C6
Menu

Dyzelinių automobilių dūmingumo patikra privalomoje techninėje apžiūroje

Vis dažniau kalbant apie galimą automobilių apmokestinimą, atsižvelgiant į jų taršos lygį bei priemones, kaip sumažinti oro taršą Lietuvoje, LRT.lt pasidomėjo, kokius duomenis apie automobilių taršą galima gauti atliekant privalomąją techninę apžiūrą.

Dyzelinių automobilių dūmingumas yra dažnas rūpestis tiek automobilių savininkams, tiek aplinkosaugos specialistams. Dūmingi dyzeliniai automobiliai ne tik teršia aplinką, bet ir signalizuoja apie galimas technines problemas, kurios gali sukelti rimtesnius gedimus ir padidintas eksploatacijos išlaidas.

Dūmingumo patikra - būtina procedūra atliekant dyzeliniais degalais varomo automobilio techninę apžiūrą. Taip nustatoma, koks yra dyzelinio kuro sudegimo efektyvumas variklyje.

Pagrindinės dūmingumo priežastys

Dyzelinių variklių dūmingumas gali būti ne tik aplinkos taršos šaltinis, bet ir rodiklis, signalizuojantis apie variklio vidines problemas. Pagrindinės dūmingumo priežastys:

  • Juodi dūmai dažniausiai rodo nesudegintus kuro likučius. Dažniausia priežastis - užsikimšęs oro filtras.
  • Melsvi dūmai gali rodyti, kad variklyje dega tepalai.
  • Purkštukai yra esminiai komponentai, reguliuojantys kuro įpurškimą į cilindrus. Jei purkštukai yra nešvarūs arba sugadinti, degimo procesas sutrinka, sukeldamas dūmus.

Juodi dyzelinio automobilio dūmai

Kaip dūmingumas tikrinamas techninėje apžiūroje?

Jei galvojate, kad techninės apžiūros metu, kai atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, yra tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis, klystate. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą.

„Yra matavimo kolba, kurios viename gale patenka išmetamosios dujos ir ten yra šviesos šaltinis. Kitame gale yra imtuvas. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkelta į nacionalinę teisę“, - paaiškino R.

Visa tai reiškia, kad patikrinimo metu, vadovaujantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, padaroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą.

„Automobilis į aplinka daugiausia išmeta anglies dvideginio. Tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių, tai yra nesudegęs kuras ir tas pats anglies viendeginis, azoto oksidas“, - papildo R.

Techninės apžiūros metu tikrinami skirtingi dyzelinių ir benzininių ar dujomis varomų automobilių parametrai. Pavyzdžiui, dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę. Benzininiams varikliams matuojamas anglies viendeginis ir lambda reikšmė.

Schematinis dyzelinio variklio dūmingumo matavimo principas

Naujausia dyzelinių automobilių dūmingumo tikrinimo procedūra

Nuo 2020 m. kovo 1 d. dyzelinių variklių dūmingumas techninėje apžiūroje tikrinamas taikant naują procedūrą. Tikrinimo metu bus privalu akceleruoti iki sūkių ribotuvo suveikimo, t. y. iki maksimalių sūkių, kuriuos gali pasiekti variklis. Akceleravimo trukmė apibrėžta taip pat griežtai - patikros metu akceleratoriaus pedalas turės būti nuspaudžiamas iki galo greičiau nei per 1 sek. Taip siekiama sukurti sąlygas, kurioms esant dyzelinio variklio įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu našumu.

Ši tikrinimo technologija leidžia susidaryti pilnesnį vaizdą apie bendrą variklio techninę būklę ir nuspręsti, ar tikrinamas automobilis nebus pernelyg didelis aplinkos teršėjas. Galima prognozuoti, kad pradėjus taikyti naują dyzelinių variklių dūmingumo matavimą procedūrą, TA techninių reikalavimų netenkins daugiau transporto priemonių, ypač tos, kurios nebuvo tinkamai prižiūrimos.

Reikalavimai dyzelinių automobilių dūmingumui pagal Euro standartus

Lietuvoje registruoti dyzeliniai automobiliai sudaro 48 proc. viso šalies transporto priemonių parko. Naujais reikalavimais dyzeliniams automobiliams siekiama suderinti ES valstybėse narėse TA metu taikomus reikalavimus ir kontrolės atlikimo būdus, užtikrinant, kad transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekis būtų kuo mažesnis per visą jų naudojimo laiką.

Reikalavimai dėl dūmingumo, kaip ir iki šiol, nebus taikomi tik motorinėms transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms iki 1980 m. sausio 1 d.

  • Žemiausi reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms nuo 1980 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Priklausomai nuo to, variklis be turbopripūtimo ar su turbopripūtimu - jų maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės atitinkamai neturės viršyti 2,5 ir 3,0 m-1.
  • Beveik pusantro karto griežtesnės maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės, siekiančios 1,5 m-1, reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, įregistruotoms nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
  • Automobiliams, įregistruotiesiems nuo 2012 m. sausio 1 d., taikomi griežčiausi reikalavimai. Jais nustatoma, kad maksimali (ribinė) išmatuota absorbcijos koeficiento reikšmė neturi būti didesnė už nustatytą transporto priemonės tipo patvirtinimo metu. Kitaip sakant, neturi viršyti gamintojo deklaruotos maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės.

Lentelė: Dyzelinių automobilių dūmingumo normos pagal registracijos datą

Kaip sumažinti dyzelinio automobilio dūmingumą?

Dyzelinių automobilių dūmingumo mažinimas nėra sudėtingas uždavinys, jei laiku imamasi tinkamų priemonių. Pradedant nuo paprastų įpročių keitimo, pavyzdžiui, oro filtrų ir alyvos keitimo, iki rimtesnės techninės priežiūros, pavyzdžiui, purkštukų valymo, kiekviena priemonė prisideda prie švaresnio variklio darbo. Reguliari techninė apžiūra ir automobilių priežiūra ne tik sumažina dūmingumą, bet ir prailgina variklio tarnavimo laiką bei pagerina bendrai jo veikimą.

Būdai, kaip sumažinti dūmingumą:

  1. Oro filtro keitimas: Oro filtro keitimas yra vienas iš paprasčiausių ir efektyviausių būdų užtikrinti tinkamą automobilio variklio funkcionavimą. Filtrai turėtų būti keičiami reguliariai, paprastai kas 10 000 - 15 000 kilometrų arba vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis.
  2. Purkštukų priežiūra: Purkštukai gali turėti ypatingą reikšmę kuro efektyvumui ir variklio veikimui. Jei imate pastebėti padidėjusį dūmingumą, gali būti verta profesionaliai patikrinti ir išplauti purkštukus.
  3. Degalų sistemos patikra: Degalų sistemos problemos, tokios kaip oro ar kuro padavimo sistemos nutekėjimai, gali būti dūmingumo priežastis.
  4. Kuro priedai: Rinkoje siūlomi įvairūs kuro priedai, kurie gali padėti išvalyti ir atnaujinti variklio sistemas.
  5. Alyvos kokybė: Alyvos kokybė yra svarbi veiksnys, darantis įtaką variklio veikimui ir dūmingumui.
  6. Važiavimo įpročiai: Vairuojant trumpais atstumais ar lėtai, gali kauptis suodžiai išmetimo sistemoje, todėl naudinga keletą kartų per mėnesį važiuoti didesniu greičiu.
  7. Kitos priežiūros priemonės: Reguliari techninė automobilio priežiūra yra pagrindinis būdas mažinti dūmingumą:
    • Katalizatorių patikra ir prireikus jų keitimas.
    • EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvo patikra ir valymas.
    • DPF (dyzelinių kietųjų dalelių filtro) valymas.

Dyzelinio automobilio variklio priežiūros elementai

Turbinos priežiūra

Daugelis šiuolaikinių automobilių, ypač dyzelinių, turi turbokompresorius, kurie padidina variklio galią ir efektyvumą. Tačiau kaip ir bet kuris sudėtingas mechanizmas, turbina reikalauja tinkamos priežiūros ir laiku atliekamo aptarnavimo. Netinkamai eksploatuojama, turbina gali sugesti gerokai anksčiau nei pats variklis.

Vienas pagrindinių turbinos gedimų kaltininkų - alyvos trūkumas arba jos kokybės praradimas. Senas ar nefiltruotas tepalas gali turėti abrazyvinių dalelių, kurios gadina guolius ir veleną. Be to, jei alyvos padavimas į turbiną yra ribojamas užsikimšimų ar per mažos apimties, trūksta tinkamo tepimo. Kita problema - alyvos perkaitimas, kuris dažnai išprovokuojamas, kai variklis po intensyvios važiavimo atvėsimas užtrunka nepakankamai.

Turbinos: kaip jos veikia | Mokslo garažas

Gedimo ženklai dažnai pasireiškia:

  • Traukos sumažėjimu. Automobilis neįgauna galios, ypač akseleruojant.
  • Jei išmetimo vamzdžiu sklinda mėlyni arba juodi dūmai, tai gali reikšti, kad turbina leidžia alyvą arba per daug turtingas kuro mišinys.
  • Dar vienas simptomas - keisti garsai: švilpimas, kaukimas ar metalo tarškėjimas. Tai rodo turbinos mechaninio balanso praradimą arba vidinius pažeidimus.

Nors naujas turbokompresorius yra patikimas, jo kaina gali būti išties didelė. Alternatyva - turbinos restauravimas, kur keičiamos vidinės dalys (CHRA kasetė), atliekamas balansavimas ir kiti koregavimai.

Norint, kad turbokompresorius tarnautų kuo ilgiau, labai svarbi profilaktika. Reguliariai keiskite alyvą ir filtrus, naudokite tik kokybiškus tepalus. Po ilgos ar intensyvios važiavimo atkarpos negesinkite variklio iš karto - leiskite jam kelias minutes paduoti alyvą aušimui.

Techninė apžiūra ir išmetamųjų dujų kiekis

Aplinkosaugos reikalavimai kasmet griežtėja, o tai reiškia, kad senesni automobiliai turi vis mažiau šansų išlaikyti techninę apžiūrą be papildomo remonto. Tikrinant transporto priemonę, specialistai matuoja anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir azoto oksidų (NOx) kiekius. Jei šie teršalai viršija nustatytas normas, automobilio savininkas privalo pašalinti problemas ir pakartotinai atlikti patikrą.

Dauguma vairuotojų nekreipia dėmesio į smulkius variklio darbo sutrikimus, kol nepastebi akivaizdžių gedimo požymių. Lietuvoje automobilių vidutinis amžius siekia 16 metų, o tai reiškia, kad didelė dalis transporto priemonių jau yra susidėvėjusios. Remiantis statistikos duomenimis, apie 30 proc. automobilių neišlaiko techninės apžiūros iš pirmo karto, o viena pagrindinių priežasčių - išmetamųjų dujų normų viršijimas.

Jei techninės apžiūros metu buvo nustatyta, kad jūsų transporto priemonė viršija leistinas išmetamųjų dujų normas, pirmiausia verta atlikti papildomą diagnostiką. Dažniausiai pasitaikančios problemos - sugedę deguonies jutikliai, užsikimšęs katalizatorius arba pažeista išmetimo sistema.

Išmetamųjų dujų analizatoriaus veikimo principas

Prieš apžiūrą patariama „prapūsti“ išmetimo sistemą. Dyzelinių automobilių vairuotojų dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad ne vien techniniai trūkumai ar nepakankama automobilio priežiūra gali pakišti koją atliekant dūmingumo patikrą TA metu. Pernelyg aukštas, reikalavimų neatitinkančias variklio dūmingumo reikšmes gali nulemti ir ilgalaikis važinėjimas trumpais atstumais (pvz.: kai automobilis daugiausia naudojamas mieste) ir (ar) važinėjimas mažais sūkiais. Siekiant sumažinti tokių problemų tikimybę, prieš pateikiant transporto priemonę TA, būtų tikslinga nuvažiuoti ilgesnį atstumą varikliui dirbant optimaliomis sąlygomis (kai variklis yra įšilęs iki normalios darbinės temperatūros) aukštesniais - apie 3 tūkst. aps./min. sūkiais, tokiu būdu išmetimo sistema savaime apsivalytų.

Dyzelinio automobilio taršos tikrinimas

tags: #ar #dyzeliniams #automobiliams #tikrinamas #dumingumas