Automatinė pavarų dėžė, neabejotinai, palengvina vairavimą ir suteikia daugiau saugumo, nes vairuotojui nereikia galvoti apie pavarų keitimą, o jis gali visą dėmesį sutelkti į kelią.
Skirtingai nei mechaninė dėžė, automatinė transmisija turi sudėtingą hidraulinę sistemą, elektroninius valdymo modulius, sukimo momento keitiklį ir kelis sankabų paketus. Jei norite, kad „automatas“ tarnautų ilgiau, svarbiausia - nuosekli priežiūra ir ramus vairavimo stilius.
Dažniausiai pasitaikantys automobilių su automatine pavarų dėže tipai
Renkantis naudotą automobilį pravartu žinoti, kokio tipo transmisija sumontuota konkrečioje transporto priemonėje, nes pažiūrėjus į tai pro pirštus, vėliau gali tekti gerokai pakratyti piniginę.
Pusiau automatinė transmisija
Kurdami šio tipo pavarų dėžę inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją, taigi tai reiškia, kad tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Vairuotojas taip pat gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“. Automobilį su tokia transmisija vairuoti lengviau, tačiau ji turi rimtų trūkumų, nes keičiant pavaras automobilis trūkčioja ir dirba labai vangiai, o tai gali sukelti nepatogumų (ypač miesto gatvėse). Be to, jos remonto išlaidos paprastai yra didelės. Populiariausios pusiau automatinės transmisijos - „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“. Ši transmisijos kategorija dar neseniai buvo labai populiari, nors pastaruoju metu ją keičia naujesni sprendimai.
Transmisija su hidrotransformatoriumi (klasikinis automatas)
Transmisiją su hidrotransformatoriumi sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Tokia pavarų dėžė, be abejo, yra užpildyta alyva, kuri leidžia atskiriems jos elementams sklandžiai veikti. Kitos pavarų dėžės su hidrotransformatoriumi evoliucijos pakopos yra hidraulinė-elektrinė pavarų dėžė ir elektroniniu būdu valdoma pavarų dėžė. Šios konstrukcijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas, tiksliau tariant, dideli energijos nuostoliai, kurie pablogina našumą ir padidina degalų sąnaudas. Kita vertus, ši transmisija ypač patvari ir sklandžiai veikia, tad vairuotojui patogu ja naudotis.
Belaipsnė transmisija (CVT)
Veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tik automobilio pavarų dėžėje įtaisytos ne žvaigždutės, o kūgio formos skriemuliai. Skriemuliai sujungiami diržu arba grandine, o perjungiant pavaras ratai artėja arba tolsta vienas nuo kito. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, variklio apsukų skaičius per minutę tampa pastovus, o automobilis greitėja, kol pedalas atleidžiamas. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis netrūkčioja ir sklandžiai juda - šios savybės patiks nuosaikiam vairuotojui.
Dvigubos sankabos transmisija (DCT)
Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad šią transmisiją sudaro dvi sankabos - tai gali būti „sausosios“ sankabos (automobiliuose su silpnesniais varikliais) arba „šlapiosios“ (panardintos alyvoje) sankabos. Viena sankaba skiriama nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, o kita - lyginėms pavaroms. Be to, kiekvienoje sankaboje įtaisyta po du sankabos velenus ir du pagrindinius velenus, todėl pavarai pakeisti neprireikia net sekundės. Minėta konfigūracija lemia geresnes automobilio eksploatacines savybes ir mažesnes vidutines degalų sąnaudas. Deja, ji ne itin patvari, o pajudėdamas iš vietos automobilis linkęs trūkčioti.
Dažniausios automatinės pavarų dėžės priežiūros klaidos
Daugelis vairuotojų galvoja, kad „automatas“ nereikalauja ypatingos priežiūros, tačiau būtent kasdieniai įpročiai dažniausiai ir tampa didžiausia problema.
Pavojingi vairavimo įpročiai
- Viena žalingiausių klaidų - perjungti pavarą iš „D“ (važiavimo) į „R“ (atbulinę) arba atvirkščiai, kai automobilis dar rieda, net jei greitis tik 1-3 km/h. Automobilių technikas Tomas Kazlauskas pastebi: „Dauguma žmonių net nesupranta, kad riedėjimas perjungiant pavarą sukelia vidinius smūgius.“ Prieš perjungdami pavaras visada įsitikinkite, kad automobilis pilnai sustojo. Tokia praktika verčia pavarų dėžę suveikti kaip stabdį, todėl ji greičiau dėvisi ir gali būti sugadinta.
- Kai kurie vairuotojai mano, kad stovint prie šviesoforo geriau perjungti į „N“ (laisvą), nes taip „taupoma dėžė“ ar net kuro sąnaudos. Ekspertų rekomendacija paprasta: jei sustojimas trumpas - likite „D“ režime. Jeigu turite automobilį su automatine pavarų dėže, nepamirškite, kad vairuodami ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai apkrauti pavarų dėžę (ir dėl to gali anksčiau susidėvėti sankabos diskai), o tarp judančių elementų ilgainiui gali atsirasti tarpelių. Tokiu atveju variklis dirba mažomis apsukomis ir neužtikrina pakankamo transmisijos alyvos slėgio, o ji, savo ruožtu, negali tinkamai sutepti ir aušinti pavarų dėžės.
- Šaltuoju sezonu daugelis skuba ir stipriau paspaudžia akceleratorių iškart po užvedimo. Rezultatas - didesnė trintis ir papildomas dėvėjimasis.
- Automatinės pavarų dėžės jautriai reaguoja į perkrovas. Jei tempiate priekabą ar kitą automobilį, bet viršijate gamintojo numatytą apkrovą, dėžė gali perkaisti, o sankabos - pradėti slysti. Be to, tempimo taisyklės ir rekomendacijos skiriasi priklausomai nuo šalies ir automobilio konstrukcijos, todėl būtina remtis gamintojo instrukcija.
- Automobilių su „automatu“ vairuotojai dažnai klausia, ar tokį automobilį prireikus galima užvesti stumiant. Deja, bet kokie bandymai tai padaryti pažeis ar net visiškai sugadins pavarų dėžę.
Transmisijos skysčio svarba
Reguliari techninė priežiūra yra labai svarbi sklandžiam automatinės transmisijos veikimui. Laikui bėgant, transmisijos skystis gali degraduoti. Jame taip pat gali kauptis teršalai, mažindami skysčio ir visos pavarų dėžės efektyvumą. Reguliariai tikrindami ir keisdami transmisijos skystį, galite išvengti tokių problemų kaip perkaitimas ir pavarų „prašokimas“. Transmisijos skystis sutepa ir aušina vidinius pavarų dėžės komponentus. Eksploatuojant automobilį su nepakankamu skysčio kiekiu, kyla rizika, kad pavarų dėžė perkais, padidės trintis ir viskas anksčiau laiko suges.
Netinkamo skysčio naudojimo rizika
Ne visi transmisijos skysčiai yra vienodi. Naudojant netinkamo tipo skysčius gali nukentėti pavarų dėžės komponentai.
Alyvos keitimo mitai
Vienas pavojingiausių mitų - kad automatinės dėžės alyva yra „visam laikui“. Lietuvoje alyvos senėjimą paspartina šaltos žiemos (iki -20 °C), dažnas važiavimas trumpais atstumais ir spūstys. Autoserviso konsultantas Andrius Petrauskas teigia: „Uždelstas alyvos keitimas dažnai baigiasi brangiu vožtuvų bloko arba visos dėžės remontu.“ Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Tai reiškia, kad sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau. Kartu reikėtų pakeisti ir filtrą, nors tai padaryti kartais gali būti nelengva, nes senesniuose automobilių modeliuose jis paprastai montuojamas giliai pavarų dėžėje. Kai kuriems automobiliams su dvigubos sankabos transmisija gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų. Visgi siūlome sumažinti šį intervalą per pusę ir į priežiūros dirbtuves užsukti kas 60 tūkst. kilometrų. Aplaidžiam naudojimui atspariausia pusiau automatinė pavarų dėžė, tačiau jei turite tokį automobilį, nepamiršite keisti alyvos sankabos valdymo hidraulinėje sistemoje. Belaipsnė transmisija ypač jautri alyvos kiekiui ir kokybei, todėl geriau ją keisti anksčiau negu po 60 tūkst.
Kada reikalingas automatinės pavarų dėžės remontas?
Neįprasti garsai, vėluojantis pavarų perjungimas arba neįsijungiančios pavaros yra galimų transmisijos problemų indikatoriai. Šių ženklų ignoravimas gali paaštrinti problemas. Dėl ignoravimo gali atsirasti rimtesnių pažeidimų ir padidėti galutinio remonto išlaidos. Automatinės pavarų dėžės gedimai Lietuvoje dažnai kainuoja brangiai - priklausomai nuo modelio, remontas gali atsiekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
Dažniausi gedimų požymiai
- Pasigirsta automatinei pavarų dėžei nebūdingi garsai.
- Jaučiamos nesuprantamos vibracijos greičių dėžės veikimo metu arba keičiant automatinės pavarų dėžės režimus.
- Greičių dėžė pradeda kaisti.
- Pastebima trūkinėjimų perjungiant pavaras.
- Pastebima užlaikymų perjungiant pavaras.
Kuo anksčiau atvyksite į servisą, tuo didesnė tikimybė, kad remontas bus paprastesnis. Dažnai užtenka skysčio keitimo, filtrų ar valdymo bloko remonto, tačiau, jei važinėjama su gedimu, dėžės viduje gali būti pažeisti diskiniai sankabų komplektai ar guoliai - tuomet kaina išauga kelis kartus. Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip.
Perkaitimo pasekmės
Perkaitus transmisijos alyvai ar pačiai transmisijai, automobilyje su klasikine automatine pavarų dėže galima sugadinti tarpiklius ir frikcines plokšteles, taip pat - hidrokinetinę sankabą. Pusiau automatinėse pavarų dėžėse dažniausiai sugenda įranga, nes pavarų perjungimą valdo hidraulinės ir elektrinės pavaros. Belaipsnės pavarų dėžės nėra labai patvarios, be to, dažnai „iš rikiuotės išeina“ jų valdymo blokas, sankabos sistema, įsitempia arba nutrūksta grandinė arba sustreikuoja alyvos siurblys.
Populiarios automatinės pavarų dėžės: Tiptronic, Multitronic, S-tronic
Šiais laikais automatinės pavarų dėžės montuojamos daugumoje automobilių modelių, pamažu keičiant mechanines pavarų dėžes. Tačiau prieš 20-30 metų automatinės pavarų dėžės buvo retenybė. Jos buvo brangios, nepatikimos ir lėtos. Buvo priekaištaujama, kad jos visiškai atima automobilio kontrolę. Revoliuciją automatinių pavarų dėžių rinkoje sukėlė „Tiptronic“ transmisijos išradimas, suteikęs galimybę pavaras keisti rankiniu būdu.
„Tiptronic“ transmisija
„Tiptronic“ automatinę pavarų dėžę sukūrė ir 1990 m. pirmą kartą užregistravo „Porsche“. Ši technologija vėliau buvo montuojama „Volkswagen Group“, kuriai „Porsche“ priklauso nuo 2012 m., gaminamiems automobiliams. Palaipsniui ir kiti gamintojai pradėjo kurti savo automatinių pavarų dėžių versijas su galimybe pavaras keisti rankiniu būdu. „Tiptronic“ transmisijos sistema buvo sukurta taip, kad kuo labiau primintų sportinio automobilio vairavimą naudojant klasikinę automatinę pavarų dėžę. Jos veikimo principas labai primena sekvencinę pavarų dėžę, t. y. leidžia valdyti pavaras, kuriomis juda automobilis. Svarbi „Tiptronic“ transmisijos savybė - pavaras reikia keisti nuosekliai. Tai reiškia, kad sumažinimas turi vykti nuo penktos iki ketvirtos, o po to - iki trečios pavaros. „Tiptronic“ pavarų dėžėje yra tam tikras pavarų skaičius, apibrėžtas jos valdymo bloke. Dažniausiai jų yra šešios, tačiau gali būti nuo penkių iki aštuonių pavarų. Tai - fizinių pavarų atitikmenys. Toks sprendimas vairuotojui vis dar reiškia daug apribojimų, tačiau taip pat apsaugo nuo atsitiktinio sugadinimo. Pavyzdžiui, neįmanoma perjungti žemyn, jei įjungus žemesnę pavarą tachometro rodyklė atsidurs raudoname lauke. Vis dėlto vairuotojas, nepaisant sistemos savybių, vis dar turi daug galimybių ir, jei reikia, gali valdyti transporto priemonę pagal savo pageidavimus. Kita vertus, transporto priemonės kompiuteris gali reaguoti, jei aptinka pavojingas situacijas (pvz., kritinį greitį arba ilgalaikį vairuotojo neveikimą). Esant tokiai situacijai, jis perjungs transmisiją į automatinį režimą ir sureguliuos atitinkamą pavaros santykį. Šiandien visa „Volkswagen Group“ siejama būtent su „Tiptronic“ transmisija. Ši transmisija nuolat tobulinama ir montuojama didesniuose ir sunkesniuose sedanų, limuzinų ir SUV modeliuose. Ją galima rasti šių markių automobiliuose: „Audi“, „Volkswagen“, „Škoda“, „Seat“, „Mazda“, „Ford“ ir jau minėtame „Porsche“. Ši transmisija labai gerai veikia didesnėse transporto priemonėse ir skatina tiek dinamišką važiavimą greitkeliais, tiek riedėjimą po miestą. Didžiausias „Tiptronic“ transmisijos privalumas yra jos darbo dinamika. Ji veikia sklandžiai, tačiau pavarų perjungimas pastebimas. Tai suteikia sportišką charakterį bet kuriam automobiliui, turinčiam šią sistemą, ypač esant didesniems apsisukimams. Tokia pavarų dėžė yra gerai pažįstama mechanikams, o tai reiškia mažesnes aptarnavimo ir galimo remonto išlaidas. Akivaizdus pranašumas yra galimybė nuosekliai keisti pavaras. Tačiau, nepaisant to, „Tiptronic“ transmisiją vertina tiek mechanikai, tiek vairuotojai. Kaip dažnai būna automobilių pasaulyje, daug kas priklauso nuo to, kaip konkrečią pavarų dėžę prižiūrėjo ankstesni savininkai. Deja, pati „Tiptronic“ transmisija yra gana brangi. Automobilis su šia sistema brangesnis nei automobiliai su konkuruojančiais sprendimais, tačiau, jei jau turite tokį automobilį, parduodami galite drąsiai pakelti kainą.
„Multitronic“ vs „Tiptronic“
Palyginti su konkurentu, „Multitronic“ pavaras perjungia daug sklandžiau, net nepajausite momento, kai tai įvyks. Taip yra dėl to, kad tai yra planetinė perdava, dar žinoma kaip CVT pavarų dėžė. Ši konstrukcija susideda iš dviejų kūginių ratų, sujungtų viena grandine. Tokia pavara išlieka įtempta per visą jos veikimo laiką ir susideda iš 1024 narelių; daugiausia naudojama automobiliuose iš D ir E segmentų.Didžiausi „Multitronic“ privalumai - sklandus veikimas ir didelis, beveik 90 % efektyvumas. Svarbus trūkumas - konstrukcija negali susidoroti su dideliu sukimo momentu. Ji gali perduoti ne daugiau kaip 300 Nm ir varyti tik vieną ašį. „Tiptronic“ gali lengvai dirbti su 4 varančiųjų ratų pavara ir perduoti žymiai didesnes apkrovas. Be to, pagreičio metu planetinė pavarų dėžė išlaiko pastovias variklio apsukas, o tai lemia aukštą triukšmo lygį. Jei svarstote, ką pasirinkti - „Multitronic“ ar „Tiptronic“ - atkreipkite dėmesį į abiejų mechanizmų gedimų skaičių. Pirmoji neabejotinai laikoma labiau linkusia avaringumui. Dažniausiai grandinė, jungianti du kūginius ratus, išsitempia arba būna pažeidžiamas elektroninis valdymo blokas. Be to, „Multitronic“ žymiai mažiau atspari aptarnavimo aplaidumui ir alyvos keitimui. Daug saugesnis ir dinamiškesnis variantas - „Tiptronic“. Ji yra patvaresnė, pigesnė eksploatuojant, mažiau sudėtinga konstrukcija pigiau remontuojama, be to, užtikrina geresnius vairavimo įspūdžius, nors visa tai tik šiek tiek padidėjusių degalų sąnaudų sąskaita, lyginant su „Multitronic“.
„S-tronic“ vs „Tiptronic“
„S-tronic“ transmisija buvo pristatyta 2008 m., tad tai - daug modernesnis sprendimas nei vienos sankabos transmisija. Ji montuojama daugiausia dinamiškesniuose bei efektyviais ir ekonomiškais laikomuose automobiliuose. Pagrindinis šios pavarų dėžės konstrukcijos tikslas - suderinti labai greitą reakcijos laiką su galimybe pasirinkti D režimą ir mėgautis tuo, kad kompiuteris padarys viską už Jus.„S-tronic“, kitaip žinoma kaip DCT transmisija, pagrįsta ne vienos, bet dviejų sankabų sistema. Viena jų valdo nelygines pavaras, kita - lygines. Tai reiškia, kad įjungus automobilį į D režimą, automobilis veikia pirma pavara, tačiau antra pavara jau yra iš anksto pasirinkta antroje sankaboje. Tai sumažina laiką, reikalingą pavaroms pakeisti, iki minimumo. Be to, ši transmisija leidžia rankiniu būdu perjungti pavaras, yra sportinis režimas.Kai galvojate, kurį pasirinkti - „S-tronic“ ar „Tiptronic“, atminkite, kad abi transmisijos labai geros, tačiau pirmoji geriau veikia mieste, dinamiškiau keičiasi ir gerai tinka lengvesnėms transporto priemonėms. Ji taip pat gali perduoti aukštą sukimo momentą, tačiau šiuo atžvilgiu „Tiptronic“ vis tiek turi geresnius parametrus. Abi transmisijos gali turėti iki aštuonių pavarų. Jei Jūsų pasirinktas modelis turi septynių pavarų „S-tronic“ transmisiją, saugokitės nuo 2009 iki 2014 m. pagamintų automobilių: juose dažnai genda elektromechanika.
„Pavarų perjungimo laidais“ technologija
Aptariant automatines transmisijas, pravartu paminėti ir „pavarų perjungimo laidais“ technologiją, apie kurią daug nekalbama, tačiau ji vis labiau populiarėja. Tikėtina, kad po kurio laiko ši technologija gali tapti svarbiu elementu naujos kartos automobiliuose su autonominėmis sistemomis ar net visiškai autonominiuose automobiliuose, nes tokios transporto priemonės pačios pasirenka važiavimo kryptį ir greitį, o jums pakanka tik nurodyti kelionės tikslą. Norimas režimas (D, N arba R) įjungiamas svirtele arba mygtuku, kurie įtaisyti vairo kolonėlėje arba šalia centrinio skydelio. Po to signalas belaidžiu būdu siunčiamas į pavarų dėžės imtuvą, kuris įjungia arba išjungia atitinkamą pavarą. Be kita ko, ši naujoviška technologija leidžia efektyviau suprojektuoti automobilio saloną ir sumažina jo masę, nes galima atsisakyti daugybės mechaninių elementų, kurie paprastai įtaisomi po centriniu tuneliu arba prietaisų skydeliu. „Pavarų perjungimo laidais“ sistemą galima derinti su belaipsne transmisija, dvigubos sankabos transmisija arba pusiau automatine transmisija.
Kaip veikia automatinė transmisija (RWD)
Automobilių su automatine pavarų dėže remontas
Po kruopštaus ir nuoseklaus automatinės pavarų dėžės patikrinimo, jeigu gedimo problemos nepavyksta pašalinti tepalų keitimu, dažniausiai reikalingas automatinių dėžių remontas. Greičių dėžės remontui atlikti reikalingi ne tik specialūs instrumentai - svarbu, kad remontą atliktų kompetentingi specialistai. Kokybiškas automatinių dėžių remontas Vilniuje "įkandamas" ne kiekvienam autoservisui. Mūsų autoservisas užtikrina, kad automatinių dėžių remontą atliekame itin profesionaliai ir kokybiškai.
Remonto etapai ir kainos
Automatinių pavarų dėžių remontas reikalingas tada, kai transmisija pradeda veikti netolygiai, pasireiškia smūgiai, uždelsimai jungiant pavaras arba automobilis praranda trauką. Dažniausiai tai pirmieji signalai, kad pavarų dėžės sistema reikalauja patikros. Dažniausiai pavarų dėžės remontas atliekamas šiems automobilių modeliams: VW Passat, Audi A4/A6, BMW 3/5 serijos, Volvo XC60/S60/V70, Toyota Avensis/RAV4/Corolla Verso, Mercedes-Benz E/C klasės, Opel Astra/Vectra/Insignia, Škoda Octavia/Superb/Fabia, Peugeot 308/508/3008, Renault Laguna/Megane/Espace, Honda Accord/CR-V, Mazda 6/CX-5/3, Nissan X-Trail/Qashqai, Mitsubishi Outlander/ASX/Lancer, Ford Focus/Mondeo/Kuga/S-Max. Automatinių pavarų dėžių remonto kaina priklauso nuo gedimo sudėtingumo, dėžės tipo ir automobilio modelio. Preliminari kainų lentelė:
| Paslauga / Aprašymas | Kaina nuo |
|---|---|
| Kompiuterinė pavarų dėžės patikra | 30 € |
| Tepalo ir filtro keitimas | 80 € |
| Mechatronikos remontas / restauracija | 250 € |
| Vožtuvų bloko remontas | 300 € |
| Sankabos komplekto keitimas (DSG, Powershift) | 400 € |
| Pilnas automatinės pavarų dėžės remontas | 600 € |
| Pavarų dėžės keitimas (naudota ar restauruota dėže) | 1000 € |
Visos kainos yra tik orientacinės ir gali skirtis. Geriausia paskambinti ir užsiregistruoti į servisą tiksliam įvertinimui.
Kodėl rinktis profesionalų servisą?
Ilgamečiai patirtis ir specializacija. Automatinių pavarų dėžių remontas reikalauja ne tik patirties, bet ir modernios diagnostinės įrangos. Mūsų autoservisas jungia šiuos principus - patikimą meistrų kompetenciją ir pažangius technologinius sprendimus, kad kiekvienas klientas išvažiuotų užtikrintas dėl savo automobilio būklės. Naudojama moderni įranga, leidžia tiksliai nustatyti gedimus dar prieš ardant dėžę. Serviso meistrai specializuojasi automatinių pavarų dėžių remonte, todėl puikiai išmano tiek hidraulines (Aisin, ZF, Tiptronic), tiek elektronines (DSG, CVT, Powershift) sistemas. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai - nuo paprasto tepalo keitimo iki sudėtingos mechatronikos restauracijos. Dirbame tik su patikimais tiekėjais ir visoms atliktoms paslaugoms suteikiame garantiją.
tags: #at #apsimoka #cipuoti #automobili #su #automatine