Kiekviena į aplinką išmesta padanga teršia aplinką, niokoja kraštovaizdį ir pritraukia kitas atliekas, taip sukurdamos atliekų sąvartynus. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad net iki 80 proc. transporto priemonių dalių ir detalių galima perdirbti, todėl ragina naudotis numatytais atliekų sutvarkymo būdais. Senos padangos gamtoje suyra tik per 120-140 metų, o jas perdirbant ar panaudojant energijai taupomi gamtos ir gamybos ištekliai.
Artėja padangų keitimo metas, kai vairuotojai suskubs keisti automobilių padangas. Pagal Kelių eismo taisykles, keisti žiemines padangas į vasarines galima jau nuo balandžio 1 dienos, o jeigu žieminės padangos dygliuotos - tai privaloma padaryti iki balandžio 10 dienos. Taip pat, pagal Kelių eismo taisykles, nuo balandžio 10 dienos draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis, o su vasarinėmis padangomis galima važiuoti jau nuo balandžio 1-osios, jei Susisiekimo ministerija nepratęsia termino dėl netinkamų gamtos sąlygų.
Kur dėti senas padangas?
Vairuotojai turėtų prisiminti pagrindinę taisyklę: autoservisams draudžiama netinkamas eksploatuoti padangas atiduoti jų naudotojui, todėl keičiant padangas autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai. Autoservisai ir kitos nedidelės dirbtuvės privalo priimti tiek senų padangų, kiek jų keičia. Tai reiškia: atvežėte keisti keturių padangų - galite palikti keturias senas. Maža to, autoservisai, kaip ir padangų gamintojai bei importuotojai, privalo pasirūpinti, kad senos padangos būtų tinkamai utilizuotos ar perdirbtos.
Gyventojai senas padangas taip pat gali pristatyti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios iš vieno gyventojo priima nemokamai iki 4 ar 5 netinkamų naudojimui padangų per metus. Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės priima ne tik padangas. Nemokamai iš gyventojų surenkamos ir panaudota alyva, filtrai, aušinimo skysčiai bei akumuliatoriai.
Senas padangas, kaip ir kitas automobilių remonto metu susidariusias atliekas (vidaus degimo variklių tepalo, kuro ir oro filtrus, hidraulinius (tepalinius) amortizatorius, alyvą) galima priduoti ir atliekų tvarkytojams. Pastarieji už kai kurias automobilių atliekas atliekų turėtojui sumoka, tačiau yra atliekų, pavyzdžiui, naudotas automobilių tepalas, už kurio priėmimą atliekų tvarkytojui reikia mokėti. Senas padangas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos.
Perkant padangas internetu, senųjų padangų atliekų tvarkymas yra reglamentuotas taip pat, kaip ir perkant fizinėje parduotuvėje. Atsisakymas priimti padangų atliekas yra įstatymo pažeidimas ir apie tai siūlome pranešti Aplinkos apsaugos departamento specialistams.
Senų padangų negalima šalinti į buitinių atliekų konteinerius, palikti pamiškėse ir kitose nuošaliose vietose ar kaupti namuose. Šios atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir daro žalą gamtai.
Padangų gamintojų ir importuotojų atsakomybė
Pagal galiojančius įstatymus už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Taigi pirkėjas į prekybos vietą gali atvežti tiek nusidėvėjusių padangų, kiek pirko.
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad senos padangos neturi būti paliekamos prie garažo, konteinerio ar pamiškėje. Perkant padangas internetu, senųjų padangų atliekų tvarkymas yra reglamentuotas taip pat, kaip ir perkant fizinėje parduotuvėje.
„Jei padangos nelegaliai deginamos tam nepritaikytose krosnyse ar laužuose, į aplinką išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų. Galiausiai, už ne vietoje išmestų padangų surinkimą ir tvarkymą mokama iš visų mokesčių mokėtojų pinigų“, - teigė GIA direktorė A.
Pagal teisės aktus Lietuvoje kasmet turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. visų atskirai vidaus rinkai pateiktų padangų. GIA nariai 2018 metais pateikė rinkai 3,48 tūkst. tonų padangų, o sutvarkė (perdirbo) 2,82 tūkst. Aplinkos ministerijos duomenimis (2017 metų), iš viso rinkoje oficialiai parduodama apie 30 tūkst. tonų padangų. Aplinkos apsaugos agentūros apskaitos duomenimis, prieš dešimtmetį, 2013 metais, Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 22,6 tūkst. tonų padangų, o surinkta 19,3 tūkst. tonų padangų atliekų. 2023 metais mūsų šalies rinkai patiektas padangų kiekis pasiekė 38,7 tūkst. tonų, o naudoti netinkamų padangų surinkta 35,3 tūkst. tonų.
„Oficialioje statistikoje neatsispindi tūkstančiai tonų padangų, kurios patenka su į Lietuvą įvažiuojančiomis transporto priemonėmis. Gamintojams ir importuotojams nėra prievolės tvarkyti šias padangas, kaip ir tas, kurios parduodamos nelegaliai. Dar viena ilgametė bėda - ne visi gamintojai ir importuotojai Lietuvoje finansuoja padangų surinkimą ir sutvarkymą, o padangų perdirbimo pajėgumas šalyje vis dar yra ribotas“, - teigia A.
Baudos už netinkamai tvarkomas padangas
Nuo šių metų spalio 7 d. įsiteisėjo ANK 247 straipsnio pakeitimas, kuris už aplinkos užteršimą padangų atliekomis užtraukia baudą nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą, bet ne didesnę negu 6 000 eurų. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Tais atvejais, kai padangos deginamos, skiriama bauda ir skaičiuojama aplinkai padaryta žala.
Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda gali siekti nuo 30 iki 4,3 tūkst. eurų. Jei padangos deginamos - skiriama atskira bauda ir papildomai skaičiuojama žala aplinkai.
Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų - apie pamiškėse paliktas padangas. Taip pat sulaukiama nemažai pranešimų apie nelegalius sąvartynus, kuriuose atsiduria ir nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tonų padangų. Apie pastebėtus pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos telefonu 112 arba el. paštu.
Perdirbimo galimybės
Jei padangos perduodamos tvarkyti oficialiems atliekų tvarkytojams, perdirbtų senų padangų guma ir metalas panaudojami naujų gaminių gamybai, o tekstilė - energijai gauti. Perdirbtų padangų guma tinka sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių kilimėliams, įvairiems automobilių statymo apsauginiams borteliams ir kitiems gaminiams, pavyzdžiui, batų padams gaminti ar keliams tiesti.
"Tam, kad aplinka būtų apsaugota nuo taršos, visos šios pavojingos atliekos turi patekti pas teisėtai ir tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus. Priduoti tokias atliekas dažniausiai kainuoja, todėl kai kurie automobilių priežiūros specialistai susigundo sistemą apeiti ir nebereikalingas detales išvežti kur nors į atokesnę vietą. Visiems vairuotojams, kurie yra pasiruošę techninei apžiūrai, profilaktikai ir remontui, rekomenduoju rinktis tik tuos autoservisus, kurie deklaruoja savo veiklą aplinkosaugai ir neslepia veiklos apimčių. Taip būsite tikri, kad senos jūsų automobilio detalės atsidurs pas atliekų tvarkytojus, o ne kur nors pamiškėje ir terš aplinką“, - teigė A.
Padangų perdirbimas ir devulkanizavimas
Ateities perspektyvos
Artimoje ateityje padangų pirkimas ir priežiūra gali pasikeisti iš esmės. Europos Sąjungos koridoriuose ir gamintojų laboratorijose bręsta planas kiekvienai padangai suteikti „skaitmeninę tapatybę“ naudojant RFID technologiją. Tai leistų atsekti padangos istoriją - nuo pagaminimo datos iki utilizavimo.
Nors sistema suteiktų vertingos informacijos apie padangos gyvenimą, kyla aibė klausimų dėl duomenų nuosavybės, kibernetinio saugumo ir privalomo jos įgyvendinimo. Kol kas diskusijos tęsiasi, tačiau ateityje padangos gali tapti „išmanesnės“ ir brangesnės.