Automobilių pramonė nuolat ieško būdų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, o vienas iš svarbiausių rodiklių šioje srityje yra anglies dioksido (CO2) išmetimas. Šiame straipsnyje nagrinėsime „Audi A4“ modelio CO2 išmetimo ypatumus, palyginsime jį su kitais automobiliais ir aptarsime Lietuvos kontekste vykstančius pokyčius, susijusius su taršių transporto priemonių apmokestinimu.
Geriausi aplinkai draugiški automobiliai: Tarptautiniai įvertinimai
Tarptautiniu mastu automobilių ekologiškumas vertinamas atidžiai. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje leidžiamas žurnalas „What Car?“, laikomas vienu autoritetingiausių automobilių pirkėjams ir vartotojams skirtų leidinių Europoje, kasmet renka geriausius įvairių kategorijų naujus automobilius. Šie apdovanojimai specialistų dažnai vadinami automobiliniais „Oskarais“.
Mini automobilių kategorijoje draugiškiausiu aplinkai pripažintas stilingasis „Fiat 500“. Ypač gerai įvertintas mažas šio modelio CO2 išmetimas (119 g/km) - tokiam benzininio variklio rezultatui sunkiai prilygsta ir dauguma dyzelinių variklių. Be to, „Fiat 500“ savo segmente lyderiauja ir pagal saugumą - tai vienas iš nedaugelio modelių, NCAP automobilių teste gavęs maksimalų 5 žvaigždučių įvertinimą. Įspūdį „What Car?“ vertintojams paliko ir „Fiat 500“ ekonomiškumas bei maža kaina.
Didelių automobilių kategorijoje geriausiu pasirinkimu vairuotojams, norintiems tausoti aplinką, pripažintas „BMW 318d“, jo persvarą prieš artimiausius konkurentus šioje kategorijoje žurnalo „What Car?“ vertintojai įvardijo kaip „totalų dominavimą“. Didžiausią įspūdį jiems padarė „BMW 318d“ CO2 išmetimas - vos 123 g/km, pagal šį kriterijų gerokai lenkiantis artimiausią konkurentą klasėje - „Audi A4 2,0 TDI“ (144 g/km).
Sportinių „žaliųjų“ automobilių kategorijoje nugalėtoju išrinktas „Mini Cooper S“, jo privalumais pripažinti ekonomiškumas, mažas CO2 išmetimas, malonus vairavimas ir kt.
BMW koncernas iškovojo dar vieną apdovanojimą - jau daugiau nei 30 metų Didžiojoje Britanijoje tarp automobilių leidinių lyderiaujančio žurnalo „What Car?“ redakcijos komandos sprendimu specialioji nominacija atiteko BMW sukurtam ir naujuose modeliuose diegiamam inovacijų kompleksui „Efficient Dynamics“. Dėl šių inovacijų gerokai sumažinamos automobilio kuro sąnaudos ir aplinkos tarša.
Žurnalas „What Car?“ skelbia, kad renkant draugiškiausius aplinkai automobilius buvo atsižvelgta ne tik į įprastinį anglies dvideginio išmetimo kriterijų, bet ir į kitus išmetamus teršalus, ypač jei automobilis skirtas naudotis mieste. Be to, automobiliai buvo vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į daugybę kriterijų - ne tik į techninius parametrus, saugumą, patogumą, bet ir kainą.
Lietuvos kontekstas: Taršių automobilių apmokestinimas
Lietuvoje vyksta aktyvios diskusijos dėl transporto priemonių taršos mažinimo. Aplinkos ministerija jau paruošė projektą, kuriuo nuo kitų metų būtų apmokestinamas taršių transporto priemonių įregistravimas bei perregistravimas. Taršiomis transporto priemonėmis laikomos tos, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km, ir dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km. Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turės patvirtinti Seimas. Tokiu atveju su mokesčiu susidurtų visi, kurie registruos automobilį nuo 2020 m. sausio 1 d.
Nuo 2014 m. informacija, susijusi su automobilio išmetamosiomis dujomis, įrašoma į registracijos liudijimą. Tai galite pasitikrinti registracijos liudijime „V.7“ eilutėje. Jei šių duomenų neturite, galite pasinaudoti DELFI sukurta skaičiuokle straipsnio apačioje.
„Regitros“ duomenimis, šiuo metu didžiosios dalies (56 proc.) transporto priemonių Lietuvoje tarša nėra žinoma, nes duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, registre pradėti kaupti tik nuo 2011 m. pagal ES direktyvą. Tačiau iš likusių 44 proc., didesnę nei 130 g/km taršą skleidžia 37 proc. automobilių Lietuvoje. Dar 8 proc. tarša siekia iki 130 g/km, tačiau dalis tarp jų gali būti dyzeliu varomi automobiliai ir taršesni nei 115 g/km, tad tai reikštų, kad perregistruojant tokius automobilius jau tektų mokėti taršos mokestį.
„Regitros“ duomenys rodo, kad 2018 m. Lietuvoje viso buvo registruota 124 912 automobilių, kurių išmetamas CO2 kiekis viršija 130 g/km. Nepaisant kuro rūšies, viršijant 130 g/km automobilis jau priskiriamas taršiam.
„Regitros“ duomenys taip pat rodo, kad šiuo metu Lietuvoje karaliauja dyzeliniai automobiliai. Iki šių metų liepos 1 d. net 68,2 proc. automobilių Lietuvoje buvo dyzeliniai. DELFI primena, kad didžiausias registracijos mokestis ir numatytas dyzeliniams automobiliams.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas pastebi, kad 115 g/km išmetamo CO2 kiekis yra pakankamai nedaug, tikrai žemesnis rodiklis nei Lietuvos vidurkis. Be to, anot jo, lietuviai mėgsta didelius automobilius, kurie yra taršesni. „Kuo didesnis, kuo galingesnis, tuo jis taršesnis. Džipas, sakykime, yra sunkus automobilis, nes jis aukštas, platus, jame daug metalo, jis sunkiai sveria. Automatiškai tam, kad jo varymui reikia didelio galingo variklio. Didelis galingas variklis - didelės degalų sąnaudos. Tuomet ir CO2 išmetimas didelis. Tiesioginė priklausomybė yra automobilio dydis arba svoris - kuo didesnis, kuo sunkesnis, tuo daugiau ir teršia“, - sako S. Pukalskas.
Mokslininko nuomone, didesnis dyzelinių apmokestinimas yra logiškas, nes tokie automobiliai labiau orą teršia kitais išmetamųjų deginių komponentais. „Benzinų išmetamąsias dujas pakankamai lengva neutralizuoti, tai yra išvalyti, nes yra trijų komponentų katalizinis deginių neutralizatorius, kuris puikiai susitvarko su deginiais. Tuo tarpu dyzeliniams automobiliams, kiek tik įrengiama deginių valymo sistemų ar kietųjų dalelių filtrų - kokios keturios sistemos šiai dienai dyzelino varikliui yra, kad būtų pasiekta euro 6 norma - vis tiek kietosios dalelės lieka, tie kietųjų dalelių filtrai nesugaudo visko“, - teigė mokslininkas.
Liepos 1 d. įsigalioja naujas automobilių taršos mokestis
Populiariausių naudotų automobilių taršos vertinimas
Tiek „Regitra“, tiek kiti šaltiniai skelbia populiariausias tarp lietuvių automobilių markes. Autoplius.lt, skelbdami ketvirčių apžvalgas, taip pat nurodo ir konkretesnius modelius, tačiau lieka nežinomi tikslūs gamybos metai, kuro tipas, variklio talpa ir kiti techniniai parametrai. Tad iš skelbiamų populiariausių modelių galima daryti tik prielaidas, kokį mokestį turėtų sumokėti šiuos automobilius įsigyjantys asmenys.
DELFI Auto skyriaus redaktorė Dina Sergijenko paaiškina, kad DELFI pateikta medžiaga leidžia automobilių savininkams susidaryti preliminarų įspūdį, kiek galėtų kainuoti vieno ar kito automobilio įsigijimas bei priimti atitinkamus sprendimus. „Visgi skaitytojai turėtų atkreipti dėmesį, kad pateikiamas sąrašas - ne konkretūs modeliai, atsižvelgiant į jų darbinį variklio tūrį, pagaminimo metus ir kitus duomenis. Tai bendras sąrašas, kuriame nurodyta mažiausia benzinu ir dyzelinu varomų modelių taršos riba ir didžiausia, o pagal tai apskaičiuotas galimas taršos mokestis nuo - iki“, - pabrėžia D. Sergijenko.
Populiariausių naudotų automobilių modelių CO2 išmetimo ir registracijos mokesčio įvertinimas:
| Automobilio modelis (metai) | Kuro tipas | CO2 išmetimas (g/km) | Registracijos mokestis (Eur) |
|---|---|---|---|
| Volkswagen Passat (2005-2010) | Benzinas | 152 - 235 | 85 - 250 |
| Dyzelis | 151 - 179 | 220 - 320 | |
| Volkswagen Golf (2003-2006) | Benzinas | 149 - 257 | 55 - 300 |
| Dyzelis | 135 - 173 | 110 - 320 | |
| BMW 3 serija (2005-2008) | Benzinas | 142 - 250 | 55 - 280 |
| Dyzelis | 123 - 213 | 80 - 480 | |
| BMW 5 serija (2003-2007) | Benzinas | 205 - 267 | 210 - 320 |
| Dyzelis | 158 - 219 | 220 - 480 | |
| Opel Zafira (2008-2011) | Benzinas | 169 - 230 | 110 - 240 |
| Dyzelis | 152 - 194 | 220 - 420 | |
| Audi A6 (2008-2011) | Benzinas | 174 - 262 | 135 - 320 |
| Dyzelis | 110 - 370 | 110 - 370 | |
| Audi A4 (2004-2007) | Benzinas | 185 - 269 | 160 - 320 |
| Dyzelis | 137 - 223 | 110 - 500 | |
| Opel Astra (2004-2007) | Benzinas | 151 - 226 | 85 - 240 |
| Dyzelis | 132 - 157 | 110 - 220 | |
| Volvo V70/XC70 (2000-2004) | Benzinas | 171 - 270 (V70) ~249 (XC70) | 135 - 320 (V70) ~280 (XC70) |
| Dyzelis | 172 - 226 (V70) 202 - 226 (XC70) | 320 - 500 (V70) 460 - 500 (XC70) | |
| Volkswagen Touran (2003-2006) | Benzinas | 178 - 228 | 135 - 240 |
| Dyzelis | 155 - 186 | 220 - 370 |
Kaip matome iš lentelės, „Audi A4“ modeliai, gaminti 2004-2007 m., pasižymi gana plačiu CO2 išmetimo diapazonu. Benzinu varomų modelių tarša svyruoja nuo 185 iki 269 g/km, o dyzelinių - nuo 137 iki 223 g/km. Tai reiškia, kad priklausomai nuo konkretaus variklio ir jo techninės būklės, registracijos mokestis gali svyruoti nuo 110 iki 500 eurų.
Išmetimo sistemos komponentai ir jų svarba
Siekiant sumažinti automobilių taršą, svarbu suprasti ir prižiūrėti visą išmetimo sistemą. Štai keletas pagrindinių komponentų:
- DPF (Dyzelino Dalelių Filtras) filtrai: Būtini šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose, skirti mažinti kietųjų dalelių išmetimą. Jie sulaiko ir sudegina suodžius, o regeneracijos procesas užtikrina filtro veikimą.
- Katalizatoriai: Atlieka svarbų vaidmenį mažinant kenksmingų dujų (CO, NOx, HC) kiekį, paverčiant jas nekenksmingais junginiais cheminės reakcijos principu.
- Išmetimo kolektoriai: Surinkti degimo metu susidariusias dujas iš cilindrų ir nukreipia jas į išmetimo vamzdį.
- Deguonies kiekio davikliai (Lambda zondai): Matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose, užtikrinant optimalų oro ir kuro mišinį variklyje.
- Išmetamųjų dujų slėgio davikliai: Stebi ir valdo išmetamųjų dujų slėgį, padeda ECU koreguoti variklio parametrus.
- Išmetamųjų dujų temperatūros davikliai: Matuoja temperatūrą išmetimo sistemoje, padedant reguliuoti variklio veikimą ir mažinti emisijas.
- Antrinio oro siurbliai: Tiekia papildomą oro kiekį į išmetimo sistemą, padedant deginti nesudegusį kurą ir mažinti kenksmingų emisijų kiekį.
Išmetimo sistema yra esminė automobilio dalis, atsakinga už saugų ir efektyvų išmetamųjų dujų pašalinimą, taršos mažinimą ir triukšmo slopinimą. Tinkamai prižiūrėta išmetimo sistema užtikrina ne tik automobilio ilgaamžiškumą, bet ir aplinkos apsaugą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas komentuoja, kad naujasis mokestis gali pakeisti lietuvių įpročius, paskatinti pirkti mažiau taršius automobilius. „Manyčiau, kad šitas įvestas mokestis galbūt pakeis mūsų įpročius. Gal pirkdami pagalvosime, ką iš tikrųjų reikėtų pirkti ir daugiau atsižvelgsime į tuos dalykus. Iki šios dienos pirkome, galbūt, ir viršydami savo poreikius: kas galingiau, kas greičiau važiuoja, kur daugiau vietos tame automobilyje, nors jos tiek ir nereikia“, - teigė jis.
Skaičiuojama, kad projektui įgyvendinti reikėtų papildomų 200 000 - 500 000 Eur valstybės biudžeto lėšų, o priėmus projektą, planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą - 29 mln. Eur. Numatoma, kad 95 proc. iš mokesčio surinktų pinigų bus skirti Klimato kaitos programos tikslams įgyvendinti, likę 5 proc. bus panaudoti valstybės biudžeto reikmėms.