2026-ieji metai žada būti reikšmingi Europos krovinių vežėjams, mat numatomi pokyčiai kelių mokesčių srityje. Kelių mokesčių didinimas, vinječių atsisakymas ir naujų kilometrinių apmokestinimo sistemų diegimas apims svarbiausias rinkas - nuo Vakarų iki Vidurio ir Rytų Europos. Nors pokyčių mastas ir taikomi mechanizmai skiriasi, bendra kryptis aiški: važiavimas keliais brangs, o aplinkosaugos kaštai vis labiau bus perkeliami tiesiogiai vežėjams.
Šiais metais transporto įmonės susidurs ne tik su tarifų augimu, bet ir su apmokestinamų kelių tinklų plėtra bei sisteminiais modelių pokyčiais. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Austrijoje įsigaliojo nauji kelių mokesčių tarifai sunkvežimiams. Jie bus skaičiuojami atsižvelgiant į ašių skaičių, CO2 emisijų klasę ir transporto priemonės triukšmo lygį. Mažiausi tarifai bus taikomi nulinės emisijos transportui - pavyzdžiui, 5,77 euro už 2 ašių sunkvežimį 100 kilometrų atstumui. Maksimali bauda už kelių mokesčių vengimą didės nuo 240 iki 270 eurų. Tuo pat metu Austrija atsisakys fizinių lipdukinių vinječių - nuo 2026 m. gruodžio 1 d. Vyriausybė aiškina, kad pakeitimai skirti skatinti nulinės emisijos transportą ir perkelti dalį krovinių į geležinkelius.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. ir liepos 1 d. Belgijoje įsigalios keli reikšmingi sunkvežimių kelių mokesčių sistemos pakeitimai. Valonijos regione tarifų padidinimas įsigalios nuo sausio pradžios. Mokesčiai bus indeksuojami pagal 2025 m. Flandrijoje ir Briuselyje tarifai indeksuojami kasmet nuo liepos. Nuo 2026 m. sausio taip pat pasikeitė nulinės emisijos transporto priemonių apmokestinimo struktūra. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Čekijoje įsigaliojo naujas kelių mokesčių kainoraštis, paremtas atnaujintu Vyriausybės nutarimu Nr. 240/2014. Greitkeliuose tarifai kils nuosaikiai - nuo 0,7 iki 1,5 proc. Tuo tarpu 1 klasės keliuose padidėjimai sieks nuo 10,2 iki net 41,8 proc. Sistema grindžiama keturiais komponentais: infrastruktūros, oro taršos, triukšmo ir CO₂. Pastarasis tampa dominuojančiu.
Nuo 2026 m. vasario 1 d. Prancūzijoje kelių mokesčiai vidutiniškai padidės 0,87 proc. Tai vienas švelniausių didinimų pastaraisiais metais. Palyginimui: 2023 m. tarifai kilo 4,75 proc., 2024 m. - 3 proc., 2025 m. - 0,92 proc. Vienas reikšmingiausių sisteminių pokyčių laukia Nyderlandų. Nuo 2026 m. liepos 1 d. sistema apims visas N2 ir N3 kategorijų transporto priemones virš 3,5 t, nepriklausomai nuo registracijos šalies. Sistema bus visiškai elektroninė, be fizinių vartų.
Vieną labiausiai vežėjams juntamų pokyčių regione skelbia Lenkija. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo e-TOLL tarifų indeksavimas, o nuo 2026 m. vasario tarifai sistemoje padidės dar 40-42 proc. Žemiau - elektroninio mokesčio tarifai už 1 km, galiojantys nuo 2026 m. sausio 1 d. Be tarifų korekcijos, nuo 2026 m. vasario 1 d. sistema bus išplėsta maždaug 645 km naujų mokamų ruožų. Lenkijos infrastruktūros ministerija aiškina, kad didinimai būtini infrastruktūros priežiūros kaštams sureguliuoti, o vidutiniai tarifai esą ir po pakeitimų išliks vieni mažiausių Europoje - pavyzdžiui, 1 km autostrados sunkiausiam Euro 6 sunkvežimiui kainuos 0,56 zloto, kas mažiau nei Čekijoje, Vokietijoje ar Austrijoje. Pagal poveikio vertinimą (OSR) prognozuojama, kad e-TOLL pajamos 2026 m. išaugs iki beveik 6,6 mlrd. 2026 m. 400 km greitkeliu J4 kategorijos transportui gali kainuoti daugiau kaip 65 tūkst.
Nors pokyčių mastas ir tempas skiriasi, kryptis aiški. 2026-ieji vežėjams reikš ne tik brangesnius kilometrus, bet ir būtinybę dar tiksliau planuoti maršrutus, investicijas į flotilę bei derybas su klientais.
Kelių mokesčių sistemos Europoje
Šiandien kelių mokestis renkamas beveik visose Europos šalyse iš transporto priemonių, kurių bendras svoris viršija 3,5 t. Daugelyje Europos šalių lengvosioms komercinėms transporto priemonėms (lengviesiems automobiliams, motociklams, mažesniems automobiliams ir pan.) taip pat taikomas naudotojo mokestis. Kartais apmokestinami ruožai, pavyzdžiui, tiltai ir tuneliai. Kai kur taikomas automobilių spūsčių mokestis.
Mokestis priklauso nuo kelių veiksnių, pvz., tonažo, taršos klasės, ašių skaičiaus ar nuvažiuotų km. Taip pat gali būti atsižvelgiama į laiką ar TP aukštį. Be to, kai kuriose šalyse mokesčio dydis priklauso ir nuo TP kategorijos ar klasės. Tačiau yra ir fiksuoti kelių naudotojo mokesčiai, kurie neapima įvairių veiksnių.
Kelių mokestis skaičiuojamas kiekvienoje šalyje, taigi jo surinkimas apima būtinas administravimo ir laiko sąnaudas be papildomų išlaidų naudotojui - reikia teisingai ir pilnai užpildyti įvairias formas, reikia gauti ir pateikti TP ir papildomus dokumentus, jau nekalbant apie dažnai pasitaikantį susirašinėjimą užsienio kalba. Su UTA Edenred visuomet galite turite šalia patyrusį ir stiprų partnerį, kuris padės jums nuo informacijos tikimo iki registracijos kelių mokesčių sistemoje. Mes padėsime jums nuo informacijos teikimo iki registracijos kelių mokesčių sistemoje, vinječių užsakymo ir naujoviškų prietaisų sumontavimo jūsų TP, taip pat su kelių mokesčių sąskaitomis - mes atliksime didžiąją šių darbų dalį. Mes esame tarpininkai tarp jūsų ir konkrečios šalies kelių mokesčių operatorių bei administratorių. Kalbame jūsų kalba ir suteikiame jums lengvai suprantamą informaciją.
Vinjetės
Vinjetė - tai mokestis, suteikiantis teisę naudotis greitkeliais ir keliais tam tikroje Europos šalyje. Vairuotojai ją gali įsigyti tradicinio lipduko pavidalu arba elektronine versija, priskirta transporto priemonės registracijos numeriui. Daugelyje Europos šalių naudojamos e. vinjetės, kurioms nereikia fizinio dokumento.
Priklausomai nuo šalies, vinjetes galima įsigyti internetu, SMS žinute arba stacionariose prekybos vietose. Elektroninė vinjetė (e. vinjetė) veikia visiškai elektroniniu būdu, nereikia fizinio dokumento ar lipduko. E. vinjetę galima įsigyti internetu, pavyzdžiui, per E100 klientų skydelį, SMS žinute arba oficialiose operatorių interneto svetainėse.
Minėtose šalyse už greitkelių mokesčius mokama vinjete, kurią įsigyjame priklausomai nuo savo poreikių, paprastai 7/10 dienų, mėnesiui arba visiems metams. Čekijoje už automobilius, sveriančius iki 3,5 tonos, ir motociklus privalomas mokėjimo būdas yra vinjetė, kurią galima įsigyti specialiose prekybos vietose arba internetu. Automobiliai ir motociklai vinjetę įsigyja nustatytam laikotarpiui.
Austrijoje yra daug tarpininkų, siūlančių vinjetes su antkainiais. Norėdami išvengti permokų, vinjetę įsigykite oficialioje svetainėje. Lengvajam automobiliui skirta 10 dienų vinjetė kainuoja 9,9 euro, o motociklui - 5,8 euro. Venkite pirkti vinjetes svetainėse, kurios taiko didesnius antkainius, pavyzdžiui, digitale-vignette-online.at. Čekijoje kelių vinjetes reikėtų įsigyti tik edalnice.cz adresu. Dešimties dienų vinjetė lengvajam automobiliui kainuoja apie 13 eurų. Venkite pirkti vinjetes Čekijos pašto skyriuose, degalinės „Euro Oil“ tinkle ir pasienio punktuose esančiuose kioskuose, taip pat tokiuose puslapiuose kaip digitale-vignette-online.cz. Vengrija taip pat turi oficialią svetainę, skirtą elektroninėms vinjetėms įsigyti - ematrica.nemzetiutdij.hu. Slovakijoje netrūksta kelių vinjetes brangiau pardavinėjančių tarpininkų, todėl keliaujant į šią šalį, kelių vinjetę pirkite tik eznamka.sk puslapyje. Slovakijoje 10 dienų kelių vinjetė lengvajam automobiliui kainuoja 12 eurų, o 30 dienų vinjetė - 17 eurų. Jei planuojate važiuoti į Slovėniją ar planuojate ją kirsti, kelių vinjetę galite įsigyti adresu: evinjeta.dars.si. Septynių dienų vinjetė lengvajam automobiliui kainuoja 16 eurų, mėnesio - 32 eurus. Venkite pirkti vinjetes svetainėse, kurios taiko didesnius antkainius, pavyzdžiui, vignetteslovenia.si.
Rinkliavos už nuvažiuotą atstumą
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, nėra vinječių, tačiau taikoma kelių rinkliava už konkrečius greitkelių ruožus. Mokamų autobanų tinklas Europoje yra didžiulis, o rinkliavos sistema skiriasi priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, Lenkijoje, be valstybinių greitkelių, kuriuos eksploatuoja Nacionalinių kelių ir greitkelių generalinė direkcija, sėkmingai veikia ir koncesijos ruožai - juos eksploatuoja privatūs operatoriai, taikantys kitokią rinkliavos sistemą.
Viešųjų greitkelių ruožuose rinkliavą galima sumokėti dviem būdais, pvz., degalinėje nusipirkus klasikinį bilietą, nurodžius kelionės datą ir laiką, maršrutą ir transporto priemonės tipą. Taip pat galima sumokėti rinkliavą internetu ir gauti elektroninį bilietą su tais pačiais duomenimis. Tačiau koncesijos zonose, ir ne tik Lenkijoje, esame pasmerkti rankinei kelių rinkliavos sistemai su barjerais. Esant uždarajai rinkliavos sistemai, vairuotojas bilietą gauna prie įvažiavimo vartų - rinkliava renkama tik prie vartų, užbaigiančių rinkliavos ruožą. Atviroje rinkliavos sistemoje, kuri veikia lygiagrečiai, rinkliava už tam tikrą greitkelio ruožą sumokama iš anksto prie pradinio užtvaro.
Sunkvežimiai, viršijantys 3,5 tonos, sunkvežimiai su priekabomis, puspriekabėmis, taip pat autobusai ir tolimojo susisiekimo autobusai, klasifikuojami kaip sunkiasvorės transporto priemonės (M2 ir M3). "Toll2GO" paslauga leidžia sunkvežimių vairuotojams greitai įsigyti bilietą konkrečiai maršruto atkarpai, mokant internetu arba specialiai tam skirtuose vartuose.
Lietuvoje šiuo metu kelių mokestis už važiavimą magistraliniais keliais renkamas naudojant vinjetes. Tuo metu Europoje dominuoja atstuminis kelių mokestis, kai mokama už nuvažiuotus kilometrus ir transporto priemonės specifikaciją. Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje mokamas vienodas kelių naudotojo mokesčio tarifas už važiavimą tranzitu ir už važiavimą mokamu keliu mažą atstumą. Kaip rodo „Via Lietuvos“ dar 2021 m. pateikti skaičiavimai, įvedus kelių apmokestinimą už nuvažiuotą atstumą, kasmet būtų surenkama papildomai apie 60 mln. eurų.
Danija ir Švedija jau paskelbė datas, kada įsives mokesčius už nuvažiuotą atstumą. Europoje beliko kelios šalys, kurios kalba apie tai, bet tokios sistemos dar neturi (Lietuva, Latvija, Rumunija, Liuksemburgas ir kt.).
Elektroninės kelių rinkliavos sistemos (EETS)
Europos Sąjunga neabejotinai atliko savo vaidmenį standartizuojant Europos greitkelių pasaulį ir ypač standartizuojant rinkliavų rinkimą. Tačiau šį kartą ES pareigūnai, remdamiesi Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyva, užuot įprastu būdu suvienodinę taisykles kiekvienoje valstybėje narėje, nusprendė sukurti Europos elektroninę kelių rinkliavos sistemą (EETS). Pagal šią sistemą visoje Bendrijoje būtų galima važiuoti naudojant vieną transporto priemonėje įmontuotą įrenginį, vadinamą OBU, kuris lengvai susisiektų su nacionalinėmis rinkliavų mokėjimo sistemomis, žinoma, priklausomai nuo vairuojamos transporto priemonės kategorijos.
Iš tiesų šis planas pasiteisino: Europos rinkoje atsirado komercinių tokių paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas tiek transporto priemonėms, sveriančioms daugiau kaip 3,5 tonos, tiek lengviesiems automobiliams ir motociklams. Sudarydami sutartį su pasirinktu operatoriumi, be kita ko, nurodome transporto priemonės kategoriją, registracijos numerį, išmetamųjų teršalų klasę ir daugelį kitų parametrų. Mes tiesiogiai sumokame operatoriui, tik įmonė praturtina konkrečios šalies finansų ministeriją, apmokėdama už mūsų kelionę.
Suprantama, kad didžiąją dalį EETS sistemų naudoja sunkvežimių ir autobusų vairuotojai, tačiau planuojant kelionę su kemperiu verta tokiu įrenginiu aprūpinti ir lengvąjį automobilį - šiuo atveju komplektas gali viršyti 3,5 tonos svorį, todėl mums atsiranda mokėjimo prievolė.
Europos vežėjai, taupydami savo laiką keliuose ir administravimo kaštus, į savo krovininius automobilius diegia DKV BOX EUROPE aparatą, leidžiantį automobilyje turėti tik vieną kelių mokesčių apskaitos įrenginį bei viena sąskaita sumokėti kelių mokesčius net 6 Europos šalyse. „Iki šiol krovininis automobilis turėjo vežiotis daugybę skirtingų aparatų, tinkančių apskaičiuoti kelių mokesčius skirtingose šalyse, arba net mokėti kelių mokestį sustojus prie mokamų kelių užkardų. Dabar pakanka įsidiegti vieną aparatą, kuris nuskaito reikiamą informaciją didelėje dalyje mokamų kelių ir vežėjai gauna tik vieną sąskaitą, kurioje įtraukti skirtingų šalių kelių mokesčiai. Anot jo, tvarkant kelių mokesčių apskaitą ir atliekant koordinavimą, dažnai susiduriama su dideliais iššūkiais. Transporto įmonei pakanka prisijungti prie vienos elektroninės paskyros DKV eReporting, kurioje galima stebėti savo automobilių parko duomenis.
Kelių mokesčių pokyčiai Europoje
Pastaraisiais metais kelių mokesčiai daugelyje Europos šalių keitėsi. Štai keletas svarbiausių pokyčių:
- Vokietija: Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. Vokietijoje padidėjo kelių mokesčiai, siekiantys net 86 % ligšiolinio tarifo, taikomo EURO VI sunkvežimiams. Rinkliavos dydis Vokietijoje skaičiuojamas ne tik pagal EURO klasifikaciją, bet ir pagal didžiausią leistiną transporto priemonės masę bei ašių skaičių. 2025 metais neplanuojama didinti kelių mokesčių.
- Austrija: Austrijoje nauji rinkliavos tarifai įvedami palaipsniui. Nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinimai taikomi daugiausiai teršalų išmetančioms (I klasės) transporto priemonėms ir siekia atitinkamai 3,87 ct/km daugiau. Kitas mokesčių padidinimas planuojamas tik 2025 m. Skaičiuojant rinkliavos tarifą, transporto priemonės turi būti priskirtos tarifų klasei, antraip jos automatiškai bus priskirtos aukščiausiam tarifui - t.y. I emisijos klasei.
- Vengrija: Vengrijoje kelių rinkliavų padidėjimas ypač pastebimas dėl pastaruoju metu išaugusios infliacijos. 2023 m. spalio 1 d. rinkliavos čia padidėjo 17 %, 2024 m. sausio 1 d. - dar 22 % greitkeliuose ir net 33 % valstybinės reikšmės keliuose. Nuo 2025 m. sausio 1 d. tarifai didės 3,4 %.
- Lietuva: Nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje bus taikoma nauja rinkliavų sistema sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, kurių bendroji masė ne mažesnė kaip 3,5 tonos. Mokamų kelių tinklas išsiplėtė 30% - atsirado greitkelių ruožų ir regioninių kelių. Už Euro 6 emisijos klasę atitinkančias transporto priemones vežėjai mokės 25 proc. kovo 1 dieną. Nuo 2024 m. kovo 1 d. įvesta dar viena dedamoji - CO2 emisijos mokestis. Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui - į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Iki liepos 1 d. komercinio transporto priemonių valdytojai mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km.
- Lenkija: Remiantis 2024 m. gruodžio 9 d. Lenkijos oficialiajame leidinyje „Monitor Polski“ paskelbtu infrastruktūros ministro pranešimu, kelių mokesčiai Lenkijoje nuo 2025 m. sausio 1 d. turėtų padidėti maždaug 3 %. 2024 m. lapkričio 1 d. į elektroninės rinkliavos žemėlapį buvo įtraukta beveik 1600 km mokamų kelių ruožų.
- Belgija (Valonijos regionas): SOFICO direktorių valdyba patvirtino Valonijos regione galiojančio sunkiasvorių krovininių transporto priemonių rinkliavos pagal ridą tarifo korekciją, kuri įsigalios 2025 m. sausio 1 d.
- Šveicarija: Remiantis Federalinės muitinės ir sienų apsaugos tarnybos (FOCBS) duomenimis, kelių rinkliavos Šveicarijoje nuo 2025 m. sausio 1 d. padidės maždaug 5 %. Taip pat panaikinta nuolaida transporto priemonėms su DPF.
Kelių mokesčiai kitose šalyse
- Kroatija: kelių mokesčiai mokami pravažiuojant vartelius (kaip Italijoje ar Prancūzijoje). Nėra vinjetės, mokate už realiai nuvažiuotą atstumą. Mokėjimas galimas kortele arba grynais.
- Juodkalnija: nėra vinjetės, bet gali būti atskiri mokesčiai už tunelius ar keltus. Mokama vietoje, grynais arba kortele.
- Serbija: kelių mokesčiai mokami vietoje, pravažiuojant punktus, mokama grynais arba kortele.
- Albanija: šalyje dauguma kelių yra nemokami. Vienintelis mokamas kelias - „A1 Kalimash-Rrëshen“ greitkelis (tunelis link Kosovo). Mokama vietoje, prie vartų, grynais arba kortele. Nėra vinječių ar išankstinės registracijos.
- Šiaurės Makedonija: kelių mokesčiai mokami vietoje pravažiuojant mokėjimo punktus (būdelėse). Galima atsiskaityti grynais arba kortele.
- Graikija: kelių mokesčiai taikomi daugelyje greitkelių, taip pat mokami pravažiuojant vartelius. Atsiskaitymas kortele arba grynais.
- Turkija: naudojama HGS sistema (kortelė ar lipdukas). Geriausia įsigyti degalinėje ar pašte (PTT).
Aplinkosaugos aspektai kelių mokesčiuose
Europos Sąjungos naujai įvestas įstatymas, nuo 2023 m. visi vilkikų savininkai, kurių transporto priemonės neišskiria daug CO2 dujų bei pernelyg neteršia aplinkos, galės mokėti ženkliai mažesnius kelių mokesčius. Tokios transporto priemonės sutaupys mažiausiai 50% kelių mokesčių, o įprastus degalus naudojantiems vilkikams kelių mokesčių kainos priklausys nuo to, kiek jie teršia orą.
Šiuo metu skaičiuojama, jog kasmetinės kelių mokesčių išlaidos, tenkančios tik vienam vilkikui, gali siekti 25 000€ arba ¼ visos kasmetinės sumos, skirtos vilkiko priežiūrai. Tad nuo 2023 m. balandžio mėnesio aplinką saugantys vilkikai už kelių mokesčius mokės perpus mažiau negu dabar ar net daugiau. Transporto priemonės, varomos elektra arba vandeniliu ir dėl to visiškai neteršiančios aplinkos, už kelių mokesčius galės išvis nemokėti iki 2025 m. Po 2025 m. tokioms transporto priemonėms bus taikomos nuolaidos, siekiančios 75%.
Nors šiuo metu tik keturios Europos Sąjungos narės yra įvedusios įstatymus, pagal kuriuos aplinką teršiančios transporto priemonės moka didesnius mokesčius, tai greitai keisis, nes šio įstatymo įvedimas taps privalomas visoms ES šalims. Svarbu nepamiršti, jog kai kuriose šalyse tokio pobūdžio įstatymai taikomi jau dabar: Iki 2025 m. Vokietijoje kelių mokesčiai nėra taikomi vilkikams, kurie absoliučiai neteršia aplinkos. Austrijoje aplinkos neteršiantiems vilkikams taikomos kelių mokesčių nuolaidos gali siekti 50% ar net 70%.
Švedija šiuos mokesčius taip pat įvedė š.m. Austrijoje, Čekijoje bei Vokietijoje transporto priemonės yra skirstomos į penkias klases pagal išmetamų CO2 dujų kiekį. Vokietijoje elektrinės arba vandeniliu varomos transporto priemonės priklauso penktajai klasei - šioms transporto priemonėms nereikia mokėti jokių papildomų mokesčių. Transporto priemonėms, kurios buvo užregistruotos prieš 2021 m. liepos mėn. ir išmeta daugiausiai CO2 dujų, taikomas papildomas mokestis, kurio vertė - 0.348 €/km. Vengrijoje vilkikams taikomas papildomas mokestis priklauso nuo EURO kategorijos bei sukeliamos taršos lygio. EURO 0 kategorijos transporto priemonėms taikomas papildomas 1.16 €/km vertės mokestis.
Vokietija, Vengrija, Austrija ir Čekija jau įvedė papildomus CO2 mokesčius sunkiasvorėms transporto priemonėms, tačiau daug kitų Europos šalių panašias reformas planuoja įvesti būsimais metais. Vokietijoje įvesti papildomi CO2 mokesčiai tarifų kainą EURO 6 kategorijos vilkikams padidino 0.158 €/km. Tokių pačių pokyčių 2024 m. sulaukta ir Vengrijoje. 2024 m. kovo mėn. Čekija taip pat įvedė papildomus mokesčius vilkikams, dėl kurių mokesčių tarifai EURO 6 kategorijos vilkikams padidėjo 0.026 €/km. Austrijoje šie pokyčiai kelių mokesčių tarifus padidino 0.033 €/km.
Naujų CO2 mokesčių reformos taip pat planuojamos ir kitose šalyse. Danijoje ši reforma įsigalioti turėtų 2025 m. sausio mėn. Kai kuriuose Prancūzijos keliuose (pvz.: A35 greitkelyje) ši reforma taip pat įsigalios 2025 m., o dar daugiau pasikeitimų atsiras 2032 m. Olandijoje bei Rumunijoje šie pokyčiai planuojami 2026 m.