Specialistai pastebi, kad rudenį, trumpėjant dienai ir anksčiau temstant, stipriai padaugėja eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji.
Viena iš pagrindinių nelaimių priežasčių - nežinojimas, kaip teisingai nešioti atšvaitus arba jų nenešiojimas iš viso.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus laikinoji vadovė Dovilė Krasauskaitė teigia, kad atėjus tamsiajam metų laikui, vaikams derėtų priminti, kaip teisingai nešioti atšvaitus, kurie gali išsaugoti jų gyvybę.
„Vaikams ir šiek tiek vyresniems kelių eismo dalyviams dažnai trūksta dėmesingumo, todėl gali pasitaikyti itin pavojingų situacijų, ypač tamsiuoju metų laiku, kai vairuotojams sunkiau pastebėti kliūtį.
Išmokus kelyje elgtis saugiai ir teisingai nešioti atšvaitą, tikimybė išvengti bereikalingų traumų ir sužeidimų iškart padidėja kelis kartus“, - įsitikinusi D. Krasauskaitė.
Ne visi vaikai žino
Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos mokytoja Edita Račienė, vedanti saugaus eismo būrelius, sako, kad vaikai mėgsta ir nori nešioti atšvaitus, todėl juos turi dauguma.
„Šiais laikais visoje viešojoje erdvėje žymiai daugiau kalbama apie atšvaitų teikiamą naudą kiekvienam eismo dalyviui.
Tačiau ne vien tai daro įtaką jų populiarumui. Šiuolaikiniai atšvaitai yra gražūs, patrauklūs, įvairių formų, spalvų ir netgi madingi, todėl vaikams jie labiau patinka“, - priduria pedagogė.
Moters teigimu, vis dar atsiranda atvejų, kai vaikai neturi gerų saugaus eismo įgūdžių gatvėje:
„Vaikai, kurie lanko saugaus eismo būrelius, dalyvauja konkursuose, turi puikius įgūdžius, susiformavusius nuo mažų dienų.
Tačiau tie mokiniai, kurie su tuo nesusiduria, turi daug mažiau tiesioginės informacijos ir nežino, kokios pasėkmės jų laukia, tarkim nenešiojant atšvaito tamsiu paros metu.“
Mokytoja taip pat pastebi, kad mokiniai, išmokę Kelių eismo taisykles nuo pirmų klasių, yra atidesni, lengviau gaudosi ateities iššūkiuose.
Pavyzdžiui, mokydamiesi vairuoti įvairias transporto priemones ir jiems net nekyla klausimų apie atšvaitų reikiamybę.
Vis dėlto, E. Račienė atkreipia dėmesį į tendenciją, kad vaikai apie atšvaitų dėvėjimą žino tik elementariausius dalykus.
Problemų jiems kyla tada, kai reikia paaiškinti, koks yra atšvaitų veikimo principas, kokiame aukštyje ir ant kokių kūno dalių juos nešioti.
Ką reikia žinoti apie atšvaitus?
Saugaus eismo ir aplinkos apsaugos skyriaus laikinosios vadovės teigimu, žmonės vis dar vengia nešioti atšvaitus, tačiau vaikams jis yra būtinas, nes kartais tai - efektyviausia gyvybę gelbstinti priemonė tamsiu paros metu.
Tam, kad atšvaitas būtų dėvimas teisingai, reikia laikytis keletos pagrindinių taisyklių:
- Pirma, tvirtinant juostinį atšvaitą, jį reikėtų dėti aukščiau riešo ant dešinės arba kairės rankos.
- Antra, ant kojos juostinis atšvaitas tvirtinama dešinės blauzdos srityje.
- Trečia, pakabinamas atšvaitas segamas į palto ir striukės dešinę kišenę ir išimamas būnant lauke.
Toks atšvaitas turi švytuoti žmogaus kelių aukštyje.
D. Krasauskaitė priduria, kad tamsoje pėstieji taip pat privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę, segėti atšvaitą arba neštis šviečiantį žibintą.
„Žmogus be atšvaito matomas tik apie 50 metrų atstumu.
Žmogus su atšvaitu jau matomas trigubai ilgesniu atstumu - apie 150 metrų.
Tai suteikia vairuotojui daugiau laiko stabdymui, esant kritinei situacijai arba galimybę jos išvengti.
Todėl atšvaitas tamsiuoju metų laiku turėtų būti vienas pagrindinių kiekvieno vaiko ir suaugusiojo atributų kaip kad pirštinės ar kepurė“, - įsitikinusi ji.
Įgūdžiai pirmose klasėse
Mokiniai sužinoti apie kelių eismo taisykles gali ne tik mokyklos būrelių metu ar iš savo tėvelių, bet ir dalyvaudami 23-iąjį kartą nacionaliniu mastu organizuojamame konkurse „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“.
„Kasmet į šį konkursą susirenka apie 50 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos mokyklų.
Toks milžiniškas susidomėjimas rodo, kad saugus eismas keliuose yra aktuali tema, kurioje ugdyti vaikus nuo pirmų klasių yra labai svarbu.
Tai padeda vis dažniau išvengti skaudžių nelaimių.
Konkurse gali dalyvauti visi Lietuvos mokymo įstaigų 1-12 klasių mokiniai.
Priklausomai nuo jų amžiaus, jie gali dalyvauti skirtingose konkurso dalyse.
Įtraukiame visokio amžiaus jaunų žmonių, kurie savo geruoju pavyzdžiu, tikimės, užkrečia ir bendraamžius kelyje elgtis atsakingai ir saugiai“, - sako konkursą „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“ įgyvendinančios kelių direkcijos atstovė D.
Žiemos sezonas Lietuvoje reiškia trumpėjančias dienas ir prasčiau matomus kelius - ypač Vilniuje, Kaune ir regionuose.
Policija primena, kad tamsiuoju paros metu pėstieji privalo turėti atšvaitą arba kitą šviesą atspindintį elementą.
Tai ne tik išvengiamo eismo įvykio priemonė: nesilaikymas gali baigtis administracine bauda nuo 20 iki 40 eurų.
Kas rodo, kad problema aktuali?
Kelių policijos pastarosios kontrolės rodo, kad dalis pėsčiųjų ir toliau nesilaiko taisyklių - pereina gatvę nepaisydami šviesoforo signalų arba būna be jokios matomumą gerinančios priemonės.
2024 m. fiksuota per 600 atvejų, kai pėstieji nebuvo matomi tamsiuoju metu, o per pirmuosius šių metų mėnesius tokių pažeidimų skaičius viršijo 400.
Didesnė tikimybė susidurti su pavojinga situacija yra nuo lapkričio iki kovo, kai tamsa trunka didžiąją paros dalį.
Kaip taisyklingai dėvėti atšvaitą?
Patarimai iš specialistų
Policijos departamento rekomendacija - atšvaitą pritvirtinti tokiame aukštyje, kurį mato vairuotojų žibintai.
Geriausia vieta - dešinė drabužio pusė, maždaug automobilio žibintų aukštyje.
Juostiniai atšvaitai matomi geriausiai, kai uždedami ant dešinės rankos ar blauzdos.
Kombinuoti sprendimai
Einant užmiestyje ar tamsoje, rekomenduojama derinti kelis atšvaitus su ryškia liemene arba rankiniu žibintu.
Atskirų gamintojų duomenys rodo, kad kokybiški atšvaitai Lietuvoje kainuoja nuo kelių dešimčių centų iki kelių eurų - nedidelė kaina, palyginti su eismo įvykio pasekmėmis.
Automobilių technologijos ir jų įtaka pėsčiųjų matomumui
Šiuolaikinėje Lietuvos automobilių rinkoje vis daugiau modelių komplektuojami su LED žibintais, adaptyviais tolimaisiais ir dienos šviesomis.
Tai gerina matomumą, tačiau vairuotojams Lietuvoje dažnai tenka susidurti su prastomis oro sąlygomis - lietumi, snaigėmis ar rūku - kada atšvaitas tampa dar svarbesnis.
Taip pat populiarėja ADAS (pėsčiųjų atpažinimo) sistemos, bet jos negali pakeisti pėstiesiems privalomo matomumo.
Specifikacijos ir lyginimai: kaip žibintai veikia realybėje
Automobilių žibintų charakteristikos - spindulio kampas, šviesos intensyvumas (liumenai) ir reguliavimo galimybės - tiesiogiai lemia, kiek laiko vairuotojas spės reaguoti pastebėjęs pėsčiąjį.
Lietuvoje populiarios markės (pvz., Volkswagen, Toyota, Škoda) siūlo skirtingus apšvietimo sprendimus: nuo standartinių halogenų iki pilnai LED arba matricinių žibintų.
Europos rinkos tendencijos rodo, kad LED sprendimai vis dažniau įtraukiami į komplektaciją net vidutinės klasės automobiliuose, tačiau tai atsispindi ir kainose bei naudotų automobilių pasiūloje.
Rinkos aspektas: kokią įtaką turi atšvaitų naudojimas?
Saugumo kultūra kelyje veikia ir automobilių pirkimo sprendimus.
Lietuvos vartotojai atsižvelgia į apšvietimo technologijas perkant naują arba naudotą automobilį - geresni žibintai laikomi privalumu Vilniuje ir Kaune dėl intensyvaus eismo naktimis.
Tačiau net ir turint pažangius žibintus, atsakingas elgesys pėsčiųjų pusėje (ryškūs drabužiai, keli atšvaitai) išlieka pigiausia ir veiksmingiausia prevencija.
Išvados ir rekomendacijos
Baudos tikslas - ne vien nubausti, o paskatinti sąmoningumą.
Vairuotojams Lietuvoje ir pėstiesiems svarbu suprasti, kad saugesnis eismas tamsiuoju paros metu priklauso nuo paprastų priemonių: dėvėti atšvaitą, naudoti liemenę ar žibintą, o rudenį ir žiemą planuoti maršrutus vietomis, kurios yra geriau apšviestos.
Tai naudinga ir Lietuvos automobilių rinkai - geresni žibintai ir saugumo sistemų populiarumas didina automobilių kainų prasidedančias investicijas, bet taip pat mažina skaudžių avarijų skaičių.