Diskusijos tarp vairuotojų apie tai, kaip teisingai palikti automobilį sustojus, tęsiasi metų metus. Vieni pasikliauja tik rankiniu stabdžiu, kiti visada jungia pavarą, o treti renkasi abu variantus. Lygioje vietoje dauguma ekspertų sutinka, kad užtenka vien rankinio stabdžio. Pavara tokiu atveju nebūtina, jei stabdžių sistema yra techniškai tvarkinga.
Kai automobilis paliekamas įkalnėje, taisyklės pasikeičia. Jeigu automobilis stovi nosimi į viršų - rekomenduojama traukti rankinį stabdį ir įjungti pirmą pavarą. Jei nosis žiūri žemyn - tinkamiausias pasirinkimas yra atbulinė pavara. Automobiliams su automatine pavarų dėže galioja kiek kitokia logika. Ekspertai pataria pirmiausia užtraukti rankinį stabdį ir tik po to perjungti selektorių į „P“. Taip sumažinamas krūvis dėžės fiksavimo mechanizmui ir išvengiama bereikalingų pažeidimų.
Dažnai pamirštama detalė - ratų padėtis. Paliekant automobilį ant įkalnės ar nuokalnės, vairą rekomenduojama pasukti į šaligatvio pusę. Taip automobilis, net jei pajudėtų, atsiremtų į bortą ir neišriedėtų į važiuojamąją dalį. Universalios formulės nėra, tačiau galima laikytis aiškių principų: ant lygios dangos - rankinis stabdis, įkalnėje ar nuokalnėje - rankinis plius pavara ir pasukti ratai. Saugus parkavimas - tai ne tik patogumas, bet ir apsauga nuo galimų avarijų bei brangių nuostolių.
Automatinė pavarų dėžė - vis dažnesnis pasirinkimas perkant tiek naują, tiek naudotą automobilį. Tačiau, vargu, ar kiekvienas vairuojantis automobilį su automatine pavarų dėže užtikrintai žino, ko šiukštu negalima daryti tokiame ratuotyje.
Kaip teisingai naudoti automatinę pavarų dėžę?
Automatinė transmisija, populiariai dar vadinama „automatu“, yra sudėtingas mechaninis-hidraulinis-elektroninis mazgas, kurio konstrukcija gerokai skiriasi nuo mechaninės. „Automatas“ sukonstruotas perjunginėti pavaras taip, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis ir optimalus variklio galios perdavimas varantiesiems ratams. Anot specialisto, įsigijus automobilį su automatine pavarų dėže, prieš sėdant už vairo, reiktų pasidomėti kaip ji veikia. Paprasčiausia tai padaryti - perskaityti gamintojo vadovą.
Jūs niekada neturėtumėte pasirinkti „Neutralaus“ režimo, kai riedate nuo kalno. Kiekvieną kartą, kai norite pakeisti automatinės pavarų dėžės režimą iš važiavimo pirmyn į važiavimą atgal, įsitikinkite, kad visiškai sustojote. Dalis vairuotojų turi blogą įprotį iš pradžių sukelti apsukas ir tik tada perjungti pavarų dėžės svirtį į „Drive“ režimą. Kiekvieną kartą sustojus (pavyzdžiui, sankryžoje) visiškai nėra priežasties perjungti pavarų dėžę į „Neutralų“ režimą - tai nėra veiksminga nei ekonomiškumo, nei technikos tausojimo požiūriu. Jūs niekada neturėtumėte perjungti pavarų dėžės į „Parkavimo“ režimą, kol automobilis visiškai nesustojo. Kai kurie nauji automobiliai jums net neleis to padaryti judant.
Stovint automobiliui su įjungta važiavimo padėtimi D (drive) automatinė pavarų dėžė ir toliau lieka su įjungta 1 pavara. Automobilis stovi tik dėl hidraulinio transformatoriaus veikimo principo hidraulinės jungties. Hidraulinis transformatorius yra pilnai užpildytas hidraulinę alyva, dideliu slėgiu. Tarp turbinų nėra jokio mechaninio sujungimo, jos sukasi nepriklausomai, tačiau tarp jų yra labai mažas atstumas. Trumpam sustojus šis procesas nesustoja ir turbina (1) yra toliau sukama variklio, dirbančio laisvais sūkiais, o turbina (2) sustoja visiškai, nes mes laikome nuspaudę stabdį ir pavarų dėžės dalies turbina(2) fiziškai negali suktis. Esant tokiai situacijai tepalas kuris pilnai užpildęs visą hidro transformatorių po truputį pradeda kaisti. Jei trumpam sustoja perjungsime pavarų dėžę į N padėtį bus atjungta visiškai pavarų dėžė nuo variklio, bus visiškai išjungtos visos pavaros ir hidro transformatoriaus turbina (2) suksis laisviau, nes netures papilmos apkrovos, tai reiškia, kad bus šiek tiek lėčiau kaitinamas tepalas. Taip pat dar yra vienas labai svarbus dalykas, kurį turime paaiškinti. Tai, kad pavarų dėžei iš D į N persijungti reikalingas tam tikras laikas, kuris priklauso nuo dėžės susidėvėjimo lygio, jis kartais gali trukti net iki 2 - 3 s. Taigi stovint ir pastebėjus, kad jau galima važiuoti, vairuotojas greitai jungtų D padėtį. Po įjungimo į D padėtį praeina tam tikras laikas kol dėžė atlikinėja įjungimo procesą. Išvada: Perjunginėti automatinę dėžę iš D į N trumpai sustojus nerekomenduojama, nes kaip tik šio perjungimo momentu netinkamai sureguliuoti variklio sūkiai gali padaryti didelę žalą jūsų automobiliui.
Pavarų svirtį perjungti į padėtį D arba R galima tik sustojus, nuspaudus stabdžių pedalą ir atleidus akceleratoriaus pedalą.
Rankinio stabdžio naudojimas su automatine pavarų dėže
„Tarp vairuotojų sklando mitas, kad kai šalta esą geriau rankinio stabdžio nenaudoti, nes jis gali prišalti ir tuomet nepajudėsi iš vietos. Tačiau toks įsitikinimas teisingas tik vienu atveju - jei stabdžių sistema nėra tvarkinga. Kiekvienas vairuotojas turi savo vairavimo ir transporto priemonės statymo metodus, tačiau ne vienas vairuotojas rankinį stabdį naudoja rečiau nei reikėtų, pastebi eismo įvykių žalų specialistai. Draudimo bendrovių atstovai teigia, jog rankinio stabdžio nenaudojimas gali virsti ne tik lengvu nuriedėjimu, bet ir didesniu bei rimtesniu eismo įvykiu.
„Manymas, kad nenaudodami rankinio stabdžio jį tausojame - visiškas mitas. Jis yra visos stabdžių sistemos dalis, kurią ir reikia naudoti, o ne kažkaip specifiškai tausoti, todėl jį rekomenduočiau naudoti visada, kai išlipama iš automobilio. Vis dėlto, draudimo bendrovės pastebi, jog vis dažniau gyventojams yra svarbu apsaugoti ne tik savo turtą, bet ir kitų. Automobilių technine būkle yra pasirūpinama prieš juos eksploatuojant, o ir be draudimo vairuotojai važinėja vis rečiau. „Bendraudamas su klientais, vairuotojais, autoservisų darbuotojais matau vis gerėjančią tendenciją - įsisąmoninama, kad važiuodamas netvarkingu automobiliu gali ne tik savo automobilį sudaužyti ar svetimą turtą sugadinti, bet gali ir susižeisti ar sužeisti ką nors kitą. Dar kartą atkreipiame dėmesį į tai, jog rankinio stabdžio naudojimas gali ne tik išgelbėti nuo galimo eismo įvykio, bet ir apsaugoti nuo galimų finansinių nuostolių.
Park (P) - Parkavimo režimas, mechaniškai užrakinantis transmisiją ir taip apsaugantis automobilį nuo riedėjimo stovėjimo metu. Transmisija užrakina tik automobilio varomuosius ratus, todėl priekiniais ratais varomiems automobiliams yra rekomenduojama papildomai užtraukti rankinį stabdį (kuris dažniausiai blokuoja galinius automobilio ratus). Reverse (R) - Atbulinės eigos režimas, įjungiama automobilio atbulinė pavara. Norint įjungti šią pavarą yra būtina visiškai sustabdyti automobilį, pilnai nesustabdžius automobilio galima pažeisti transmisiją. Neutral (N) - Neutralus režimas, transmisija atjungiama nuo varomųjų ratų, taip leidžiant automobiliui laisvai judėti savo svoriu. Drive (D) - Važiavimo režimas, leidžiantis automobiliui variklio pagalba judėti pirmyn. Šis režimas automatiškai keičia pavaras.
Kai svirtis 1 yra ties padėtimi P, paleiskite variklį. „E-Tech“ visiškai hibridiniuose automobiliuose prietaisų skydelyje rodomas pranešimas READY. Norint pereiti iš padėties P, prieš paspaudžiant atblokavimo mygtuką 2 būtina nuspausti stabdžio pedalą. Laikydami koją ant stabdžio pedalo (įspėjamoji lemputė 3 ekrane užgęsta), perjunkite svirtį iš padėties P. Automobilio sustabdymas Automobiliui sustojus, laikydami koją ant stabdžių pedalo, perstumkite pavarų svirtį į padėtį P: pavarų dėžė yra neutralioje padėtyje, ir ratai mechaniškai užblokuojami. Įsitikinkite, ar įjungtas elektroninis stovėjimo stabdys.
Prieš gerą dešimtmetį automobilis su automatine transmisija buvo laikomas kone prabanga ir dėl patogaus valdymo priskiriamas moteriškai vairuotojų auditorijai. Dabar situacija visiškai pasikeitusi - automatinę transmisiją vertina tie vairuotojai, kurie taupo laiką automobilių spūstyse, nori turėti laisvas rankas ir vertina saugumą.
Dažnos klaidos ir mitai apie automatines pavarų dėžes
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių automatinės pavarų dėžės su didele rida sukasi, perjungia pavaras ir perkaista, yra nešvari arba oksiduota alyva. Laikydamiesi šių vairavimo taisyklių jūs ne tik apsaugosite savo pavarų dėžę. Tai taip pat apsaugos jūsų piniginę nuo nenumatytų remonto išlaidų (kartais net kelių tūkstančių eurų), kurių niekas niekada neįtraukia į biudžetą.
Mechanikas išskyrė tris teiginius. Perjungti pavaras „automatu“ yra visiškai normalu, kaip ir laikyti ranką ant automatinės pavarų dėžės svirties važiuojant. Tačiau jei kalbama apie „mechaniką“, geriau nelaikyti rankos ant mechaninės pavarų dėžės svirties - tai sukuria spaudimą perjungimo šakutėms ir sinchronizatoriams.
Pavarų perjungimas važiuojant: Jei automobilis dar rieda atgal, o vairuotojas staigiai perjungia atbulinę pavarą į pirmą, visą impulsą gali sugerti pavarų dėžės krumpliaračiai ar traukės. Taip pat sankaba patiria smūgį, kuriam jos nėra pritaikyta. Gamintojai specialiai rekomenduoja visiškai sustoti prieš keičiant važiavimo kryptį. Tačiau ne visi vairuotojai laikosi tokios rekomendacijos ir sugadina savo automobilius.
Važiavimas nuo nuokalnės „neutralia“ pavara: Vyresnio amžiaus automobilių vairuotojai tiki, kad važiavimas nuo kalno neutralia pavara taupo degalus. Iš tiesų šiuolaikiniai varikliai stabdant visiškai atjungia degalų tiekimą, o perjungimas į „neutralią“ padėtį tik apsunkina pavarų dėžės darbą. Po nusileidimo vairuotojas vėl įjungia pavarą, o pavarų dėžė turi akimirksniu sureaguoti į tokį nestandartinį veiksmą. Tai taip pat gali sukelti vidinį „smūgį“.
Staigus „šalto“ automobilio judesys: Kai transmisijos skystis yra šaltas, jis yra tirštas ir negali tinkamai sutepti ir apsaugoti nuo trinties vidinių detalių. Tokie gamintojai kaip „Toyota“ ir „Subaru“ pataria pirmąsias kelias minutes važiuoti ramiai, ypač žiemą. Jei vairuotojas spaudžia akceleratorių, kai alyva dar nėra įkaitusi, tai papildomai apkrauna sankabos movą ir vožtuvo korpusą.
Netaisyklingas vilkimas: Noras tempti krovinį gali neatitikti realių automobilio galimybių. Jei visureigis turi vilkimo įrenginį, tai nereiškia, kad jis gali vilkti bet ką. Perkrova sukelia transmisijos skysčio kaitimą. Dėl to alyva pasiekia maždaug 150 laipsnių temperatūrą ir pradeda irti. Vienas toks važiavimas gali sutrumpinti pavarų dėžės tarnavimo laiką keliais metais.
Pablogėjus orams ir vairavimo sąlygoms neretai auga ir eismo įvykių skaičius, o šventiniu laikotarpiu - eismo įvykių padidėja bent du kartus, lyginant su laisvadieniu. Remiantis BTA draudimo bendrovės duomenimis - eismo įvykių skaičius per Vėlines išauga net iki 50 proc. Draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, jog: „Dažniausiai per Vėlines eismo įvykiai nutinka parkuojantis arba išvažiuojant iš parkavimo vietos. Žmonės vis dar nori privažiuoti kuo arčiau kapinių, bando pergudrauti vieni kitus, parkuotis net ten, kur trukdo eismui, sukelia spūstis. Taip pat neretai mėgina transporto priemonę įsprausti net į mažiausius tarpelius. Kita problema - keliai ir sankryžos prie kapinių nėra pritaikyti dideliems automobilių srautams, todėl susidaro kamščiai. Taigi, didžioji dalis eismo įvykių yra susiję su transporto priemonės statymu - automobilis statomas kur papuola arba bandoma juos pastatyti į transporto priemonei per mažą vietą, neretai statoma ir tokiose vietose, kur trukdomas eismas.
„Tarp vairuotojų sklando mitas, kad kai šalta esą geriau rankinio stabdžio nenaudoti, nes jis gali prišalti ir tuomet nepajudėsi iš vietos. Tačiau toks įsitikinimas teisingas tik vienu atveju - jei stabdžių sistema nėra tvarkinga. Tad ir pradėti reiktų nuo patikrinimo ar jis veikia tinkamai, o jei ne - būtinai susitvarkyti ir neignoruoti problemos, kuri gali turėti skaudžių pasekmių“, - teigia draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis. Pasak jo, jei automobilio stabdžių sistema tvarkinga, rankinis stabdis turi būti naudojamas nuolat. Nenaudojamas jis kaip tik gali tapti papildomų gedimų priežastimi, nes nejudančias stabdžių sistemos dalis gali paveikti korozija, drėgmė ar dulkės, o ir jo remontas tada gali kainuoti kelis šimtus eurų. Bet tai - ne blogiausia, kas gali nutikti. Jei tokį tausotą ir nejudintą rankinį stabdį pabandysite įjungti kritiniu momentu, jis tiesiog nesuveiks taip, kaip tikimės, arba kaip tiks taps priežastimi, kodėl vieną rytą nepajudėsite iš vietos.
„Manymas, kad nenaudodami rankinį stabdį tausojame - visiškas mitas. Jis yra visos stabdžių sistemos dalis, kurią ir reikia naudoti, o ne kažkaip specifiškai tausoti, todėl jį rekomenduočiau naudoti visada, kai išlipama iš automobilio. Net ir tada, kai vieta, kurioje paliekamas automobilis, yra lygi, palikti automobilį su mechanine pavarų dėže tik su įjungta pavara nepakanka, būtina naudoti ir rankinį stabdį“, - sako specialistas. Draudimo bendrovės praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai lygioje vietoje paliktas automobilis vis tik ėmė ir nuriedėjo. „Vertinant įvykio aplinkybės buvo akivaizdu, kad vieta lygi, tačiau akivaizdu buvo ir tai, kad automobilis buvo nuriedėjęs. Pasak kliento, jį esą kažkas nustūmė, tačiau jei rankinis stabdis būtų buvęs užtrauktas, tokios situacijos tikrai buvo galima iš viso išvengti. Pagal privalomą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą toks įvykis draudžiamasis, nukentėjusiajam žala yra atlyginama, o su kaltininku aiškinamės, dėl kokių priežasčių tai nutiko“, - aiškina A. Žiukelis. Jo teigimu, vis daugiau vairuotojų atsakingai žiūri į techninę savo automobilių būklę ir juos tikrina profilaktiškai, o esant reikalui - remontuoja. „Bendraudamas su klientais, vairuotojais, autoservisų darbuotojais matau vis gerėjančią tendenciją - įsisąmoninama, kad važiuodamas netvarkingu automobiliu gali ne tik savo automobilį sudaužyti ar svetimą turtą sugadinti, bet gali ir susižeisti ar sužeisti ką nors kitą. Deja, vis dar yra tam tikra dalis vairuotojų, kurie automobilių būkle susirūpina tik po to, kai atlikus techninę apžiūrą paaiškėja, kad juo toliau važiuoti be papildomo remonto nepavyks“, - tendencijas apibendrina BTA specialistas.
Kai netrukus bus masiškai imtos keisti automobilių padangos, į plataus profilio servisus vykstantys vairuotojai turi progą vienu kartu nušauti du zuikius: ne tik pasikeisti padangas, bet ir prieš žiemą pasitikrinti, ar stabdžiai yra tvarkingi. „Kiekvienam automobilio vairuotojui rekomenduočiau bent 1-2 kartus per metus patikrinti automobilio pakabos ir stabdžių dalis - nereikia laukti kol pradės kas nors negero jaustis. Atėjo padangų keitimo sezonas, puiki proga profilaktiškai pasitikrinti ir, jei bus rasta gedimų, pats laikas iki rimtesnių šalčių juos sutvarkyti“, - rekomenduoja A. Žiukelis.
Ką daryti?🤷♂️ Smūgiuoja DSG automatinė pavarų dėžė 🚘🤔 | AUTOpatikros.lt || Važiuojam AUTO
Periodiškai tikrinkite tepalų kiekį bei kokybę. Transmisijos skysčio lygis - svarbus parametras, tepalų turi būtų pakankamai. Tačiau reikia mokėti skysčių lygį patikrinti. Labai svarbu prieš tikrinant užversti variklį ir sušildyti automobilį - pajunginėti pavaras, kad tepalas pasiskirstytų. Koks turi būti reikiamas tepalų lygis, parodyta automobilio instrukcijoje. Ištraukus matuoklę, pirmas jos ištraukimas yra nuvalomas - tepalo lygis vertinamas matuoklę ištraukus antrą kartą. Matuoklėje yra sužymėtos ribos - didžiausia bei mažiausia. „Inchcape Motors“ Serviso ir atsarginių detalių plėtros vadovas A. Kviliūnas pataria tepalus tikrinti bent kartą per mėnesį, o suplanavus ilgesnę kelionę, juos patikrinti - privaloma. Taip greičiau bus pastebėtas tepalų nutekėjimas. Esant per mažai tepalų, „automatas“ gali „sudegti“. Keičiant ar pildant tepalų, negalima pilti bet ko ir bet kiek, ką „patarė draugas“.
Anot A. Kviliūno, Lietuvoje vis dar gajūs prieš gerą dešimtmetį susiformavę mitai apie automatinės transmisijos eksploatavimą. Pirmas mitas - automobiliams su automatine transmisija reikia dažniau keisti stabdžių trinkeles. Šis mitas susiformavo dėl to, kad automobilių su šia transmisija stabdžiai yra jautresni - vos spustelėjus stabdžio pedalą automobilis sustoja. Važiuojant automobiliu su mechanine transmisija ir stabdant, reikia stipriau paspausti stabdžio pedalą. Žmonėms atrodo, kad, jei stabdžiai geriau stabdo, tuomet ir greičiau naudojasi. Antras mitas - „automato“ mažesnis pravažiavimo intervalas. Šį mitą A. Kviliūnas vadina visiškai nepagrįstu. Pagrindinis „automato“ naudojimo principas - pasikrovimas, ypatingai - žiemą. Šaltu metų laiku automatinė transmisija nejungia aukščiausio laipsnio, o žemesni laipsniai jungiami esant didesnėms variklio apsukoms. Automatinė transmisija delsia perjungti laipsnius, kol variklis neįšyla iki darbinės temperatūros. Trečias mitas - automobiliai su automatine transmisija naudoja daugiau degalų. A. Kviliūno teigimu, sunaudotų degalų kiekis tiesiogiai priklauso nuo „protingo“ važiavimo ir vairuotojo „kojos sunkumo“. Kai kurie automobiliai su automatine pavarų dėže yra net ekonomiškesni, nes adaptuojasi prie vairuotojo važiavimo stiliaus. „Jei teisingai eksploatuosite automobilį su automatine transmisija, bent kartą metuose patikrinsite servise, saugiai juo važiuosite ilgai - nepaisant ar automobilis naujas, ar ne.
