Vairuotojai, teikiantys taksi paslaugas, privalo išrašyti kvitus už suteiktas paslaugas. Nuo lapkričio visi taksistai neprašomi privalo keleiviams išrašyti kvitus už mokamą paslaugą. Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimais taksi vairuotojas gali pasirinkti, kokios formos kvitą išduoti klientui - užpildytą ranka ar išspausdintą su taksometru sujungtu spausdintuvu. Juozu prisistatęs taksistas tvirtino, kad kol kas tokių spausdintuvų šalies rinkoje nėra. Kalbama, kad netrukus turėtų pasirodyti ir lietuvių gamintojų tokie spausdintuvai, tačiau jeigu jie brangiai kainuos, gali tekti branginti ir važiavimą taksi.
Nuo 2012 m. gegužės 1 d. išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal pinigų priėmimo kvitus, kuriuos už suteiktas taksi paslaugas išduoda vežėjai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taksi paslaugų teikimo ir atsiskaitymo tvarka yra reglamentuota Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80.
Taksi vairuotojai, vykdantys individualią veiklą, neišrašinėja Prekių paslaugų pirkimo pardavimo kvitų. Pagal VMI paaiškinimą, taksistai dabar išrašo paprastus pinigų priėmimo kvitus tokius kaip ir visos įmonės naudoja. Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 4 d. 1. Visos išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.
PVM atskaitymo apribojimai
Jeigu PVM mokėtojas, vietoj lengvojo automobilio pirks pvz. taksi paslaugas arba kitas keleivių pervežimo lengvaisiais automobiliais paslaugas, tokių paslaugų pirkimo PVM negalės būti atskaitytas. Šis apribojimas netaikomas tik neatsiskleidusiems tarpininkams. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai PVM mokėtojas yra galutinis keleivių vežimo lengvuoju automobiliu paslaugos gavėjas, jis šios paslaugos pirkimo PVM atskaityti negali.
Įmonė A, PVM mokėtoja, neturi savo lengvojo automobilio. Todėl atvykusiems į įmonę savo filialo darbuotojams darbo reikalais nuvežti į kitą Lietuvos miestą įmonė užsakė taksi paslaugas firmoje, teikiančioje šias paslaugas. Už suteiktas taksi paslaugas išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje išskirtos PVM sumos įmonė A neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą.
Reklamos agentūra, PVM mokėtoja, gavo užsakymą suorganizuoti uždarą renginį, į kurį užsakovo svečiai turėjo būti atvežti lengvosiomis taksi mašinomis. Kadangi reklamos agentūra užsakovui išrašė ne tik suteiktų jam reklamos paslaugų PVM sąskaitą faktūrą, bet ir perparduotų transporto taksi paslaugų PVM sąskaitą faktūrą, kurioje apskaičiavo 18 proc. PVM nuo šių paslaugų vertės, tai reklamos agentūra gali atskaityti pirkimo PVM, išskirtą taksi firmos išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje.
Istorinis kontekstas ir rinkos iškraipymai
Taksi ir pavežėjų veikla dažnai lyginama, tačiau jų veikla skiriasi. Pavežėjams situacija buvo šiek tiek paprastesnė dėl susidariusios „paprotinės teisės“ po 2015 m., kai „Uber“ pradėjo veiklą. Rinka išsikreipė dėl nelygiavertės konkurencijos ir pilkųjų zonų pavežėjų paslaugų reguliavime. 2015-2017 m. pavežėjimo veiklos forma pagal įstatymą tiesiog neegzistavo, todėl ja užsiimti nebuvo galima.
Dar iki 2015 m. nelegalūs Vilniaus taksistai sugalvojo būdą veikti paprastais automobiliais, deklaruodami, kad užsiima ne taksi veikla, bet nuomoja automobilį su vairuotoju. Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyrius bausdavo tokius taksistus už taksometrų ir licencijų neturėjimą.
2015 m. įvyko lūžis, kai į rinką atėjo „Uber“. Politikai, siekdami padaryti Lietuvą patrauklią užsienio prekių ženklams, leido „Uber“ veikti kaip pilotiniam projektui, nors tai prieštaravo tuo metu galiojusiai tvarkai. „Bolt“ (tuomet „Taxify“) iš pradžių veikė kaip taksi paslaugų organizavimo įmonė, tačiau vėliau persiorientavo į pavežėjų veiklą. Dauguma panašaus pobūdžio įmonių ėmė veikti pagal „Uber“ modelį, nors pavežėjų veikla dar nebuvo reglamentuota.
Nekontroliuojama veikla tęsėsi iki 2018 m., kol politikai pradėjo reglamentuoti pavežėjų veiklą.
Pavėžėjimo paslaugos ir pristatymas: kuris variantas geresnis 2025 m.
Taksi ir pavežėjai: skirtumai ir panašumai
PVM mokestis
Taksi įmonėms, kaip juridiniams asmenims, taikomas 21 proc. PVM mokestis. Pavežėjai, vykdantys individualią veiklą, nėra PVM mokėtojai. Tai suteikia pavežėjams 21 proc. pranašumą.
Darbo santykiai
Vienas pagrindinių ginčų - darbo santykių įforminimo skirtumas. Nors individualią veiklą dirbančių pavežėjų veikla turi daug darbo santykių požymių. Pavyzdžiui, pavežėjų pajamos gali siekti daugiau nei 2000 eurų per mėnesį. Norint sugeneruoti tokias pajamas, reikia dirbti pilną darbo dieną, galbūt net savaitgaliais. Tai prieštarauja argumentui, kad pavežėjimas yra tik papildomas užsiėmimas. Darbo inspekcija, taikydama turinio prieš formą principą, gali konstatuoti, kad tai yra darbo santykiai, jei yra organizatorius, kuris nustato paslaugos kainą, darbo grafiką ir atskaitomybę. Kyla klausimas, ar individualią veiklą vykdantis pavežėjas gali pats nusistatyti savo paslaugos tarifus? Greičiausiai ne, nes juos nustato kelionių organizatorius.
Mokestinė lengvata
Individualią veiklą vykdantys asmenys gali taikyti 30 proc. sąnaudų lengvatą ir gyventojų pajamų mokestį mokėti tik nuo 70 proc. pajamų.
Reguliavimas
Norint vykdyti taksi veiklą, būtina mokama licencija. Taksometras yra privalomas, net jei kaina skaičiuojama programėlėje. Taksometrą reikia kasmet metrologiškai tikrinti. Be to, taksi automobilius privaloma techniškai tikrinti kas pusmetį, o pavežėjai tai daro kartą per dvejus metus.
Draudimo kaštai
Draudimo bendrovės identifikuoja didesnę riziką, kai automobilis naudojamas taksi veiklai (geltoni numeriai). Todėl draudimo kaina taksi įmonėms gali skirtis iki 10 kartų. Jei pavežėjas sąžiningai nurodo, kad vykdo pavežėjų veiklą, draudimo kaina bus ta pati, tačiau daugelis bando sumažinti išlaidas ir draudimą perka kaip paprasti gyventojai.
Kainodara
Taksi įmonių kainodara privalo būti registruojama savivaldybėje. Įkainių didinti operatyviai negalima, nes reikia pateikti naujų įkainių deklaraciją ir sulaukti patvirtinimo. Pavežėjai savo įkainių niekur neregistruoja ir gali juos keisti kada panorėję, vadindami tai dinamine kainodara.
Statistika: realybė ir interpretacijos
VMI statistika rodo, kad taksi veiklą Lietuvoje vykdo 609 įmonės. Tačiau šie skaičiai gali būti netikslūs, nes niekas netikrina, ar įmonė vis dar veikia. 2018 m. mokesčius mokėjo 279 taksi įmonės, o 2021 m. - 240. Vilniuje iš 151 įregistruotos taksi įmonės mokesčius sumokėjo tik 25.
2018 m. 4 pavežėjų įmonės sumokėjo 517,576 Eur mokesčių, nors leidimų išdavimo tvarka atsirado tik 2019 m.
D. Buta prisiminė dar 2010 metais atliktą analizę, kuri parodė, jog didžioji dalis šalies taksi įmonių nerodo tikrųjų pajamų, darbuotojų oficialus atlyginimas vos ne du tris kartus mažesnis nei minimalus. Situacija negerėjo, kai kur augančių legalių pajamų dalis lieka vadinamajame šešėlyje.
Pandemija turėjo įtakos visam verslui, įskaitant ir taksi paslaugų sektorių. Nors taksi įmonės nenukentėjo taip smarkiai, kaip viešbučiai ar restoranai, jų pajamų apyvarta sumažėjo dėl sumažėjusio klientų srauto ir apribojimų.
