Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl. Diesel Particulate Filter, DPF) naudojami išmetamųjų dujų kiekiui ir toksiškų medžiagų patekimui į aplinką sumažinti. Šios automobilių dalys dėl jose esančių tauriųjų metalų yra vertingos atliekos, tačiau siekiantys uždarbio ar sutaupyti nesuka sau galvos, kad tokios transporto priemonės itin teršia aplinką.
Kai kurie vairuotojai, siekdami sumažinti degalų sąnaudas ir prailginti variklio bei turbinos ilgaamžiškumą, kietųjų dalelių filtrus netgi šalina arba išjungia. Dar kiti atitarnavusių filtrų ir katalizatorių nepakeičia naujais. „Kietųjų dalelių filtrai ir katalizatoriai yra pakankamai brangi atlieka, nes joje yra daug vertingų tauriųjų metalų, kaip platina, rodis, paladis ar auksas. Šių metalų kaina ir paklausa, ypač pastaruoju metu, sparčiai augo.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitė-Marcinkienės teigimu, katalizatoriai gali būti išpjaunami ir nepakeičiami naujais ir nelegaliuose autoservisuose, ypač mažesniuose. Lietuvoje dar dažni ir atvejai, kai katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai neteisėtai išpjaunami iš kiemuose stovinčių automobilių - dėl to pastaruoju metu itin nukenčia, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ savininkai. Nauji filtrai ir katalizatoriai daug kainuoja, todėl taupantys ir neatsakingi vairuotojai naudoja transporto priemones be šių taršą mažinančių dalių ir negalvoja apie aplinkai daromą žalą“, - sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.
Katalizatoriaus funkcija ir veikimo principas
Katalizatoriaus viduje yra naudojamos specialios medžiagos, kurios pritraukia anglies monoksido, azoto oksido ir kitų kenksmingų medžiagų daleles. Ar kada pagalvojote, kaip automobilis „supranta“, kad katalizatorius veikia netinkamai? Išmetimo sistemoje įprastai yra sumontuoti du deguonies jutikliai - vienas prieš katalizatorių, o kitas po jo. Variklio valdymo blokas skaito ir lygina šių jutiklių duomenis - savaime suprantama, pro katalizatorių praėjęs oras privalo būti mažiau taršus. Tiesa, šie jutikliai dažnai sugenda arba užsikemša, todėl jų rodmenys nebeatitinka realybės.
Techninė apžiūra ir katalizatorių svarba
Lietuvoje katalizatorius yra reikalingas norint praeiti techninę apžiūrą. Taisyklėse nurodyta, kad visi automobiliai, kurie Lietuvoje užregistruoti nuo 2013 metų kovo 1 dienos ar vėliau, privalo turėti katalizatorius. Katalizatorių elementai yra pagaminti iš tauriųjų metalų: platina, paladis bei rodis. Šių elementų kaina yra aukšta, todėl katalizatorių vagystės jau daug metų yra rizika daugeliui vairuotojų.
Techninė apžiūra - iššūkis dėl taršos
Techninė apžiūra - procedūra, kuri kiekvienam vairuotojui tampa tarsi testas, parodantis, ar jo transporto priemonė atitinka nustatytus saugumo ir taršos standartus. Nors dauguma vairuotojų į apžiūros centrus vyksta tikėdamiesi sklandžiai praeiti patikrą, realybė dažnai būna kitokia. Viena dažniausių problemų - per didelis išmetamųjų dujų kiekis, dėl kurio automobilis neatitinka nustatytų normų. Aplinkosaugos reikalavimai kasmet griežtėja, o tai reiškia, kad senesni automobiliai turi vis mažiau šansų išlaikyti techninę apžiūrą be papildomo remonto.
Tikrinant transporto priemonę, specialistai matuoja anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) ir azoto oksidų (NOx) kiekius. Jei šie teršalai viršija nustatytas normas, automobilio savininkas privalo pašalinti problemas ir pakartotinai atlikti patikrą. Katalizatoriaus užsikimšimas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl šie rodikliai būna per aukšti.
Katalizatoriaus gedimo priežastys
Katalizatorius yra viena ilgaamžiškiausių išmetimo sistemos dalių, tačiau jo eksploatacija priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas svarbiausių - naudojamo kuro kokybė. Degalai, kuriuose yra per daug sieros ar sunkiųjų metalų, gali greitai užteršti katalizatorių ir sumažinti jo pralaidumą. Neretai problemos kyla ir dėl nevisiškai sudegančių degalų. Kai kuro mišinys yra per turtingas arba variklis dėl sugedusių jutiklių „pila“ daugiau kuro nei reikia, nevisiškai sudegę degalai patenka į katalizatorių. Tai skatina suodžių kaupimąsi, mažina oro pralaidumą ir gali sukelti perkaitimą.
Katalizatoriaus būklę veikia ne tik degalų sudėtis, bet ir variklio techninė būklė. Bet kokie uždegimo ar kuro tiekimo sistemos gedimai gali sukelti papildomų problemų išmetimo sistemoje. Užsikimšęs oro filtras, netinkamai veikiantis oro srauto matuoklis ar per vėlai įpurškiamas kuras gali lemti padidėjusį nevisiškai sudegusių degalų kiekį išmetamosiose dujose.
Automobilių diagnostikos specialistas Tomas Jankauskas pabrėžia: „Dauguma vairuotojų nekreipia dėmesio į smulkius variklio darbo sutrikimus, kol nepastebi akivaizdžių gedimo požymių. Lietuvoje automobilių vidutinis amžius siekia 16 metų, o tai reiškia, kad didelė dalis transporto priemonių jau yra susidėvėjusios. Remiantis statistikos duomenimis, apie 30 proc. automobilių neišlaiko techninės apžiūros iš pirmo karto, o viena pagrindinių priežasčių - išmetamųjų dujų normų viršijimas. Didžiausia problema ta, kad daugelis vairuotojų nėra linkę profilaktiškai tikrinti išmetimo sistemos, kol automobilis nepradeda rodyti akivaizdžių gedimo požymių. Norint išvengti problemų, susijusių su katalizatoriaus užsikimšimu, svarbu tinkamai pasirūpinti išmetimo sistema.
Techninės apžiūros kontrolieriaus vaidmuo
Specialistai techninės apžiūros metu neturi teisės ardyti automobilio ar atskirų jo agregatų. Dėl to išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga patikros metu apžiūrimi tik vizualiai. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ teigimu, šiuo metu nėra sukurta jokios kitos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus. Net prisijungus prie automobilio kompiuterio per OBD jungtį to padaryti neįmanoma, jei šį nusikaltimą (išpjovę katalizatorių ar kietųjų dalelių filtrą) atlikę asmenys stengėsi užmaskuoti intervencijos pėdsakus ar sumontavo atitinkamus klaidinančius signalus generuojančią įrangą.
„Transekstos“ duomenimis, 2020 metais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu buvo identifikuotas tik 0,1 proc. automobilių, kuriems minėtos išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įrangos dalys buvo akivaizdžiai pašalintos ar sugadintos. Techninės apžiūros įmonių pateikta praėjusių metų statistika taip pat liudija, kad su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema į patikrą buvo atvykę 6,41 proc. visų tikrintų M1 (lengvasis automobilis) ir N1 (lengvasis krovininis automobilis) klasių transporto priemonių. Per didelis dūmingumas buvo nustatytas 6,26 proc. dyzelinius variklius turintiems automobiliams, o dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio teigiamos techninės apžiūros išvados negavo 3,37 proc. benzininių automobilių. Šie rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei fiksuoti 2019 metais, kai tokių automobilių buvo atitinkamai 6,04 proc., 6,11 proc. ir 3,28 procento.
Kada katalizatorius netikrinamas?
Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu automobilių katalizatoriai griežčiau pradėti tikrinti nuo 2013 metų kovo 1 dienos, įsigaliojus atitinkamiems ES teisės aktams. „Atlikęs vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą techninės apžiūros kontrolierius pastabų dėl katalizatoriaus neturės dviem atvejais: jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos, taip pat, jei Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos. Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų. Nustačius, kad katalizatorius neveiksmingas ar pažeistas, jis turi būti pakeistas per išmetimo sistemos išardomųjų sujungimų vietas, nes šiam elementui remontas nėra numatytas“, - teigia bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius. Specialistas atkreipia dėmesį, kad visais atvejais automobilis privalo atitikti atitinkamas leistinos taršos normas.
Vertingos žaliavos ir aplinkosauga
Automobilių katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai yra vertinga antrinė žaliava dėl juose esančių brangiųjų metalų, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams gaunamas atlygis. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta, ir tokiu būdu taupyti senkančius gamtos išteklius.
Panaudoti automobilių katalizatoriai ir filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Katalizatorių, filtrų, kaip ir kitų automobilių atliekų, kaip akumuliatorius, amortizatorius, padangos, alyva, stiklas ar plastikas daugiausia susikaupia autoservisuose transporto priemonių remonto metu. Gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Naudojantis autoservisų paslaugomis, visos automobilių atliekos lieka autoservise. Jei transporto priemonė remontuojama namuose, susidariusias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles. Daugiau informacijos, kokias atliekas ir kokiomis sąlygomis jas priima atliekų tvarkytojai ir savivaldybių atliekų aikštelės, galima rasti www.atliekos.lt.
Katalizatorių vagystės ir neteisėtas šalinimas
Vilioja taurieji metalai. Didelis katalizatorių vagysčių protrūkis buvo pastebėtas praėjusiais metais, vis dėlto pareigūnai teigia, kad problema jau išspręsta, o nusikaltėliai sulaikyti. Tačiau jų padaryta žala didelė, pavyzdžiui, buvo užfiksuota, kad 2016 m. gamybos „Toyota Land Cruiser“ automobiliui padaryta 30 tūkst. Eur žala, nes jame buvo sumontuoti net keli katalizatoriai. „Katalinių neutralizatorių arba katalizatorių yra visokiausių rūšių. Pagrindinis jo darbas - neutralizuoti teršalus. Benzininiuose varikliuose katalizatorius neutralizuoja anglies monoksidą, angliavandenilius ir azoto oksidą. Dyzeliniuose varikliuose gali būti daugiau vadinamųjų katalizatorių, vienas panašus į benzininių variklių, kuris neutralizuoja anglies monoksidą ir angliavandenilius. Toliau gali būti kietųjų dalelių filtras, jame nerasime labai brangių medžiagų ir vagys juos gali išpjauti dėl to, kad nežino, kas ten yra. Dar yra specialūs katalizatoriai, kur vyksta reakcijos nukenksminti azoto oksidus“, - aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas. Pašnekovo teigimu, vagis vilioja katalizatoriuose esantys taurieji metalai - platina, rodis ir paladis. Lietuvoje yra apstu įmonių, kurios už šiuos moka nemažus pinigus, nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų už kilogramą, priklausomai nuo automobilio modelio.
Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Andžejus Jankevičius yra sakęs, kad įrangą nupjauti katalizatorių galima nesunkiai įsigyti Lietuvoje. Peržiūrėjus skelbimus internete galima rasti pardavėjų, kurie siūlo būtent tyliam katalizatorių nupjovimui pritaikytus prietaisus, kurių kaina nesiekia 100 Eur. „Vykdant šį nusikaltimą nėra praktiškai jokio garso. Užtenka tik palįsti po automobiliu, o kitam - stebėti aplinką. Bet kiti tokį nusikaltimą vykdo vieni“, - sakė A. Jankevičius. Techninių apžiūrų asociacijos „Transekta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas sakė, kad vagysčių mastas didelis. „Kreiptis į policiją nebuvo ir, kaip bebūtų, nėra prasmės, nes šios detalės vagystė oficialiai laikoma smulkmena. Formaliai sučiupti ilgapirščiai rizikuoja būti nubausti laisvės atėmimu iki trejų metų, tačiau praktiškai teismai tokių sankcijų netaiko ir paprastai apsiriboja skirdami baudas ar viešuosius darbus“, - išplatintame pranešime pripažįsta R. Gabartas.
Neteisėtas šalinimas autoservisuose
Serviso Vilniuje meistras Povilas Kuodys pasakoja, kad išpjovus katalizatorių įmanoma viską sutvarkyti taip, jog viskas atrodytų tvarkinga. „Žinau, kad žmonės norėdami užsidirbti patys nuvažiuoja, paprašo išpjauti katalizatorių ir jį parduoda. Gali būti, kad senas automobilis bus vertas ne ką daugiau negu vien tik jo katalizatorius. Girdėjau ir tokių atvejų, kad tuo užsiima patys servisai, žmogus atveža sutvarkyti automobilį, o meistrai mato, kad tas asmuo nelabai ką supranta, tai paima, išpjauna ir viską sutvarko taip, kad niekas ten nieko net nepastebi“, - pasakoja P. Kuodys. Kad tokie atvejai, kai nuvežus į neaiškų servisą išpjaunami katalizatoriai, žinomi ir S. Pukalskui, o tai - didelė problema, nes be šios detalės važinėjantis automobilis teršia gamtą, kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. „Tas išpjovimas yra dviejų rūšių. Vienas, kai kartais net su savininko žinia tai daroma servise ir tada tas išpjovimas užglaistomas, nelieka praktiškai jokios žymės. Kitas išpjovimas, kada tai atlieka vagys, tada tų pasekmių niekas nesistengia užglaistyti. Kai viskas padaroma „servise“, tuomet, žinoma, dažniausiai prapjaunama toje vietoje, kurios nesimato techninių apžiūrų metu, viskas nuimama, užvirinama ir tokiu būdu labai sunku nustatyti, ar yra kažkokių pažeidimų ir išpjovimo atvejų, ar ne“, - sako specialistas.
Pasekmės ir prevencija
Netinkamai išpjovus seną katalizatorių galite nepraeiti techninės apžiūros. Todėl atlikite tvarkingai - taip, lyg ši dalis net neatrodytų liesta.
„Žinote, taršos normos pas mus turi labai dideles tolerancijos ribas, todėl net išpjovus katalizatorių nosimi, uosle jaučiama, kad kažkas negerai, prietaisai užfiksuoja teršalų kiekį, institucijos nieko negali padaryti, nes teisės aktai leidžia pakankamai plačias taršos tolerancijos ribas“, - sako VGTU docentas. Tiesa, naujuose automobiliuose išpjauto katalizatoriaus paslėpti praktiškai neįmanoma, nes tam reikia turėti specialią įrangą ir apgauti kompiuterį. Pašnekovas priduria, kad katalizatorių vagystės nėra paplitusios vakarų Europoje. „Normaliose šalyse tokiais dalykais niekas neužsiima ir tokios įrangos niekas negamina, tik pas mus, kur vyksta tokie nelegalūs procesai, tada atsiranda niša nelegaliam verslui, kuris pas mus kažkodėl klesti ir niekas jo negali sustabdyti“, - sako S. Pukalskas. Jo teigimu, apsaugoti automobilio nuo vagystės praktiškai neįmanoma: „Čia reikėtų keisti viso automobilio konstrukciją, paslėpti katalizatorių arčiau variklio, įmontuoti į kėbulo dalis. Bet vėlgi, išmetimo sistema įkaista, jei ją kažkaip apsaugosime kėbulo detalėmis, gali būti, kad dalys perkais ir kils gaisras. Todėl katalizatoriai ir visa išmetimo sistema padaryta toliau nuo kėbulo detalių, apačioje, kur geras aušinimas važiuojant automobiliui, nes jį apipučia oras ir neperkaista nei pati aušinimo sistema, nei kitos dalys. Todėl pakankamai sudėtinga padaryti kažkokią apsaugą katalizatoriams.“
Valstybės parama mažataršiam transportui
Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas augantis susidomėjimas mažataršiu transportu. Pavyzdžiui, paskutinį 2021 metų ketvirtį antras pagal populiarumą naujas automobilio modelis Lietuvoje buvo varomas elektra. To paties laikotarpio bendri naujų elektromobilių pardavimai sudarė net 10,7 proc. Hibridinių transporto priemonių patrauklumas taip pat auga. Ūgtelėjusiems elektra varomo ir mažataršio transporto pardavimams teigiamą postūmį davė ir valstybės skiriamos subsidijos.
Lengvatų yra daug ir įvairių - įsigytiems elektromobiliams, mažiau taršiems automobiliams, elektriniams paspirtukams, dviračiams, viešojo transporto paslaugoms ir panašiai. Kompensacijos: Kompensacija gyventojui už įsigytą naudotą elektromobilį - 2,5 tūkst. eurų. Kompensacija už įsigytą naują elektromobilį - 5 tūkst. eurų. Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija skiriama pareiškėjui, kuris sunaikino seną transporto priemonę. Tai reiškia, jog už keičiamą seną automobilį į elektromobilį kompensacija gali siekti iki 6 tūkst. eurų. Gyventojas, utilizavęs seną, taršų automobilį ir įsigijęs mažiau taršų automobilį (kurio CO₂ kiekis ne didesnis kaip 130 g/km) gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją. Taip pat galima gauti 500 eurų kompensacijas už įsigytą elektrinį dviratį, elektrinį triratį ar elektrinį keturratį, 300 eurų kompensacijas už paprastą dviratį ar elektrinį paspirtuką. Kalbant apie alternatyvas, yra kompensuojama: Ne daugiau kaip 1000 eurų viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metiniams ar kitiems bilietams, išskyrus vienkartinius viešojo transporto bilietus.
Subsidijų dydžiai ir terminai
Subsidijų kiekiai ir terminai Elektromobilių kompensacijoms numatyta 6 mln. eurų, mažiau taršių automobilių kompensacijoms - 3 mln. eurų, o kitoms aplinkai draugiškoms priemonėms (elektriniams paspirtukams, dviračiams, viešojo transporto bilietams, dalijimosi paslaugoms ir pan.) - 8 mln. eurų. Galimybė pasinaudoti siūlomomis subsidijomis galioja iki 2022 m. birželio 1 d. arba iki kol kvietimuose pakaks lėšų. Taip pat yra atskiras kvietimas įsigyti mažiau taršų automobilį nepasiturintiems ar mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Galima gauti dvigubai didesnę valstybės paramą nei tvarias pajamas gaunančiam gyventojui - 2 tūkst. eurų. Tačiau sąlyga, kad asmuo būtinai turi turėti taršų automobilį ir jį sunaikinti, vis tiek galioja. Visa informacija apie subsidijas yra teikiama www.apva.lt svetainėje.
| Transporto priemonės tipas | Kompensacijos dydis | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|
| Naudotas elektromobilis | 2,5 tūkst. eurų | - |
| Naujas elektromobilis | 5 tūkst. eurų | - |
| Elektromobilis (utilizuojant seną automobilį) | Iki 6 tūkst. eurų | Senas automobilis turi būti utilizuotas |
| Mažataršis automobilis (CO₂ kiekis ne didesnis kaip 130 g/km) | 1 tūkst. eurų | - |
„Aš dar miegojau, kai žmona paskambino ir pasakė, kad norėjo važiuoti į darbą, bet su mašina kažkas ne taip, skleidžia baisius garsus. Nuėjau prie automobilio, iš pradžių pagalvojau, kad kažkur pramuštas ar nulūžęs duslintuvas. Bet nuvežus į servisą man iškart pasakė, kad užkliuvai vagims, nupjautas katalizatorius, o jo keitimas atsieis 400 Eur. Mašina stovėjo daugiabučio kieme, paklausiau kelių kaimynų, kurių langai kiemo pusėje, šie nieko nematė ir negirdėjo, taigi kažkokios teisybės ieškoti net nebandžiau“, - sako pernai su vagimis susidūręs Laurynas.
Aplinkos ministerija šiuos reikalavimus siūlo griežtinti atsižvelgdama į aplinkosaugininkų duomenis. Jais remiantis vidutiniškai kas penktas automobilių remontininkas netinkamai tvarko atliekas, be to vis pasitaiko atvejų, kai iš transporto priemonių išimami taršos kontrolės įtaisai. „Gatvėse visi matome juodai dūmijančius arba nuodingą prastai sudegusio dyzelinio kuro smarvę skleidžiančius automobilius. Nors mes šiais teršalais kvėpuojame visi, kodėl taip yra, žino tik patys tokių netvarkingų mašinų vairuotojai. Todėl atnaujinamais aplinkosauginiais reikalavimais tikimės, kad valstybei bus lengviau kontroliuoti, ar iš automobilių nėra neteisėtai išimti katalizatoriai, kietųjų dalelių filtrai“, - sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Dėl tos pačios priežasties Seimas praėjusią savaitę apsvarstė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, pagal kurias už transporto priemonių, kurių teršalų kiekis viršija ribinius dydžius, naudojimą didinamos baudos. Aplinkos ministerijoje parengtu aprašu taip pat siūloma nustatyti, kad transporto priemonių remonto paslaugų teikėjai ir įmonės, kurios pačios remontuoja savo valdomą transportą, turi apskaityti pakartotiniam naudojimui tinkamas autodalis. Taip siekiama riboti nelegalią jų prekybą, diegti skaidrius žiedinės ekonomikos principus. Kartu mažinant aplinkos oro taršą lakiaisiais organiniais junginiais, numatomi įpareigojimai remontuojantiems automobilius asmenims ir įmonėms. Jie privalės turėti transporto priemonių pakartotinei apdailai naudojamų lakiųjų organinių junginių turinčių produktų įsigijimo dokumentus. Aprašas dar papildytas aplinkosauginiais reikalavimais transporto priemonių oro kondicionierių pildymui fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Galiausiai patalpose ir statiniuose, kuriuose teikiamos techninės priežiūros ir remonto paslaugos, turi būti viešinama informacija apie tokios veiklos registraciją. Aplinkos ministerija primena, kad šių metų spalio-lapkričio mėnesiais, per akciją „Garažiukas“, Aplinkos apsaugos departamentas, patikrinęs 385 automobilių remonto asmenis ir įmones, nustatė 81 pažeidėją ir 5 žalos aplinkai atvejus. Dažniausi pažeidimai - tai netinkamas atliekų tvarkymas. Šešiais atvejais paslaugos buvo teikiamos nelegaliai. Kontroliuojančios institucijos sulaukia nusiskundimų, kad automobiliai dengiami galimai reikalavimų neatitinkančiais, daug sveikatai pavojingų lakiųjų organinių medžiagų turinčiais dažais, lakais ir kitais produktais. Tikimasi, kad viename teisės akte aiškiai ir nuosekliai išdėstyti visi aplinkosauginiai reikalavimai, taikomi techninės priežiūros ir remonto paslaugoms, leis sumažinti nustatomų pažeidimų kiekį ir lengviau nustatyti nelegalius tokios veiklos vykdytojus.
tags: #ar #galima #ismontuoti #katalizatorius