Magistralė „Via Baltica“ - tai transeuropinio tinklo kelias, jungiantis Varšuvą, Kauną ir Vilnių, o jo bendras ilgis siekia 970 km, iš kurių 269 km yra Lietuvos teritorijoje. Ši strateginė transporto arterija, jungianti Vakarų Europą ir Baltijos šalis, yra Lietuvos kelių infrastruktūros modernizavimo prioritetas. Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ dalis turi būti baigta modernizuoti iki 2030 m.
Istorinė perspektyva ir dabartinė situacija
Kelias „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos yra strategiškai svarbus ruožas. Šio kelio modernizavimo darbai vyksta kelis metus, o jų apimtis ir tempas yra beprecedenčiai Lietuvoje. Tai didžiausias ir greičiausias kada nors įgyvendintas kelių modernizavimo projektas šalyje.
Nuoširdžiai dėkoju visiems prisidėjusiems ir tęsiantiems šį labai svarbų darbą“, - sakė Ministrė Pirmininkė I. Šiandien atidaryta ilgiausia ir sudėtingiausia atkarpa nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo, kurios ilgis - 16 km. Tai yra rekordinis infrastruktūros projektas tiek finansine verte, tiek atliktų darbų apimtimi per tokį trumpą laiką: viena sutartimi nutiesta iki šiol ilgiausia automagistralės atkarpa nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
Dar praėjusių metų pabaigoje šiame kelyje baigtos atnaujinti ir atidarytos dvi atkarpos, kurių bendras ilgis - 12,5 km. Paskutinė, ties Lietuvos-Lenkijos siena ir Suvalkų koridoriumi esanti kelio dalis bus baigta atnaujinti kitąmet, joje intensyvūs darbai pradėti dar šią vasarą. „Beprecedenčio masto „Via Baltica“ statybos darbai - jau finišo tiesiojoje. Baigta trečioji, ilgiausia ir techniškai sudėtingiausia „Via Baltica“ atkarpa, lieka įveikti tik paskutinį ruožą, kur darbai jau vyksta nuo vasaros ir bus baigti kitais metais.
Bendra „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos modernizavimo vertė siekia daugiau nei 537 mln. Eur. Vienas iš neseniai baigtų modernizuoti ruožų - nuo 56,83 iki 72,50 km - kainavo 223,6 mln. Eur su PVM. Darbus atliko UAB „Fegda“. Atliekant rekonstrukcijos darbus mūsų grupės įmonės taip pat panaudojo rekordinį kiekį mūsų įmonių grupės gamykloje Marijampolėje pagaminto asfalto - iš viso daugiau nei 400 tūkst. tonų“, - pažymi „Fegdos“ vadovas J.
„Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos I ruožo (56,83-72,5 km) rekonstrukcijai Europos Sąjunga skyrė 128 mln. eurų, iš jų beveik 49 mln. Eur.
Kelias A5, kuris yra dalis „Via Baltica“ magistralės, jungia Kauną, Marijampolę ir Suvalkus. Jo ilgis - 97,06 kilometro. Po rekonstrukcijos kelias yra keturių eismo juostų. A5 trasa eina Kauno, Prienų rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorija.
Kelias po rekonstrukcijos yra keturių eismo juostų. A5 trasa eina Kauno, Prienų rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorija. Svarbiausi miestai ir miesteliai prie kelio: Garliava, Juragiai, Mauručiai, Skriaudžiai, Sasnava, Marijampolė, Kalvarija. Kaune Lampėdžių tiltu (ilgis - 446 m) kerta Nemuno upę. Baigiasi ties Lietuvos valstybės siena su Lenkija. Toliau kelias eina S61 greitkelio trasa link Varšuvos.
XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, tranzitas į Lenkiją iš Kauno vykdavo per Veiverius, Skriaudžius, Marijampolę ir Kalvariją. 1996-2005 m. kelias buvo pertiesiamas, rekonstruojamas. Buvo nutiestos dvi naujos atkarpos, po kurių tranzitas nebekerta jokios didesnės gyvenvietės.
„Šiandien atidaryta baigta jau priešpaskutinė rekonstruojamo kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atkarpa. „Ne taip seniai šiame ruože įkasėme kapsulę ir šiandien, važiuodama čia, susimąsčiau, ar tai tikrai galėjo būti vos pernai. Tačiau iš tiesų per tokį trumpą laiką, kiek daugiau nei metus, pavyko užbaigti didelį ir sudėtingą strategiškai svarbaus projekto etapą. Kai kam gali pasirodyti, kad visa atkarpa, 40 kilometrų kelio, yra ne tiek jau daug, tačiau iš tiesų tai milžiniškas objektas, vienu metu tapęs bene didžiausia statybų aikštele Lietuvoje, ir labai džiaugiuosi, kad jis netapo jokiu „amžiaus projektu“. Matome jau labai netolimą galutinį jo finišą, kurį pasiekus tiek gyventojai, tiek verslai ir atvykstantys turistai galės džiaugtis kokybiškai kitokiomis keliavimo ir darbo sąlygomis - tokiomis, kokių iki šiol neturėjome.
Visai netrukus Varšuvą, Kauną bei Vilnių jungs aukščiausio lygio ir eismo saugos požiūriu magistralė, ir ši mūsų strateginė jungtis į Vakarus pasikeis iš esmės.
„Via Baltica“ dalis nuo Kauno iki Marijampolės, kurios bendras ilgis daugiau nei 39 km, baigta tvarkyti 2018 metais. Automagistralės statusas suteiktas 2018 m. Taip pat planuojama rekonstruoti atkarpą Mauručiai-Garliava. Ji taip pat atitiktų automagistralės statusą. Šiuo metu atkarpos saugumo parametrai neleidžia didinti leistino greičio (esamas greitis 70-90 km/h), nors kelias yra po 2 juostas į kiekvieną pusę. Planuojama iki 2024 m.
2024 m. rudenį atidarėme ilgiausią, net 16 km ruožą nuo Marijampolės iki Skardupių kaimo bei pradėjome darbus paskutinėje šio projekto atkarpoje prie Lenkijos sienos.
Visos „Via Baltica“ rekonstrukcijos iki Lenkijos sienos numatoma baigti iki 2025 m. pabaigos.
Western Bypass of Kaunas near Lampėdžiai. The A5 highway is a highway in Lithuania (Magistralinis kelias). It runs from Kaunas to the Polish border, toward Suwałki and ultimately Warsaw. The length of the road is 97.86 km (60.81 mi). A section of the A5 highway - Kaunas-Marijampolė, has been upgraded to a motorway, accessed only via grade-separated junctions, and completed in 2017/18. It is the first motorway built after Lithuania entered the European Union in 2004. The remainder of the road is being upgraded to motorway specifications. It will connect Kaunas with expressway S61 in Poland. The road will be only motorway connection between the Lithuanian motorway network and the rest of the European motorway network. The entire reconstruction up to the Polish border is due to be completed by the end of 2025. Most of the A5 highway is coded E67 in the European route system. It is a segment of the part of E67 named "Via Baltica", that spans the eastern shore of the Baltic Sea.
„Via Baltica“ kaip Lietuvos ir Europos jungtis
„Via Baltica“ - transeuropinio tinklo kelias nuo Varšuvos iki Talino, kurio bendras ilgis - 970 km, iš jų 269 km - Lietuvos teritorijoje. Tai - strateginė transporto arterija, jungianti vakarų Europą ir Baltijos šalis. Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ dalis turi būti baigta modernizuoti 2030 m.
„Kelio „Via Baltica“ atnaujinimas dėl kuriamos infrastruktūros apimties ir atliekamų darbų tempo yra didžiausias ir greičiausias kada nors įgyvendintas kelių modernizavimo projektas Lietuvoje. Natūralu, jog jo įgyvendinimas reikalauja atsakingo, nuoseklaus ir kruopštaus planavimo bei profesionalumo, kurį, džiaugiuosi, mūsų komandai pavyko pasiekti.
„Lietuvos kelių infrastruktūros tinklas pagaliau visiškai integravosi į Europos Sąjungos kelių tinklą. Užbaigėme ir atidarėme automagistralę „Via Baltica“, kuri sujungė Lietuvos ir Lenkijos kelių infrastruktūrą. Tai reiškia, kad trys didžiausi Lietuvos miestai - Vilnius, Kaunas ir Klaipėda - per Lenkiją dabar turi tiesioginę jungti su Europos kelių tinklu. Tokią magistralę norėjome turėti nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.
„Automagistralės ir magistraliniai keliai yra pagrindinė infrastruktūra, užtikrinanti gyventojų ir verslo judėjimą bei karinį mobilumą. Šiais keliais Lietuvoje pravažiuoja daugiau nei pusė viso transporto priemonių srauto.
Modernizuojama Lietuvos kelių infrastruktūra šiandien veikia kaip ekonominis variklis: ji ne tik stiprina logistikos grandinių atsparumą, bet ir kuria aukštesnę pridėtinę vertę regionams, paversdama juos strategiškai patraukliais verslo centrais.
„Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 5 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
Infrastruktūros plėtros iššūkiai ir ateities vizija
„Didžiausias iššūkis, su kuriuo šiandien susiduriame, yra stipriai nusidėvėjusi kelių infrastruktūra Lietuvoje. Ilgą laiką ji nebuvo tinkamai finansuojama, todėl šiandien reali situacija nedžiugina, o jos priežiūra ir atnaujinimas reikalauja didelių investicijų. Deja, jos ne visada gali būti tokio masto, kokio realiai reikėtų.
„Šiuo metu aktyviai dirbame, kad atstuminės kelių rinkliavos modelis galėtų startuoti kitų metų pradžioje. Jis užtikrintų papildomą finansinį srautą ir papildytų Kelių fondą“, - sako M.
„Visuomenė tikisi greitų sprendimų ir greito rezultato, tačiau infrastruktūros projektai savo prigimtimi dažniausiai užtrunka ne vienerius metus. Vienas iš būdų iššūkiams spręsti, pasak M. Gedimino, yra sisteminis planavimas ir nuoseklus investavimas.
„Lietuvos kelių infrastruktūrą būtina planuoti ilgalaikėje perspektyvoje. Sklandžiai įgyvendinti keletą metų ar net dešimtmečių trunkančius projektus galime tik sistemiškai planuodami ir nuosekliai investuodami į dabartinės infrastruktūros priežiūrą ir naujos infrastruktūros vystymą. Tinkama, saugi ir kokybiška kelių infrastruktūra tiesiogiai prisideda prie ekonomikos skatinimo, žmonių judumo, naujų darbo vietų kūrimo, verslo plėtros ir turi didžiulės įtakos bendrai Lietuvos ekonomikos gerovei“, - akcentuoja M.
„Su savivaldybėmis organizuojame reguliarius susitikimus ir įgyvendiname nemažai bendrų projektų. M. Gedimino nuomone, bendradarbiavimas su savivalda leidžia ne tik geriau suprasti vietos poreikius, bet ir kartu ieškoti paprastesnių, efektyvesnių sprendimų, kurie padeda sutrumpinti projektų įgyvendinimo ciklą ir racionaliau naudoti turimus išteklius.
„Mūsų tikslas - užtikrinti viešąjį interesą, saugią bei funkcionalią infrastruktūrą ir tuo pačiu rasti tokius sprendimus, kurie, užuot riboję verslą, leistų jam veikti ir augti“, - tvirtina M.
„Patikimi keliai - tai patikima ekonomika ir stipresnė valstybė. Kelių finansavimo stabilumas šiuo požiūriu tampa vienu kertinių veiksnių“, - mano M.
Pagrindiniai „Via Baltica“ modernizavimo etapai ir datos:
| Atkarpa | Ilgis (km) | Baigimo metai | Statusas |
|---|---|---|---|
| Kaunas-Marijampolė | 39+ | 2018 | Automagistralė |
| Marijampolė-Lenkijos siena (I ruožas) | 15.67 | 2023 | Rekonstruota |
| Marijampolė-Skardupiai | 16 | 2024 | Rekonstruota |
| Paskutinė atkarpa prie Lenkijos sienos | Nenurodyta | 2025 | Rekonstruojama |
tags: #automagistrale #via #baltica