Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria Lietuvos darbo rinka, yra atlyginimų mokėjimas „vokeliuose“. Ši nelegali praktika ne tik kenkia darbuotojams, bet ir valstybei, mažindama pajamas į biudžetą ir iškraipydama konkurenciją tarp verslų. Straipsnyje aptariamos šios problemos mastas, pasekmės, teisinė atsakomybė ir galimi sprendimai.
Kas yra atlyginimas „vokelyje“?
Atlyginimas „vokelyje“ reiškia dalies darbuotojo darbo užmokesčio mokėjimą grynaisiais, neapskaitytuose dokumentuose. Tai dažnai vyksta kartu su oficialiai deklaruojamu minimaliu atlyginimu, o likusi suma sumokama neoficialiai. Tokia praktika siekiama išvengti mokesčių, socialinio draudimo įmokų ir kitų privalomų mokėjimų.
Neretai įmonės fiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis apie darbuotojų dirbtą laiką ir jiems priskaičiuotą didesnį darbo užmokestį, nors darbuotojai šių funkcijų įmonėje faktiškai neatliko. Dėl to nebuvo sumokėta gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo bei kitų susijusių įmokų.
Apskaitoje taip pat neįregistruojama dalis pajamų, kurios vėliau panaudojamos neoficialiam darbo užmokesčiui sumokėti. Dažnai pasitaiko, kad klastojant dokumentus, žymiai sumažinama sandorių su kitomis įmonėmis vertė, į apskaitą įtraukiama gerokai mažiau pinigų, nei turėtų būti iš tikrųjų.
Viena dažniausių tyrimuose nustatytų situacijų - darbo sutartyse nurodytas minimalus darbo užmokestis pervedamas į banko sąskaitą, o likusi dalis paduodama grynaisiais pinigais.
Pasekmės darbuotojams
Dirbantys nelegaliai arba gaunantys dalį atlyginimo „vokelyje“ kenkia patys sau ir rizikuoja savo ateitimi. Jiems negresia jokios oficialios socialinės garantijos:
- Pensija: Rizikuojama nesukaupti būtinojo stažo pensijai gauti arba gali gauti ją žymiai mažesnę.
- Socialinės išmokos: Mažėja darbuotojo socialinės ir nedarbo socialinio draudimo išmokos bei kompensacijos, pvz., vaiko priežiūros atostogų, nėštumo ar gimdymo, tėvystės atostogų metu ir pan.
- Ligos ar nelaimingi atsitikimai: Darbuotojas negauna išmokų ligos atveju arba įvykus nelaimingam atsitikimui (arba išmoka gali būti labai maža).
- Paskolos ir lizingas: Dirbant nelegaliai, darbuotojai negali arba jiems tampa labai sudėtinga gauti paskolą ar pasinaudoti lizingo paslaugomis.
Be to, darbdavys gali lengvai manipuliuoti tokiais darbo santykiais, kurių neapibrėžia raštiška darbo sutartis. Jis gali be jokio perspėjimo sumažinti darbo užmokestį ar apskritai apgauti darbuotoją nesumokant žodžiu sutarto atlyginimo, nes tokių darbuotojų neapgina įstatymai. Darbdavys gali atleisti darbuotoją bet kada, be jokio įspėjimo ar svarbios priežasties, neišmokėdamas jam išeitinės išmokos.
Teisinė atsakomybė ir baudos
Baudžiamoji atsakomybė numatyta, jei vokelyje mokamas atlyginimas viršys 10 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA). Tokiu atveju darbdaviui grės iki dvejų metų laisvės atėmimo. Tiesa, numatyta ir lengvesnių bausmių - priverstiniai darbai ar laikinai iki trejų metų sustabdyta įmonės veikla.
Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą teismas gali skirti griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą iki ketverių metų.
Nuo 2024 m. liepos mėn. baudos už nelegaliai įdarbintą asmenį padidėjo kelis kartus. Jeigu iki tol baudos siekė 868-5 000 eurų, tai dabar darbdaviai turi mokėti nuo 2 772 (3 MMA) iki 11 088 (12 MMA) eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Už pakartotinį pažeidimą - nuo 5 544 (6 MMA) iki 22 176 (24 MMA) eurų.
Be to, baudos dydis priklausys nuo to, ar darbdavys sutiks legaliai įdarbinti ir sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui 3 MMA (2 772 eurus). Jeigu ši pareiga bus įvykdyta, jam bus skiriama 2 772 eurų (3 MMA) dydžių bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie darbuotojų pajamas ir įmokas, pasinaudojant įstatymo numatyta išimtimi, išvengiant papildomų įmokų mokėjimo nuo minimalios mėnesinės algos ir apskaičiuoto darbo užmokesčio skirtumo.
Pagal pajamas ir įmokas neapskaitydavo ir kitos įmonės. Tokiu būdu galimai buvo išvengta didelių sumų mokesčių.
Kaip pranešti apie pažeidimus?
Jei turite informacijos apie mokestinius pažeidimus, tokius kaip neregistruota veikla, pajamų neapskaitymas, darbo užmokesčio mokėjimas „vokeliuose“ ir kt., galite pranešti anonimiškai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ragina piliečius būti pilietiškais ir pranešti apie jiems žinomus mokestinius pažeidimus.
Pranešti apie pažeidimus galima:
- VMI pasitikėjimo telefonu +370 5 260 5060.
- Užpildant e. anketą VMI svetainėje.
- Atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.
- Pateikiant informaciją per Mano VMI (pasirinkus Paslaugos > Paklausimai).
VMI Kontrolės departamento vadovė Kristina Jakštienė vardijo, kad 2024 m. VMI gavo 2059 pranešimus dėl galimai nedeklaruojamų pajamų ir mokamų „vokelių“. Tokių pranešimų dėka per pastaruosius 18 metų verslininkai turėjo sumokėti apie 44,2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.
Darbo kodekso pataisos ir ateities perspektyvos
Tikimasi, kad ateityje atlyginimų „vokeliuose“ mastą turėtų sumažinti Darbo kodekso (DK) pataisos, numatančios, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. atlyginimas bus mokamas tik banko pavedimu.
Tačiau kai kurie ekspertai pabrėžia, kad tai gali stipriai pabranginti grynųjų pinigų poreikį ir paveikti smulkųjį verslą, ypač mažas įmones, kuriose egzistuoja aukštas pasitikėjimo lygis tarp darbuotojų ir darbdavių.
Ar žinai, kad gali susigrąžinti dalį mokesčių? Pasidomėk. Turi klausimų – kreipkis į VMI. 11 serija.
Nors darbdaviai ir dabar gali būti teisiami už vengimą mokėti mokesčius, pasak teisininkų, „vokeliai“ buvo populiarūs, nes šį nusižengimą buvo lengviau įrodyti. Naujosios pataisos ir didesnės baudos turėtų paskatinti verslą dirbti skaidriau.
tags: #atlyginimai #vokeliuose #baudos