukelti įvairias problemas, priklausomai nuo akumuliatoriaus tipo. Tai sukelia, pvz., talpos sumažėjimą, akumuliatoriaus tarnavimo laiko sutrumpėjimą, sulfatinimą (švino-rūgštinių akumuliatorių atveju) ir įrenginių veikimo problemas.

Kaip vis dėlto nustatyti, ar akumuliatorius yra visiškai įkrautas? Vienas iš būdų, tinkamas tiek švino-rūgštiniams, nikelio-kadmio, nikelio-metalo hidrido, ličio-jonų, tiek ličio-polimerų akumuliatoriams, yra įtampos matavimas. Žinoma, kasdien naudojant akumuliatorius, nenaudojame matuoklių. Daugumos įrenginių atveju naudojame specialią įkroviklį, kuris nurodo pilną akumuliatoriaus įkrovimą, tuo pačiu automatiškai nutraukdamas įkrovimą, neleidžiant per dideliam įkrovimui.

Ankstesniame skyriuje minėjome apie akumuliatorių įtampos matavimus. Nors kasdien naudojant pilnam įkrovimui nustatyti tiesiog naudojame įkroviklius, tačiau verta žinoti, kad įtampos matavimas leidžia ne tik nustatyti akumuliatoriaus įkrovimo lygį, bet ir jo talpą. Norint atlikti akumuliatoriaus (baterijos) talpos matavimus, pakanka multimetro, kurį reikia nustatyti nuolatinės srovės įtampos (DC) matavimui. Kitas žingsnis yra prijungti zondus - juodą prie COM lizdo (masė, neigiamas), o raudoną prie V lizdo (įtampa, teigiamas). Tada juodo zondo galą reikia uždėti ant neigiamo akumuliatoriaus poliaus, o raudono - ant teigiamo. Multimetro ekrane turėtų pasirodyti įtampos vertė. Dabar reikia interpretuoti rezultatą. Atliekant tyrimą reikia žinoti, kad įtampos matavimas be apkrovos (t. y. neprijungus baterijos prie įrenginio) ne visada gali suteikti pilną baterijos būklės vaizdą. Kai kurios baterijos šioje situacijoje rodo teisingą įtampą, kuri vis dėlto apkrovos metu labai greitai krenta. Profesionaliuose matavimuose naudojami specialūs testeriai, kurie apkrauna bateriją matavimo metu.

Net jei tinkamai rūpinamės akumuliatoriumi, įkraudami jį pagal priimtas taisykles ir laikydami optimaliomis temperatūromis sausoje vietoje, kiekvienas elementas laikui bėgant degraduoja. Kas gali rodyti, kad reikia pakeisti akumuliatorių? Vienas iš nerimą keliančių simptomų yra vadinamasis baterijos išsipūtimas, rodantis dujų kaupimąsi elemento viduje. Pakeisti gali reikėti ir akumuliatorių, kuris išoriškai atrodo gerai, tačiau įtampos matavimas aiškiai rodo, kad elementų talpa sumažėjo tiek, kad jie netinkami tolesniam darbui. Tada reikia utilizuoti elementus.

Kiti akumuliatorių tipai ir technologijos

Baterijos ir akumuliatoriai yra plačiai naudojami beveik visose gyvenimo srityse - nuo labai specializuotų pramoninių ir laboratorinių taikymų iki kasdienio naudojimo daiktų, pramogų ir švietimo. Elementai naudojami gyvybę gelbstinčioje įrangoje, specializuotose mašinose, RTV ir buitinėje technikoje, taip pat vis labiau populiarėjančiame daiktų internete (IoT) ar vaikų žaisluose. Tiek baterijos, tiek akumuliatoriai priklauso elektros energijos šaltiniams, apimantiems galvaninius elementus, tai yra tokius, kurie cheminę energiją paverčia elektros energija cheminės reakcijos metu. Baterijos (pirminiai elementai) yra vienkartinės, tai reiškia, kad išsekus energijai jos negali būti pakartotinai įkraunamos. Dėl specifikos baterijos naudojamos įrenginiuose, kuriems reikia mažai energijos, o akumuliatoriai rekomenduojami naudoti įrenginiuose, kuriems reikia daugiau elektros energijos. Baterijų kaina paprastai yra mažesnė, tačiau dėl pakartotinio įkrovimo, ilgalaikėje eksploatacijoje akumuliatoriai pasirodo esantys pigesni naudoti.

Baterijų istorija siekia 1800 metus, kai Alessandro Volta sukūrė įrenginį, galintį paversti cheminę energiją į elektros energiją, vėliau pavadintą Voltos stulpu arba Voltos elementu. Elementą sudarė pakaitomis išdėstyti cinko ir vario diskai, atskirti druskos tirpalu (vandens druskos tirpalu) sudrėkinta kartono gabalėliais. Cheminės reakcijos tarp metalų ir elektrolito generavo įtampą, leidžiančią tekėti elektros srovei. Kiti elementai buvo Daniell ir Leclanché elementai - pastarasis tapo pagrindu vėlesnėms sausosioms baterijoms, įskaitant populiarias cinko-anglies baterijas.

Cinko-anglies baterijos

Pirmosios šiuolaikinės baterijos buvo jau minėtos, vis dar rinkoje esančios, cinko-anglies baterijos, pagamintos Leclanché elemento pagrindu. Šios baterijos rodo gerą našumą įrenginiuose, kuriems reikia mažai srovės, tačiau jų našumas žymiai sumažėja, kai srovės poreikis viršija 100mA. Katodas yra anglies strypas, padengtas mangano dioksidu, anodas - cinkas, o elektrolitas - amonio chlorido arba cinko chlorido vandens tirpalas. Baterijos pasižymi nominalia 1,5V įtampa ir teorine energijos tankiu, siekiančiu 40-70Wh/kg. Jos gali veikti nuo -10°C iki +50°C temperatūroje, o jų laikymo laikas yra apie 2 metus. Jos yra pigios gaminti, todėl jų kaina yra maža.

Šarminės baterijos

Šarminės baterijos, išrastos XX a. 50-aisiais Kanados chemiko Lewiso Urry'io dėka, turi katodą iš mangano dioksido (MnO2) miltelių ir anodą iš cinko oksido. Elektrolitas yra kalio hidroksido (KOH) vandens tirpalas. Nominali elementų įtampa yra 1,5V. Dėl didesnės talpos, ilgesnio tarnavimo laiko ir platesnio temperatūros diapazono (-30°C iki +70°C), šarminės baterijos šiuo metu plačiai naudojamos, ypač įrenginiuose, kuriems reikia vidutinės srovės (100-300mA). Teorinis šių baterijų energijos tankis yra 80-100Wh/kg, laikymo laikas yra apie 5-7 metus, o elektrolito išsiliejimas po visiško iškrovimo pasitaiko labai retai.

Sidabrinės baterijos

Sidabrinės baterijos (dar vadinamos sidabro oksido arba sidabro-cinko), išrastos XIX a. pabaigoje, pradėtos masiškai gaminti XX a. 60-aisiais. Jų katodas pagamintas iš sidabro oksido, o anodas iš cinko, su kalio hidroksido tirpalu kaip elektrolitu. Nominali įtampa yra 1,55V. Teorinis energijos tankis yra 130-150Wh/kg, kas suteikia sidabrinėms baterijoms labai aukštą talpos ir masės santykį. Jos idealiai tinka taikymams, kuriems reikia pastovios įtampos, todėl naudojamos įrenginiuose, jautriuose įtampos svyravimams (elektronika).

Ličio-mangano baterijos

Ličio-mangano baterijos turi anodą iš ličio, o katodą iš mangano dioksido miltelių. Jose naudojamas organinis elektrolitas. Elektros energija susidaro ličio oksidacijos reakcijos metu, tuo tarpu nesusidaro jokios dujos, kas pašalina slėgio padidėjimą elemente. Baterijos atsparios dideliems temperatūros svyravimams ir turi nominalią 3,0V įtampą. Jos pasižymi labai dideliu energijos tankiu, siekiančiu 270Wh/kg, kas leidžia sumažinti svorį ir/ar padidinti nešiojamų įrenginių maitinimo šaltinių talpą.

Cinko-oro baterijos

Cinko-oro baterijos buvo išrastos XIX a., tačiau plonos ir efektyvios versijos pradėtos gaminti tik XX a. 70-aisiais. Katodas yra deguonis, anodas - cinko milteliai, o elektrolitas - kalio hidroksidas (KOH). Baterijos veikia dėl katalizinės cinko oksidacijos reakcijos, tuo tarpu deguonis imamas iš oro. Nominali elementų įtampa yra 1,4V. Dėl tradicinio katodo pašalinimo, cinko miltelių anodas gali užimti daugiau vietos, todėl cinko-oro baterijos pasižymi labai dideliu energijos tankiu vienam masės vienetui, teoriškai siekiančiu 180-250Wh/kg.

Cinko-anglies ir šarminės baterijos naudojamos daugumoje tipinių namų ir kasdienio gyvenimo taikymų. Tuo tarpu sidabrinės ir ličio-mangano baterijos naudojamos smulkiai vartotojų elektronikai (skaičiuotuvai, termometrai, laikrodžiai), matavimo prietaisams ar perdavimo įrenginiams maitinti.

Šiuo metu, ypač Europos Sąjungoje, siekiama kuo labiau pakeisti baterijas akumuliatoriais. Tai lemia aplinkos apsaugos sumetimai.

Ličio jonų akumuliatoriai

Ličio jonų akumuliatoriai (Li-ion akumuliatoriai, ličio akumuliatoriai) vis dažniau pasirenkami dėl išskirtinių savo savybių. Ličio akumuliatoriai pasižymi dideliu energijos tankiu, lengvumu ir galimybe juos įkrauti daug kartų (li-ion akumuliatoriai išlaiko apie 1 000 iškrovimo ir įkrovimo ciklų). Li-ion akumuliatorius pasižymi dideliu energijos tankiu, ilgu ciklo gyvenimu, mažu svoriu ir nėra atminties efekto. Kita vertus, jie yra jautrūs per dideliam įkrovimui ir perkaitimui bei reikalauja elektroninių apsaugų.

Ličio jonų akumuliatoriai tapo labai populiarūs šiuolaikiniuose nešiojamuose įrenginiuose, tokiuose kaip telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir nešiojami kompiuteriai. Pagrindinis ličio jonų akumuliatorių privalumas yra jų ilgaamžiškumas. Šie akumuliatoriai gali tarnauti ilgiau nei švino rūgšties akumuliatoriai, todėl jie puikiai tinka vartotojams, ieškantiems patikimų sprendimų. Tačiau šie akumuliatoriai nėra be trūkumų. Jie dažnai yra brangesni, o jų gamybos procesas reikalauja daugiau technologijų.

Ličio-polimerų akumuliatoriai

Ličio-polimerų akumuliatoriai yra lengvi, juos galima formuoti bet kokia forma (lengvai priima įvairias formas), pasižymi dideliu energijos tankiu, tačiau taip pat turi trumpesnį ciklo gyvenimą ir yra brangesni nei Li-ion akumuliatoriai.

Geliniai akumuliatoriai

Geliniai akumuliatoriai - tai akumuliatoriai, kuriuose elektrolitas yra sulaikomas silicio dioksido gelio sluoksnyje, todėl jie yra atsparūs nuotėkiui ir neišsilieja. Jie yra laikomi saugesniais nei švino-rūgštiniai akumuliatoriai, nes nesukelia rūgšties nuotėkio. Geliniai akumuliatoriai taip pat pasižymi geru atsparumu vibracijoms ir puikiais veikimo rodikliais esant skirtingoms temperatūroms.

Gilaus iškrovimo akumuliatoriai

Gilaus iškrovimo akumuliatoriai veikia taip, kad užtikrintų nuolatinę srovę. Gilaus iškrovimo akumuliatoriai suprojektuoti taip, kad kiekvieną kartą išsikrautų giliai. Gilaus iškrovimo akumuliatoriai gali atlaikyti keletą šimtų visiško išsikrovimo/įkrovimo ciklų. Gilaus iškrovimo akumuliatoriai dažniausiai naudojami atsinaujinančiosios energijos sistemose, pavyzdžiui, kaip akumuliatoriai saulės elektrinei.

Baterijų ir akumuliatorių istorija ir ateitis