Vairavimo egzaminas, kai tenka išvažiuoti į judrias miesto gatves, o greta sėdi kiekvieną veiksmą akylai stebintis VĮ „Regitros“ egzaminuotojas, kelia daug streso.
Dar daugiau streso gali sukelti egzaminuotojo paliepimas sustoti, apsisukti ar kitaip manevruoti tokiose vietose, kur tą daryti draudžiama.
Tokie klausimai sukelia dideles diskusijas.
Vieni teigia, kad egzaminuotojas išties gali paprašyti sustoti tokioje vietoje, kur tai daryti draudžiama ir, esą, tuomet stebėtų, kaip elgiasi būsimas vairuotojas.
B kategorijos praktikos egzaminas vyksta realaus eismo sąlygomis.
Egzaminuotojas egzamino metu klaidinti ar duoti nurodymus, prieštaraujančius KET ir saugiam eismui, negali.
Tikslūs reikalavimai, kaip turi būti organizuojami vairavimo egzaminai, koks yra jų turinys ir apimtis, numatyti Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos apraše.
Asmeninės patirtys ir iššūkiai
Kaunietis Mantas paminėjo, kad vairavimo egzaminą laikė Marijampolės „Regitroje“.
Mantas pasirinko Marijampolę, kadangi Kaune nebuvo vietų, be to, anksčiau šiame mieste laikė motociklų kategorijos egzaminą.
Jaunuolis pasakojo, kad egzaminuotojas iš pat pradžių buvo priekabus.
„Pirmiausia egzaminuotojo pasiteiravau, koks yra automobilis: benzininis ar dyzelinis, tačiau jis man grubiai atsakė, kad jei nepatinka - nelaikyk egzamino“.
Mantas atskleidė, kad iki automobilio parkavimo užduoties nebuvo padaręs jokių klaidų.
„Kai pastačiau automobilį, egzaminuotojas pasakė, jog jį pastačiau blogai, nes, anot jo, transporto priemonė trukdo eismui ir išsikiša iš stovėjimo vietos“, - apgailestavo kaunietis.
Naujienų portalui lrytas.lt pasiteiravus, ar egzaminuotojas ką nors matavo, teigė, jog viską „iš akies“ nustatė: „Anot jo, automobilio priekis išsikišo iš stovėjimo vietos vienu dviem centimetrais“.
Mantas pasiūlė atnešti lygų daiktą ir pasižiūrėti, ar iš tiesų taip yra, tačiau šis nesutiko.
Tada jaunuolis pareikalavo nutraukti egzaminą ir pasakė, jog šį egzaminą apskųs, nes egzaminuotojas primygtinai tvirtino, kad dėl šios klaidos neišlaikė egzamino.
Redakcijai Manto atsiųstoje praktikos egzamino ataskaitoje parašyta, jog kritine vaikino klaida laikomas netaisyklingas automobilio parkavimas: „Pabaigus specialųjį transporto priemonės pastatymo į laikino stovėjimo vietą manevrą, transporto priemonė stovi ant (už) stovėjimo vietą žyminčių linijų, jei stovėjimo vieta paženklinta“.
Šiuo nutikimu Mantas pasidalino ir vienoje feisbuko grupėje.
Šis įrašas sulaukė ne tik tūkstančio reakcijų, bet ir žmonių pasipiktinimo bangos.
Vienas jaunuolis įžvelgė, jog šioje vietoje mato egzaminuotojo klaidą: „Ar instruktorius nežino, kad pagal Kelių eismo taisykles išlipus iš automobilio būtina uždaryti dureles, jog kiti vairuotojai galėtų pasistatyti automobilį?“.
Kiti tvirtino, kad net instruktoriai nesugebėtų taip lygiai pasistatyti transporto priemonės ir patvirtino, jog ir jiems teko susidurti su panašiais egzaminuotojų sprendimais.
Vienas komentatorius net išdrįso parašyti „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojui Sauliui Šuminui, kuris jam atsakė, jog šia situacija netiki: „Nė vienas egzaminuotojas tokio sprendimo neturėtų priimti“.
Mantas naujienų portalui lrytas.lt papasakojo, kad kai paskambino „Regitros“ padaliniui, jog nori užpildyti apeliaciją, jo paprašė, kad jis iš Kauno atvyktų į Marijampolę.
Bet atvykus jam pasakė, jog atvažiavo veltui.
Kai naujienų portalas šios situacijos nuotrauką parodė vairavimo mokytojai Olgai Židovlenkovai, ji nustatė, jog automobilis stovi taisyklingai: „Čia galėjo būti nebent nekritinė klaida, nes nuo betoninio bortelio buvo daugiau nei 40 cm“.
Vairavimo mokytoja minėjo, jog apie šį įvykį teko diskutuoti su instruktoriais: „Vieni sakė, jog šį parkavimą įskaitytų ir nieko neparašytų“.
O pati mokytoja mano, kad yra reiklesnė, todėl būtų pasakiusi, kad čia nekritinė klaida.
Egzamino vertinimo kriterijai ir apeliacijų tvarka
Laikinai einanti „Regitros“ komunikacijos skyriaus vadovės pareigas Emilija Bardauskienė minėjo, jog dalyvavimas viešajame eisme yra didelė atsakomybė, todėl vienas iš svarbiausių įmonės tikslų yra užtikrinti, kad į jį patektų tik tinkamai pasirengę vairuotojai.
„Egzaminas vertinamas kompleksiškai, kitaip tariant, egzaminuotojas vertina, kaip būsimas vairuotojas ne tik geba mechaniškai valdyti automobilį, bet ir kokia yra jo vairavimo kultūra, kaip jis geba numatyti galimus pavojus, priimti reikiamus sprendimus ir panašiai“.
E.Bardauskienė būsimiems vairuotojams priminė, kad visi egzaminuotojai vertina remdamiesi vienodais vertinimo kriterijais, su kuriais galima susipažinti „Regitros“ interneto svetainėje.
Praktikos egzamino metu gali būti fiksuojamos šios klaidos: nekritinės, specifinės pasikartojančios (šešios nekritinės klaidos atliekant tą patį vertinamą veiksmą) ir kritinės.
Specialistė akcentavo: „Tam, kad egzaminas būtų išlaikytas, galima padaryti ne daugiau kaip 8 nekritines klaidas ir nė vienos kritinės bei specifinės pasikartojančios klaidos“.
Pasak pašnekovės, kiekviena situacija yra labai individuali.
Jei egzaminą laikiusiam asmeniui kyla papildomų klausimų, visada rekomenduojama per 1 darbo dieną nuo egzamino laikymo dienos kreiptis į padalinį, kuriame laikė egzaminą, ir kartu su specialistu peržiūrėti bei aptarti vaizdo įrašą.
Per 3 darbo dienas taip pat galima pateikti apeliaciją, kurią išnagrinės specialiai sudaryta komisija.
E.Bardauskienė atsakingai pareiškė: „Manto atvejis yra analizuojamas ir jau esame susisiekę su klientu, jog būtų atsakyta į kylančius klausimus.
Kaip žinia, visi egzaminai „Regitroje“ yra filmuojami, tad siekiant kuo tiksliau suprasti situaciją, bus įvertinta visuma, t. y. visa turima medžiaga“.
Kaip ir minėta anksčiau, kai klientui kyla neaiškumų, situacija yra vertinama Apeliacijos komisijoje.
Korupcijos rizika ir jos prevencija
Įvertinus minėtus procesus, nustatyti korupcijos rizikos veiksniai, galintys sudaryti prielaidas nesąžiningam asmenų elgesiui ar galintys turėti įtakos šių procesų skaidrumui.
Korupcijos rizikos analizė atlikta po to, kai STT, vadovaujant Vilniaus apygardos prokuratūrai, pradėjo ir atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos VĮ „Regitra“.
Dėl prekybos poveikiu įtariami 12 asmenų, VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo vairavimo egzaminuotojai, tarpininkai ir suinteresuoti asmenys.
15min slapta įrašyti pokalbiai ir kiti surinkti duomenys atskleidė, jog prekyba vairuotojų pažymėjimais Lietuvoje gana plačiai paplitusi.
15min eksperimentas bei daugiau nei dešimtis liudytojų, kurie davę kyšius egzaminuotojams bei tarpininkams išlaikė „Regitros“ praktikos ir teorijos egzaminus Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose, įrodė, jog šešėlinė vairuotojų teisių rinka egzistuoja.
Kyšių kainos svyravo nuo 350 iki 2,5 tūkst. eurų.
Kiekvienais metais įvyksta daugiau nei 100 tūkst. vairavimo egzaminų, jų kontrolė patikėta patiems „Regitros“ darbuotojams.
Įrodymų nebelieka
Atlikto vertinimo metu STT atkreipė dėmesį, kad dėl nepakankamo teisinio reguliavimo egzistuoja rizikos dėl neskaidrių egzaminuotojų ir egzaminuojamųjų susitarimų dėl iš anksto sutartų egzamino rezultatų bei galimo piktnaudžiavimo klientų eilių valdymo procedūromis.
Pastebėta, kad praktikos vairavimo egzaminų vaizdo ir garso duomenys po tam tikro laiko yra negrįžtamai sunaikinami automatiškai, o nesant numatyto minimalaus informacijos saugojimo termino ir neužtikrinant duomenų atsekamumo, gali kilti piktnaudžiavimo rizikos.
Taip pat gali būti neužtikrinta objektyvi egzaminuotojų veiksmų priežiūra bei kontrolė, objektyvus ginčų, skundų ir prašymų nagrinėjimas ne tik VĮ „Regitra“ bet ir teisminiu lygmeniu.
Be to, VĮ „Regitra“ vykdoma egzaminuotojų priežiūra ir darbo kokybės stebėsena galimai nėra pakankamai efektyvi, kad būtų užtikrintas skaidrus ir nešališkas vairuotojų praktikos egzaminavimo procesų vykdymas.
Kontrolė menka
Remiantis nustatyta tvarka, numatyti santykinai žemi vykdomos egzaminuotojų kontrolės rodikliai, kuomet atliekama 2 proc. vykdytų egzaminų peržiūra per metus, STT nuomone, yra nepakankama ir negali veikti kaip efektyvi prevencinė priemonė, siekiant suvaldyti vairuotojų praktikos egzamino metu galinčias kilti korupcinio pobūdžio rizikas.
Numatyta ir nepakankamai griežta asmenų atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių vairuotojų egzaminų laikymo procedūras, pažeidimus.
Tai gali turėti įtakos sukčiavimo ir nesąžiningo elgesio atvejų pakartotinumui.
O galimybė laikyti vairuotojų teorinių žinių patikrinimo egzaminą neribotą kiekį kartų po to, kai jis yra išlaikytas, gali sudaryti informacijos rinkimo ir jos platinimo bei sukčiavimo galimybes.
Žada pasitaisyti
STT nustatytiems rizikos veiksniams valdyti ir šalinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir VĮ „Regitra“ pateikė 11 pasiūlymų.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir VĮ „Regitra“ per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktus pasiūlymus.
Pažymėtina tai, jog VĮ „Regitra“ korupcijos rizikos analizės išvados projekto derinimo metu pateikė informaciją, jog jau yra suplanuotos įgyvendinti tam tikros priemonės minėtoms rizikoms valdyti, o korupcijos prevencijos svarbą ir STT pateiktus siūlymus aptarė VĮ „Regitra“ vadovas, valdybos pirmininkė ir STT vadovybė.
Streso įtaka vairavimo egzamino rezultatams
Kiekvienas būsimas vairuotojas turi išlaikyti ne tik teorijos, bet ir vairavimo egzaminą.
Skaitytojai daliai prireikė metų tam, kad įgytų vairuotojo pažymėjimą.
Ir taip nutiko visai ne dėl to, kad užtruko pamokos ir egzaminai vairavimo mokykloje.
To priežastimi tapo 11 kartų, kai jai teko vykti į „Regitrą“ ir vėl bandyti išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą.
Moteris teigė, kad ne kartą yra tekę girdėti pasakojimų apie tai, kaip vairavimo egzamino nepavyksta išlaikyti, nes „sukerta“ egzaminuotojai, tačiau pati prisipažino, kad nieko panašaus pati nematė ir nepatyrė, o pagrindinė priežastis, kodėl vairavimo egzaminą teko perlaikyti tiek kartų - egzamino metu kilęs stresas.
„Mane visą laiką „sukirsdavo“ ne egzaminuotojai, o mano pačios nervai.
Kuo toliau, tuo sekėsi sunkiau susitvarkyti, manau, kad tai labai paveikė.
Vienintelis kartas, kai manau, kad egzaminuotojas pakišo koją, buvo atvejis, kai kito automobilio vairuotojas tyčia užkirto kelią ir egzaminuotojas griebė už vairo bei paspaudė savo stabdį.
Jį spaudžiau ir pati, ir, tikiu, kad būčiau išsisukusi, bet kai egzaminuotojas paliečia vairą - egzaminas baigtas“, - patirtimi dalijosi moteris.
Koją pakišdavo ir kiti
Dalia pasakojo, kad kiekvieną kartą klaidos buvo vis skirtingos, tačiau viena pagrindinių jų priežasčių - nerimas ir dėl jo kilęs išsiblaškymas.
„Mano klaidos visada buvo skirtingos.
Pirmą kartą atvykau tikrai nepasiruošusi ir nesugebėjau net išvažiuoti iš aikštelės.
Antrą kartą viskas buvo gerai, bet darydama posūkius visą laiką spausdavau sankabą.
Instruktorius pasakė, kad jei būčiau nors paskutinį kartą, įsukant į aikštelę, sankabos nespaudusi, būčiau išlaikiusi“, - dar vieno egzamino baigtį prisiminė Dalia.
Anot jos, kitą kartą išlaikyti nepavyko dėl minėto, kelią užkirtusio automobilio.
Dar kitą kartą, galima sakyti, kad koją pakišo gamta, mat dėl sniego nesimatė eismo linijų, todėl netyčia kirtus ištisinę juostą egzaminas buvo vėl baigtas.
Moteris prisiminė, kad vieną kartą egzamino nepavyko išlaikyti ir dėl to, kad per medžių šakas per vėlai pastebėjo STOP ženklą, todėl iki jo nesustojo laiku.
„Visą laiką tos klaidos buvo tokios žioplos ir greičiau būdavo tiesiog nesėkmė.
Prieš kiekvieną egzaminą imdavau papildomas pamokas su keliais skirtingais instruktoriais, ir nei vienas negalėjo suprasti, kodėl neišlaikau, nes jau atrodė, kad nebeturi ko išmokyti.
Kaskart po egzamino paskambinus instruktoriui jis vos atsiliepęs sveikindavo, o aš informuodavau apie dar vieną nesėkmę“, - pasakojo Dalia.
Ragino nebebandyti
Moteris prisiminė, kad po eilės nesėkmių ne vienas žmogus ją ragino nebebandyti ir teigė, kad tai galbūt nelemta.
Anot jos, buvo ir tokių, kurie ragino susimąstyti, kaip seksis važinėti vienai išlaikius vairuotojo pažymėjimą, jei laikant egzaminus vis nepavyksta sulaukti teigiamo egzamino protokolo.
„Kai kurie sakė, kad gal tu jau nebesilaikyk tų egzaminų, kaip tu važinėsi.
Bet aš žinojau, mano instruktoriai žinojo, kad vairuoti moku, todėl nemečiau ir pasiryžau eiti iki galo.
Dabar, nuo tų varginančių egzaminų praėjus šešeriems metams, nesu patekusi į eismo įvykį, nors važinėju visoje Europoje“, - teigė pašnekovė.
Tiesa, Dalia prisiminė, kad laikant vairavimo egzaminus, dar didesnį stresą kėlė ir tai, kad egzaminuotojai dažniausiai būdavo pikti ir griežti.
Anot jos, kiek pakilesnė pačių egzaminuotojų nuotaika būtų gerokai palengvinusi situaciją.
„Net ir matydami, kad žmogus nervinasi, egzaminuotojai nei šypsenos neišspausdavo, nors net pati mėgindavau juokauti, kad sumažinčiau įtampą.
Tai irgi nepadėdavo.
Nesakau, kad jie turi būti geriausi draugai ir pasakoti juokelius, bet bent geraširdiškai palinkėti sėkmės ar nuraminti būtų gražu“, - įžvalgomis dalijosi vairuotoja.
Paklausta, kaip galėtų būti keičiama vairavimo egzaminų tvarka, kad patirtys būtų geresnės, Dalia teigė, kad vienintelis dalykas, kurį ragintų keisti - egzamino perlaikymo terminas.
„Man labiausiai trukdė tai, kad kitą kartą laikyti egzaminus galėdavau tik po mėnesio.
Neturint savo automobilio ir kas galėtų leisti pasivažinėti papildomai, tekdavo daug pinigų investuoti į papildomas pamokas, kad per tą laiką nepasimirštų nauji įgūdžiai.
Dėl tokio užtempimo, vairuotojo pažymėjimą bandžiau įgyti lygiai metus laiko - nuo birželio 3 iki birželio 2 dienos.
Dėl to siūlyčiau pasvarstyti, galbūt reikėtų suteikti galimybę egzaminus perlaikyti greičiau“, - pastebėjimais dalijosi Dalia.
Eismo situacijos ir įgūdžių svarba
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigė, kad dabar iš tiesų retas pradedantysis vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaiko retas, tačiau antras ar trečias kartas dažniausiai būna sėkmingi.
Žinoma, tai taip pat nėra taisyklė, mat pasitaiko ir tokių, kuriems sekasi prasčiau, o tam, anot instruktoriaus, yra priežasčių.
„Pirmą kartą dažnai koją pakiša jaudulys, todėl net ir gerai pasiruošę po egzamino praneša, kad jo jiems išlaikyti nepavyko.
Žinoma, būna ir priešingai, kai silpniau pasiruošę geba egzaminą išlaikyti ir iš pirmo karto.
Kai mano mokiniai neišlaiko egzamino, jie dažniausiai patys supranta kodėl taip nutiko, kokių klaidų padarė.
Taip dažniausiai ir įvyksta tada, kai įgūdžiai nebūna pakankamai stiprūs“, - aiškino vairavimo instruktorius.
Savarankiško vairavimo užduotis – kas tai?
Paklaustas, kokios priežastys dažniausiai lemia didesnį laikomų egzaminų skaičių, A. Pakėnas neslėpė, kad neretai besimokantys vairuotojai nebenori daugiau investuoti į savo įgūdžius, todėl praėjus 30 akademinių valandų, net jei ir neturi pakankamai gebėjimų - skuba į „Regitrą“ tikėdamiesi, kad pasiseks.
Tiesa, instruktorius pabrėžia, kad tokie - tikrai ne visi, tačiau jauniausi mokiniai neretai ir patys pripažįsta, kad mokytis nenori, tai daryti tingi, o į pamokas atkeliauja tik todėl, kad liepia tėvai.
„Pirmą kartą neišlaikę perlaikyti gali tik po mėnesio ar pusantro, o per tą laiką tai, ką mokėjo, pasimiršta dar labiau.
Tačiau jei paraginame pasimokyti papildomai, visuomenė sako, kad taip norime tik užsidirbti, tačiau neįvertina, kad laikant antrą kartą, jei mokinys nei su tėvais, nei kitaip pamokų neturėjo, turimi gebėjimai bus dar silpnesni.
Taip kaskart sekasi vis prasčiau, kol galiausiai mokiniai sugrįžta pasipiktinę, kodėl egzaminuotojai jų „nepraleidžia“.
Kai mokinys sugrįžta į vairavimo mokyklą, per dvi akademines pamokas pavyksta tik šiek tiek pakelti įgūdžių lygį, bet dažniausiai tai vis tiek nebūna pakankama, kad egzaminą pavyktų išlaikyti“, - įžvalgomis dalijosi vairuotojo instruktorius.
A. Pakėnas taip pat pabrėžė, kad nenuspėjamumą, ar egzaminą pavyks išlaikyti, net ir pakankamai stipriam mokiniui, lemia ir eismo situacija, mat, anot jo, vis dar išlieka egzaminų nevienodumas, mat vieniems tenka juos laikyti esant ypač intensyviam eismui, o kitiems - kai gatvės būna kone tuščios.
„Juk galima duoti pratimą apsisukti sankryžoje kai ji yra tuščia, ir tada, kai pro šoną lekia automobiliai ir vilkikai.
Kita vertus, viskas priklauso ir nuo regiono - Vilniuje egzamino metu mokiniams tenka važiuoti didesniu greičiu, nes kai kuriais atvejais tenka išvažiuoti ir į magistralinį kelią, kituose miestuose dažniausiai apsiribojama 50 km/val. greičiu.
Be to, ženklų įvairovė didžiuosiuose miestuose taip pat yra didesnė, todėl pastabumo taip pat reikia daugiau“, - aiškino vairavimo mokytojas.
Norite pasidalinti savo vairavimo egzamino istorija?
tags: #atsiliepimai #apierokiskio #regitros #egzaminuotojus