Kiekvienas vairuotojas privalo žinoti, kaip elgtis autoįvykio atveju, kas yra atsakingas ir kokius dokumentus reikia sutvarkyti. Šiame straipsnyje pateikiama svarbiausia informacija, kuri padės jums susigaudyti sudėtingose situacijose, susijusiose su autoįvykiais ir draudimu.
Eismo įvykio dalyvių pareigos ir veiksmai
Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavęs transporto priemonės valdytojas pirmiausiai turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų. Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina. Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu. Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją. Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pataria, kad patekus į eismo įvykį svarbiausia išlaikyti blaivų protą ir elgtis apgalvotai. „Patekus į tokią situaciją pirmiausia reikia pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu. Taip pat pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų saugiai palikta ant kelio, kad neatsitiktų dar didesnė nelaimė. Antras etapas yra užfiksuoti eismo įvykį“, - aiškina G. Matiukas.
Jei eismo įvykio metu nenukentėjo jokie eismo dalyviai, o tik sugadintas turtas, kurio savininko nėra (gyvūnai, stulpai, pastatai ir pan.), privaloma pranešti policijai ir užregistruoti eismo įvykį.
Nukentėjusysis, atvykęs į draudimo bendrovę su savimi turi turėti: draudimo liudijimo kopiją, eismo įvykio deklaraciją, vairuotojo pažymėjimą (laikiną vairuotojo pažymėjimą), automobilio techninės apžiūros liudijimą, automobilio registracijos liudijimą.
Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį.
Jei vairuotojas sužeistas - išgabentas į ligoninę, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai.
Eismo įvykio deklaracija: pildymas ir svarba
Dažniausiai avarijos dalyviai sutaria dėl aplinkybių ir patys užpildo eismo įvykio deklaraciją. Tačiau jei vienas iš dalyvių nesutinka, tokiu atveju, anot draudikų atstovo, būtina kviesti policiją. „Pareigūnus būtina kviesti, kai sužalojami žmonės arba nesutariama dėl aplinkybių. Tuomet į eismo įvykio vietą atvykusi policija užpildo specialų aktą ir išduoda pažymas avarijos dalyviams. Jei incidento aplinkybės nėra aiškios, policija turi teisę pradėti tyrimą kaltininkui nustatyti ir vėliau informuoti apie gautas išvadas“, - aiškina G. Matiukas.
Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Viena iš vyraujančių klaidingų nuomonių, jog neturint su savimi eismo įvykio deklaracijos, jos blanko užpildyti nepavyks. Neabejojama, jog eismo įvykio deklaracijos blankas ženkliai palengvina eismo įvykio aplinkybių pildymą kiekvienam vairuotojui, tačiau jis nėra privalomas. Jei vairuotojai neturi deklaracijos blanko, eismo įvykio aplinkybes gali aprašyti ir nubraižyti įvykio schemą ant balto popieriaus lapo.
Užpildytą eismo įvykio deklaraciją būtina pateikti ne policijai, o atsakingam draudikui. Draudikas privalės nustatyti kaltininką, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką. Tais atvejais, kai policija į eismo įvykius nevyksta, policijos pažymas draudikui atstoja šios deklaracijos.
Daugeliui vairuotojų vis dar priimtiniausias popierinis eismo įvykio deklaracijos pildymas. Tokios deklaracijos komplektą sudaro du vienodi blankai, kurie privalo būti identiškai užpildyti.
Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas. Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoįvykiai.lt. Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo.
Kartu G. Matiukas priduria, kad net apie ketvirtadalį visų pateikiamų eismo įvykio deklaracijų vairuotojai užpildo netinkamai arba su klaidomis. Kai kurie vairuotojai supainioja parašų vietas - 15 laukelyje privalo pasirašyti tik avarijos kaltininkas, o nukentėjęs vairuotojas turi pasirašyti tik 14 langelyje. Taip pat nenurodomas draudimo poliso numeris ir vairuotojo duomenys - telefono numeris, el. paštas.
Kaip dar vieną iš klaidų draudikų atstovas įvardija skubėjimą susidūrusias transporto priemones patraukti į šalikelę, taip dalinai sunaikinant avarijos aplinkybes atskleidžiančius įrodymus. Pasak G. Matiuko, patraukti automobilius į šoną po incidento derėtų tik tuomet, kai sutariama dėl aplinkybių arba kai tai būtina dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Be to, patartina pasidaryti ir eismo įvykio nuotraukų, kad turėtumėte įrodymų, jei vėliau kiltų neaiškumų.
Eismo įvykio dalyviai privalo kviesti policiją, jeigu: žuvo ar buvo sužeistas žmogus; įvykio metu susiduria daugiau nei dvi transporto priemonės; šalys nesutaria dėl aplinkybių; jei asmens, kurio turtui padaryta žala, nėra įvykio vietoje (pvz. nuverstas stulpas ar tvora). Kitais atvejais yra pildoma eismo įvykio deklaracija.
Jei eismo įvykio metu nei vienas eismo dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Tipinė eismo įvykio deklaracijos forma yra patvirtinta daugelyje ES šalių, tačiau kiekvienoje šalyje deklaracijos blankuose vartojama vietinė šalies kalba. Patyrę eismo įvykį, pavyzdžiui, Vokietijoje, gausite vokišką eismo įvykio deklaracijos formą. Pildant galima pasinaudoti lietuviška deklaracija ir pasitikslinti, kur kokią informaciją įrašyti.
Svarbu nepamiršti, kad kaltininkas deklaracijos formoje turi pasirašyti du kartus.
Patekus į eismo įvykį, svarbu nedaryti grubių klaidų. Net jei sutariama dėl aplinkybių, svarbu neskubėti ir kuo tiksliau aprašyti avarinę situaciją, nubrėžti schemą, į atitinkamas grafas įrašyti, kuris yra kaltininkas, o kuris nukentėjusysis, pasirašyti ir t. t. Atminkite, kad deklaraciją užpildysite tinkamai tik tada, kai aiškiai ir tiksliai suvoksite jos taisykles.
Vienas iš pirmųjų žingsnių po incidento - užpildyti įvykio deklaraciją, kas už ją atsakingas, ar būtinai turėti popierinę deklaraciją, kokių variantų dar yra?
Ką daryti įvykus eismo įvykiui?
Svarbu nepulti į paniką, bet išlikti ramiems ir siekti, jog esama situacija nebūtų dar blogesnė, t.y. visų pirma įsitikinti, jog nėra sužeistųjų asmenų. O jeigu eismo įvykio metu nukentėjo žmonės, reikia kuo skubiau jiems suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Jei sutariate dėl kaltės, jei eismo įvykyje dalyvavo 2 ir daugiau transporto priemonių, reikia pildyti atskiras deklaracijų formas kiekvienam nukentėjusiajam. Kiekvienoje deklaracijos formoje turėtų būti nurodytas eismo įvykio kaltininkas ir nukentėjusi transporto priemonė.
Venkite situacijų, kai avarijos kaltininkas siūlo „susitarti vietoje“ ir paimti pinigų: nuvažiavus iš įvykio vietos ir paaiškėjus, kad žala yra didesnė, aiškintis būna jau per vėlu. Neretai piniginę kompensaciją yra linkę siūlyti avariją sukėlę neblaivūs vairuotojai.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes.
Jei įvyko lengvas eismo įvykis ir nėra sužeistų. Prieš patraukiant automobilius iš eismo įvykio vietos, padarykite kelias nuotraukas telefonu.
Pakaitinio automobilio nuoma po autoįvykio
Siekdami padėti išvengti nesusipratimų ar papildomų išlaidų, pateikiame svarbiausią informaciją, norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio. Ši informacija taikoma tik klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu mūsų bendrovėje.
Kam atlyginama pakaitinio automobilio nuoma?
Jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje ar remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus greitai nuvykti į reikiamą vietą ar papildomas išlaidas.
Kokia yra paros kaina ir kokią transporto priemonę galite nuomotis?
Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Svarbu! Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą pagal joje nurodytą faktiškai reikalingą remontui atlikti remonto darbų trukmę. Turite žinoti iš anksto, kad pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir nebūtų atsiradęs, jei remonto įmonė būtų dėjusi visas galimas pastangas remontą atlikti laiku, pagal jų pačių sudarytą remonto darbų sąmatą, ir kuris atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 d. d. Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 d. d. Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d.
Jei remontas netikslingas?
Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti mus el. paštu.
Ar galiu pasinaudoti alternatyvomis pakaitiniam automobiliui?
Jei neturite galimybės išsinuomoti patys, tokiu atveju prašome su mumis susisiekti el. paštu.
Jei turite abejonių, ar bus atlygintinos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, arba turite kitų klausimų, susijusių su nuomos sąlygomis, į mus galite kreiptis el. paštu.
Žalos nustatymas ir atlyginimas
Ekspertas akcentuoja, kad dar viena svarbi dalis po avarijos yra žalos nustatymas. Tą iš dalies gali padėti atlikti ir policijos pareigūnai, jei jie buvo iškviesti į įvykio vietą. Tačiau vėliau bet kokiu atveju dėl žalos masto nustatymo dar tenka kreiptis į draudimo bendrovę, servisą ar samdytis nepriklausomus ekspertus.
„Tradiciniais žalos nustatymo metodais vairuotojai naudojasi jau eilę metų. Vis dėlto minėtą procesą apsunkina tai, kad pas specialistus tenka gabenti apgadintą transporto priemonę, o tam kartais prisireikia nuomotis tralą. Tad visas procesas gali užtrukti ilgiau nei norėtumėte“, - teigia G. Matiukas.
Vis dėlto šiems įprastiems žalos nustatymo metodams sukurta alternatyva. „Pasinaudojus išmaniajam telefonui skirta sistema „ERGO Smart“ galima užfiksuoti eismo įvykyje patirtus apgadinimus vos per 10 minučių. Nebereikės vykti pas ekspertus ir rodyti savo apgadintos transporto priemonės, taip sugaištant daug brangaus laiko“, - sako G. Matiukas.
Anot eksperto, po avarijos klientui pakanka paskambinti į draudimo bendrovės ERGO skambučių centrą ir pranešti apie eismo įvykį. Netrukus į išmanųjį telefoną atsiunčiama speciali nuoroda, kurią spustelėjus ekrane pasirodo konkrečios instrukcijos, kaip pateikti prašymą gauti išmoką už patirtą žalą. Procedūroms atlikti nereikalingos jokios papildomos programėlės ar įrenginio nustatymai.
Kaltininko draudimo bendrovė pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškais tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
- Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Elektroninis eismo įvykio deklaracijos pildymas
Modernėjant pasauliui ir elektroninėms priemonėms išstumiant popierinius dokumentus yra sukurta nemokama programėlė pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją tiesiog telefone. Ji lengvai pasiekiama adresu www.draudimoivykiai.lt
Pildant elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą kyla mažiau nesusipratimų. Vairuotojams yra lengviau užpildyti bendrąją informaciją bei apibrėžti įvykio aplinkybes.
Programėlėje vairuotojams reikia įvesti mažiau informacijos nei popierinėje eismo įvykių deklaracijoje. Sistemoje yra prašoma nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius ir jų vairuotojų duomenis, patikslinti įvykio laiką ir vietą, nubraižyti eismo nelaimės schemą ir įkelti aplinkybes fiksuojančias nuotraukas.
Vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.
Kas atsakingas už automobilio pašalinimą iš įvykio vietos?
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Draudimo nebuvimas ir jo pasekmės
„Regitros“ duomenimis pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Dalis vairuotojų gali pamiršti apie draudimą ir prisiminti tik nutikus eismo įvykiui. Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį.
Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį atsakingą už žalos padarymą ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio, pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Nors ir įvyko eismo įvykis, reikia nepulti į paniką, bet išlikti ramiems ir siekti, jog esama situacija nebūtų dar blogesnė, t.y. visų pirma įsitikinti, jog nėra sužeistųjų asmenų. O jeigu eismo įvykio metu nukentėjo žmonės, reikia kuo skubiau jiems suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Pasitaiko, kad tik nutikus eismo nelaimei vairuotojai prisimena, jog baigėsi jų draudimas. Žinoma, geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančios draudimu.
Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir pasekmės
Galime teigti, jog su Kelių eismo taisyklėmis yra susipažinęs praktiškai kiekvienas vairuotojas. Atėjus pavasariui, dažnas vairuotojas pastebi po žiemos paliktus kelio dangos pėdsakus t.y duobes, įgriuvas ir pan. Eismo įvykio sudedamosios dalys yra ne tik transporto priemonės ir pėstieji. Nepamirškite, jog apgadinus atitvarus, kelio ženklus, stulpus, ar kitus kelio objektus privaloma pranešti policijai ir užregistruoti eismo įvykį.
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas dalijasi patarimais, kaip vairuotojai turėtų elgtis įvykus avarijai, kad vėliau nekiltų papildomų rūpesčių.
Nesutariant reikia kviesti policiją.
Anot G. Matiuko, patekus į eismo įvykį svarbiausia išlaikyti blaivų protą ir elgtis apgalvotai.
„Patekus į tokią situaciją pirmiausia reikia pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu. Taip pat pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų saugiai palikta ant kelio, kad neatsitiktų dar didesnė nelaimė. Antras etapas yra užfiksuoti eismo įvykį“, - aiškina G. Matiukas.
Dažniausiai avarijos dalyviai sutaria dėl aplinkybių ir patys užpildo eismo įvykio deklaraciją. Tačiau jei vienas iš dalyvių nesutinka, tokiu atveju, anot draudikų atstovo, būtina kviesti policiją.
„Pareigūnus būtina kviesti, kai sužalojami žmonės arba nesutariama dėl aplinkybių. Tuomet į eismo įvykio vietą atvykusi policija užpildo specialų aktą ir išduoda pažymas avarijos dalyviams. Jei incidento aplinkybės nėra aiškios, policija turi teisę pradėti tyrimą kaltininkui nustatyti ir vėliau informuoti apie gautas išvadas“, - aiškina G. Matiukas.
Trys būdai nustatyti žalą.
Ekspertas akcentuoja, kad dar viena svarbi dalis po avarijos yra žalos nustatymas.
Vis dėlto šiems įprastiems žalos nustatymo metodams sukurta alternatyva.
Kritinės klaidos.
Pasak G. Matiuko, dėl eismo įvykio kylanti įtampa kartais iš vėžių išmuša ir patį ramiausią žmogų. Nemaloniose situacijose pasitaiko netgi tokių atvejų, kai dėl streso nukentėjusieji prisiima kaltę ar padaro neapgalvotų veiksmų, kurie apsunkina aplinkybių aiškinimąsi.
Kartu G. Matiukas priduria, kad net apie ketvirtadalį visų pateikiamų eismo įvykio deklaracijų vairuotojai užpildo netinkamai arba su klaidomis.
Kaip dar vieną iš klaidų draudikų atstovas įvardija skubėjimą susidūrusias transporto priemones patraukti į šalikelę, taip dalinai sunaikinant avarijos aplinkybes atskleidžiančius įrodymus.
„Kartais nutinka ir taip, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių pasiduoda kito vairuotojo spaudimui arba emocijoms taip iš nukentėjusiojo tapdamas kaltininku ir atvirkščiai.
Taip pat bandoma tartis „gražiuoju“ nepildant dokumentų arba apie eismo įvykį draudimo bendrovei pranešama per vėlai.
Nors ir įvyko eismo įvykis, reikia nepulti į paniką, bet išlikti ramiems ir siekti, jog esama situacija nebūtų dar blogesnė, t.y. visų pirma įsitikinti, jog nėra sužeistųjų asmenų.
O jeigu eismo įvykio metu nukentėjo žmonės, reikia kuo skubiau jiems suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
Jei sutariate dėl kaltės, jei eismo įvykyje dalyvavo 2 ir daugiau transporto priemonių, reikia pildyti atskiras deklaracijų formas kiekvienam nukentėjusiajam.
Kiekvienoje deklaracijos formoje turėtų būti nurodytas eismo įvykio kaltininkas ir nukentėjusi transporto priemonė.
Esant šioms išvardintoms sąlygoms eismo įvykio dalyviai privalo užpildyti deklaraciją, skirtą eismo įvykio aprašymui.
Venkite situacijų, kai avarijos kaltininkas siūlo „susitarti vietoje“ ir paimti pinigų: nuvažiavus iš įvykio vietos ir paaiškėjus, kad žala yra didesnė, aiškintis būna jau per vėlu.
Neretai piniginę kompensaciją yra linkę siūlyti avariją sukėlę neblaivūs vairuotojai.
Kaltininkas deklaracijos formoje turi pasirašyti du kartus.
Atkreipiame dėmesį, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes.
Nukentėjusysis, atvykęs į draudimo bendrovę su savimi turi turėti: draudimo liudijimo kopiją, eismo įvykio deklaraciją, vairuotojo pažymėjimą (laikiną vairuotojo pažymėjimą), automobilio techninės apžiūros liudijimą, automobilio registracijos liudijimą.
Užpildžius reikiamus dokumentus draudimo bendrovės darbuotojas apžiūri sugadintą transporto priemonę ar jos detales ir įvertina galimą žalą, nustato sumą, kuri bus reikalinga suremontuoti automobiliui ir pasiūlo galimus autoservisus arba išmoka reikiamą sumą.
Supainiojamos parašų vietos - 15 laukelyje privalo pasirašyti tik avarijos kaltininkas, o nukentėjęs vairuotojas turi pasirašyti tik 14 langelyje.
Nenurodomas draudimo poliso numeris ir vairuotojo duomenys - telefono numeris, el. paštas.
Tipinė eismo įvykio deklaracijos forma yra patvirtinta daugelyje ES šalių, tačiau kiekvienoje šalyje deklaracijos blankuose vartojama vietinė šalies kalba.
Patyrę eismo įvykį, pavyzdžiui, Vokietijoje, gausite vokišką eismo įvykio deklaracijos formą.
Pildant galima pasinaudoti lietuviška deklaracija ir pasitikslinti, kur kokią informaciją įrašyti.
Svarbiausia, nepamirškite tokioje situacija išlikti kiek įmanoma ramesni, nepamirškite įvykio užfiksuoti.
Jei turite galimybę, nufotografuokite situaciją.
Ne visada reikia kviesti policiją įvykus eismo įvykiui.
Todėl kai kuriais atvejais nebereikia mokėti baudų už autoįvykį, tačiau kyla daugiau konfliktų tarp eismo įvykio dalyvių.
Eismo įvykio dalyviai privalo kviesti policiją, jeigu:
- - žuvo ar buvo sužeistas žmogus;
- - įvykio metu susiduria daugiau nei dvi transporto priemonės;
- - šalys nesutaria dėl aplinkybių;
- - jei asmens, kurio turtui padaryta žala, nėra įvykio vietoje (pvz. nuverstas stulpas ar tvora).
Kitais atvejais yra pildoma eismo įvykio deklaracija.
Jei vairuotojai neturi deklaracijos blanko, eismo įvykio aplinkybes gali aprašyti ir nubraižyti įvykio schemą ant balto popieriaus lapo.
Užpildytą eismo įvykio deklaraciją būtina pateikti ne policijai, o atsakingam draudikui.
Draudikas privalės nustatyti kaltininką, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką.
Tais atvejais, kai policija į eismo įvykius nevyksta, policijos pažymas draudikui atstoja šios deklaracijos.
Deklaracijos blanką patartina vežiotis automobilyje.
Jį galite atsispausdinti patys, o taip pat galite gauti degalinėse ir draudimo įmonėse.
Čia galite atsisiųsti deklaraciją, užpildymo instrukciją bei pavyzdį su užpildyta deklaracija: Eismo įvykio deklaracija
Užpildytos eismo įvykio deklaracijos pavyzdys
Elektroninis eismo įvykio deklaracijos pildymas
Modernėjant pasauliui ir elektroninėms priemonėms išstumiant popierinius dokumentus yra sukurta nemokama programėlė pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją tiesiog telefone.
Ji lengvai pasiekiama adresu www.draudimoivykiai.lt
Pildant elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą kyla mažiau nesusipratimų.
Vairuotojams yra lengviau užpildyti bendrąją informaciją bei apibrėžti įvykio aplinkybes.
Programėlėje vairuotojams reikia įvesti mažiau informacijos nei popierinėje eismo įvykių deklaracijoje.
Sistemoje yra prašoma nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius ir jų vairuotojų duomenis, patikslinti įvykio laiką ir vietą, nubraižyti eismo nelaimės schemą ir įkelti aplinkybes fiksuojančias nuotraukas.
Vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.
Ką daryti įvykus eismo įvykiui?
Kada būtina kviesti policiją, o kada galima išsiskirstyti tik surašius bei pasirašius eismo įvykio deklaraciją?
Lengvi eismo įvykiai būtų tie, kuriuose nenukenčia jokie eismo dalyviai.
Sunkūs eismo įvykiai būtų tie, kuriuose nukenčia arba gali nukentėti eismo dalyviai.
Pavyzdžiui lengvai ar sunkiai sužalojami eismo dalyviai (pėstieji, keleiviai, vairuotojai).
Nusiraminkite.
Jei nėra sužeistų, užtikrinkite eismo ir eismo dalyvių saugumą.
Jei turite galimybę, prieš patraukiant automobilius iš eismo įvykio vietos, padarykite kelias nuotraukas telefonu.
Nusiraminkite.
Apžiūrėkite kiek yra sužeistų.
Imkitės visų įmanomų priemonių pasekmėms sumažinti.
Pavyzdžiui: Jei kiltų gaisras, užtikrinkite, kad jis neišplistų.
Jei gali susižeisti eismo dalyviai, sumažinkite pavojų, kad taip nenutiktų.
Užtikrinkite eismo ir eismo dalyvių saugumą.
Nusiraminkite.
Apžiūrėkite kiek yra sužeistų.
Imkitės visų įmanomų priemonių pasekmėms sumažinti.
Pavyzdžiui: Jei kiltų gaisras, užtikrinkite, kad jis neišplistų.
Jei gali susižeisti eismo dalyviai, sumažinkite pavojų, kad taip nenutiktų.
Užtikrinkite eismo ir eismo dalyvių saugumą.
Modernėjant pasauliui ir elektroninėms priemonėms išstumiant popierinius dokumentus yra sukurta nemokama programėlė pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją tiesiog telefone.
Daugeliui vairuotojų vis dar priimtiniausias popierinis eismo įvykio deklaracijos pildymas.
Tokios deklaracijos komplektą sudaro du vienodi blankai, kurie privalo būti identiškai užpildyti.
Jei įvyko lengvas eismo įvykis ir nėra sužeistų.
Prieš patraukiant automobilius iš eismo įvykio vietos, padarykite kelias nuotraukas telefonu.
Kur kreiptis, kai užpildyta eismo įvykio deklaracija po įvykio ir ką toliau daryti?
Per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu, telefonu ar el. paštu.
eismo įvykį liudijančius dokumentus.
Kada į įvykio vietą būtina kviesti policiją?
Ką daryti, jeigu neaišku, kas yra kelių eismo įvykio kaltininkas?
Ar galiu kitoje šalyje naudoti Lietuvoje naudojamą eismo įvykio deklaraciją?
deklaracijos blankuose vartojama vietinė šalies kalba.
gausite vokišką eismo įvykio deklaracijos formą.
pasitikslinti, kur kokią informaciją įrašyti.
Kaip taisyklingai nubraižyti eismo įvykio schemą?
- jei žinoma, nurodyti kelio ženklus, gatvių pavadinimus, kitą naudingą informaciją.
Kaltininkas deklaracijos formoje turi pasirašyti du kartus.
Straipsnis publikuotas 2024 gegužės 30 d.
Mane nustebino Transporto priemonių draudikų biuro (Draudikų biuras) atstovo komentaras, kad jei taip nutinka ir jei, Regitros duomenimis, įvykio metu savininku vis dar buvo nurodytas pardavėjas, jis tampa atsakingas už tai, kad automobilis nedraustas.
Su tuo negaliu sutikti, o (kiek teko susidurti) ir paties Draudikų biuro pozicija yra pasikeitusi - paaiškėjus apie transporto priemonės pardavimą iki eismo įvykio, buvusio pardavėjo atžvilgiu atsisakoma reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo.
Atstovaujant klientams analogiškose situacijose (ginčuose) buvo pripažinta, jog esminis nuosavybės įgijimą ir perleidimą patvirtinantis faktas yra sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.
Viena iš tokių bylų baigėsi tuo, kad Draudikų biuras ne tik atsisakė reikalavimų klientui, bet ir galiausiai turėjo padengti kliento patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pasidomėti, ar per 5 d.d. pirkėjas Regitroje deklaravo nuosavybės pasikeitimą, o pirkėjui deklaravus nuosavybės pasikeitimą - per 5 d.d.
Minima situacija gali susiklostyti ne tik įvykus eismo įvykiui ar kitam draudiminiam įvykiui, bet ir kai parduotą transporto priemonę vairuoja neblaivus / kitaip apsvaigęs asmuo, o policijos nurodymu automobilis yra transportuojamas ir (kol vyksta pažeidimo nagrinėjimas) saugomas dažniausiai privačioje (mokamoje) automobilių saugojimo aikštelėje, dėl ko vėliau registruotam automobilio savininkui gali būti pareikštas reikalavimas dėl mokesčio už automobilio saugojimą sumokėjimo.
Svarbu teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją
tags: #auto #ivykis #regitroj #kas #atsakingas