Lietuvoje nuo 2018 metų sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas, leidžiantis registruoti automobilius, kurie turi vairą dešinėje pusėje. Pagrindinis eismo judėjimo principas šalyje yra paprastas - eismas vyksta dešine puse, todėl numatyta, kad čia eksploatuojamų automobilių vairas turi būti kairėje. Tiesa, Lietuva šiuo požiūriu yra liberali ir nedraudžia eksploatuoti automobilių, kurių vairas yra dešinėje, o įstatymuose numatyta, kad įvykdžius keliamus reikalavimus, toks automobilis šalyje gali būti net ir registruojamas.
Galimybe Lietuvoje įregistruoti jau turimą automobilį susigundė ir prieš 4 metus į Lietuvą gyventi persikėlęs airis Steve‘as Faganas. Dar gyvendamas Londone, prieš 7 metus, vyras įsigijo „Toyota Altezza“, kurią, besikraustydamas gyventi į gyvenimo draugės gimtąją šalį - Lietuvą, atsivežė kartu. Vyras pasakojo, kad planas buvo paprastas - įgyvendinti visus reikalavimus, kurie keliami dešiniavairėms transporto priemonėms Lietuvoje ir čia automobilį įregistruoti.
„Išnagrinėjau visus dokumentus, įsigilinau į visus reikalavimus ir jų paisydamas įsigijau reikiamą įrangą bei ją įmontavau automobilyje. Internete radau netgi kai kurių įrangos elementų nuotraukų, kurios buvo prisegtos kaip pavyzdžiai, kokia įranga turi būt naudojama, todėl įsigijau identiškų prekių. Vis dėlto, pabandęs automobilį registruoti su šia įranga išgirdau griežtą „ne“. Man pasakė, kad įranga yra netinkama. Po kurio laiko įrangą pakeičiau kita ir vėl užsiregistravau į techninę apžiūrą, tačiau tą kartą vėl išgirdau, kad įranga netinka. Tiesa, tą kartą darbuotojas man atnešė ir papildomą dokumentą, kuriame buvo nurodyta dar daugiau reikalavimų, kuriuos privalau įvykdyti, jei noriu automobilį įregistruoti Lietuvoje. Pradėjęs juos skaityti supratau, kad tai įgyvendinti - neįmanoma“, - pasakojo S.
Pašnekovas aiškino, kad antrą kartą apsilankęs „Tuvlitoje“ jis išsiaiškino, kad tokie pat įrangos reikalavimai yra keliami ir Latvijoje, todėl įsigijo visą įrangos paketą, kuriame buvo tiek veidrodėliai, tiek kamera ir ekranas. „Tą kartą įmonės darbuotojas man paaiškino, kad veidrodėlis, atspindintis kito veidrodėlio, sumontuoto aukščiau ir nukreipto į priekinį stiklą, vaizdą, yra per žemai ir iššovus oro saugos pagalvėms, gali sužaloti. Dar vienas neigiamas atsakymas nuvylė ir aš jau buvau pasiruošęs iš apžiūros centro išvažiuoti, tačiau tuomet mano draugas dar kartą kreipėsi į darbuotoją ir paklausė, ką galime padaryti, kad automobilis būtų pripažintas kaip atitinkantis reikalavimus? Tuomet išgirdome svarbiausią atsakymą.
Vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad absurdiška yra ne tik nustatyta tvarka, tačiau ir keliami reikalavimai įrangai, mat sumontuotas ekranas, kuris visą laiką transliuoja vaizdą iš priekyje sumontuotos kameros, itin blaško. „Akivaizdu, kad tie žmonės, kurie numatė tokius reikalavimus, šios įrangos nė netestavo ir apskritai į tai nesigilino. Vienas iš nurodymų, kad salone sumontuoti veidrodėliai turi būti patvirtinti Europoje, tačiau niekas kada nors anksčiau to nedarė ir tik latviai man galėjo pagelbėti šioje situacijoje. Suprantu, kad baiminamasi dėl eismo įvykių rizikos, tačiau galima būtų numatyti, kad tokių automobilių vairuotojai turėtų specialius vairuotojo pažymėjimus ir būtų perėję papildomus mokymus.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ekspertas Dainotas Ragelis aiškino, kad diskusijos dėl dešiniavairių automobilių registracijos savo apogėjų pasiekė prieš dešimtmetį, kai dėl griežtai neigiamos pozicijos šiuo klausimu Europos Komisija pranešė nusprendusi paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos Teisingumo teismą. 2015 m. Konstituciniam Teismui (KT) įrodžius, jog draudimas registruoti automobilius, turinčius vairą dešinėje pusėje, Lietuvoje bei juos naudoti nuolatiniams Lietuvos gyventojams prieštarauja Konstitucijai, nuo 2018 metų sausio 1d. „Tuo metu tiek Susisiekimo ministerija, tiek Lietuvos autoverslininkų asociacija (LAA) pateikė šūsnį argumentų, kodėl atsisakoma įsileisti dešiniavairius automobilius. Tai reiškia, kad į tradicinių automobilių srautą įsimaišiusių dešiniavairių automobilių vairuotojai susidurtų su rimtomis problemomis prireikus aplenkti lėčiau judančius eismo dalyvius. Norint pamatyti, ar tokiam manevrui būtina erdvė yra laisva, dešinėje pusėje sėdintis vairuotojas turėtų visu automobilio korpusu išlįsti iš savo eismo juostos. Siaurame ar riboto matomumo kelyje tai padaryti būtų nepaprastai sunku. Analogiškų keblumų kiltų mėginant įveikti nereguliuojamas sankryžas, nes vaizdas kairėje pusėje, į kurią pasižiūrėti privalu pirmiausia, būtų matomas blogiau, o tinkamai įvertinti situaciją būtų sudėtingiau“, - aiškino D.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dešiniavairius automobilius eksploatuojant Lietuvos keliuose keblumų kiltų ir dėl šių transporto priemonių žibintų. Ekspertas taip pat pasidalijo, kad draudimo kompanija ICBC (Insurance Corporation of British Columbia) buvo paskelbusi tyrimą, kurio išvadose nurodoma, jog rizika patekti į eismo įvykį dešinės pusės eisme su automobiliu, pritaikytu eismui kairiąją kelio puse ir turinčiu vairą dešinėje pusėje, yra 30-40 proc. „Kokį pavojų eismo saugumui keltų dešiniavairių legalizavimas, iliustruoja ir Švedijos eksperimentai eismo organizavimo srityje. Ši Skandinavijos valstybė buvo paskutinioji Europoje, kur 1967-aisiais eismas iš kairės kelio pusės buvo perkeltas į dešinę. D. Ragelis taip pat pabrėžia, kad neatsitiktinai vengdami rizikos, susijusios su tradiciniam eismui nepritaikytų automobilių eksploatacija, beveik visos Europos šalys numatė įvairių „saugiklių“, kurie numatė, kad nusprendę važinėti dešiniavaire mašina turėtų sumokėti gerokai didesnius registracijos mokesčius, pirkti brangesnius civilinės atsakomybės ir KASKO draudimo polisus bei įveikti kitus administracinius barjerus.
„Tuo metu Lietuvos verslininkai, siekę atverti kelius dešiniavairiams automobiliams, visas šias įžvalgas vertino skeptiškai. Galima spėti, kad tokią jų poziciją lėmė „atradimai“ Didžiojoje Britanijoje: naudoti automobiliai čia beveik trečdaliu pigesni nei analogiško amžiaus ir būklės mašinos kitose Europos šalyse. Kodėl? Logiškiausias paaiškinimas - itin kukli nenaujų dešiniavairių automobilių paklausa ir su tuo susiję kainų skirtumai. Beveik 70 procentų pasaulio gyventojų važinėja dešine kelio puse, todėl transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, galėtų būti patrauklios nebent Japonijoje, Indijoje, Australijoje, Indonezijoje, Tailande ar pustuzinyje Afrikos valstybėse. Lietuva, tuo metu neturėjusi absoliučiai jokios transporto parko formavimo politikos, atrodė kaip itin patrauklus senų automobilių eksporto kanalas, todėl ES direktyvose atradę nuostatas, jog negalima uždrausti parduoti, registruoti, pradėti eksploatuoti transporto priemones dėl su vairo mechanizmu susijusių priežasčių, Lietuvos valdžios institucijas - tuometinę Valstybinės kelių transporto inspekciją (dabar - Lietuvos transporto saugos administraciją), „Regitrą“ bei Vidaus reikalų ir Susisiekimo ministerijas apskundė visoms įmanomoms institucijoms. Ginčai galiausiai baigėsi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) numatytomis pataisomis, kurios apibrėžė dešiniavairių automobilių, įprastai pritaikytų eismui kairiąja kelio puse, naudojimą Lietuvoje. Šioms pataisoms buvo pritarta Seime ir jos įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.“, - istoriją, kaip buvo priimti dabar galiojantys reikalavimai priminė D.
„Svarbiausi dalykai, dėl kurių nuo minėtos 2018-ųjų sausio 1 d. Lietuvoje nebuvo užregistruotas ne vienas dešiniavairis automobilis - keleivio pusėje esančios oro saugos pagalvės negalėtų išsiskleisti dėl kairėje salono pusėje sumontuotų periskopinių veidrodžių ir vaizdo kameros. Taip pat kamerai bei monitoriui numatytų techninių charakteristikų“, - priežastis, kodėl šių automobilių įregistruoti nepavyksta, įvardija D.
„Regitros“ atstovė spaudai Rūta Gudašiūtė informavo, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas yra sumontuotas dešinėje pusėje. Anot jos, šį skaičių sudaro 17 - istorinių, 21 - kelių valymo, 1 transporto priemonė registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d. „Lietuvoje gali būti įregistruojami dešiniavairiai automobiliai, pavyzdžiui, istorinės transporto priemonės ar miestui valyti skirti automobiliai, kadangi jiems nereikalinga atitiktis nacionaliniams standartams. Taip pat nuo 2018 m. Lietuvoje gali būti įregistruojami ir tie dešiniavairiai automobiliai, kurie atitinka specialius jiems keliamus reikalavimus ir yra pritaikyti eismui kairiąja kelio puse. Pastebėtina, jog jei automobilis įvežtas ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, reikės atlikti ne tik anksčiau minėtą patikrą, bet taip pat ir įprastinę ekspertizę dėl transporto priemonės atitikties nacionaliniams standartams. Taigi, atlikus ekspertizę ir gavus pažymą, patvirtinančią, kad automobilis yra pritaikytas eismui kairiąja kelio puse, galima atvykti į „Regitrą“, kur taip pat reikės pateikti visus kitus dokumentus, kurių reikalaujama ir įprastos registracijos metu: asmens dokumentą, transporto priemonės registracijos liudijimą ar ankstesnį jos registraciją patvirtinantį dokumentą. Ji nurodė, kad reikalavimai motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, turi vairą dešinėje pusėje ir kurias ketinama įregistruoti Lietuvoje, yra apibrėžti Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo 10 priede. Paklausus, kodėl šie reikalavimai yra tokie griežti, E.
„Esminis pavojus yra tai, kad Lietuvoje esanti susisiekimo kelių transportu sistema nėra pritaikyta eismui kaire kelio puse, todėl vairuoti Lietuvoje dešiniavairę transporto priemonę yra rizikinga. Ši rizika - tai mažesnis vairuotojo matomumo laukas, daug sudėtingiau ir pavojingiau lenkti, atlikti posūkį į kairę ir kitus manevrus, vairuotojų įgūdžių vairuoti tokias transporto priemones trūkumas, prastesnis kelkraščių apšvietimas ir kt.“, - aiškino E.
Reikalavimai dešiniavairiams automobiliams
Lietuvoje nuo 2018 m. sausio 1 d. įregistruoti automobilius su vairu dešinėje pusėje leidžiama, tačiau taikomi griežti reikalavimai. Transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, skirtų keleiviams vežti, bent viena keleiviams laipinti skirta durys turi būti dešinėje transporto priemonės pusėje. Istoriniai II ir / ar III klasės veidrodžiai, rodantys galinį vaizdą, turi būti įrengti abiejose transporto priemonės pusėse. Kitų veidrodžių įrengimas turi atitikti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisykles Nr. 46 reikalavimus.
Periskopiniai priekinio vaizdo veidrodžiai ir kamera su monitoriumi transporto priemonėje turi būti įrengti stacionariai. Jie neturi uždengti daugiau kaip 10 proc. priekinio vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus ploto II zonoje. Patys veidrodžiai turi būti sertifikuoti kaip I, II ar II klases veidrodžiai pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklę Nr. 46 arba kaip galinio vaizdo veidrodžiai pagal Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos Komisijos (JT EEK) taisyklę Nr. 81. Jie turi būti pagaminti iš beskeveldrio stiklo arba taip, kad dūžio atveju liktų ant pagrindo.
Monitoriaus funkcijas gali atlikti transporto priemonės gamintojo įmontuotas įrenginys, nustatytas taip, kad pagrindinė jo funkcija transporto priemonei judant būtų vaizdo perdavimas iš kameros. Bendri kameros ir jos tvirtinimo elementų matmenys neturi būti didesni kaip 150 mm ilgio.
Ekspertizei turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys kameros ir monitoriaus atitiktį nustatytiems reikalavimams.
Vairo perkėlimo iš dešinės į kairę procedūra
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, automobilių su vairu dešinėje pusėje registruoti Lietuvoje draudžiama, jei vairo perkėlimas iš dešinės pusės į kairę nėra įvertintas pagal šalyje galiojančią tvarką. Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) primena, kad automobilio valdymo įtaisus perstatyti iš dešinės pusės į kairę galima įvykdžius vieną iš šių sąlygų:
- Transporto priemonė perdirbama transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise.
- Transporto priemonės savininkas turi transporto priemonės gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atlieka bet kuriame servise pagal šias technines sąlygas.
Abiem nurodytais atvejais po perdirbimo turi būti atlikta transporto priemonės techninė ekspertizė.
Kokios dalys pakeičiamos?
Vairo perkėlimas iš dešinės pusės į kairę yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daugybės pakeitimų:
- Vairas ir vairo sistema: Reikia pakeisti ne tik patį vairą, bet ir visą vairo kolonėlę bei jos komponentus.
- Prietaisų skydelis: Dažnai tenka keisti visą prietaisų skydelį, kad būtų perkeltos valdymo funkcijos.
- Pedalai: Stabdžių, sankabos ir akceleratoriaus pedalai turi būti perkelti į kairę pusę.
- Elektros instaliacija: Elektros instaliacija dažnai turi būti iš naujo išvedžiota, kad būtų pritaikyta naujam vairo ir prietaisų išdėstymui.
- Žibintai: Būtina pakeisti priekinius žibintus, kad jie tinkamai apšviestų kairiąją kelio pusę, nes skiriasi šviesos srauto kryptis.
- Kitos dalys: Taip pat gali tekti keisti veidrodėlius, rankenėles, durelių apdailą, atidarymo rankenėlę, rankinį stabdį, el. saugiklių dėžutę, servo pavarą, stabdžių sistemos vamzdelius ir kitas smulkias dalis.
Kiek trunka ir kainuoja darbai?
Toks perstatymo procesas gali trukti nuo 1 iki 2 savaičių, priklausomai nuo specialistų skaičiaus, jų kompetencijos ir detalių prieinamumo. Ruošiant automobilio vairo konversijai, visos atsarginės dalys turi būti įsigyjamos iš anksto. Dauguma darbų atliekami tik specializuotuose servisuose.
Vairo keitimo kaina gali būti labai skirtinga. Paprastesniems automobiliams kaina gali prasidėti nuo maždaug 2000 eurų. Tačiau prabangesni ar sudėtingesni modeliai gali pareikalauti daugiau nei 10 000 eurų. Čia svarbią dalį sudaro ne tik detalės, bet ir serviso darbo sąnaudos.
Vienas iš dažniausių atvejų - kai transporto priemonės, pritaikytos eismui kaire kelio puse, parvežamos į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, Lietuvoje perdirbamos ir parduodamos pirkėjams, jų neinformavus apie tokius pakeitimus. Dažnai tokios transporto priemonės perdirbamos nesilaikant gamintojo nustatytų reikalavimų, o tai kelia didelę grėsmę eismo saugumui.
VKTI žiniomis, šios transporto priemonės, dažnai siekiant nuslėpti jų pirminę paskirtį, pirmiausia laikinai registruojamos kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose eismas vyksta dešine kelio puse, o vėliau bandoma jas legalizuoti Lietuvoje. Inspekcija perspėja transporto priemonių pirkėjus, kad jie būtų atidesni rinkdamiesi naudotą transporto priemonę, imtųsi papildomų priemonių ir išsiaiškintų pradinę transporto priemonės kilmę, pasinaudotų gamintojų ar jų įgaliotųjų atstovų turima informacija apie tas transporto priemones.
Alternatyvos ir išimtys
Reikėtų pastebėti, kad ne visais atvejais vairas dešinėje pusėje kelia problemas. Pavyzdžiui, istorinės transporto priemonės ar miestui valyti skirti automobiliai gali būti registruojami Lietuvoje be būtinybės atitikti nacionalinius standartus. Taip pat, jei automobilis įvežtas ne iš Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančios valstybės, reikės atlikti ne tik specialią patikrą, bet ir įprastinę ekspertizę dėl transporto priemonės atitikties nacionaliniams standartams.
Šiuo metu eismas kaire kelio puse Europoje vyksta Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje), Airijoje, Kipre ir Maltoje, o ne Europoje - Japonijoje, Australijoje, taip pat keliose Azijos ir Afrikos valstybėse.
Galima apsvarstyti ir alternatyvą - parduoti automobilį toje šalyje, kur jis tinkamas eksploatuoti (pvz., Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje) ir įsigyti automobilį, jau pritaikytą eismui kairiąja kelio puse. Tai dažnai gali būti ekonomiškesnis ir mažiau rūpesčių keliantis sprendimas.
Lietuvoje įregistruota 40 transporto priemonių, kurių vairas yra sumontuotas dešinėje pusėje. Šį skaičių sudaro 17 - istorinių, 21 - kelių valymo, 1 transporto priemonė registruota Lietuvoje iki 1993 m. gegužės 1 d.
Pastaba: Nors nuo 2018 m. sausio 1 d. įteisinta dešiniavairių automobilių registracija, praktikoje tai padaryti yra labai sudėtinga dėl griežtų techninių reikalavimų. Dėl šios priežasties dauguma automobilių su vairu dešinėje pusėje Lietuvoje nėra registruojami.
tags: #ar #galima #perdejus #vaira #priregistruoti