Ford dyzeliniai varikliai jau daugelį metų yra svarbi Ford automobilių gamos dalis. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime Ford dyzelinių variklių istoriją, technologijas, privalumus, trūkus ir dažniausiai pasitaikančias problemas. Sieksime pateikti išsamią informaciją tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams, atsižvelgdami į skirtingus požiūrius ir vengdami klišes.
Istorija ir raida
Ford dyzelinių variklių istorija siekia XX amžiaus vidurį, kai dyzeliniai varikliai pradėjo populiarėti pramonėje ir transporto sektoriuje. Pirmieji Ford dyzeliniai varikliai buvo kuriami bendradarbiaujant su kitais gamintojais, tokiais kaip Perkins. Bėgant metams, Ford vis labiau investavo į nuosavų dyzelinių variklių kūrimą, siekdama užtikrinti didesnį efektyvumą, patikimumą ir atitikimą griežtėjantiems aplinkosaugos reikalavimams.
Pradedant nuo paprastų, mechaninių konstrukcijų, Ford dyzeliniai varikliai nuolat tobulėjo, įdiegiant pažangias technologijas, tokias kaip tiesioginis įpurškimas, turbokompresoriai ir modernios išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos. Šie patobulinimai leido Ford dyzeliniams varikliams pasiekti didesnę galią, mažesnes degalų sąnaudas ir mažesnę taršą.
Technologijos ir inovacijos
Ford dyzeliniai varikliai pasižymi įvairiomis technologijomis ir inovacijomis, kurios užtikrina jų efektyvumą ir patikimumą. Tarp svarbiausių technologijų galima paminėti:
- Tiesioginis įpurškimas (Common Rail): Ši technologija leidžia itin tiksliai įpurkšti degalus į cilindrus, optimizuojant degimo procesą ir mažinant degalų sąnaudas.
- Turbokompresorius: Turbokompresorius padidina oro kiekį, patenkantį į cilindrus, taip padidinant variklio galią ir sukimo momentą.
- Kintamos geometrijos turbokompresorius (VGT): VGT leidžia optimizuoti turbokompresoriaus veikimą įvairiose variklio sūkių diapazonuose, užtikrinant optimalų sukimo momentą ir galią.
- Išmetamųjų dujų recirkuliacija (EGR): EGR sumažina azoto oksidų (NOx) emisijas, grąžinant dalį išmetamųjų dujų atgal į įsiurbimo sistemą.
- Dyzelino dalelių filtras (DPF): DPF sulaiko kietąsias daleles, susidarančias degimo metu, taip sumažinant išmetamųjų dujų taršą.
- Selektyvus katalitinis redukavimas (SCR): SCR sistema naudoja AdBlue skystį, kad sumažintų NOx emisijas, paversdama jas nekenksmingu azotu ir vandeniu.
Šios technologijos, kartu su nuolatiniu variklio valdymo sistemos tobulinimu, leidžia Ford dyzeliniams varikliams atitikti griežtus aplinkosaugos standartus ir užtikrinti puikų našumą.
Privalumai
Ford dyzeliniai varikliai turi keletą svarbių privalumų, palyginti su benzininiais varikliais:
- Didelis sukimo momentas: Dyzeliniai varikliai pasižymi dideliu sukimo momentu žemais sūkiais, todėl jie puikiai tinka sunkiems automobiliams ir transportavimui.
- Mažesnės degalų sąnaudos: Dyzeliniai varikliai paprastai sunaudoja mažiau degalų nei benzininiai varikliai, ypač važiuojant didelius atstumus.
- Ilgesnis tarnavimo laikas: Tinkamai prižiūrimi dyzeliniai varikliai gali tarnauti ilgiau nei benzininiai varikliai.
- Didelė vertė perparduodant: Dyzeliniai automobiliai dažnai išlaiko didesnę vertę perparduodant, ypač jei jie yra geros būklės.
Šie privalumai daro Ford dyzelinius variklius patraukliu pasirinkimu tiems, kurie ieško ekonomiško, patikimo ir galingo variklio.
Trūkumai
Nepaisant daugelio privalumų, Ford dyzeliniai varikliai turi ir tam tikrų trūkumų:
- Didesnė kaina: Dyzeliniai automobiliai paprastai yra brangesni nei benzininiai automobiliai.
- Didesnė priežiūros kaina: Dyzelinių variklių priežiūra gali būti brangesnė dėl sudėtingesnės konstrukcijos ir specialių tepalų bei filtrų poreikio.
- Didesnis triukšmas ir vibracija: Dyzeliniai varikliai paprastai yra triukšmingesni ir labiau vibruoja nei benzininiai varikliai.
- Tarša: Nors modernūs dyzeliniai varikliai yra gerokai švaresni nei senesni modeliai, jie vis dar gali išskirti daugiau NOx ir kietųjų dalelių nei benzininiai varikliai.
- Sudėtingesnė diagnostika: Dyzelinių variklių diagnostika gali būti sudėtingesnė dėl sudėtingesnės elektronikos ir specializuotos įrangos poreikio.
Svarbu atsižvelgti į šiuos trūkumus renkantis automobilį su dyzeliniu varikliu.
Dažniausiai pasitaikančios problemos
Kaip ir bet kuris kitas variklis, Ford dyzeliniai varikliai gali susidurti su tam tikromis problemomis. Dažniausiai pasitaikančios problemos apima:
- DPF problemos: DPF gali užsikimšti, ypač jei automobilis dažnai naudojamas trumpais atstumais. Užsikimšęs DPF gali sukelti variklio gedimus ir sumažinti jo galią.
- EGR problemos: EGR vožtuvas gali užsiteršti suodžiais, dėl ko gali sutrikti jo veikimas ir padidėti tarša.
- Purkštukų problemos: Dyzeliniai purkštukai yra labai tikslūs įrenginiai, kurie gali užsikimšti arba sugesti, dėl ko gali sutrikti degimo procesas ir padidėti degalų sąnaudos.
- Turbokompresoriaus problemos: Turbokompresorius gali sugesti dėl alyvos trūkumo, perkaitimo arba mechaninių pažeidimų.
- Kuro sistemos problemos: Dyzelinio kuro sistema yra jautri užteršimui, todėl svarbu reguliariai keisti kuro filtrą.
Reguliari priežiūra ir tinkamas tepalų bei filtrų naudojimas gali padėti išvengti daugelio šių problemų.
Modelių apžvalga
Ford siūlo įvairius dyzelinius variklius, skirtus skirtingiems automobilių modeliams. Tarp populiariausių modelių galima paminėti:
- 1.5 TDCi (EcoBlue): Šis mažas, bet galingas variklis naudojamas mažesniuose Ford modeliuose, tokiuose kaip Fiesta ir Focus.
- 2.0 TDCi (EcoBlue): Šis variklis naudojamas vidutinio dydžio Ford modeliuose, tokiuose kaip Mondeo ir Kuga.
- 2.2 TDCi: Šis variklis anksčiau buvo naudojamas didesniuose Ford modeliuose, tokiuose kaip Transit.
- 3.2 TDCi: Šis galingas variklis naudojamas Ford Ranger pikapuose.
Kiekvienas variklio modelis turi savo privalumų ir trūkumų, todėl svarbu pasirinkti tinkamą variklį, atsižvelgiant į individualius poreikius ir automobilio naudojimo paskirtį.
Priežiūra ir eksploatacija
Tinkama priežiūra yra būtina norint užtikrinti ilgą ir patikimą Ford dyzelinio variklio tarnavimo laiką. Svarbiausi priežiūros aspektai apima:
- Reguliarus tepalų keitimas: Tepalus reikia keisti reguliariai, laikantis gamintojo rekomendacijų. Naudokite tik specialius dyzeliniams varikliams skirtus tepalus.
- Filtrų keitimas: Reguliariai keiskite tepalo, kuro, oro ir salono filtrus.
- DPF priežiūra: Jei automobilis dažnai naudojamas trumpais atstumais, gali prireikti dažniau regeneruoti DPF.
- EGR vožtuvo valymas: Reguliariai valykite EGR vožtuvą, kad išvengtumėte užsiteršimo.
- Purkštukų priežiūra: Naudokite tik kokybišką dyzelinį kurą ir reguliariai tikrinkite purkštukus.
- Laiku atlikite diagnostiką: Jei pastebėjote kokių nors neįprastų simptomų, nedelsdami kreipkitės į specialistą.
Laikydamiesi šių priežiūros rekomendacijų, galėsite užtikrinti, kad jūsų Ford dyzelinis variklis tarnaus ilgai ir patikimai.
Alternatyvūs degalai ir ateities perspektyvos
Atsižvelgiant į griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus, Ford investuoja į alternatyvių degalų ir technologijų kūrimą. Tarp perspektyviausių alternatyvų galima paminėti:
- Biodizalinas: Biodizalinas yra atsinaujinantis degalas, pagamintas iš augalinių aliejų arba gyvūninių riebalų.
- Sintetinis dyzelinas: Sintetinis dyzelinas yra pagamintas iš anglies dioksido ir vandenilio.
- Elektra: Ford taip pat investuoja į elektromobilių kūrimą, kurie gali tapti alternatyva dyzeliniams automobiliams.
- Vandenilis: Vandenilis yra švarus degalas, kuris degant išskiria tik vandenį.
Ateityje tikėtina, kad Ford dyzeliniai varikliai bus vis labiau integruojami su hibridinėmis technologijomis, siekiant sumažinti taršą ir pagerinti degalų sąnaudas. Taip pat tikėtina, kad bus toliau tobulinamos išmetamųjų dujų apdorojimo sistemos, siekiant atitikti griežtus aplinkosaugos standartus.
Kur Gaminami Ford Automobiliai?
„Ford“ dyzeliniai varikliai jau daugelį metų kelia diskusijas tarp vairuotojų: vieni juos giria už ekonomiškumą ir trauką, kiti perspėja apie tam tikras ligas. Įsivaizduokite save už vairo ilgoje kelionėje: stabilus greitis, mažos kuro sąnaudos, variklis ramiai burzgia net ir važiuojant 130 km/h. Būtent tokį pojūtį dažnai apibūdina vairuotojai, kalbėdami apie gerai prižiūrėtą Ford dyzelį. Tačiau ar visi jie vienodai geri?
Per pastaruosius kelis dešimtmečius „Ford“ dyzeliniai varikliai tapo vienu svarbiausių gamintojo sėkmės Europoje veiksnių. Jie buvo montuojami tiek į lengvuosius, tiek į šeimyninius ar komercinius automobilius, todėl vairuotojai turėjo galimybę rinktis iš plataus galios, ekonomijos ir patikimumo spektro.
2.0 TDCi dažniausiai minimas kaip pats sėkmingiausias Ford dyzelinis variklis. Vairuotojai jį vertina dėl stabilaus ir nuspėjamo darbo tiek mieste, tiek užmiestyje. Net ir didesnės ridos automobiliai, perkopę 300 tūkst. km, dažnai laikomi patikimais. Šis variklis dažnai vadinamas „auksiniu viduriuku“. Jis turi pakankamai galios kasdieniam naudojimui, tačiau tuo pačiu nėra pernelyg sudėtingas konstrukciškai.
1.6 TDCi savininkų nuomonės jau kiek labiau išsiskiria. Vis dėlto miesto režimu eksploatuojami automobiliai dažniau susiduria su EGR ir DPF problemomis. Trumpi atstumai, dažni užvedimai ir nepasiekiama darbinė temperatūra ilgainiui pradeda daryti savo.
Galingesni 2.2 ir 2.4 TDCi varikliai dažniausiai sulaukia pagyrų už trauką ir stabilumą. Vairuotojai pastebi, kad šie varikliai leidžia jaustis užtikrintai lenkimo metu ir ilgesnėse kelionėse. Tačiau kartu pabrėžiama, jog priežiūros ir remonto kaštai čia jau gali būti didesni, ypač gedimų atveju.
3.2 TDCi dažniausiai apibūdinamas kaip tikras darbinis arklys. „Ranger“ ir „Transit“ savininkai vertina jo sukimo momentą, ilgaamžiškumą ir gebėjimą dirbti sudėtingomis sąlygomis. Mieste 3.2 TDCi nėra pats ekonomiškiausias pasirinkimas, tačiau vairuotojai tai vertina kaip natūralią kainą už galią ir patikimumą.
Kuro sąnaudos
Kuro sąnaudos - viena pagrindinių priežasčių, kodėl vairuotojai renkasi Ford dyzelinius variklius. 1.6 TDCi laikomas vienu ekonomiškiausių Ford dyzelių. Užmiestyje, važiuojant pastoviu 90-100 km/h greičiu, realios sąnaudos dažnai siekia apie 4,5-5,0 l/100 km. Mieste jos kyla iki 5,8-6,5 l/100 km, o trumpų atstumų režimu gali būti ir dar didesnės.
2.0 TDCi pasižymi labai geru balansu tarp galios ir ekonomiškumo. Užmiestyje vairuotojai dažniausiai fiksuoja 5,0-5,8 l/100 km sąnaudas, net ir važiuojant didesniu greičiu. Mieste jos svyruoja apie 6,5-7,2 l/100 km.
2.2 ir 2.4 TDCi varikliai natūraliai sunaudoja daugiau degalų, tačiau tai kompensuoja geresne trauka. 3.2 TDCi jau priklauso kitai kategorijai. Tai variklis, skirtas darbui, tempimui ir sunkioms sąlygoms. Mieste jo sąnaudos dažnai svyruoja apie 9-11 l/100 km, o užmiestyje - apie 7,5-8,5 l/100 km.
Svarbu paminėti, kad padidėjusios kuro sąnaudos dažnai signalizuoja problemas. Užsikimšęs DPF filtras, neveikiantis EGR vožtuvas ar pavargę purkštukai gali padidinti sąnaudas net 1-2 litrais. Jeigu važinėjate daug ir reguliariai - Ford dyzeliniai varikliai dažniausiai atsilygina mažomis sąnaudomis.
Dažniausios silpnos vietos
Net ir gerai vertinami Ford dyzeliniai varikliai turi savų silpnų vietų. Viena dažniausių temų vairuotojų atsiliepimuose - EGR vožtuvas. Trumpi važiavimai mieste, dažni užvedimai ir nepasiekiama darbinė temperatūra lemia greitesnį jo užsiteršimą. Kita dažnai minima problema - DPF filtras. Jis puikiai veikia automobiliuose, kurie reguliariai važiuoja užmiestyje, tačiau mieste gali tapti galvos skausmu. Didėjant ridai, dalis vairuotojų susiduria su purkštukų ir kuro sistemos nusidėvėjimu. Taip pat pasitaiko turbinos problemų, kurios dažniausiai susijusios ne su konstrukcija, o su netinkama eksploatacija. Svarbu pabrėžti, kad dauguma šių problemų nėra „Ford išskirtinės“.
Modelių pavyzdžiai ir atsiliepimai
- „Važinėju su Ford Mondeo 2.0 TDCi jau šeštus metus. Rida virš 300 tūkst. km ir variklis dirba puikiai.“
- „Turiu Ford Focus 1.6 TDCi. Užmiestyje labai taupus, kartais pavyksta tilpti net į 4,8 l/100 km.“
- „Mano S-Max su 2.2 TDCi puikiai tinka šeimai ir ilgoms kelionėms.“
- „Naudoju Ford Ranger 3.2 TDCi darbui. Galingas ir patikimas.“
- „Ieškojau patikimo dyzelio ir pasirinkau 2.0 TDCi. Kol kas esu patenkintas.“
- „Su Ford Galaxy 2.0 TDCi nuvažiuojame tūkstančius kilometrų per atostogas. Komfortas ir ekonomija.“
Taip, dauguma Ford TDCi variklių laikomi patikimais, jei jie tinkamai prižiūrimi. Dažniausiai geriausiai vertinamas 2.0 TDCi variklis.
Ar 1.6 TDCi tinka važinėti mieste? Tinka, tačiau rekomenduojama rinktis galingesnes versijas ir reguliariai išvažiuoti į užmiestį. Realios sąnaudos dažniausiai svyruoja nuo 5 iki 7 l/100 km 1.6 ir 2.0 TDCi varikliuose.
Ar Ford dyzeliniai varikliai gali nuvažiuoti 300 000 km? Ne visada. Daug Ford dyzelių sėkmingai nuvažiuoja 300-400 tūkst. km ir daugiau.
Tvariame pasaulyje vietos dyzeliui nėra
Europos Sąjungos prioritetas - tvarumas bei ekologija, tad ir politiniai sprendimai atitinkami: mažinti taršą. Tai stipriai liečia ir automobilių pramonę - gamintojai privalo mažinti savo parduodamų transporto priemonių taršą. Dabar taršos vidurkis neturi būti didesnis nei 95 g/km CO₂, ir ši riba palaipsniui mažės, o 2035-aisiais nauji automobiliai su vidaus degimo varikliais iš prekybos salonų turėtų išnykti.
Technologiškai sukurti tokius švarius ir santykinai galingus vidaus degimo variklius yra itin sudėtinga ir brangu, dėl to automobilių pramonė elektrifikuojasi. Sparčiai plečiasi elektromobilių pasiūla, o dauguma vidaus degimo variklių dabar jau dirba tandemu su elektros motorais hibridinėse sistemose. Pavyzdžiui, „Peugeot“ jau nebeturi 2 litrų dyzelinių variklių, todėl didžiausius jų krosoverius, tokius kaip 5008, dėl ekologijos dabar tempia 1,5 litro 130 AG varikliukai. „Volkswagen Golf“ kadaise buvo galima nusipirkti su 2 litrų dyzeliniu TDI motoru, pasiekiančiu 150 AG, o dabar 8-osios kartos modelyje jo galia sumažinta iki 110 AG. O „Ford“ dyzelinu varomus modelius sparčiai keičia hibridiniais. Ir su šiuo planu neprašovė, nes šeimyninis krosoveris „Kuga“ tapo paklausiausiu įkraunamuoju hibridu Europoje.
Benzinas - ne išeitis
Tai, kad naujų transporto priemonių su geru, galingu dyzeliniu varikliu už protingą kainą šiais laikais lieka ant pirštų suskaičiuojama pasiūla, liūdina tuos vairuotojus, kurie per metus susuka bent kelias dešimtis tūkstančių kilometrų. Jie nebepatirs džiaugsmo dėl dyzelinio variklio ekonomijos skriedami magistralėmis. Ką jiems reikės rinktis toliau? Kad ir kokie pažangūs šiuolaikiniai elektromobiliai, važiuojant didesniu greičiu jų baterijos senka sparčiau, o įkrovimo laikas - gana ilgas. O benzinas, kaip sako ekspertai, taip pat negalinti alternatyva.
„Jeigu atvirai, nežinau, kas gali pakeisti dyzelius. Pačiam tenka toli važinėti su savo dyzeliu ir esu patenkintas tiek jo išlaikymo kaštais, tiek degalų sąnaudomis, o ir taršos rodiklis, kurį nurodo gamintojas, man yra priimtinas. Ir dabar testuojant automobilius tenka tuos pačius maršrutus įveikti su benzininiais, naujos kartos mažalitražiais motorais. Teoriškai suprantu, jog su benzinu mažiau kenkiu aplinkai, bet tai labai tiesiogiai paliečia mano piniginę, nes aš į jį turiu pilti bent porą litrų daugiau degalų kas šimtą kilometrų“, - savo pastebėjimais dalijasi automobilių žurnalistas Justas Lengvinas.
Hibridų privalumai
Šiuo metu alternatyva dyzelinui gali būti hibridiniai automobiliai, kuriuose benzininiam varikliui padeda dirbti elektros motoras. Vienu atveju jis mažina vidaus degimo variklio apkrovas, dėl to šiam reikia mažiau degalų, kitais atvejais kasdienius maršrutus gali įveikti vien tik elektros energija.
„Elektros pavaros artimoje ateityje dar nematau kaip dyzelinio transporto alternatyvos, nes ji negali suteikti privilegijos toli nevaržomai keliauti, nepasižymi ekonomija, jei neturi savo įsikrovimo vietos. O su hibridais viskas gerai, tos sistemos veikia kuo puikiausiai. Dabartiniai benzininiai mažesnio darbo tūrio varikliai yra pakankamai ekonomiški ir jei jiems padeda elektros pavara, sąnaudos gali būti netgi menkesnės nei dyzelinių variklių. Ir mieste hibridai turi savų pliusų“, - sako „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys Dainius Leonavičius.
Vienas didžiausių hibridinių automobilių privalumų, lyginant su varomais vien iškastiniais degalais, - energijos regeneracijos sistema. Vidaus degimo varikliu varomame automobilyje, stabdant, energija yra švaistoma, o hibridiniame dalis jos atgaunama įkraunant baterijas. Pastarųjų energija bus panaudota elektros motorui sukant ratus, kai reikės pagreitėti. Taip vidaus degimo variklis patirs silpnesnes apkrovas ir naudos mažiau degalų. Didžiausias efektas atsiskleidžia mieste, kur eismo srauto greitis labai nepastovus ir tenka dažnai stabdyti bei vėl greitėti. Tokiomis sąlygomis atsiperka net ir paprasčiausia švelniojo hibrido sistema. Štai įprastą 1 litro „EcoBoost“ variklį turinčio „Ford Puma“ krosoverio vidutinės degalų sąnaudos yra 4,9 l/100 km, o tokio paties variklio, tik su švelniojo hibrido sistema, deklaruojamos sąnaudos „Puma“ modelyje siekia 4,3 l/100 km. „Ford Focus“ modelyje skirtumas tarp benzininio variklio ir benzininio su MHEV sistema - 0,2 l/100 km.
„Aš labai palaikau hibridinio automobilio technologiją, nes ji vidaus degimo varikliui suteikia elektromobilio privalumus - jie itin pasijaučia nardant po miestą“, - pažymi J. Lengvinas.
Veikia ir magistralėse
Išsukus iš miesto, ankstyvieji hibridiniai varikliai prarasdavo visus savo privalumus, nes silpnam vidaus degimo varikliui tekdavo sunkiai dirbti, norint išlaikyti didelį važiavimo greitį, o galimybių įkrauti bateriją nebuvo. Dabar didžiojoje dalyje hibridinių modelių jau sumontuoti našūs vidaus degimo varikliai, kurie gali automobilį tempti magistralėje didžiuliu greičiu be didesnės apkrovos. Štai 190 AG išvystantis „Ford Kuga“ hibridas turi gana didelio - 2,5 litro - darbinio tūrio benzininį variklį, kuris pasiekia 150 AG ir 200 Nm sukimo momentą plačiame diapazone nuo žemųjų sūkių. O ir moderni elektros sistema gali našiai įkrauti bateriją bet kokiose nuokalnėse ir tą energiją vėliau panaudoti ekonomiškesniam važiavimui į įkalnę. Pasiekus galutinį kelionės tikslą, 5,3 litro benzino sąnaudos 100-ui kilometrų prilygs dyzelinio variklio apetitui.
„Hibridinis variklis teoriškai gali neveikti tik tuomet, jei užkūrę automobilį iš karto lendate į magistralę ir lekiate dideliu greičiu visiškai lygiu keliu iki kito sustojimo prie pat magistralės. Bet jeigu tenka belstis įvairiais užmiesčio keliais ar pervažiuoti per miestą, hibridai parodys savo privalumus mažesnėmis degalų sąnaudomis nei įprasti benzininiai automobiliai“, - patikina J. Lengvinas.
Jei yra kur krauti - įkraunamasis, jei ne - įprastas hibridas
Klausimas - kokį hibridą rinktis, jei reikia toli nuvykti ir norisi, kad degalų sąnaudos kuo mažiau suplonintų kišenę. Įprastą ar įkraunamąjį, kuriame sumontuota didesnė baterija ir galingesni elektros varikliai? Pavyzdys - tie patys hibridiniai „Ford Kuga“ modeliai: įprastame įrengta 1,1 kWh talpos baterija, kuri yra įkraunama automatiškai stabdant arba varikliu, kai šis nepatiria didelių apkrovų, o įkraunamasis „Kuga“ hibridas turi 14,4 kWh bateriją, kuri vien tik elektra leidžia nukakti daugiau nei 50 km. Toks įprastas „Kuga“ hibridas naudoja 5 litrus degalų 100 km, o įkraunamasis - vos 1,2 litro. Jis išvysto 225 AG galią, o anksčiau minėtas variantas - 190 AG.
„Jeigu turite galimybę įsikrauti namuose ar darbe, tuomet siūlyčiau įkraunamąjį hibridą, nes kasdienėse kelionėse galėsite važiuoti vien elektros energija. O jei nėra kur įsikrauti - tuomet įprastą, nes kitu atveju tiesiog vežiositės didelę, nelengvą bateriją jos visiškai neišnaudodami“, - paaiškina J. Lengvinas. Vis dėlto „Ford Kuga“ įkraunamasis hibridas gali būti ekonomiškai naudingesnis nei įprastas hibridas net ir nepersistengiant su laido kaišiojimu į įkrovimo lizdą juridiniams asmenims, mat šie pirkdami ekologišką iki 50 tūkst. eurų kainuojantį transportą Lietuvoje, į kurio sąvoką įeina ir įkraunamieji hibridai, gali susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį.
2025 m. „Lynk & Co 08“ hibrido testas: kodėl neramu dėl automobilių iš Europos (tik elektra - 200km)
Naujos technologijos - nuo „Renault“ ir „Citroën“ iki „Toyota“ ar „Hyundai“
Nostalgiją dyzeliniams motorams, savo vietą užleidžiantiems dėl vis griežtesnio įstatyminio aplinkosaugos vėzdo, išsklaidyti ne taip paprasta. Skeptikai vis dar baksnoja pirštais į „neprilygstamą“ dyzelių taupumą ir našumą, o vertindami naujas hibridines technologijas košia informaciją per tankų nepasitikėjimo filtrą. Tačiau patys gamintojai siunčia aiškią žinutę - automobiliai tobulėja, tad ir naujų technologijų baimintis nereikia. Daugybė tyrimų ir bandymų realiomis sąlygomis rodo, kad hibridiniai modeliai gali sėkmingai pakeisti dyzelinius: jie našūs, taupūs ir mažiau kenkia aplinkai. Pavyzdžiui, vieno populiariausių kompaktinio dydžio SUV segmento hibridiniai modeliai, kaip antai „Renault Rafale“, „Toyota Corolla Cross“ ar „Hyundai Tucson“, įsitenka į mažesnes nei 6 litrų vidutines benzino sąnaudas 100 km, nepaisant to, kad yra aukšti ir erdvūs. O tai reiškia, jog visi šie vidutinio dydžio šeimoms skirti automobiliai į aplinką išmeta tokius anglies dvideginio kiekius, kuriems Lietuvoje netaikomas taršos mokestis. Be to, jų apetitas degalams pažabojamas neaukojant galios: štai „Corolla Cross“ turi 197 AG, „Rafale“ - 200 AG, o „Tucson“ - 230 AG galios hibridines sistemas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis sako, kad bene kiekvieną automobilių gamintoją imtis hibridinių pavaros technologijų verčia griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai. Mokslininkas atkreipia dėmesį, jog nuo 2025 metų įsigaliosiantis „Euro 7“ taršos standartas bus sunkiai įgyvendinamas naudojant įprastus vidaus degimo variklius ir nepriderinus kad ir menkiau išplėtotos elektros pavaros.
„Griežti emisijos reikalavimai ir tik po to mažesnės degalų sąnaudos ar geresnės automobilio traukos savybės verčia gamintojus diegti hibridines pavaras. Nors hibridinių pavarų technologija nėra itin nauja, tam, kad ji sklandžiai veiktų ir būtų patenkinti tiek vartotojų poreikiai, tiek griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai, atitinkamos pavaros turi būti diegiamos iš anksto, nelaukiant paskutinių metų, kai konkurentai bus nubėgę tolyn“, - skubius gamintojų veiksmus paaiškina specialistas. V. Žuraulis pažymi, kad po tyrimų stadijos naujai sukurtą pavaros technologiją gamintojams dar reikia parengti serijinei gamybai, vėliau eina tobulinimo darbai, fiksuojamas vartotojų grįžtamasis ryšys ir per masinę eksploataciją sukaupta patirtis, išgryninamos ir ištaisomos galimos klaidos. „Visiems šiems procesams reikia bent kelerių metų laiko, todėl gamintojai, įvertinę neišvengiamas technologijų vystymo tendencijas, savo technologijas modernizuoja kaip įmanydami greičiau. Taip palaipsniui integruojama vis daugiau įvairių hibridinių sistemų - elektros variklis su labai maža arba maža baterija tampa įprastais jėgos agregato komponentais“, - pastebi pašnekovas.
Mokslininko žodžius iliustruoja galybė pavyzdžių. Štai Prancūzijos gamintojų „Citroën“ ar „Renault“ naujausios kartos modeliuose dyzelinių jėgainių aptikti jau nebepavyks, tačiau į kelius vienas po kito išrieda minihibridines, tradicines hibridines ar iš tinklo įkraunamas hibridines galios sistemas turintys šių bendrovių modeliai.
tags: #ar #geri #fordo #dizeliniai #varikliai