Asmenų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, ir tik pretenduojančių tapti vairuotojais sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-973. Šiuo įsakymu patvirtintas vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas, vairuotojų sveikatos tikrinimo mastas ir periodiškumas, minimalus vairuotojų amžius pagal transporto priemonių kategorijas, minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos.
Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje asmuo yra prisirašęs. Šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia ir tikrinimo duomenis bei išvadas įrašo į Asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę), pasirašo ir patvirtina savo asmeniniu spaudu.
Atlikus profilaktinį tikrinimą, išduodama Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a), kurioje nereikalaujama asmens nuotraukos. Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais, kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus, apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Vairuotojų kategorijos ir sveikatos tikrinimo reikalavimai
Visi vairuotojai skirstomi į dvi grupes:
- Pirmojoje grupėje - AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių masė ne didesnė nei 3500 kilogramų) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai.
- Antrajai grupei priskiriami vairuojantieji C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat į ją įeina visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. pirmosios grupės vairuotojams iki 55 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų (buvo - kas 5 metus), asmenims nuo 56 iki 69 metų - kartą per 5 metus (buvo - kas 3 metus), asmenims nuo 70 iki 79 metų - kartą per 2 metus, nuo 80 metų - kartą per metus.
Tikrina specialistai:
- Pirminio lygio - šeimos gydytojas, psichiatras, vidaus/vaikų ligų gydytojas, psichiatras (pagal pasirinktą SPĮ).
- Antrinio lygio - oftalmologas (tikrinant kandidatą į vairuotojus pirmą kartą, vėliau periodiškai - jei siunčia šeimos gydytojas), otorinolaringologas, neurologas.
Atliekami šie tyrimai:
- Regėjimo aštrumo, akipločio (regėjimo lauko), regėjimo prieblandoje (adaptacijos tamsai), akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.), spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą).
- Klausos - šnabždesiu abipus, vestibulinės funkcijos, EKG, taip pat psichologinės atrankos, reakcijos ir kiti tyrimai (gydytojui skyrus).
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (asmeniui pageidaujant).
Minimalios fizinio ir psichikos tinkamumo normos
Šios normos yra svarbiausios neįgaliesiems, nes nustato tam tikrus apribojimus, o be to skiriasi pagal neįgalumo rūšis.
Regėjimas
Visi kandidatai į vairuotojus patikrinami gydytojo oftalmologo, siekiant užtikrinti, kad jų regėjimas yra pakankamai aštrus variklio varomoms transporto priemonėms vairuoti. Patikrinimo metu dėmesys kreipiamas ypač į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas.
1 grupė:
- Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti binokuliarinio regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, žiūrint abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas, jei medicininio patikrinimo metu paaiškėja, jog regėjimo horizontalus laukas mažesnis kaip 120º (išskyrus atskirus atvejus, pripažintus leistinais medikų ar praktinio egzamino metu), arba jei asmuo skundžiasi bet kokiu kitu akių sutrikimu, kuris keltų pavojų saugiam vairavimui. Jei nustatoma ar konstatuojama progresuojanti akių liga, vairuotojo pažymėjimas gali būti išduotas ar atnaujintas reikalaujant, kad kandidatas į vairuotojus būtų reguliariai tikrinamas gydytojo oftalmologo.
- Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba atnaujinti, visai nematančių viena akimi arba matančių tik viena akimi (pvz., sergant diplopija), regėjimo aštrumas privalo būti, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, ne mažesnis kaip 0,6. Gydytojas oftalmologas privalo patvirtinti, jog tokia monokuliarinio regėjimo būklė tęsiasi pakankamai ilgai, kad prie jos būtų galima prisitaikyti ir kad tos akies regėjimo laukas yra normalus.
2 grupė:
Kandidatų vairuotojo pažymėjimui gauti arba tokiam pažymėjimui atnaujinti sveikesnės akies regėjimo aštrumas, jeigu reikia, su korekciniais lęšiais, privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies - ne mažesnis kaip 0,5. Jei korekciniai lęšiai naudojami tam, kad regėjimo aštrumas būtų 0,8 ir 0,5, regėjimo aštrumas kiekviena akimi be korekcinių lęšių privalo būti 0,05 arba minimalus regėjimo aštrumas (0,8 ir 0,5) privalo būti pasiektas nešiojant akinius, kurių stiprumas neturi būti didesnis kaip plius ar minus aštuonios dioptrijos, arba nešiojant kontaktinius lęšius (nekoreguotas regėjimas = 0,05). Korekcija turi būti gerai toleruojama. Vairuotojo pažymėjimai neišduodami tiems kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami tiems vairuotojams, kurių binokuliarinis regėjimo laukas nėra normalus arba kurie serga diplopija.
Draudžiama vairuoti, jei yra:
- Aies dangalų lėtinės ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu.
- Stabilūs vokų ir jų gleivinės pakitimai.
- Vokų raumenų parezės, trukdantys regėjimui arba ribojantys akies obuolio judesius: H02.0-H02.5, Q10.0-Q10.3.
- Lėtinės ašarų maišelio ligos, fistulės, taip pat neišgydomas ašarojimas: H04.2, H04.4, H04.5, H04.6 (jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama).
- Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis: H54.2.
- Sumažėjęs akiplotis mažiau kaip 120º: H53.4.
- Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos): H54.2 (leidžiama vairuoti praėjus 3 mėnesiams po operacijos, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,5 - kita akimi (1 kategorijos vairuotojams - kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 - kita akimi)).
- Tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimojo nervo atrofija, tinklainės atšokimas ir kt.): H30-H36, H47.
- Glaukoma, nekompensuotas akispūdis: H40.I-H40.9, H42.
- Glaukoma, kompensuotas akispūdis: H40.1-H40.9, H42 (esant pradinei kompensuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas ne silpnesnis (su korekcija) kaip 0,6 viena ir 0,2 - kita akimi, nesumažėjus akipločiui, leidžiama vairuoti A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį).
- Jei yra diplopija ir žvairumas: H49-H50.
- Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių: H 25-H 28, H30-H36.
- Dichromazijos tipo spalvų jutimo sutrikimas: H53.5 - ar asmuo gali vairuoti sprendžiama individualiai.
Klausa
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduoti kandidatams į vairuotojus ar atnaujinti vairuotojams, priklausantiems 2 grupei, atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas; medicininių patikrinimų metu ypač atsižvelgiama į kurtumo laipsnį.
Draudžiama vairuoti, jei yra:
- Visiškas kurtumas, kurčnebylumas: H91.3, H91.9 (išimties tvarka, individualiu sprendimu, gydytojų komisija gali leisti vairuoti A; A1; A2; AM; B; B1 ir BE kategorijų (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį).
- Lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestomos, granuliacijų, polipų, labirinto fistulės, taip pat nesant efekto po operacijos: H66.1, H66.2, H66.3, H66.4 (po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, sprendžiama individualiai).
Sprendžiama individualiai:
- Jei yra klausos susilpnėjimas (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m, šnabždesys - 1 m atstumu, arba abiejų ausų klausos susilpnėjimas, kai kalba girdima mažesniu kaip 2 m atstumu: H90, H91, H93.3.
- Kurtumas viena ausimi ir klausos susilpnėjimas kita ausimi, kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m atstumu arba šnabždesys - 1 m atstumu (A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams, turintiems didelį stažą, individualiu sprendimu leidžiama vairuoti (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju)).
Judėjimo negalia
Jei yra rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su lokomotorinės funkcijos sutrikimu: Z89.1, Z 89.2, Z 89.3, Z 89.4, Z 89.5, Z 89.6, Z 89.7, Z 89.8, Z 89.9 - sprendžiama individualiai, tačiau tik individualiam transportui be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju.
A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai.
Jei yra abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti daiktą; abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties): Z89.3, M24.5, M24.6.
A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis, vairavimas nekeltų pavojaus. Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį sprendžiama individualiai.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Bendrybės:
- Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija.
- Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams su širdies stimuliatoriumi, pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
- Išduoti ar neišduoti vairuotojo pažymėjimą kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie skundžiasi nenormaliu arteriniu kraujospūdžiu, sprendžiama remiantis kitais apžiūros rezultatais, atsižvelgiant į galimas komplikacijas ir pavojų, kurį jos galėtų sukelti kelių eismo saugumui.
- Apskritai vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras.
Asmenims po miokardo infarkto: I25.2; su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi: Z95.0; sergantiems II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio arterine hipertenzija: I11-I15, sergantiems sunkiomis lėtinėmis plaučių ligomis, II ir III laipsnio kvėpavimo funkcijos nepakankamumu - gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu.
Cukrinis diabetas (E10, E11, E12, E13, E14)
Vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, sergantiems cukriniu diabetu, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras kiekvienu atitinkamu atveju. 2 grupės vairuotojams pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik ypač išskirtiniais atvejais, kai tai tinkamai pagrindžiama gydytojo endokrinologo išvada ir reguliariai atliekamos medicininės apžiūros.
Individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti B; B1 ir BE kategorijos transporto priemones (be teisės dirbti pagal darbo sutartis vairuotoju), vadovaujantis gydytojo endokrinologo išvada. Gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu. Jei būna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų, vairuoti neleidžiama.
Neurologinės ligos
Bendrybės:
- Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, sergantiems sunkiomis nervų ligomis, išskyrus atvejus, kai prie prašymo pridedama gydytojo neurologo išvada.
- Neurologiniai sutrikimai, susiję su turinčiomis įtakos centrinei ar periferinei nervų sistemai ligomis ar chirurgine intervencija, dėl kurių atsiranda sensoriniai ar motoriniai sutrikimai, darantys poveikį pusiausvyrai bei koordinacijai, privalo būti tinkamai įvertinti atsižvelgiant į jų funkcinius padarinius ir progresavimo riziką. Jei yra ligos progresavimo rizika, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami tik periodiškai įvertinant sveikatos būklę.
- Asmenims, sergantiems epilepsija, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami ar atnaujinami gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Gydytojas neurologas įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą, pavyzdžiui, jei pastaruosius dvejus metus nebuvo priepuolių, atliktą gydymą ir jo rezultatus. 2 grupės vairuotojams, kuriuos ištinka ar gali ištikti epilepsijos priepuoliai ar kiti staigūs sąmonės sutrikimai, kandidatams į vairuotojus pažymėjimai neišduodami, o vairuotojams - neatnaujinami.
Epilepsija sergantiems yra šie apribojimai:
- Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų - 2 metus.
- Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 2 metus, kitų kategorijų - 10 metų.
- Draudžiama vairuoti priešepilepsinių vaistų nutraukimo periodu ir 6 mėnesius po jų nutraukimo.
- Kartojantis priepuoliams tik miego metu, po 2 metų A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams leidžiama vairuoti tik dienos metu, o kitų kategorijų vairuotojams vairuoti draudžiama.
- Po nepatikslinto sąmonės sutrikimo epizodo A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų - 2 metus.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, įgimtų ar sukeltų ligos, traumų.
SVARBU: Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios nauja tvarka: jei pasibaigs jūsų medicininės pažymos galiojimas, vairuotojo pažymėjimas taps negaliojančiu.
Vitamino A svarba vairuotojams
Vitaminas A akims yra būtinas. Gaunant jo nepakankamai, gali pablogėti regėjimas prieblandoje, atsirasti vištakumas (ypač pavojingas vairuotojams), taip pat gali pasireikšti geltonosios dėmės degeneracija. Jeigu išlieka didelis vitamino A trūkumas (avitaminozė), galima visiškai prarasti regėjimą.
Vitaminas A iki 50 proc. sumažina geltonosios dėmės degeneracijos riziką, kartu padidina apsauginių gleivių, drėkinančių akį, gamybą. Norint organizmą aprūpinti reikiama vitamino doze, papildų vartoti nereikia (ypač nepasitarus su specialistu, nes vitamino A perteklius gali būti toksiškas organizmui). Pirmiausia turėtume paįvairinti mitybą.
Vitamino A šaltiniai yra augalinės ir gyvūninės kilmės produktai. Saugiausias yra provitaminas A (beta karotenas), kurio yra daržovėse ir vaisiuose. Daugiausia beta karoteno turi: morkos, rūgštynės, špinatai, raudonosios paprikos, porai, pomidorai, moliūgai, mangai, melionai, cikorijos, brokoliai, šparagai. Tačiau atminkite, kad provitaminui A pasisavinti reikia bent nedidelio kiekio riebalų, todėl salotas visada patartina apšlakstyti aliejumi.
Gyvūninės kilmės produktuose vitaminas A randamas kaip retinolis. Geriausi jo šaltiniai: kepenys, sviestas, margarinas, kiaušinio trynys, riebi varškė, nenugriebtas pienas ir žuvys (ungurys, skumbrė, tunas).
Norint užtikrinti tinkamą vitamino A dozę, neužtenka vien storu sviesto sluoksniu užtepti duonos, kaip mokė močiutės. Tuomet reikėtų suvalgyti 100 g šio produkto, o jūsų organizmas gautų net 700 kcal.
Įtemptai žiūrint į telefoną ar planšetinį kompiuterį, tinklainės receptoriuose mažėja rodopsino, kurio sudėtyje yra vitamino A. Rodopsinas - tai regos pigmentas, reikalingas šviesos jutimui. Geriausias būdas jo gauti yra su maistu, nes tada negresia perdozuoti vitamino A. Organizmas tokiu būdu šio elemento pasisavina tiek, kiek jo trūksta.
Kiti regėjimui svarbūs vitaminai ir maistinės medžiagos
B grupės vitaminai palaiko regos nervo darbą, palengvina akių nuovargio simptomus, gerina regėjimo aštrumą. Vitaminas B1 nusipelno ypatingo dėmesio. Jo trūkumas sukelia regėjimo sutrikimų. Svarbus ir riboflavinas (vitaminas B2) - jei jo per mažai, prastėja regėjimas, pradeda ašaroti akys.
- Geri vitamino B1 šaltiniai yra: saulėgrąžų sėklos, ryžiai, tamsi duona, kruopos, žuvys, daržovės, vaisiai.
- Vitamino B2 gausu kiaušiniuose, pievagrybiuose, varškėje, sūriuose, įvairiuose vaisių kauliukuose ir sėklose.
Liuteinas ir zeaksantinas akims - tai karotinoidų grupei priklausantys junginiai, apsaugantys nuo regos pažeidimų. Liuteinas veikia kaip filtras, saugo akis nuo žalingo UVA ir UVB spindulių poveikio. Zeaksantinas apsaugo nuo mėlynos šviesos bangų. Šių komponentų daugiausia yra geltonojoje dėmėje - centrinėje tinklainės dalyje ir lęšyje. Liuteinas yra svarbus užkertant kelią akies geltonosios dėmės degeneracijai. Tinkama liuteino dozė kasdien (5-6 mg) net du kartus sumažina jos pažeidimo riziką. Liuteinas ir zeaksantinas pasižymi antioksidacinėmis ypatybėmis, saugo tinklainę nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.
- Jų šaltiniai: kukurūzai, špinatai, žalieji žirneliai, kiaušinio tryniai.
Antioksidantai yra junginiai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus ir apsaugantys akių audinius nuo jų poveikio. Regėjimą gerinančiai dietai ypač svarbūs tie maisto produktai, kuriuose esama laisvųjų radikalų veiklą slopinančių medžiagų. Laisvieji radikalai yra molekulės, kurioms trūksta vieno elektrono. Jie stengiasi jį gauti iš molekulių, kurios yra kitų audinių dalis. Atimdami elektroną, radikalai susilpnina sveikų audinių struktūrą. Laisvieji radikalai kelia grėsmę akies tinklainei ir geltonajai dėmei, o jos ypač jautrios pažeidimams, todėl dėl ilgalaikio jų poveikio prarandamas regėjimo aštrumas.
Be liuteino ir zeaksantino, stiprūs antioksidantai yra vitaminai A, E ir C, mineralinės medžiagos, tarp jų - cinkas ir selenas.
Vitaminas E - stipriausias antioksidantas. Be kita ko, užtikrina akių ląstelių membranų sandarumą. Jis veikia riebioje aplinkoje, užkirsdamas kelią lipidų oksidacijai.
- Vitamino E daugiausia randama: augaliniuose aliejuose (saulėgrąžų, rapsų), riešutuose, javų sėklose, kviečių grūdų gemaluose.
Vitaminas C (askorbo rūgštis) veikia vandeninėje ląstelės aplinkoje ir tarpląsteliniuose skysčiuose, kur nukenksmina laisvuosius radikalus. Vitaminas C taip pat dalyvauja regeneruojant vitaminą E.
- Šaltiniai yra daržovės ir vaisiai, ypač: paprikos, brokoliai, kopūstai, briuseliniai kopūstai, aronijos, juodieji serbentai, citrusiniai vaisiai.
Vitaminai A, C ir E papildo vienas kitą ir sustiprina antioksidacinį poveikį. Kovojant su laisvaisiais radikalais taip pat padeda tinkama kitų sudedamųjų dalių, reikalingų nepriekaištingai antioksidantų fermentų veiklai, dozė, pavyzdžiui, cinko ir seleno.
Mineralai regėjimui - cinkas
- Cinko daugiausia randama: ankštinių augalų sėklose, kruopose (grikių), riešutuose, jūrų gėrybėse, grūdiniuose produktuose, mėsoje, žuvyse.
- Jo trūkumas gali sukelti vištakumą.
Pagrindiniai seleno šaltiniai yra: žuvys, kukurūzai ir riešutai.
Riebalų rūgštys akims
Žinoma, tinkamos kokybės. Mūsų organizmą būtina aprūpinti omega 3 riebalų rūgštimis. Maisto racione, ypač būsimos mamos, turi būti reikiamas riebių žuvų (lašišų, silkių, skumbrių, tunų) ir augalinių aliejų (sėmenų, saulėgrąžų, rapsų) kiekis. Omega 3 riebalų rūgštys dalyvauja vaisiaus tinklainės vystymosi procese. Be to, padeda sušvelninti sausų akių sindromo simptomus, taip pat mažina akispūdį, todėl apsaugo nuo glaukomos.
Kaip pagerinti regėjimą vairuojant
Norint mažiau gerti vaistų akims, svarbu ne tik vartoti regėjimui padedančius vitaminus, bet ir laikytis kelių taisyklių.
- Kasdienis viso grūdo produktų vartojimas. Kasdien valgoma rupių grūdų duona, rupių grūdų dribsniai, neskaldytų grūdų kruopos, rudieji ryžiai yra puikus B grupės vitaminų, taip pat cinko ir seleno šaltinis.
- Visą laiką nesilaikykite lengvos dietos. Akims reikia tam tikro riebalų kiekio. Prisiminkite, kad joms svarbiausi vitaminai A ir E tirpsta riebaluose. Pieno produktai nėra geras vitamino A šaltinis, jeigu vartojate tik 0 proc. riebumo variantą. Nebijokite duonos riekę patepti plonu geros kokybės margarino sluoksniu, o kartais - ir sviestu. Daržoves apšlakstykite įvairiais augaliniais aliejais, o du kartus per savaitę pietums paruoškite riebių žuvų.
- Kiekvieną valgymą papildykite daržovėmis. Daržovės yra pagrindinis akims būtino beta karoteno, taip pat liuteino ir zeaksantino šaltinis. Tai dar vienas argumentas, kad rekomendacija suvalgyti penkias daržoves per dieną turėtų būti įgyvendinama praktiškai. Į sumuštinius įdėkite salotų ir pomidorų griežinėlių. Į lėkštę sudėkite dvi porcijas daržovių; virtų špinatų, brokolių, žirnių arba kukurūzų ir salotų, pavyzdžiui, morkų ar paprikų.
- Užkandžiaukite vaisiais. Vaisių stenkitės valgyti bent du kartus per dieną. Tarp valgymų užkąskite džiovintų abrikosų, melionų, mangų ar persikų gabalėlių. Juose gausu vitaminų akims. Desertui paruoškite vaisių salotų ar kokteilį, pavyzdžiui, iš mėlynių ir kivio, kuriuose gausu vitamino C, su pienu.
Be dietos, verta pabandyti pasirūpinti ir kitais sveikos gyvensenos elementais, lemiančiais mūsų regėjimo kokybę. Užuot leidę laiką prie kompiuterio ar televizoriaus, eikite pasivaikščioti. Prisiminkite apie akis ir saulėtomis dienomis. Kad žalingi UVA ir UVB spinduliai nepatektų į rageną, vasarą nešiokite akinius nuo saulės su geru filtru.
Vairavimas tamsiuoju paros metu ir jo iššūkiai
Net patyrę vairuotojai prisibijo vairuoti tamsoje. Pro šalį lekiančių automobilių šviesos akina, nesimato pėsčiųjų, o kelio ženklai sutemose atrodo blankūs. Tad tenka susikaupti ir iš visų jėgų sukoncentruoti žvilgsnį - taip mūsų akims tenka nemaža apkrova. Tamsoje jos privalo prisitaikyti prie visai kitokių sąlygų nei dienos metu.
Rudeniop pradeda trumpėti dienos, prasideda lietūs, rūkai, šlapdriba. Tai tikras iššūkis vairuotojams, ypač prasčiau matantiems. Sutemus pagrindinės akių funkcijos pasikeičia. Visų pirma sumažėja regėjimo aštrumas. Net jei žmogus dienos metu mato pakankamai gerai, tamsiuoju paros metu, ypač esant blogam orui, jo regėjimas suprastėja. Gebėjimas puikiai arba prastai regėti daro įtaką ir vairuotojo reakcijai. Juk kuo geriau matome, tuo greičiau galime sureaguoti pastebėję kelyje kliūtį - efektyviau stabdyti, apvažiuoti, keisti važiavimo kryptį. Nesant pakankamam apšvietimui, reikiamos vaizdinės informacijos apie situaciją kelyje laiku negauname. Vairuojant naktį tai kelia emocinę įtampą. Be to, temstant blogėja ir kontrasto suvokimas. Pavyzdžiui, tamsiai apsirengęs pėsčiasis tamsiame fone sunkiau išskiriamas.
Akies prisitaikymas prie tamsos vadinamas tamsine adaptacija. Ji vyksta gana lėtai. Pirmąsias minutes tinklainės jautrumas šviesai didėja gana greitai, vėliau lėtėja ir pasiekia maksimalią adaptaciją tik praėjus 50-60 minučių. Tam turi įtakos ir prieš tai buvęs šviesos intensyvumas. Svarbu ir tai, kad vairavimas tamsiuoju paros metu keičia spalvų suvokimą, už kurį atsakingi akies tinklainės kūgeliai.
Ar tamsoje matomumui turi įtakos nuo automobilio stiklo ar akinių atsispindėjusi šviesa? Taip, tai turi įtakos. Pavojingiausias yra laikinas apakinimas iš priekio atvažiuojančio automobilio žibintų šviesa. Tuomet sumažėja gebėjimas suvokti supančią aplinką. Atspindžių susidarymo priežastimi gali būti įvairūs įbrėžimai ar nešvarumai, esantys automobilio stiklo paviršiuje, kurie išsklaido šviesą. Todėl esant blogam orui visada svarbu valyti automobilio langus ir žibintus. Jei vairuotojo regėjimui reikalinga korekcija į tolį, renkantis akinius labai svarbus tinkamas akinių rėmelis. Jis turėtų būti ne per siauras, nes kitaip ribos periferinį matymą.
Minėjote naktinę trumparegystę. Prasto apšvietimo sąlygomis net ir jauni, gerai matantys vairuotojai tam tikrą laiką patiria trumparegystę. O tiems, kurie ir taip prastai mato į tolį, ši refrakcijos yda dar labiau sustiprėja. Tai įvyksta dėl to, kad tamsoje išsiplečia akių vyzdžiai. Tokia trumparegystė kartais nepastebima, arba atrodo, kad matymas suprastėjo, nes lauke tamsu. Nors ir ne visada pastebima, naktinė trumparegystė pavojinga, nes veikia regėjimo aštrumą ir vaizdo kontrastą.
Ką daryti, kad akys nenusilptų
Visada rekomenduojame ilgų kelionių metu reguliariai sustoti, pailsinti akis. Niekada nenaudoti saulės akinių vairuojant tamsoje, nes jie žymiai sumažina į akis patenkančios šviesos kiekį. Jei vairuotojui reikalinga regėjimo korekcija, jis turi vairuoti su akiniais. Geriausia, jei jų lęšiai būtų su specialia vairavimui skirta danga „Eye Drive“. Šie lęšiai atitinka visus vairavimo naktį poreikius. Jie iki 90 proc. padidina kontrastą ir detalių matymą, sumažina ryškių šviesų atspindžius ir sureaguoja į staigų šviesos intensyvumo pasikeitimą. Pavyzdžiui, įvažiavus į tunelį ir išvažiavus iš jo. Svarbu nepamiršti, kad vairuojant temstant netinka fotochrominiai akinių lęšiai (tamsėjantys nuo apšvietimo). Netinka ir geltonos spalvos lęšiai, nes jie gerina spalvos kontrastą, bet ne ryškumą. Tokių tonuotų lęšių pralaidumas šviesai tik 70-90 proc.
Reguliariai lankytis pas akių gydytoją. Mes, gydytojai oftalmologai, rekomenduojame tikrintis kas metus visiems be išimties. Kartais pakeitus darbo pobūdį ar atradus naujų pomėgių, kurie reikalauja intensyvesnio darbo prie kompiuterio, ir gera raga gali suprastėti. Todėl reguliariai tikrintis regėjimą būtina.
