Būdavo tokie laikai, kai kelionė automobiliu per Lenkiją ne tik gerokai nuvargindavo, bet dar ir įvairių pavojų joje pasitaikydavo. Siauri ir prastos kokybės Lenkijos keliai, pilni į abi puses kolonomis judančių „fūrų” reikalaudavo maksimalaus susikaupimo. Norint palaikyti bent kiek didesnį važiavimo tempą tekdavo atlikti rizikingus lenkimus. O kur dar skersai kelią kertantys traktoriai, vos judantys pravažiuojančių sunkvežimių sukeliamo oro srauto blaškomi miniatiūriniai „Polski Fiat” automobiliukai ir be jokių atšvaitų keliais važiuojantys dviratininkai. Žodžiu, per Lenkiją važiuoti tikrai nebūdavo nuobodu. Tačiau vienu metu lenkai susigriebė ir ėmė tvarkyti kelius.
Tam įtakos turėjo atėjęs ekonominis sunkmetis, kuris Lenkijai nebuvo toks juntamas kaip Lietuvai. Stengdamiesi įlieti pinigų į stagnuojančią ekonomiką, lenkai skyrė dideles sumas infrastruktūrai. Masiškai buvo tiesiami ir remontuojami keliai. Kartu tai buvo ir pasiruošimas 2012 metų Europos futbolo čempionatui, vykusiam Lenkijoje ir Ukrainoje. Net patys lenkai sakė, kad tuo laikotarpiu Lenkijoje buvo statomi tik stadionai ir keliai. Stadionų pastatė per daug ir per didelių, bet apie kelius to nepasakysi. Lenkijos keliai pasikeitė.
Su naujais keliais Lenkijoje atsirado ir naujų sprendimų. Važiuojant autostrada į akis krenta gan didelis kiekis viadukų. Kai kurie jų skirti automobiliams, kai kurie geležinkeliams, kai kurie žvėrelių migracijai užtikrinti, tačiau didžiausią nuostabą sukėlė vienas išvažiavimas iš autostrados. Norint nuvažiuoti į dešinėje autostrados pusėje esantį miestelį teko išvažiavus iš autostrados iš karto viaduku pervažiuoti į kitą kelio pusę, tada apie pusę kilometro važiuoti atgal lygiagrečiai autostradai einančiu keliu ir tada dar kartą viaduku pervažiavus autostradą pasiekti tikslą. Pirma mintis buvo, kad ženklai neteisingai pastatyti, bet po to įsitikone, kad su ženklais viskas gerai, o lenkai tiesiog puikiai geba „įsisavinti” Europos Sąjungos lėšas. Kam statyti vieną viaduką jei galima pastatyti du.
Lenkijos keliai gali nustebinti ir kaina. Autostrada Varšuva - Berlynas keliomis valandomis sutrumpino kelionę į Vokietiją, tačiau už tai tenka atiduoti visą krūvą pinigų. Kadangi čekių nesurinkau, tai tiksliai ir nepamenu, bet suma sukasi apie 70 zlotų į vieną pusę. Netolimoje ateity kelias dar brangs, nes netoli Varšuvos įrenginėjamas dar vienas mokėjimo už kelius punktas.
Ir galiausiai greitis. Važiavimo greitis. Ne paslaptis, kad į greičio apribojimus ne daug kas kreipdavo dėmesį. Kur gi ne, jei viršijus greitį net 100 km/h buvo galima atsipirkti 50 zlotų kupiūra, o atsisveikinant pareigūnai dar perspėjo, kad reikėtų važiuoti atsargiau, nes už keliolikos kilometrų bus dar vienas postas. Tai buvo senai. Dabar patys lenkai sako, kad pažeidinėti kelių eismo taisykles tampa vis pavojingiau ir brangiau. Jei anksčiau „papūgomis” (taip Lenkijoje vadinamos racijos) apkarstyti automobiliai visai nepaisydavo greičio ribojimo ženklų, tai dabar nepaženklinti policijos automobiliai bei stacionarios momentinio ir vidutinio greičio matavimo priemonės išmokė drausmės. Ar tai drausmina Lietuvos vairuotojus?
Dabar apie maršrutą Vilnius - Praha - Vilnius. Į Prahą važiavau prieš gerą dešimtmetį. Kelionė tada truko apie 16 valandų, o Lenkijos keliai šiuo maršrutu nebuvo geriausi. Kelionė šį kartą nusimatė per Marijampolę, kur paėmėm dar du ekipažo narius. Kadangi nuo seno purto net nuo minčių apie važiavimą ViaBaltika keliu, tai labai apsidžiaugiau, kai Google suskaičiavo, kad kelias iš Marijampolės per Lazdijus į Augustavą tik keliais kilometrais ilgesnis, tačiau net pusvalandžiu greitesnis. Turbūt, marijampoliečiai nelabai suprastų tokį mano sprendimą, bet, kaip sakoma, kiekvienas šuo turi savo taką, kiekvienas vairuotojas turi savo kelią.
Po keleto metų ViaBaltika bus keturių juostų kelias tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Jau dabar nuo Augustavo iki Suvalkų nutiestas naujas kelias, tik tiesumu jis nepasižymi ir kilometrų gaunasi gerokai daugiau nei važiuojant senuoju keliu. Taip netradiciškai pasirinkę maršrutą pasiekiam Augustavą. Eismo intensyvumas minimalus, nes visas sunkusis transportas važiuoja per Budzisko. Vienintelė grėsmė - bet kada iš miško galinti iššokti stirna.
Važiuojam link Lomžos. Važiuojam tai naujo, tai seno kelio atkarpomis. Kelias kai kuriuos miestelius tiesiog aplenkia, todėl vidutinis greitis gan stabilus. Pakeliui sutinkam pora nepaženklintų policijos ekipažų, todėl kaip akis išdegę nelekiam. Nuo Lomžos iki Ostrow Mazowiecka kelias nors ir patvarkytas, bet ne pats geriausias. Šioje atkarpoje nieko naujo.
Įvažiavus į Bialystokas - Varšuva kelią kelis kilometrus gera važiuoti autostrada, bet neužilgo ji baigiasi. Sprendžiant iš kertamo miško, kelmų rovimo ir kitų darbų, greitai čia prasidės autostrados tiesimo darbai, kurie turėtų baigtis ištisine autostrada iki pat Varšuvos. Matyt, metus ar pora šios atkarpos reikės vengti. Neužilgo prasideda Varšuvos priemiesčiai. Pačią Varšuvą apvažiavimu dabar apvažiuoti užtrunka 15 minučių, aišku, jei kamščių nėra.
Pravažiavę Varšuvą spontaniškai priimam sprendimą tęsti kelionę S8 keliu pagal nuorodas į Vroclavą. Šis kelias taip pat stipriai patvarkytas, nors dar yra vietų, kur autostradoje netikėtai pasirodo šviesoforas ir kaip tyčia užsidega raudona šviesa. Laimei, tokių stabdžių patikrinimų jau nedaug liko. Privažiavę Piotrkow Trybunalski nukreipiami link Lodzės, kur turi prasidėti autostrada link Vroclavo. Toks jausmas, kad darom nemažą zigzagą, bet kelias geras, todėl neimam stipriai į galvą. Ir tikrai, netoli Lodzės prasideda autostrada. Nauja ir visai pustuštė, netgi nemokama. Štai čia ir yra didžiausia geroji naujiena, nes ankstesnis kelias į Vroclavą buvo ypač lėtas ir apkrautas. Aplink Vroclavą taip pat nutiestas apvažiavimas, po kurio renkamės apie 50 kilometrų ilgesnį, bet geresnį ir greitesnį kelią į Prahą. Prisiminimai apie lėtą vingiavimą per kalnus paskui sunkvežimius ir traktorius visiškai nevilioja. Pasirinkimu nesigailim, nes nemokama autostrada tęsiasi beveik iki Vokietijos ir Čekijos sienos. Ten keliasdešimt kilometrų reikia pavažiuoti paprastu keliu, kol Čekijoje pasiekiam jų autostradą, vedančią į Prahą. 350 CZK - tiek kainuoja vinjetė 10 dienų. Prie viešbučio spidometras rodė 1222 kilometrus ir 13 valandų kelio. Trys neilgi sustojimai piltis kuro ir atlikti neatidėliotinus gamtinius reikalus įskaičiuoti į laiką. Norint skrandį pamaloninti šiltu maistu reikėtų pridėti dar valandą, bet mes tą planavom padaryti jau Prahoje.
Kol Google Maps dar nebuvo toks populiarus, naudojausi nemokamu Michelin kelionių planavimo programa. Dabar tiek Michelin, tiek Here (viena normalesnių navigacinių programų, dirbančių offline rėžimu) šiek tiek nusigrybavo lyginant su Google Maps. Navigacija aklai nepasitikiu ir visada stengiuosi vadovautis logika ir žemėlapiu, nesvarbu, popierinis jis būtų, kompiuteryje ar navigacijoje. Išvažiuojant iš Prahos navigacija vedė visai kitomis gatvėmis, tačiau Prahos apvažiavime atsidūrėme ten, kur ir reikėjo. Važiavome tuo pačiu keliu iki Lodžės, bet dabar rinkomės Google siūlomą kelią - per Lodzės miestą pasiekti A2 autostradą. Lodžė nemažas miestas, tačiau kamščių nebuvo ir ilgai neužtrukom. Sekantį kartą taip pat važiuočiau per Lodzę - ir kelias trumpesnis ir autostrada geresnė nei S8. Tarp Lodzės ir Varšuvos įrenginėjamas kelių rinkliavos punktas, todėl po kurio laiko už dalį kelio teks susimokėti.
Važiuodami tuo pačiu keliu, kaip ir į priekį, privažiuojame Augustavą. Šį kartą iki Marijampolės važiuojam per Budzisko, ir visą tą kelią jaučiu vidinę neapykantą šiam keliui. Gerai, kad yra pasirinkimas. Dar pora valandų ir pasiekiam Vilnių.
Reziume. Jei anksčiau planuojant kelionę automobiliu galvos skausmas būdvo Lenkija, tai dabar šio skausmo yra gerokai mažiau. Lenkai su kelių tiesimu ir remontu žengė žingsnį į priekį. Tokį žingsnį, kad vertėtų Lietuvai atsibusti ir nustoti galvoti, kad pas mus keliai puikūs ir nieko daryti nereikia. Jei per dešimtmetį lenkai nutiesė ne vieną autostradą ir ženkliai pagerino kitų kelių būklę, tai Lietuvoje „mirties keliu” vadinama Via Baltika beveik nesikeičia. Jei teisingiau, tai jau pradėjo keistis ir nuo Kauno pradedamas tiesti keturių juostų kelias, kuris eis iki pat Lenkijos sienos, tačiau ar ne per vėlai? Nereikia pamiršti, kad nuo Kauno Via Baltika kelias eina ir į kitą pusę - iki Latvijos sienos. Ten avaringumo statistika taip pat nekelia pasididžiavimo o ir pats kelias yra pagrindinė eismo arterija, jungianti Suomiją, Estiją ir Latviją su Lenkija ir likusia Europa.
Magistralė nuo Marijampolės iki pasienio - 2024-ųjų pabaigoje Tuo tarpu Lietuvos pusėje pabaigtuvių dar teks palaukti porą metų, rašo „Made in Vilnius“. Lietuvos automobilių kelių direkcija informavo, kad gruodžio 9 dieną prasidėjo tarptautinei magistralei „Via Baltica“ priklausančio magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo rekonstrukcija. 76 km įkasta kapsulė, skelbianti simbolinę šio kelio vieno ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstravimo darbų pradžią. Šį ruožą planuojama rekonstruoti į keturias eismo juostas, įrengti pirmą šalyje „žaliąjį tiltą“ (gyvūnų migracijai), tunelinį pravažiavimą, sankirtą, jungiamuosius kelius ir kitus kelių elementus. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai bus baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė - apie 55,8 mln. eurų. „Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) rangos darbų pabaiga planuojama 2024 m. gruodžio mėnesio, dviem metais anksčiau nei planuota. Rekonstravus „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, jis atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus“, - praneša Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Ruožą ties Elke planuojama atidaryti kitų metų gegužę Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių generalinis direktoratas taip pat informuoja, kad kitas, daug ilgesnis ruožas, ties Elke turėtų būti atidarytas jau kitų metų gegužę. Visas magistralinis kelias iki Varšuvos turėtų būti užbaigtas iki 2025-ųjų metų birželio, o rekonstrukcijos darbai daugiausiai stringa ties Lomžos aplinkkeliu. Visą darbų eigą Lenkijos teritorijoje galite matyti šiame interaktyviame žemėlapyje.
„Šiais metais eismui planuojame atverti daugiau nei 24 km S61 - nuo Suvalkų iki Lietuvos sienos Budzisko. Kitais metais tarp Ełk Południe ir Kalinowo sankryžų dar beveik 23km, o nuo S8 iki Śniadowo sankryžos - apie 19,5 km. Vairuotojai taip pat galės naudotis Łomża Zachód sankryža - beveik 7km ilgio atkarpa nuo Łomża Południe sankryžos. 2024m. viduryje Lomžos aplinkkelio rangovas turės užtikrinti, kad ši atkarpa būtų pravažiuojama, t. y. atverti bent vieną važiuojamąją dalį (1×2 atkarpa) per visą pagrindinės trasos ilgį. Taip bus galima ne tik aplenkti Lomžą, bet ir važiuoti visu S61 nuo Ostrów Mazowiecka iki Budzisko, o tai ypač aktualu tranzitiniam eismui. Visą S61 atkarpą nuo Łomża Zachód sankryžos iki Kolno sankryžos - su dviem važiuojamomis dalimis ir visa lydinčia infrastruktūra - planuojama pradėti eksploatuoti 2025 m. viduryje. Tuomet turėtų būt užbaigtas S61 greitkelis, kuris bus keturių eismo juostų per visą ilgį“, - praneša Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių generalinis direktoratas.
Akivaizdu, kad pastarojo magistralės ruožo atidarymas pagreitino kelionę ne tik į Varšuvą, bet ir keliaujant atgal namo - į Lietuvą. Rugpjūčio 17 dieną dar daugiau gerų žinių iš Lenkijos - po atidėliojimų galiausiai atidaryta magistralės dalis ties Elke. Magistralės atkarpą ties Elke turėjo atidaryti dar gegužę Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių generalinis direktoratas praėjusiais metais informavo, jog kitą, daug ilgesnį ruožą, ties Elke turėjo atidaryti šių metų gegužę. Vis dėlto keliskart šio ruožo atidarymas buvo pavėlintas. Galiausiai rugpjūčio 17 dieną Lenkijos pusė atnaujino informaciją, kurioje nurodoma apie šio ruožo atidarymą eismui.
Paieškos sistemos jau dabar rekomenduoja keliauti pro Kauną, nors už Marijampolės vyksta naujos magistralės tiesimas iki Lietuvos/Lenkijos pasienio. Kaip nurodo sistema „Google maps“, jeigu išvyktumėte į Varšuvą automobiliu ne piko metu, tuomet jūsų kelionė iki Lenkijos sostinės, jeigu niekur nestotumėte, turėtų trukti 5 valandas ir 20-35 minutes. Magistralės pabaigtuvės - 2025-aisiais Visas magistralinis kelias iki Varšuvos turėtų būti užbaigtas iki 2025-ųjų metų gegužės, o rekonstrukcijos darbai daugiausiai stringa ties Lomžos aplinkkeliu. Tiesa, Lenkijos nacionalinių kelių ir greitkelių generalinis direktoratas informavo, jog stengsis ir dirbs ties tuom, kad magistralė būtų užbaigta jau 2024-aisiais.
Lenkijoje netoli Suvalkų, driekiasi įspūdingas kelio ruožas, kuris dėl savo išskirtinio bruožo traukia tiek vietinių, tiek užsienio vairuotojų dėmesį. Ši kelio atkarpa, esanti netoli Suvalkų, yra unikali dėl savo ilgio ir tiesumo. Vairuotojai, važiuodami šiuo ruožu, gali mėgautis nepertraukiamu važiavimu be posūkių, kas yra reta patirtis daugelyje Europos kelių. Be praktinės reikšmės, ši tiesioji kelio atkarpa tapo ir tam tikru turistiniu objektu. Automobilių entuziastai ir keliautojai dažnai renkasi šį maršrutą ne tik dėl patogumo, bet ir dėl galimybės patirti unikalų vairavimo pojūtį.
Lenkijos keliuose atsirado naujas kelio ženklas - žalias greičio ribojimo ženklas. Skirtingai nei įprasti raudonu apvadu pažymėti ženklai, šis žalias ženklas nėra privalomas, o tik rekomendacinis. Jis nurodo siūlomą saugų važiavimo greitį tam tikrose vietose, pavyzdžiui, šalia mokyklų ar gyvenamųjų rajonų. Šie žali ženklai pirmiausia buvo įdiegti Jungtinėje Karalystėje kaip dalis eismo saugumo gerinimo iniciatyvos. Jų tikslas - skatinti vairuotojus savanoriškai sumažinti greitį vietose, kuriose yra didesnė pėsčiųjų, ypač vaikų, koncentracija.
Atstumas nuo Lietuvos - Lenkijos iki Lenkijos - Čekijos sienos sudarė 740 km ir užtruko 8:20 val, įskaitant 40 min pietų pertrauką Mazovijos Ostruvoje (Ostrów Mazowiecka), kavos pertrauką už Varšuvos, kuro papildymą ir du techninius stopus.
Kalvarija / Budzisko - S61 - Ostrów Mazowiecka - S8 - Warszawa - S8 Piotrków Trybunalski - A1 - Gliwice - A4 - Łany - DK40. Šiemet važiavome autostradomis A1 ir A4. Kampo keliais Nr. 94 ir 40 link A4 / DK40 mazgo Łany nekirtome, nes ties Pyskovicais kelias Nr. Dėmesio verta vieta buvo iškart po Pyžovicų mazgo (Nr. Beje, čia vakar atgal važiuodamas pastebėjau, kad kažkur tarp Lomžos ir Elko naujoj autostrados juostoj link Lietuvos susiformavo linksmieji kalneliai. Panašūs į tuos A1 prie Gliwice, bet ne tokie smarkūs.
Tas kelias pradėjo darytis nelygus iš karto po paleidimo 2012 metais. A1 greitkelio šioje atkarpoje banguota jau seniai. Čia vairuotojai turėtų važiuoti ne didesniu kaip 110 km per valandą greičiu. Tačiau prieš pradedant darbus turi būti baigti geologiniai tyrimai. Autostrados atkarpa tarp Piekary Śląskie ir Pyrzowice buvo atidaryta eismui 2012 m. GDDKiA teigia, kad žalos priežastis buvo cheminė panaudotų medžiagų reakcija. (...) . Tačiau sub-konstrukcijoje naudojami šlakai, susilietę su drėgme, pradėjo brinkti. Ši autostrados A1 atkarpa pradėta tiesti 2009 m., o eismas atidarytas 2012 m. birželį. Net garantiniu laikotarpiu atsirado kelio dangos nelygumai, apie kuriuos nuolat pranešdavome rangovui, kad jie būtų pašalinti. Nepaisant atliktų veiksmų, atsirado daugiau nelygybių.
Vairuotojai autostradoje A1 greitkelyje tarp Pyrzowice ir Piekary Śląskie dėl didelių nelygybių turi sulėtinti greitį iki 110 km/h ar net 80 km/h, nes vietoj lygaus kelio teks važiuoti bangomis. Autostrados A1 Pyrzowice - Piekary Śląskie remonto projektinė dokumentacija suskirstyta į 13 užduočių, įtrauktų į keturis įgyvendinimo etapus. "Numatoma abiejų važiuojamųjų dalių remonto kaina viršija 700 mln. PLN. Šiuo metu yra nustatomos įgyvendinimo detalės, įskaitant, be kita ko, optimalų užduočių paskirstymą atskirais etapais. Projektavimo darbus iš pradžių buvo numatyta baigti 2024 metų liepą, tuomet manyta, kad jei šiai investicijai bus finansavimas, tai 2024 metais paskelbus konkursą jai įgyvendinti, darbai galėtų prasidėti 2025 metų pradžioje. Jau dabar žinoma, kad to neįvyko.
Nuo 2023 m. liepos 1 d. A2. A4. Atleidimas nuo rinkliavos taikomas lengvųjų automobilių, motociklų ir transporto priemonių junginių, kurių leistina bendra masė neviršija 3,5 tonos, naudotojams. Autostrada A1: atkarpa Rusocin - Nowa Wieś - žr. Autostrada A2: atkarpa Konin - Świecko (išskyrus atkarpą tarp Poznań Zachód ir Poznań Wschód ) - žr. Autostrada A4: atjkarpa Krokuva - Katovicai - žr. DK40. Trasa Sudecka.
Apie 50.000 gyventojų turintį Opolės vaivadijos miestą Kendziežynas-Kozlię (Kędzierzyn-Koźle) turbūt girdėjo nedaugelis, nebent jis buvo paminėtas žiniose apie 2024 m. Tai štai - Kędzierzyn-Koźle (miestas dydžiu prilygstantis Marijampolei ar Alytui) nuo 2022 metų rudens turi puikų 3 juostų 11 km ilgio aplinkkelį. Praktikoje dar nenutiesus kelio tampa aišku, kad tokį 2+1 juostų kelią reikės perdaryti, nes projektuojant kelią atsižvelgiama ne į eismo intensyvumą, o į tai, kad nereikėtų išpirkti žemės.
Reńska Wieś (vok. Reinschdorf). Prasideda dvikalbiai lenkiškai - vokiški užrašai. Iki šiol kelio danga buvo lygi. 2024 m. rugsėjį Lenkijos Opolės vaivadijoje ir Čekijos Silezijoje buvo smarkūs lietūs. Lenkijos Glucholazų mieste nuneštas tiltas. Mieste eismas dėl remontų yra vienpusis.
Europos kelias E67 - tarptautinis greitkelis, einantis nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Panevėžį, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Trasa „Via Baltica“ (arba I koridorius) apima kelio E67 ruožą nuo Varšuvos iki Talino. Tai svarbiausias transporto koridorius Baltijos valstybėms, nes juo eina svarbiausi tarptautiniai srautai.
Via Baltica ruožas nuo Čekijos sienos eis keliais DK8, A8 ir S8, nuo Ostrov Mazoviecko iki Lietuvos sienos eis greitkeliu S61. Iki 2020 m. visas Via Baltica ruožas Lenkijoje turės greitkelio statusą, su planuojamu maksimaliu leistinu greičiu 120 km/h. Šiuo metu planuojamos/vykdomos/įvykdytos tokios greitkelio rekonstrukcijos.
2018 m. S8: Syčovas - Vielun (Valichnovy)
2013 m. S8: Vielun - Lodzė (iki A1)
2014 m. A1: Lodzė - Tušinas
2016 m. A1: Tušinas - Petrakavas
2017 m. S8: Petrakavas (Piotrkov Trybunalski) - Rava Mazoviecka
2012 m. S8: Rava Mazoviecka - Adamoviče (vaivadijos riba)
2012 m. S8: Adamoviče (vaivadijos riba) - Radzymyn 2x2
2013 m. S8: Radzymyn - Volica 2x2
2016 m. S8: Volica - Konotopa 2x2, 2x3, 2x4
2015 m. S8: Povendzki - Marki (Alėja Armii Krajovej, Stefano Groto Roveckio tiltas) 2x2
2015 m. S8: Marki - Radzymyn 2x3 (Marki aplinkkelis)
2017 m. S8: Vyškov - Ostrov Mazovieckas (2 segmentai)
2018 m. S61: Staviskų aplinkkelis 2x1
planuojama 90 km/h. S61: Račkos - Suvalkai (Augustavo aplinkkelis)
2014 m. S61: Suvalkų aplinkkelis 2x2
2019 m. S61: Suvalkai - Lietuvos siena (Būdiškė) 2x2
planuojama 90 km/h. S8: Ostrov Mazoviecko aplinkkelis - vaivadijos riba
2018 m. S8: vaivadijos riba - Zambrovo aplinkkelis
2017 m. S8: Zambrovas - Menženinas
2016 m. S8: Menženinas - Ježevas (Kobylinas)
2017 m. S8: Bialystokas - Koryčinas (naujas Bialystoko aplinkkelis)
II ketv. - 2019 m. S8: Koryčinas - Suchovola
II ketv. - 2019 m. S8: Suchovola - Štabinas
II ketv. - 2019 m. S8: Štabino aplinkkelis
II ketv. - 2019 m. S8: Štabinas - Augustavas
II ketv. - 2019 m.
Klodzkas. ↑ E67. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.
Sveiki, ar kam teko pastaruoju metu vaziuoti per Lenkija link Varsuvos? Man kyla klausimas del Augustawo aplinkelio. Matau daug straipsniu 2014 metu kad sis aplinkelis jau atidarytas, taciau google rodo kad reikia vaziuoti per pati Augustava ir kad jokio aplinkelio nera. Gal zinot kaip yra is tikruju?Ir antras klausimas per kur geriau - Bialystok ar per Lomza? Man kyla klausimas del Augustawo aplinkelio. Matau daug straipsniu 2014 metu kad sis aplinkelis jau atidarytas, taciau google rodo kad reikia vaziuoti per pati Augustava ir kad jokio aplinkelio nera. Ir antras klausimas per kur geriau - Bialystok ar per Lomza?
Šiaip yra tema kelionės iš Varšuvos, tai šis kl. Dėl Lomžos ir Bialistoko, Lomžos kelias šuo metu tvarkomas ~30 km, Bialistoko ~80 km. Važiavom per Lomžą ir nusivažiavo puikiai, tiek pirmyn tiek atgal nesijautė jokių remontų, užsidėjom daug laiko iki skrydžio ir bereikalo, nusivažiavo kaip google maps rodė, ir kaip visad max.
Važiavau prieš mėnesį į Varšuvą ir atgal. Augustavo aplinkelis seniai veikia. Bet, važiuojant lengva mašina, juo toliau gaunasi. Be to tarp Suvalkų ir Augustavo mažai mašinų, kai vilkikai nebevažiuoja. Per Balstogę yra apie 20 km toliau nei per Lomžą. Birželį grįžau iš Varšuvos per Balstogę. Mane aplenkė lietuvis važiuojanti labai greitai, viską lenkdamas. Jis nusuko Ostruv Mazoviecke link Lomžos. Augustave, kur susieina abu keliai, jis vėl man atsidūrė prieš nosį. Lygu lygu. Aš rinkčiausi per Balstogę, ten mažiau vietinio transporto, radarai yra keliuose miesteliuose.
Mes važiuojame į Vokietiją, kokius 4-5 kartus per metus. Mums per Lomžą daug labiau patinka, nei per Bialystoką. Pačią Lomžą, beje, taip pat apvažiuojam (jeigu dienos metų važiuojam, o jeigu vėlai vakare - važiuojame per patį miestą). Dabar už Lomžos yra remontas - ir čia kaip pasiseks.
Man taip pat atrodo, kad žymiai greičiau per Lomžą, bet būtent 61 keliu per Ostroleką, Pultuską - labai greitai "nusivažiavo", per kokias 5-6 val. Grįžinėjom į Vilnių tvarkoma autostrada E67 per Vyškovą ir Balststogę - "pielinom" kone visą dieną su ilgom prastovom. Anoj pusėj Varšuvos ėmė temti, kai pajudėjom namo. Lietuvoj prašvito.
Per Balstogę daugiau autostrados. Ji tiesi kaip styga ir greitis. Balstogės apvažiavimas gerai padarytas, beveik nestojant pravažiuoji. Lomžoje daug šviesoforų, vietinio transporto. Lomžoje yra protingi šviesoforai: važiuojant nuo Ostrov Mazoviecki- jei važiuoji 50 km per val.- žalia banga- nedarbo metu kai mažai auto, jei greitį viršyji,- užsidega raudonas, pristabdai. Prieš Lomžą yra 5 km ruožas, kur matuoja vidutinį greitį. Prieš Lomžą Piatnicoje dažni kamščiai prie šviesoforo darbo dienos metu, o nedarbo metu čia būna policija.