C6
Menu

Automobilio oro kondicionieriaus slėgis ir jo įtaka degalų sąnaudoms

Kai automobilis gerokai įkaista, daugelis vairuotojų nedvejodami įjungia kondicionierių. Tačiau kiti vis dar suka langus rankiniu būdu, nenorėdami „švaistyti kuro“. Tarp automobilių entuziastų ir kasdienių vairuotojų vis dar gyvas įsitikinimas, kad kondicionierius stipriai didina degalų sąnaudas. Bet ar tai tiesa? Ar iš tikrųjų verta taupyti vėsą dėl kelių papildomų centų? Šiame straipsnyje Toptis.lt ekspertai dalinasi, iš kur atsirado šis mitas, kiek realiai degalų sunaudoja moderni A/C sistema ir kada išties verta sunerimti.

Iš kur atsirado mitas, kad kondicionierius eikvoja daug kuro?

Įsitikinimas, kad kondicionierius smarkiai didina degalų sąnaudas, nėra iš piršto laužtas - jis kilo iš senesnių automobilių patirties. 90-ųjų ir ankstesnių metų modeliuose oro kondicionavimo sistemos veikė visai kitaip nei šiandien. Tų laikų A/C kompresoriai dažnai būdavo nuolat mechaniniu būdu varomi nuo variklio diržo, be jokios elektroninės kontrolės. Kai įjungdavai kondicionierių, variklis gaudavo papildomą apkrovą - o tai tiesiogiai didindavo degalų sąnaudas. Vasarą mieste tai galėjo reikšti net ir 1 litro skirtumą 100 kilometrų. Taip ir gimė mitas - jis buvo pagrįstas realybe, tik... tos realybės technologijos seniai pasikeitusios. Dabar pažvelkime, kaip veikia šiuolaikiniai kondicionieriai.

Kaip veikia šiuolaikinio automobilio kondicionierius?

Šiuolaikiniuose automobiliuose oro kondicionavimo sistemos - tai nebe senas kompresorius su vienu režimu, o daugiasluoksnė, išmani sistema, valdoma elektronika. Pagrindinis skirtumas: kondicionierius veikia tik tada, kai to reikia, o apkrovą dažniausiai reguliuoja kintamo tūrio kompresorius.

Tokie kompresoriai:

  • Prisitaiko prie salono temperatūros - dirba intensyviau tik įkaitus automobiliui, o vėliau persijungia į minimalią galią.
  • Nėra sujungti su varikliu pastoviai, todėl neveikia be reikalo.
  • Dažnai valdomi elektromagnetiniu sankabos mechanizmu, kuris atjungia sistemą, kai A/C nereikia.

Be to, daugelyje naujų automobilių A/C sistema automatiškai išsijungia esant žemai temperatūrai arba mažam ventiliatoriaus sūkiui - taigi net ne visada veikia, net jei indikatorius rodo, kad ji įjungta. Trumpai: šiandienos kondicionieriai protingi ir efektyvūs - jie nebe „nuolatiniai kuro rijikai“, kokiais buvo kadaise.

Šiuolaikinio automobilio oro kondicionieriaus sistemos schema

Kiek kuro iš tikrųjų sunaudoja kondicionierius?

Praktiniai bandymai rodo, kad šiuolaikinio kondicionieriaus įtaka degalų sąnaudoms dažniausiai siekia vos 0,2-0,5 l/100 km. Tai priklauso nuo kelių veiksnių:

  • Automobilio dydžio ir variklio tūrio - kuo galingesnis variklis, tuo mažiau pastebima A/C apkrova.
  • Keliavimo sąlygų - mieste sąnaudos gali šiek tiek išaugti, magistralėje beveik nesikeičia.
  • Lauko temperatūros - kuo karščiau, tuo intensyviau veikia kompresorius.
  • Salono dydžio - didesniam automobiliui atvėsinti reikia daugiau energijos.

Įdomu tai, kad praverti langai važiuojant didesniu nei 70 km/h greičiu padidina aerodinaminį pasipriešinimą ir gali padidinti degalų sąnaudas net labiau nei įjungtas kondicionierius. Tad jei klausiate - ar verta prakaituoti dėl 0,3 litro šimtui kilometrų? Daugeliui atsakymas paprastas: tikrai ne.

Grafikas, lyginantis degalų sąnaudas su atidarytais langais ir įjungtu kondicionieriumi

Kada kondicionierius tikrai tampa degalų „ėdrūnu“?

Nors šiuolaikinės A/C sistemos veikia taupiai, yra situacijų, kai jos išties gali tapti apkrova varikliui - o kartu ir jūsų degalų bakui. Kada verta sunerimti?

  • Per mažai šaltnešio (freono) - sistema dirba didesniu intensyvumu, nes negali efektyviai vėsinti. Tai padidina kompresoriaus darbą ir sąnaudas.
  • Nesandarus kondensatorius arba pažeistas kompresorius - gali sukelti per didelę apkrovą varikliui.
  • Neteisingai naudojama sistema - pavyzdžiui, recirkuliacijos režimas įjungtas nuolat arba kondicionierius paliekamas įjungtas net esant žemai temperatūrai.
  • Blogai prižiūrėta sistema - užsikimšę filtrai, apnašos garintuve mažina efektyvumą.

Reguliari patikra ir kondicionieriaus pildymas ne tik užtikrina komfortą, bet ir padeda išlaikyti optimalias kuro sąnaudas. Taigi, pati sistema nėra problema - problemos kyla tada, kai ją pamirštame prižiūrėti.

Automobilio aušinimo sistemos slėgis

Pagal galiojančias instrukcijas, automobilio aušinimo sistemos slėgis yra 74 - 103 kPa, kas apytiksliai atitinka 1 barą arba 1 kgf/cm². Šis slėgis matuojamas, kai variklis yra karštas. Toks slėgis aušinimo sistemoje yra būtinas, kad antifrizas neužvirtų, nes pakeltas slėgis padidina jo užvirimo temperatūrą. Kai antifrizas užverda, jis nebeaušina variklio. Ant automobilio aušinimo sistemos dangtelio dažnai būna lipdukas arba įspaustas užrašas su informacija apie slėgį, prie kurio veikia vožtuvas, pavyzdžiui, 0,9 baro.

Automobilio aušinimo sistemos dangtelis su informaciniu lipduku

Kondicionieriaus tikrinimas ir priežiūra

Kondicionieriaus tikrinimas - tai atidus ir profesionalus klimato kontrolės sistemos patikimumo, veikimo ir saugumo įvertinimas. Tai procedūra, kuri padeda išvengti ne tik nepatogumų dėl neefektyvaus kondicionieriaus naudojimo, bet ir galimų brangių remonto darbų šiai sistemai sugedus. Be reguliarios kondicionieriaus sistemos priežiūros, svarbu atkreipti dėmesį ir į automobilio šildymo sistemą. Tinkamai veikiantis salono pečiukas ne tik užtikrina komfortą šaltuoju metų laiku, bet ir padeda greitai pašalinti rasą nuo langų, gerinant matomumą bei saugumą kelyje.

Visuminis įvertinimas:

  • Prieš pradedant bet kokį tikrinimą, specialistas atliks bendrą kondicionieriaus patikrinimą.
  • Sistemos slėgio ir temperatūros patikrinimas: tai suteikia specialistui informaciją apie sistemos efektyvumą ir galimą susidėvėjimą. Patikrinant slėgį, specialistas gali nustatyti, ar sistemoje yra pakankamai aušinimo medžiagos.
  • Filtrų patikrinimas ir valymas: filtras yra labai svarbi kondicionieriaus dalis, kuri padeda užtikrinti oro kokybę, kurią įrenginys tiekia.

Tikrinimas turi būti atliekamas reguliariai, geriausia kasmet, atsižvelgiant į kondicionieriaus naudojimo dažnumą ir klimatą, kuriame jis naudojamas. Atliekant šiuos patikrinimus, specialistai gali ne tik nustatyti, ar jūsų kondicionierius veikia teisingai, bet ir nustatyti ankstyvus ženklus, kad gali kilti problemų. Tai leidžia laiku imtis veiksmų ir išvengti brangesnių remonto darbų ateityje. Jeigu tikrinimo metu nustatomi nukrypimai, gali būti kliūtis vamzdelyje arba komponente, kurio temperatūra yra nenormali. Kondicionieriaus tikrinimas yra labai svarbus procesas, kuris užtikrina, kad jūsų automobilio klimato kontrolės sistema veiks efektyviai ir saugiai. Reguliariai atliekant šiuos patikrinimus, galite prailginti visos kondicionavimo sistemos gyvavimo trukmę ir išvengti brangių remonto darbų ateityje.

Kondicionieriaus sandarumo patikra Servise 007 po to kai sistema buvo papildyta kioskelyje

Nors oro slėgis padangose skiriasi priklausomai nuo automobilio modelio, jo svorio, apkrovos ir gamintojo rekomendacijų, tinkamas slėgis yra svarbus ne tik saugumui, bet ir degalų sąnaudoms. Per mažas oro slėgis lemia greitesnį padangų dėvėjimąsi, didesnes degalų sąnaudas ir prastesnį automobilio valdymą. Tuo tarpu per didelis oro slėgis sumažina padangos kontaktą su keliu, dėl to blogėja sukibimas ir didėja avarijų rizika.

Rekomenduojamas padangų slėgis (orientacinis)
Transporto priemonės tipas Priekinės padangos (bar) Galinės padangos (bar)
Lengvieji automobiliai 2.0 - 2.4 2.0 - 2.4
Visureigiai (SUV) 2.2 - 2.8 2.2 - 2.8
Mikroautobusai 2.5 - 3.0 2.5 - 3.0

Paprasčiausias būdas sužinoti optimalų automobilio padangų slėgį yra vadovautis gamintojo pateikta informacija, kuri dažniausiai nurodoma vidinėje degalų bako dangtelio pusėje, vairuotojo pusės statramsčio lipduke arba automobilio naudotojo instrukcijoje. Kai kuriose šalyse padangų slėgis matuojamas PSI, tačiau Lietuvoje dažniausiai naudojamas barų (BAR) matavimo vienetas. Norint tiksliai pamatuoti oro slėgį padangose, naudojamas slėgio matuoklis (manometras).

Matavimo priemonė padangų slėgiui matuoti

Oro slėgis padangose kinta priklausomai nuo sezono. Jei žiemos metu padangos buvo pripūstos iki rekomenduojamo lygio, vasarą slėgis natūraliai padidėja. Per mažas oro slėgis padangose lemia tai, kad padangos tampa per minkštos, o automobilio valdymas - sunkiai nuspėjamas. Per didelis oro slėgis padangose taip pat kelia rizikų. Kietai pripūstos padangos yra lengviau praduriamos, o sukibimas su kelio danga suprastėja, nes kontaktuoja tik vidurinė protektoriaus dalis.

tags: #auto #kondicionieriaus #slegis #kpa