Tarptautinio transporto sandoriuose naudojama daug įvairių dokumentų. Vienas iš svarbiausių dokumentų yra važtaraštis, kuris, priklausomai nuo gabenimo būdo, dar gali būti vadinamas CMR, konosamentu arba oro transporto važtaraščiu. Važtaraštis arba konosamentas reikalingas gabenant prekes tarptautiniu mastu - oru, jūra, geležinkeliu ar keliais.
Pagrindinė šio dokumento paskirtis - pateikti informaciją apie siuntą, tačiau kai kuriais atvejais jis gali būti naudojamas ir kaip mokėjimo patvirtinimo dokumentas, taip pat gali būti reikalingas draudimo tikslais.
Procedūros gali būti sudėtingesnės, jei reikia paruošti dokumentus skirtingiems gabenimo būdams - krovinius gabenant oro transportu ir jūra prie siuntų pridedami skirtingi dokumentai.
Transporto dokumentų tipai
Oro transporto važtaraštis (AWB)
Kaip ir konosamentas, AWB yra teisinė gabenimo sutartis tarp siuntėjo ir vežėjo tarptautinėje prekyboje ir patvirtinimas, kad oro linijos gavo prekes. Juo taip pat nustatomos gabenimo sąlygos. Oro transporto važtaraštyje taip pat turi būti nurodyta siuntos muitinė vertė, svoris ir kita informacija apie siuntą bei visos specialios instrukcijos. Pagrindinis skirtumas tarp AWB ir konosamento yra tas, kad pirmasis nėra vertinamas, kaip teisinis dokumentas.
Konosamentas (Bill of Lading)
Konosamentas reikalingas gabenant krovinius laivais. Kartais jis dar vadinamas „jūriniu važtaraščiu“, bet šio dokumento nereikėtų painioti su įprastu važtaraščiu. Jis taip pat reikalingas, kai transportavimo procese dalyvauja trečioji šalis. Konosamentas yra traktuojamas, kaip teisinis dokumentas tarp siuntėjo ir vežėjo, kuriame nurodomas prekių tipas, kiekis ir paskirties vieta, jis kartu yra siuntos gavimo patvirtinimo dokumentas, kai prekės pristatomos. Konosamentas, kaip vertybinis popierius - tai dokumentas, įrodantis sutarties sudarymo faktą ir patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš vežėjo konosamente nurodytus daiktus (krovinį) bei jais disponuoti. Parengti konosamentą gana paprasta, nes internete yra daug šablonų, todėl tereikia juos užpildyti reikiama informacija. Konosamentą pildo pardavėjas, tačiau tam, kad jis būtų teisiškai privalomas, jį turi pasirašyti įgaliotas atstovas. Tiesą sakant, viskas nėra taip paprasta, nes yra įvairių rūšių konosamentų. Gabenant krovinius jūra reikia konosamento. Konosamentai būna skirtingų tipų.
CMR važtaraštis
Šis dokumentas dar vadinamas CMR važtaraščiu. Jis reikalingas tarptautiniam gabenimui kelių transportu. CMR labai panašus į įprastus važtaraščius, tačiau pasižymi vienu esminiu skirtumu - jis kartu yra ir draudimo dokumentas. Šis dokumentas yra ir vežimo keliais sutarties įrodymas, jame apibrėžiama sandorio apimtis ir šalių atsakomybė bei nurodomos dalyvaujančios šalys. CMR pavadinimas kilęs iš „Contrat de Transport International de Marchandises par Route“ (išvertus iš prancūzų kalbos, tai yra „Tarptautinis susitarimas dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarčių“), šiuo susitarimu daugiau nei penkis dešimtmečius reglamentuojamas tarptautinis kelių transportas.
Geležinkelių važtaraštis (CIM)
Geležinkelio transporto dokumentai, arba geležinkelių važtaraščiai, dažniausiai vadinami CIM važtaraščiais arba tiesiog CIM dokumentais. Tarptautinis geležinkelių transportas veikia pagal tarptautinę bendrą OTIF (Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos) įstatymų sistemą. Pati įstatymų sistema žinoma kaip COTIF (Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartis), o tos sutarties B priedas vadinamas CIM (Bendros taisyklės dėl tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties). Svarbu atkreipti dėmesį, kad CIM važtaraštis yra neapibrėžtas transporto dokumentas; tai reiškia, kad tai nėra prekės nuosavybės dokumentas ir kad visi vežėjai geležinkeliais gali pristatyti prekes gavėjui be važtaraščio originalo.
Elektroninių važtaraščių naudojimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau - Kelių transporto kodekso) 29 straipsnio 5 dalimi, važtaraštis gali būti spausdintas (surašytas) popieriuje ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodyti nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu būdu. Siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindami važtaraštį, turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, važtaraščio turinio vientisumu - važtaraščio duomenų keitimo (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas.
Naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamomis elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo, gavimo paslaugomis: paslauga i.VAZ (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos važtaraščių posistemis) mokesčių mokėtojams sudaryta galimybė išsirašyti el. važtaraštį. Pageidaujantieji galėtų jį atsispausdinti ir naudoti kaip popierinį. Jeigu išrašomas el. Bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis (bet kokia atsakingų asmenų (vadovų, savininkų, darbuotojų) nustatyta ir įgyvendinama tvarka, kuri yra skirta užtikrinti tinkamą šioje dalyje nurodytų elektroniniam važtaraščiui taikomų reikalavimų laikymąsi). Taigi, gabenant krovinius Lietuvoje, važtaraštis yra privalomas, tačiau galima naudoti VMI elektroninio važtaraščio išrašymo paslauga: i.VAZ (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos važtaraščių posistemis).
Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (toliau - CMR konvencija) įtvirtinta, jog važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties galiojimui, o sutarčiai vis tiek taikomos CMR konvencijos nuostatos. Taigi, naudoti popierinės formos važtaraštį nėra privaloma, nes šios aplinkybės gali būti užfiksuotos el. priemonėmis. Sutartyje galima sutarti, arba siuntėjas gali duoti vežėjui instrukcijas, jog COVID-19 pandemijos laikotarpiu nenaudoti popierinės formos važtaraščių ir kitų dokumentų, o krovinio priėmimo ir pristatymo faktą užfiksuoti el. priemonėmis (el. paštu). Naudoti el. Išimtis: dokumentų pateikimas muitinei eksporto ir (ar) importo formalumams atlikti. Šiuo atveju muitinei reikėtų pateikti originalius dokumentus arba el.
Kelių transporto kodekso 35 str. 2 d. nustatyta, jog krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento. Šioje situacijoje esant susitarimui, pasirašymą važtaraštyje galima pakeisti el. važtaraščiu naudojantis VMI elektroninio važtaraščio išrašymo paslauga i.VAZ. Patvirtinti krovinio pristatymo faktą taip pat galima el. paštu arba SMS žinute (būtina identifikuoti siuntėją, el. Nr. Kelių transporto kodekso 35 str. 3 d. numatyta, jog gavėjas priimdamas krovinį tikrina krovinio kiekį, komplektaciją. Esant krovinio ir važtaraštyje nurodyto krovinio neatitikimams, privaloma važtaraštyje nurodyti apie krovinio trūkumą ar sužalojimą. Manytina, kad ši nuostata yra imperatyvi, todėl būtina krovinio išorinę būklę ir vietų (palečių) skaičių patikrinti priėmimo momentu. Tačiau vairuotojas neprivalo dalyvauti krovinio patikrinime (išlipti iš automobilio), jeigu dėl to šalys susitars sutartyje. CMR konvencijos 30 str. 1 p. įtvirtinta, kad jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Taigi, krovinio gavėjas priimdamas krovinį turi pareigą patikrinti krovinio vietų skaičių ir akivaizdžią krovinio būklę. Pastebėjęs neatitikimus, gavėjas privalo apie tai informuoti vežėją. Šalys sutartyje gali susitarti, kad pastebėjus akivaizdų krovinio trūkumą arba sugadinimą, gavėjas motyvuotas pastabas turi pateikti el. paštu ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Vežimas savo sąskaita
Vadovaujantis Kelių transporto kodekso (toliau - KTK) 38 straipsnio 1 dalimi, vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyti KTK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys. Pagal KTK 38 straipsnio 4 dalį, siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui, t. y. Taigi, kai krovinys gabenamas savo sąskaita (kaip tai reglamentuoja KTK 38 str.), t.y. nėra sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai, pagal Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra sukurti komerciniai santykiai tik tais atvejais, jeigu siuntėjas, vežėjas ir gavėjas sutampa. Visais kitais atvejais, jei gabenimas atitinka KTK 29 str. Pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. - krovinį vežančios transporto priemonės yra įmonės nuosavybė, įsigytos išsimokėtinai ar išsinuomotos, laikantis 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (OL 2006 L 33, p. Toks vežimas laikomas krovinio vežimu savo sąskaita. Krovinių vežimą savo sąskaita reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnis, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300 „Dėl Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklių patvirtinimo“, III skyrius ir Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 38 straipsnis.
Valstybinė kelių transporto inspekcija paaiškino, kad vežimas savo sąskaita yra ir tuo atveju, kai vežėjas ir gavėjas nebūtinai yra tas pats asmuo, tačiau yra laikomasi 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. - krovinį vežančios transporto priemonės yra įmonės nuosavybė, įsigytos išsimokėtinai ar išsinuomotos, laikantis 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (OL 2006 L 33, p. Jei kyla abejonių, ar konkretus atvejis priskirtinas vežimui savo sąskaita - reikėtų klausti VMI, nurodant Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016-03-31 paaiškinimą „Vežimas savo sąskaita“ ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. Iš kitos pusės, Valstybinė mokesčių inspekcija nedraudžia teikti važtaraščių duomenų į sistemą i.VAZ, net jei to daryti neprivaloma. Valstybinė mokesčių inspekcija 2016-10-05 paaiškinime Nr. Vadovaujantis Kelių transporto kodekso (toliau - KTK) 38 straipsnio 1 dalimi, vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyti KTK 38 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys. Pagal KTK 38 straipsnio 4 dalį, siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui, t. y.
VMI aiškina, kad vežimas savo sąskaita, t.y. nėra sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai, yra tik tais atvejais, kai siuntėjas, vežėjas ir gavėjas sutampa. Toks paaiškinimas nieko naujo neduoda, nes pagal Taisyklių 11.3 punktą ir taip nereikia teikti važtaraščio duomenų, jei krovinio siuntėjas ir gavėjas yra tas pats asmuo.
Važtaraščių duomenų teikimas VMI
Atvejai, kai privaloma ir neprivaloma VMI teikti važtaraščių duomenis, išvardinti Važtaraščių ir kitų krovinių gabenimo dokumentų duomenų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. „4. 4.1. 4.2. 4.3. „11. 11.1. važtaraštyje nurodyti duomenys yra akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente, kuris parengtas, vadovaujantis Akcizų apskaičiavimo dokumentų išrašymo ir unikalaus akcizų apskaičiavimo dokumento numerio suteikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 11.2. gabenamas krovinys - juridinio ar fizinio asmens, užsiimančio žemės ūkio veikla, išauginti ir / ar išgauti žemės ūkio produktai, gabenami paties juridinio ar fizinio asmens, užsiimančio žemės veikla, ar jo įpareigoto asmens, ir pervežami iš tų žemės ūkio produktų užauginimo ir / ar išgavimo vietų. 11.3. 11.4. 11.5. 11.6.
Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, turėtų būti rašomas kiekvieno krovinio važtaraštis. Išimtis yra numatyta tokiu atveju, kai vežėjas pareikalauja, vežant vienos rūšies krovinį tuo pačiu maršrutu to paties siuntėjo tam pačiam gavėjui, rašyti vieną bendrą važtaraštį, tačiau tokiu atveju turėtų būti rašomas papildomas kiekvieno vežimo dokumentas - pakrovimo-iškrovimo aktas. Jeigu yra rašomas krovinio važtaraštis, važtaraščių duomenys turi būti užregistruojami i.VAZ. Važtaraščių duomenys teikiami į i.VAZ „ne anksčiau kaip likus 7 dienoms iki numatytos krovinio išgabenimo dienos, bet ne vėliau kaip važtaraštyje nurodyti krovinio išgabenimo data ir laikas“ (VMI viršininko 2016-04-01 įsakymo Nr. Tokiu atveju, atsižvelgiant į šią Taisyklių nuostatą, dar galėtų būti svarstytinas variantas - rašyti kiekvieno gabenimo važtaraščius ir juos iš anksto (dienos pradžioje) registruoti i.VAZ. Arba galima būtų pasirinkti važtaraščių duomenis teikti i.VAZ elektroniniu būdu, pateikiant .xml formato važtaraščio duomenų rinkmeną, įkeltą iš įmonės buhalterinės apskaitos programos (VMI viršininko 2016-04-01 įsakymo Nr.
Įmonės veikla - prekyba žvyru. Sukurti krovinio vežimo komerciniai santykiai. Pagal užsakymą užsakovo transportu žvyras vežamas į objektą. Kelyje krovininių automobilių vairuotojai turi popierinius važtaraščius su visais privalomais rekvizitais. Važtaraščio rengėjas registruoja kiekvieno reiso važtaraščio duomenis i.VAZ iki numatyto krovinio išgabenimo, tačiau tai labai apsunkina darbą, neleidžia visu pajėgumu įvykdyti užsakymų, prarandamos įmonės pajamos. Krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta visada ta pati. Reiso trukmė - apie 10 minučių. Per dieną tenka išrašyti ir i.VAZ sistemoje registruoti apie 300 važtaraščių. Pvz., vienas automobilis per dieną padaro apie 60 reisų tuo pačiu maršrutu. Tokių automobilių būna 5-6.
tags: #ar #reikalingas #vaztarastis #automobiliui #po #darbo