Įmonės automobilio naudojimas asmeniniais poreikiais yra dažna praktika Lietuvoje, tačiau gali turėti svarbių mokestinių pasekmių tiek įmonei, tiek fiziniam asmeniui. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) neretai kreipia dėmesį, kaip įmonių transporto priemonės yra naudojamos, o neteisingas deklaravimas gali lemti papildomas mokestines prievoles ar net baudas.
Įmonės automobilis: naudojimas verslui ir asmeniniais tikslais
Jeigu automobilis naudojamas tik verslo tikslams, papildomi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokesčiai nėra taikomi. Tačiau, jeigu ta pati transporto priemonė naudojama ir asmeniniams poreikiams - pavyzdžiui, kelionei į darbą, savų reikalų tvarkymui ar laisvalaikio išvykoms - situacija pasikeičia. Įmonės automobilio naudojimas privačiais tikslais yra laikoma kaip nauda gauta natūra, o tokia nauda apmokestinama taip pat, kaip darbo užmokestis. Tai reiškia, kad prievolės atsiranda tiek darbdaviui, tiek darbuotojui.
Kai transporto priemonė įsigyjama įmonės vardu, versle ji turi būti naudojama pagal paskirtį: uždirbti pajamas ir gauti ekonominę naudą. Darbuotojui naudojant automobilį už įmonės veiklos ribų, tai yra savoms reikmėms (vykstant apsipirkti po darbo ar atostogauti), gaunama nauda turi būti atitinkamai apmokestinama. Kalbant paprastai, reikia susimokėti papildomus automobilio mokesčius.
Nauda, gauta naudojantis įmonės automobiliu, priskiriama darbuotojo pajamoms natūra. VMI rekomenduoja, kad darbuotojo gauta nauda natūra dėl įmonės automobilio naudojimo asmeniniais tikslais kiekvieną mėnesį būtų įvertinta kaip 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos. Ši vertė apmokestinama kaip darbuotojo pajamos natūra - tai yra priskaičiuojamas 20 % GPM ir „Sodros“ mokesčiai: PSD 6,98 %, VSD 12,52 % ir darbdavio 1,77 %. Visos šios patirtos išlaidos pelno mokesčio tikslais yra leidžiami atskaitymai.
Kelionės darbiniu automobiliu iš namų į darbą ir atgal iki šiol tokiomis pajamomis nelaikytos. Tačiau, nuo gruodžio vidurio Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tokius važinėjimus ėmė vertinti kaip keliones asmeniniais tikslais.
Pajamos natūra - tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautas nuosavybėn arba gauti naudoti turtas arba paslaugos. Kelionės darbiniu automobiliu iš namų į darbą ir atgal iki šiol tokiomis pajamomis nelaikytos. Tačiau, VMI vertina, kad pakeliui yra tvarkomi asmeniniai reikalai. Kadangi jau turimas automobilis, neretai juo yra vykstama ir savaitgaliais, ir į kurortus, ir pramogauti. Tie, kurie jau dabar moka pajamas natūra ir suneša milijonus, prašo užtikrinti, kad pradėtų mokėti ir tie, kurie iki šiol nemoka.
Nuo 2025 m. sausio 1 dienos įsigaliojo nauji Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimai, susiję su pelno mokesčio tarifais ir lengvųjų automobilių įsigijimo bei nuomos išlaidų atskaitymu. Šie pakeitimai turės reikšmingos įtakos įmonių mokestinei aplinkai, be to, jie rodo Lietuvos įsipareigojimą tvariai ateičiai, žengiant svarbų žingsnį link švaresnės ir sveikesnės aplinkos visiems. Atsižvelgiant į tai, kad lengvieji automobiliai išskiria didžiausią dalį anglies dioksido (CO2) transporto sektoriuje - apie 60,6 proc. - naujieji PMĮ pakeitimai siekia paskatinti įmones rinktis mažiau taršius automobilius.
Kaip apskaičiuoti automobilio naudą natūra
Darbdaviai ir darbuotojai gali pasirinkti vieną iš dviejų apskaičiavimo būdų. Pirmasis būdas - taikyti procentą nuo automobilio rinkos vertės. Jei kuras nėra įskaičiuotas, taikoma 0,70 % rinkos vertės per mėnesį. Jei kuras įskaičiuotas, taikoma 0,75 %. Pavyzdžiui, jei įmonės automobilio vertė yra 25 000 €, o įmonė apmoka ir kurą, apmokestinama darbuotojo nauda sudaro 187,50 € per mėnesį (25 000 × 0,75 %). Nuo šios sumos darbuotojas moka gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei socialinio draudimo įmokas (Sodra), o darbdavys taip pat turi padengti savo dalį Sodros įmokų ir kai kuriais atvejais PVM. Minėtu atveju mokesčių gali susidaryti apie 80 eur.
Antrasis būdas - skaičiuoti pagal automobilio nuomos rinkos kainą. Tokiu atveju nauda apskaičiuojama pagal tai, kiek kainuotų išsinuomoti panašią transporto priemonę už laikotarpį, kai darbuotojas ja naudojosi asmeniniais tikslais. Svarbu pabrėžti, kad pasirinkus procentinį metodą, jo privaloma laikytis iki finansinių metų pabaigos. Nuomos kainos metodas gali būti keičiamas metų eigoje, tačiau tuomet reikia perskaičiuoti ankstesnius laikotarpius nuo metų pradžios.
Automobilio rinkos kaina nustatoma pagal viešai skelbiamus automobilio pardavimo skelbimus portaluose, automobilio draudimo liudijime ar pan. Automobilio rinkos kaina skaičiuojama su PVM.
Dar vienas būdas - skaičiuoti pajamas natūra pagal faktinį automobilio naudojimą. T. y. pildomi kelionės lapai, kur fiksuojamas nuvažiuojamas kilometrų kiekis ir pagal tai žinoma, kiek automobiliu nuvažiuojama verslo, kiek asmeniniais tikslais. Atkreiptinas dėmesys, jog šis būdas turi būti labai aiškiai dokumentuotas.
VMI rekomenduoja, kad darbuotojo gauta nauda natūra dėl įmonės automobilio naudojimo asmeniniais tikslais kiekvieną mėnesį būtų įvertinta kaip 0,75 proc. automobilio tikrosios rinkos kainos. Ši vertė apmokestinama kaip darbuotojo pajamos natūra - tai yra priskaičiuojamas 20 % GPM ir „Sodros“ mokesčiai: PSD 6,98 %, VSD 12,52 % ir darbdavio 1,77 %.
Taisyklėse, kurios nustato supaprastintą pajamų natūra įvertinimo būdą (0,75 ar 0,7 proc.), 2021 metų GPM312 deklaracijoje specialiai žymėti pajamų natūra dėl automobilio naudojimo nereikės.
Jeigu įmonė planuoja leisti naudoti transporto priemones asmeniniams tikslams, pirmiausia verta pasikonsultuoti su savo buhalteriu. Jis užtikrins, kad visi mokesčiai, PVM ir apskaitos įrašai būtų tvarkomi teisingai, kad jūsų įmonė laikytųsi reikalavimų ir išvengtų netikėtumų iš mokesčių inspekcijos.
Įmonės automobilio naudojimo mokesčiai
Kai įmonės automobilis naudojamas privačiai, papildomas mokestines prievoles turi tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Darbuotojas moka gyventojų pajamų mokestį (GPM - 20 % ar daugiau, priklausomai nuo metinės pajamų sumos) bei socialinio draudimo įmokas, kurių dydis priklauso ir nuo to, ar darbuotojas kaupia pensijai per Sodrą. Darbdavys tuo tarpu privalo sumokėti darbdavio socialinio draudimo įmokas (1,77 %) ir kai kuriais atvejais PVM (sunaudojimas privatiems poreikiams), ypač jei įmonė apmoka degalus ar kitas eksploatacines išlaidas. Nesvarbu, ar mokesčius padengia pati įmonė, ar jie išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo - svarbiausia, kad jie būtų tinkamai deklaruoti.
Visos šios patirtos išlaidos pelno mokesčio tikslais yra leidžiami atskaitymai.
Degalai darbuotojo kelionei į darbą ir iš darbo yra jo pajamos ir apmokestinamos kaip darbo užmokestis.
Degalus darbuotojui galima parduoti, padovanoti ar laikyti darbo užmokesčio priedu.
Už darbuotojo padarytą pažeidimą sumokėta bauda gali būti pripažįstama darbuotojo pajamomis natūra.
Nuo 2025 m. sausio 1 dienos įsigaliojo nauji ribojimai lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymui iš apmokestinamųjų pajamų. Šie ribojimai priklausys nuo automobilio išmetamo CO₂ kiekio ir bus taikomi tik naujai įsigytiems lengviesiems automobiliams (M1 kategorijos). Reikia pabrėžti, kad net ir visiškai netaršių automobilių (pavyzdžiui, elektromobilių) nusidėvėjimo ir nuomos sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams bus apribotas.
Jeigu automobilio CO₂ kiekis viršys 130 g/km, bet neviršys 200 g/km - leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti iki 25 000 eurų. Jeigu CO₂ kiekis viršys 200 g/km - leidžiamiems atskaitymams galės būti priskiriama tik iki 10 000 eurų.
Pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ar nuomos sąnaudų apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, netaikomi, jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos paslaugos.
Jeigu vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms (kiekvieno mėnesio, pradedant nuo sausio mėnesio) turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.
Kai lengvųjų automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė su klientais yra sudariusi ilgalaikes nuomos sutartis, kurios po 2025 m. sausio 1 d. bus pratęsiamos, t. y. nuomos paslaugos bus teikiamos pagal po 2025 m. sausio 1 d. pratęstus sandorius, tai šiuo atveju lengvųjų automobilių nuomininkams (juridiniams asmenims), apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną už 2025 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, bus taikomas papildomas išsinuomotų automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimas.
Jeigu iki 2025 m. sausio 1 d. sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys galios toliau be pratęsimo, tai automobilio nuomininkams nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai nebus taikomi.
Nustatyti apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, yra netaikomi lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Jeigu lengvasis automobilis faktiškai yra naudojamas keliose vykdomose veiklose, pavyzdžiui, automobilių nuomai ir konsultacinių paslaugų teikimui, tokiu atveju bus taikomi PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti šio lengvojo automobilio įsigijimo ar nuomos išlaidų apribojimai. Vykdomos veiklos dalis (procentais) nustatytų sąnaudų apribojimų taikymui įtakos neturi.
PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje numatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas, siejamas su konkretaus lengvojo automobilio išmetamu (CO₂) kiekiu, netaikomas tuo atveju, jei įsigytas automobilis bus naudojamas tik toms veikloms, kurios išvardytos kaip išimtys - nuoma, vairavimo mokymas ar transporto paslaugos. Todėl jeigu įmonė tam tikrus automobilius išskirtinai naudoja tik nuomos paslaugų teikimo veikloje, o kitose vykdomose veiklose jų nenaudoja, tai PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatyti įsigijimo kainos ribojimai, siejami su išmetamu CO₂ kiekiu, šiems automobiliams netaikomi.
Pagal PMĮ 14 straipsnio 1 dalį turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus (taip pat mokėtinus) komisinius atlyginimus ir mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu. Turto įsigijimo kaina jį perkant iš kitų asmenų turi būti nustatoma prie jo pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius (muitų, registravimo ir kt.), transportavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su turto įsigijimu. Todėl, jeigu 2025 m. įsigyjant lengvąjį automobilį, iki jo naudojimo pradžios yra patirtos su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos, pavyzdžiui transportavimo, paruošimo naudoti ar remonto išlaidos, kurios priskiriamos įsigyto lengvojo automobilio įsigijimo kainai, tai apskaičiuojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas yra taikomas bendrai visai apskaičiuotai automobilio įsigijimo kainai.
Pagal PMĮ 24 straipsnio 2 dalį iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Pirkimo ir importo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo PMĮ 31 straipsnyje nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos. Todėl iš pajamų galima atskaityti pagal PVM įstatymą neatskaitomą lengvojo automobilio pirkimo ar importo PVM sumą, apskaičiuotą tik nuo lengvojo automobilio įsigijimo kainos (jos dalies), neviršijančios PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytų lengvojo automobilio įsigijimo kainos ribojimų, susijusių su išmetamo CO₂ kiekiu. PVM suma iš pajamų atskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį yra patirtos lengvojo automobilio įsigijimo išlaidos. Nuo PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojančią sumą viršijančios lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalies apskaičiuota pirkimo PVM suma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitoma.
Dokumentacija, kurios gali pareikalauti VMI
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali paprašyti išsamios informacijos, kad įsitikintų, ar įmonės automobiliai tikrai naudojami verslo reikmėms. Kad nekiltų problemų, įmonės turėtų turėti vidaus taisykles dėl transporto priemonių naudojimo, parengti įsakymus ar sutartis dėl automobilio priskyrimo darbuotojui, pildyti kelionės lapus, komandiruočių ataskaitas, rinkti degalų įsigijimo kvitus bei sąskaitas, o taip pat saugoti techninės priežiūros ir remonto dokumentus. VMI gali reikalauti ir informacijos apie tai, kur laikomi automobiliai bei kurie darbuotojai jais naudojasi. Tinkama apskaita padeda įrodyti, kad automobilis tikrai reikalingas verslui, ir išvengti išlaidų pripažinimo neleidžiamais atskaitymais.
Nurašius nepataisomai sugadintą automobilį jo likutinė vertė turi būti laikoma neleidžiamais atskaitymais.
Specialūs atvejai
Mažosios bendrijos (MB) ir individualios įmonės (IĮ) gali pasirinkti, kaip apmokestinti įmonės automobilio naudojimą asmeniniams poreikiams. Tai gali būti apmokestinta kaip darbo santykiais gautos pajamos (taikant GPM ir Sodros įmokas) arba kaip dividendai (pelno paskirstymas). Šis pasirinkimas turi įtakos, kurios išlaidos išliks leidžiami atskaitymai. Jei nauda pripažįstama dividendais, dalis išlaidų tampa neleidžiami atskaitymai, todėl visada verta pasitarti su VMI arba buhalteriu.
Kitas svarbus aspektas yra prabangūs automobiliai. Įmonėms įsigyjant brangias transporto priemones, VMI dažniau kelia klausimų dėl jų būtinybės. Jei įmonė negali pateikti įtikinamų įrodymų, susijusios sąnaudos bei nusidėvėjimas gali būti nepripažįstami leidžiamais atskaitymais pelno mokesčio tikslais (brangus automobilis laikomas, jei jo vertė viršija 50 000 eur - tačiau tai tik rekomenduojamas skaičius, tiriamos faktinės aplinkybės).
Jei automobilis įsigytas po 2025 metų taip pat atsižvelgiama į jo CO2 normą. Kuo didesnė automobilio tarša - tuo mažesnė dalis sąnaudų galima įtraukti į leidžiamus atskaitymus. Pavyzdžiui, jei automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 130g/km, tačiau ne didesnis nei 200g/km - leidžiamiems atskaitymams galima priskirti ne daugiau nei 25 000 eur sumą.
MB nario pajamos natūra dėl automobilio naudojimo dažniausiai pripažįstamos pelno iš įmonės paėmimu.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvuosius automobilius, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti automobilio įsigijimo kainos dalį, neviršijančią nustatytų ribojimų, priklausančių nuo išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio.
Jeigu yra patvirtintas kitas, nesutampantis su kalendoriniais metais, mokestinis laikotarpis, pavyzdžiui, kuris prasideda liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d., tai vienetas lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo iš pajamų ribojimus pradeda taikyti nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigytiems automobiliams, t. y. prasidėjus 2025 metų mokestiniam laikotarpiui.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos PMĮ 30-2 straipsnyje. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijanti įsigyto turto vertės dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikoma pajamomis.
Po 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems N1 klasės automobiliams, kurie pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, 9.1. punktą priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, netaikomas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas.
Suma, kuri gali būti laikoma leidžiamais atskaitymais, būtų apskaičiuojama taip: 25 000 (nustatyta riba) : 6 (normatyvas metais) : 12 mėn. = 347 eurai.
Po 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvąjį automobilį, įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas.
Nuo kitų metų pradžios įsigalios nauji ribojimai lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymui iš apmokestinamųjų pajamų. Šie ribojimai priklausys nuo automobilio išmetamo CO₂ kiekio ir bus taikomi tik naujai įsigytiems lengviesiems automobiliams (M1 kategorijos). Reikia pabrėžti, kad net ir visiškai netaršių automobilių (pavyzdžiui, elektromobilių) nusidėvėjimo ir nuomos sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams bus apribotas.
Tarkime, įmonė 2025 m. įsigyja lengvąjį automobilį, kurio kaina yra 30 tūkstančių eurų be PVM. Tačiau jei automobilis išmeta daugiau anglies dioksido, pavyzdžiui, tarp 130-200 g/km, tuomet bus taikoma 25 tūkst. eurų įsigijimo kainos riba. Šiuo atveju metinis pelno mokesčio sumažinimas sieks 667 eurus, o bendras sumažinimas per šešerius metus - 4 tūkst. eurų. Įsivaizduokime dar vieną atvejį: jei minėto automobilio išmetamas anglies dioksidas viršija 200 g/km, bus taikoma jau 10 tūkst. eurų įsigijimo kainos riba. Tai reiškia, kad per metus pelno mokestis bus sumažintas vos 267 eurais, o bendras sumažinimas per šešerius metus bus 1,6 tūkst. eurų. Šioje situacijoje įmonė sumokės net 3,2 tūkst.
Automobilio, kurio CO₂ emisija mažesnė nei 130 g/km, kaina be PVM yra 30 tūkstančių eurų, o PVM suma siekia 6,3 tūkst. eurų. Jei automobilio CO₂ emisija yra tarp 130 g/km ir 200 g/km, PVM atskaita bus galima tik nuo 25 tūkstančių eurų, tada neleidžiami atskaitymai sudarys 1 050 eurų ((30 000 - 25 000) * 21 %). Dėl to atsiras papildomas pelno mokestis, siekiantis 168 eurus (1 050 * 16 %). Tuo atveju, jei automobilio CO₂ emisija viršija 200 g/km, PVM bus galima atskaityti tik nuo 10 tūkst. eurų - taigi, neleidžiami atskaitymai išaugs jau iki 4,2 tūkst. eurų ((30 000 - 10 000) * 21 %).
Nuo 2023 m. sausio 1 dienos įsigaliojusi PVM lengvata už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų, ir toliau galioja. Ši lengvata numato galimybę atskaityti pirkimo ar importo PVM už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, jei jų vertė kartu su PVM neviršija 50 tūkst. Šia atskaita gali pasinaudoti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys - PVM mokėtojai, vykdantys PVM apmokestinamąją veiklą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad 50 tūkst. eurų suma yra nurodyta su PVM.
Visos šios iniciatyvos skatina netaršių automobilių naudojimą, kas atneša daug naudos tiek aplinkai, tiek visuomenei. Perėjimas prie elektromobilių ir kitų mažai taršių transporto priemonių ženkliai sumažina oro taršą miestuose, prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Pelno mokesčio tarifai: standartinis tarifas didėja nuo 15 iki 16 proc., o lengvatinis - nuo 5 iki 6 proc. Nors tai reiškia mažesnį pelną verslų savininkams, Lietuvos įmonių pelno mokestis išlieka vienas mažesnių Europos Sąjungoje.
Su darbuotoju sudarytos civilinės sutarties sąlygos turėtų būti tokios pačios, kaip ir rinkoje.
Remonto išlaidų dalis, tenkanti automobilio savininkui, turėtų būti parduota išrašant PVM sąskaitą faktūrą.