Dėl didėjančios klimato apsaugos svarbos ir griežtesnių reikalavimų transporto priemonėms išmetamoms teršalams, automobilių pramonė dabar susiduria su būtinybe vykdyti gilias permainas.
Suspaustos gamtinės dujos (SGD) yra degalai, pagaminti suspaudžiant gamtines dujas - daugiausia metaną (CH₄) - iki 200-250 barų slėgio. Svarbu tai, kad šios dujos nekeičia savo agregacinės būsenos. SGD yra idealus kuro šaltinis transporto priemonėms, nuo miesto autobusų iki lengvųjų komercinių transporto priemonių. Įdomu tai, kad SGD yra tas pats dujas, kurios tiekiamos namams šildymui ir maisto gaminimui.
Suspaustos gamtinės dujos daugiausia susideda iš metano - jo kiekis siekia iki 98 %. Dėl to SGD turi didelę energijos vertę, kuri yra apie 50 MJ/kg. SGD yra bespalvės, bekvapės ir netoksiškos, todėl saugumo sumetimais į jas dedamas kvapiklis - charakteristinis kvapioji medžiaga, leidžianti greitai aptikti galimą nuotėkį. CNG turi aukštą savaiminio užsidegimo temperatūrą - net 540 °C, todėl yra nedegus kuras ir saugus. Jis taip pat nesukelia kuro sistemos korozijos, o tai reiškia mažesnį greitai susidėvinčių dalių nusidėvėjimą ir rečiau reikalingus vizitus į serviso stotį. CNG saugojimui reikalingos tinkamos sąlygos - dujos saugomos specialiuose, sustiprintuose plieno arba kompozitinių medžiagų rezervuaruose.
Suskystintos gamtinės dujos (SGD) šiuo metu tampa vis populiaresnės, ir tam yra rimtų priežasčių. Suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomi automobiliai išmeta žymiai mažiau kenksmingų medžiagų nei tradiciniai degimo varikliai. Ką tai reiškia praktikoje? Priežiūros išlaidos taip pat yra mažesnės - SGD degimas yra švaresnis nei skystųjų degalų, o tai reiškia mažesnį alyvos suvartojimą ir ilgesnį komponentų tarnavimo laiką. Gamtinių dujų varikliai veikia pastebimai tyliau nei dyzeliniai varikliai. Naktiniame arba komunaliniame transporte, pvz., ištuštinant atliekų konteinerius, mažesnis triukšmo lygis yra didelis privalumas, o pristatymo transporto priemonių parkuose jis pagerina kasdienio darbo komfortą. Suskystintos gamtinės dujos yra vienas iš saugiausių rinkoje esančių degalų. Kaip jau minėta, dėl labai aukštos savaiminio užsidegimo temperatūros (540 °C), dujų išgaravimo į viršų nutekėjimo atveju ir modernių bakų bei vožtuvų saugos sistemų užsidegimo ar sprogimo rizika yra minimali.
Kinija, Iranas ir Indija yra tarp pasaulio lyderių pagal gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių skaičių, tačiau tokie degalai kaip SGD taip pat tampa populiarus sprendimas mūsų Europos rinkoje. Kodėl? Nes jie puikiai veikia, kai svarbu ekologija, ekonomika ir patikimumas - ir šios savybės vis labiau vertinamos.
Vienos iš pirmųjų ir didžiausių CNG vartotojų yra viešojo transporto įmonės. CNG varomi autobusai važinėja daugelio miestų gatvėmis, užtikrindami mažesnį triukšmo lygį, didesnį aplinkos apsaugos lygį ir sutaupymus (palyginti su dyzeliniais automobiliais). Miestuose, kur sparčiai auga elektroninė prekyba ir greitojo pristatymo paslaugos, CNG tampa puikiu sprendimu kurjerių ir elektroninės prekybos įmonėms kaip alternatyva dyzelinui. Kitas privalumas - galimybė greitai papildyti degalus. Miestuose, kuriuose yra daugiau CNG degalinių, degalų logistika praktiškai neegzistuoja. Įmonės, turinčios pristatymo, aptarnavimo ar atstovavimo transporto priemonių parkus, vis dažniau renkasi CNG įrengimą transporto priemonių pirkimo etape. Apibendrinant, CNG geriausiai veikia, kai transporto priemonės yra intensyviai naudojamos ir degalų pildymo infrastruktūra yra gerai suplanuota. Tokiomis sąlygomis tai yra ne tik ekologiškesnis sprendimas, bet ir investicija su realiu grąžos potencialu. Taip pat verta paminėti, kad be kelių transporto, suslėgtos gamtinės dujos vis dažniau naudojamos pakrančių, keltų ir uostų laivyboje.
Degalų pildymas CNG iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtingas. Išjunkite variklį ir elektros prietaisus, įskaitant radiją ir mobilųjį telefoną. Prijunkite pistoletą prie degalų pildymo vožtuvo ir laikykitės instrukcijų. Pradėkite degalų pildymą - degalai į baką teka esant aukštam slėgiui. Atsargiai! Pripildymas SGD paprastai trunka 3-5 minutes greitojo pripildymo SGD degalinėse, tai yra tiek pat, kiek ir pripildymas benzinu ar dyzelinu.
Pastaraisiais metais suslėgtos gamtinės dujos (CNG) tampa vis svarbesnės kaip perspektyvi alternatyva tradiciniams degalams, ypač miesto ir transporto parkų transportui. Nors CNG transporto priemonės įrengimo ar įsigijimo kaina gali būti didesnė, daugeliu atvejų investicija atsiperka, ypač esant dideliam ridos kilometražui ir gerai išvystytai degalų pildymo infrastruktūrai.
Taip, suslėgtos gamtinės dujos (SGD) yra klasifikuojamos kaip alternatyvus kuras, kartu su biokuru, SND, SGD ir elektra. CNG (suslėgtos gamtinės dujos) daugiausia susideda iš metano ir yra laikomos aukšto slėgio dujine forma. LPG (suskystintos naftos dujos) yra propano ir butano mišinys, laikomas skysčio forma žemesniu slėgiu.
Bendrovė „SG dujos“ atidarė pirmąją suslėgtų gamtinių dujų (angl. CNG, liet. - SGD) pildymo stotį ekologiškų automobilių savininkams Kaune. Visą parą veikianti ir visiems vartotojams atvira SGD pildymo savitarnos stotis įkurta Ašigalio g. 6P. „Toliau plečiame SGD viešos prieigos taškų tinklą ir tikimės spartaus SGD transporto priemonių skaičiaus augimo. Jeigu anksčiau išskirtinai orientavomės į uždaro tipo SGD infrastruktūros sukūrimą ir palaikymą didžiųjų miestų autobusų parkuose, padidėjus valstybės ir visuomenės dėmesiui klimato kaitai ir ekologijai, steigsime daugiau atvirų SGD stočių. Džiaugiamės, kad pradėjus veikti stočiai Kaune, užpildėme ypač svarbią grandį Lietuvos infrastruktūros žemėlapyje - nuo šiol naudojant SGD jau galima apkeliauti praktiškai visą Lietuvą.
Suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomi automobiliai vienu pildymu gali įveikti iki 1000 km atstumus, o suskystintomis gamtinėmis dujomis (angl. LNG, liet. -SkGD) varomi vilkikai, net iki 1600 km. Europoje šiuo metu sparčiai auga SGD ir SkGD pildymo stočių tinklas - asociacijos „NGVA Europe“ 2019 m. gruodžio mėn. duomenimis SGD stočių Europoje šiuo metu yra jau 3742, o SkGD - 249 viešo naudojimo stotys. Europoje pernai buvo užregistruota 70 tūkst. naujų lengvųjų SGD keleivinių automobilių, 9 tūkst. lengvųjų komercinių automobilių, 2 tūkst. autobusų, 2 tūkst. SGD sunkvežimių, 4,5 tūkst. SkGD vilkikų. Iš viso Europoje šiuo metu važinėja 1,3 mln. SGD lengvųjų automobilių, 16 tūkst. autobusų, 9 tūkst. SGD sunkvežimių, 6 tūkst.
| Degalų tipas | Stotys |
|---|---|
| SGD | 3742 |
| SkGD | 249 |
„Nors Lietuvoje valstybės dėmesys ekologiško kuro plėtrai auga, gerėja mokestinė aplinka, spartesnei plėtrai to nepakanka. Vis dar neišnaudojame didžiulio SGD terminalo Klaipėdoje resursų, nėra jokios paskatos įmonėms ir gyventojams persėsti iš dyzelinių automobilių į SGD automobilius, dėl užsitęsusių biurokratinių trikdžių Lietuvoje jau kelis metus nepavyksta įkurti tarptautiniams vežėjams skirtos pirmosios SkGD stoties Kalvarijoje. Jeigu ketiname išlaikyti Europos Sąjungoje numatytą ambicingą SGD ir SkGD automobilių skaičiaus augimo ir klimatui neutralios ekonomikos kūrimo grafiką, reikia veikti čia ir dabar - sutelkti visų valdžios, privataus verslo ir automobilių gamintojų iniciatyvas“, - sako V. Planuojama, kad 2020-2021 m. „SG dujos” prie Panevėžio ir Kalvarijos atidarys pirmąsias atviro tipo SkGD/SGD stotis, skirtas tolimojo susisiekimo transportui, taip pat įkurs atviro tipo SkGD ir SGD stotį Lazdėnuose.
Gamtinių dujų transportui asociacijos „NGVA Europe“ ir Europos biodujų asociacijos EBA duomenimis, iki 2030 m. SGD stočių tinklas Europoje išaugs iki 10 tūkst., o SkGD - iki 2 tūkst. Planuojama, kad per artimiausius 10 metų lengvųjų SGD automobilių Europoje skaičius išaugs nuo 1,3 mln., iki 13 mln., autobusų - nuo 16 tūkst. iki 110 tūkst., SGD sunkvežimių nuo 9 tūkst. iki 190 tūkst., sparčiausiai prognozuojamas SkGD vilkikų augimas- nuo 6 tūkst.
Dujiniai varikliai pasižymi mažiausiu poveikiu aplinkai iš visų vidaus degimo variklių. Palyginus su dyzelinu varomais varikliais CO2 emisiją sumažina 15 proc.
„Gamtinės dujos - švarus ir aplinką tausojantis kuras. Statistika rodo, jog šiuos degalus naudojančių įvairių transporto priemonių nuolat daugėja. Džiugu, kad vis daugiau jų atsiranda ir Lietuvoje“, - sakė bendrovės „SG dujos Auto“ direktorius Vidas Korsakas. Apie gamtinių dujų naudojimo transporte naudą kalbėjo VGTU profesorius dr. doc. Saugirdas Pukalskas. Pasak jo, ES direktyvose numatyta mažinti aplinkos taršą, pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Vienas iš jų - gamtinės dujos. „Gamtinių dujų atsargų pasaulyje yra labai daug - gerokai daugiau nei naftos. Be to, jas galima gaminti ir iš įvairių atliekų. Gamtinės dujos žada ilgalaikį transporto aprūpinimo saugumą, mažesnį teršalų išmetimą į aplinką“, - aiškino S. Pukalskas. Pasak jo, Lietuvoje daugiausia gamtinės dujos naudojamos viešajame transporte. Tačiau išsiaiškinti, kiek iš viso gamtinėmis dujomis varomų automobilių yra Lietuvoje, profesoriui nepavyko - „Regitra“ kol kas neturi tokios skaičiavimo metodikos.
Be mažesnės taršos aplinkai, kuri yra akivaizdi, S. Pukalsko teigimu, suspaustos gamtinės dujos naudingos ir automobiliui. „Naudojant šiuos degalus, sumažėja variklio cilindro ir stūmoklio detalių dilimas, nes nenuplaunama alyva nuo cilindro sienelių, cilindrai tolygiai prisipildo degalų mišiniu ir pan. Be to, naudojant gamtines dujas, nereikalingi tokie brangūs priedai kaip „Ad Blue“, - kalbėjo S. Pukalskas. Transporto priemonės, varomos SGD, yra ir mažiau triukšmingos nei dyzelinės. Dar vienas privalumas - suspaustas gamtines dujas prireikus galima keisti išvalytomis biodujomis.
„Pastaruoju metu vis daugiau gamintojų pateikia suspaustomis gamtinėmis dujomis varomus automobilius, vartotojams jau yra iš ko rinktis. Neseniai pristatytos ir pirmosios transporto priemonės su suskystintų gamtinių dujų (LNG) sistemomis“, - kalbėjo S. Pukalskas. Profesoriaus teigimu, Lietuvoje gerokai padaugėjo degalinių, kur transporto priemonių balionus galima prisipildyti SG dujų. Be Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, degalinės atsiras ir Marijampolėje, Telšiuose, Ukmergėje.
„Atlikę tyrimus apskaičiavome, kiek lengvuoju automobiliu kainuoja nuvažiuoti 100 kilometrų naudojant benziną, dyzeliną ir degalinėje ar namuose pildomas SG dujas. Benzinas tokiu atveju atsieitų nuo 27 iki 45 Lt, dyzelinas - nuo 23 iki 39 Lt, degalinėje pildomos SG dujos - nuo 23 iki 43 Lt. Tačiau jei automobilio balionus pripildytume dujomis namuose, tai kainuotų nuo 16 iki 30 Lt. Šiuo atveju gamtines dujas naudojantys automobiliai galėtų būti konkurencingi“, - teigė S. Pukalskas.
„Blue Corridor“ - kasmet „Blue Corridor 2014“ dalyviai pristatė žygio tikslus, maršrutus bei patirtį. „Blue Corridor“ vyksta kasmet, kiekvienais metais kelionei suspaustas gamtines dujas naudojančiais automobiliais parenkamas vis kitas maršrutas. Šiemet, startavę Sankt Peterburge, automobiliai užsuko į Tartu, Rygą, Vilnių. Toliau jų maršrutas drieksis pro Plzeną, Niurnbergą, Milaną, Veroną, Zagrebą, Belgradą ir Budapeštą. Nuo 2008-ųjų įvairiais keliais žygio dalyviai jau nuvažiavo 27 600 kilometrų. Žygyje gali dalyvauti įvairių rūšių ir įvairių gamintojų automobiliai. Vienintelė sąlyga - juose sumontuota įranga privalo būti gamyklinė. Pasak žygio dalyvių, pagrindinis tikslas - populiarinti suspaustas gamtines dujas kaip transporto priemonių varikliuose naudojamus degalus. Bene įspūdingiausias žygio dalyvis šįkart buvo Dakaro ralį įveikęs gamtinėmis dujomis varomas galingas lenktyninis KaMAZ.
Kiekviename mieste, kur užsuka „Blue Corridor“ dalyviai, rengiamos apskrito stalo diskusijos, kur dalyvauja politikai, miestų vadovai, žurnalistai, transporto specialistai. Visur kalbama apie gamtinių dujų naudojimo naudą. Pasak žygio dalyvių, regionuose, pro kuriuos jau pravažiavo „Blue Corridor“ dalyviai, gamtinėmis dujomis varomų automobilių padaugėjo 17 proc.
Perspektyvoje - LNG Diskusijos dalyviai turėjo progos išgirsti ir apie SGD bei suskystintų gamtinių dujų (LNG - (Liquid Natural Gas) naudojimą Europoje bei Vokietijoje. 2013-aisiais Europoje važinėjo apie 1,485 mln. suspaustas gamtines dujas naudojančių transporto priemonių. Didžiojoje dalyje Vakarų Europos šalių SGD degalinių tinklas puikiai išplėtotas, degalinių nuolat daugėja. Štai Vokietijos miestuose degalinių galima rasti kas penkis kilometrus, mišrių, kur galima prisipildyti bakus įvairiais degalais - kas 10-15 km, o užmiestyje SGD degalinės įrengtos kas 20-25 kilometrus. Europos šalyse SG dujas dažniausiai naudoja miesto autobusai, taksi, komunalinė technika. Šiuo metu SGDnaudojančių automobilių įvairovė didelė, juos pateikia kone visi didieji gamintojai, tad vartotojas turi iš ko pasirinkti. Pastaruoju metu daugėja ir transporto priemonių, naudojančių suskystintas gamtines dujas. Kadangi gamtinės dujos suskystėja tik esant - 161C° temperatūrai, naudoti šiuos degalusnaudojančias transporto priemones reikia specialiai parengti. Degalinių, kur galima įsipilti LNG, Europoje dar nėra daug. Tačiau keliamas tikslas, kad iki 2020-ųjų jos turėtų būti įrengtos kas 400 kilometrų. Šiuo metu Sankt Peterburge jau veikia gamykla, perdirbanti gamtines dujas į skystą būvį. Europos regionuose šiuo metu statoma beveik trisdešimt suskystintų dujų terminalų. Neseniai ir Lietuvos vežėjams buvo pristatytas LNG naudojantis vilkikas IVECO „Stralis“. Diskusijos dalyviai taip pat aptarė gamtinių dujų kaip kuro transportui panaudojimo aktualijas, perspektyvas, praktinius panaudojimo aspektus bei iššūkius.
Praėjusiais metais „Blue Corridor" žygio dalyviai lankėsi Klaipėdoje, kur taip pat buvo surengta apskrito stalo diskusija. Klaipėda - tryliktasis žygio dalyvių pasiektas miestas. Iš čia žygeiviai pasuks į Jelgavą, Rygą, Taliną ir finišuos Estijos mieste Narvoje. Spalio 3 d. „Palyginus 1 kubinį metrą suslėgtų dujų su litru benzinu, matome, kad dujomis galima nuvažiuoti 15-20 proc. didesnį atstumą. Tai ypač juntama važiuojant užmiesčio keliais. Be to, dujos kur kas pigesnės. Šiuo metu suskystintų gamtinių dujų litras vartotojams atsieina 3,4 Lt. Žygeiviai spalio 19 d. finišuos Narvoje. Pirmasis tos žygis surengtas 2008-aisiais. Šiandien Lietuvoje jau beveik nebeliko didesnių vežėjų, kurių parkuose nebūtų suskystintomis ar suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių. Tokį pasirinkimą lemia galimybė santykinai greitai gauti jau veikiančią technologiją, kuri leidžia iš karto gerokai nurėžti dalies išmetalų emisiją, sąlyginai už tą pačią nuosavybės kainą kaip dyzelinių transporto priemonių. Šis rodiklis ypač svarbus Vakarų Europoje dirbantiems vežėjams. Ten jie patiria vis labiau augantį klientų spaudimą prekes gabenti tvaresniu transportu, o kai kuriose valstybėse dujinio transporto naudojimas dar ir skatinamas įvairiomis priemonėmis, kurios padeda amortizuoti kitus kaštus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad į Vakarus nuo Lietuvos gerokai labiau išvystyta gamtinių dujų užpylimo infrastruktūra suteikia galimybes tokį transportą naudoti maksimaliai našiai. Ne paskutinėje vietoje ir faktas, jog dujinius variklius turintys vilkikai technologiškai skiriasi nuo varomų dyzelinėmis jėgainėmis. Tad kokie tie skirtumai?
Skirtingos uždegimo sistemos Kalbėdamas apie dujinių ir dyzelinių variklių skirtumus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas atkreipia dėmesį, kad dujiniai varikliai veikia labai panašiu principu kaip ir benzininiai, arba kitaip - kibirkštinio uždegimo varikliai. Degalų mišinį jų cilindruose uždega žvakės kibirkštis. Tokių jėgainių konstrukcija yra kone identiška, skiriasi tik tiekimo sistemos, kai naudojami skysti degalai ar dujos. Tuo metu dyzeliniuose varikliuose įrengta ne kibirkštinė, o slėginė uždegimo sistema. Degalai juose užsiliepsnoja nuo aukštos temperatūros, kurią sukuria stūmoklio slegiamas oras. Tokio tipo varikliai pasižymi gerokai didesniu suslėgimo laipsniu nei kibirkštiniai, dėl to dyzelinės jėgainės ekonomiškesnės nei benzininės. „Kibirkštinio uždegimo variklių cilindruose esantis tūris suslegiamas mažiau negu dyzeliniame. O kuo didesnis suslėgimo laipsnis, tuo efektyviau degdamos plečiasi dujos ir gerėja variklio našumas“, - paaiškina mokslininkas. Vis dėlto, palyginus su benzinu varomais varikliais, tokiu pačiu uždegimo principu veikiančios dujinės jėgainės yra našesnės. „Taip yra dėl to, kad gamtinės dujos, o konkrečiai - metanas, pasižymi didesniu atsparumu detonacijai. Tai reiškia, kad dujiniai varikliai turi didesnį suslėgimo laipsnį. Kaip ir minėjau, kuo aukštesnis šis parametras, tuo didesnis tokio variklio našumas“, - priduria S. Pukalskas. Pašnekovo teigimu, dujiniai varikliai montuojami visuose komerciniuose lengvojo, vidutinio ir sunkiojo transporto priemonėse. Tokios bendrovės kaip „Iveco“ ar „Scania“ šiandien kuria variklius, pritaikytus tik gamtinėms dujoms ar biometanui. Paprastai gamtinėse dujose metano koncentracija siekia 85-95 proc., o likusią dalį sudaro kitos energiją išskiriančios dujos. Didelis biometano pranašumas - gamyba iš atliekų arba jo surinkimas iš natūraliai išsiskiriančių dujų. Suvartojant šias dujas visoje naudojimo grandinėje eliminuojamas anglies dvideginio pėdsakas.
S. Pukalsko vertinimu, patys pirmieji gamtinėmis dujomis varomi varikliai nusileisdavo tiek galingumu, tiek taršumu dyzeliniams analogams. Tačiau, laikui bėgant, gamintojai ištobulino technologijas ir pakėlė šiuos variklius į naują lygmenį, tad tiek našumas, tiek galia tapo labai panašūs. O jeigu naudosime iš biodujų pagamintą biometaną, variklių anglies dvideginio tarša gerokai skiriasi - o tai yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant poveikį aplinkai. „Jeigu paimsime kilogramą biometano ir kilogramą dyzelino, iš pastarojo išsiskirs mažiau energijos ir daug daugiau CO2 nei iš biometano“, - dėsto mokslininkas. „Iveco“ skaičiavimais, naudojant biometaną, žymiai sumažinamas azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių išmetimas, o optimaliomis sąlygomis galima apkarpyti CO2 emisiją net iki 95 proc., palyginti su dyzeliniu varikliu. Todėl, įmonės vertinimu, lyginant šiuolaikiškas dyzelino ir metano variklių technologijas, kurias naudoja gamintojai komerciniuose automobiliuose, didesnis efektyvumas pasiekiamas ir mažiau energijos suvartojama pasitelkus dujas. Dujiniai varikliai beveik neišmeta kietųjų dalelių, o šie teršalai yra bene labiausiai nepageidautini apgyvendintose vietovėse - didelė jų koncentracija sukelia įvairias kvėpavimo ligas. Be to, pavyzdžiui, „Iveco“ gaminamo dujinio vilkiko variklis, aktyvavus specialų režimą, skleidžia ne didesnį nei 71 dB triukšmą, o tai puikiai tinka naktiniams pervežimams mieste.
Vardindamas variklių skirtumus, S. Pukalskas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą - teršalų nukenksminimo sistemas, kurių šiuolaikiniame dyzeliniame variklyje reikia bent trijų keturių, kad būtų patenkinti dabar galiojančių ir ateities „Euro“ normų reikalavimai. „Oksidacinio tipo katalizinis deginių neutralizatorius (neutralizuojantis CO ir HC), kietųjų dalelių filtras (filtruojantis ir sudeginantis kietąsias daleles), SCR katalizatorius (neutralizuojantis NOx). Pastarajai sistemai dar reikalingas specialus vadinamasis „AdBlue“ skystis. Kiekvieną šią sistemą tenka prižiūrėti. Pavyzdžiui, būtina nuolat papildyti „AdBlue“ skystį, o tai yra vandeningas karbamido tirpalas. Esant žemesnei temperatūrai, jis stingsta. Tuomet reikalinga pašildymo įranga ir kt. Kitaip sakant, šiuolaikinis dyzelinis variklis apkraunamas papildomomis sistemomis. Kaip žinome, jos genda ir joms reikia papildomos priežiūros“, - aiškina pašnekovas. Ir visa tai didina eksploatacines išlaidas. Savo ruožtu dujinių variklių priežiūra, pasak mokslininko, šiuo aspektu paprastesnė, nes kibirkštinio uždegimo jėgainėse teršalai tvarkomi paprasčiau. „Tam naudojamas paprastesnis trijų komponentų katalizinis neutralizatorius, kuris susitvarko su trimis pagrindiniais teršalais: anglies monoksidu (CO), angliavandeniliais (HC) ir azoto oksidais (NOx). Dėl to kibirkštinio uždegimo variklių eksploatavimas paprastesnis“, - vertina mokslininkas.
Leido įgyvendinti strategiją O kaip atrodo dujinių vilkikų naudojimas realiomis sąlygomis? Pavyzdžiui, viena didžiausių transporto įmonių Lietuvoje „Hegelmann Group“ greta jau turimų dujinių vilkikų 2022 m. rudenį užsakė dar 150 suskystintomis dujomis ir 5 suslėgtomis dujomis varomus „Iveco S-Way“ sunkvežimius. Šiuo atveju „Iveco S-Way“ sumontuoti 460 AG galios „Cursor 13“ gamtinių dujų varikliai, atitinkantys „Euro 6 Step E“ emisijos standartą. Suskystintomis gamtinėmis dujomis varomas vilkikas nesustodamas gali saugiai nuvažiuoti iki 1 600 km, o suslėgtomis dujomis varoma versija - iki 670 km eksplotuojant pilnai pakrautą vilkiką. Su lengvesniais kroviniais šis rezultatas yra dar geresnis. Anuomet didžiulį užsakymą atlikusios bendrovės atstovai nė neslėpė, kad toks pasirinkimas leidžia smarkiai sumažinti CO2 emisiją. Šis tikslas nubrėžtas ir įmonės strategijoje. Jau šiandien dujiniuose sunkvežimiuose naudojant biometaną gali būti pasiekiama anglies atžvilgiu neutrali veikla, vertinant kuro kilmę bei kelionę nuo jo pagaminimo iki degalų bakų. Vežėjai taip pat pažymėjo, kad vienu iš dujinių vilkikų privalumų yra kur kas tyliau nei panašūs dyzeliniai agregatai veikiantys jų varikliai. Dėl to sunkvežimiai tinkami naudoti riboto eismo zonose ir prekėms pristatyti naktį.
Vokietijoje, Vertlės mieste, pastatytoje sintetinio metano gamykloje dujos gaminamos iš atsinaujinantiems šaltiniams priskiriamų komponentų, kurių cheminių reakcijų atlikimui naudojama „žalia”, iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo ir pan. jėgainių) gaunama elektros energija. Sintetinis metanas taršos praktiškai nedidina, nes kūrenant šias dujas į atmosferą išmetamo CO2 kiekis beveik atitinka minėtų dujų gamybai reikalingą CO2 kiekį. Todėl naudojant tokias dujas, CO2 balansas atmosferoje išlieka nepakitęs.Netrukus gatvėse pasirodysiantis „Audi A3 Sportback g-tron“ - naujos suspaustomis dujomis varomų „Audi“ modelių šeimos pradininkas ir svarbi nuolat plečiamos suspaustomis dujomis varomų automobilių infrastruktūros dalis. Nuo ketvirtadienio Vokietijoje esančiose „Audi“ atstovybėse pradedami priiminėti užsakymai naujam „Audi A3 Sportback g-tron“, kainuojančiam nuo 25,9 tūkst. eurų. Pageidaujantys važinėti dar ekologiškiau galės įsigyti specialią „Audi e-gas“ degalų kortelę, leidžiančią už fiksuotą mėnesinį mokestį naudoti naujuosius gamintojo degalus. Vertlės sintetinio metano gamyklos vadovybė žada visiškai patenkinti suspaustomis dujomis varomų „Audi“ vairuotojų degalų poreikį ir į bendruosius Vokietijos suspaustų dujų dujotiekius patiekti tiek sintetinių dujų, kiek sunaudoja visi dujinių „Audi“ vairuotojai. Kadangi pastarųjų šiuo metu kol kas nedaug, sintetinio metano dujų gamyklos apimtys kol kas viršija šiuos poreikius ir prisideda prie bendro šalies aprūpinimo gamtinėmis dujomis. Pačių dirbtinių suspaustų dujų šiuo metu įmanoma įsigyti apie 650 Vokietijos suspaustų dujų degalinių, kur degalus galima įsipilti su „Audi e-gas“ kortele.Į 14,95 euro mėnesinį jos mokestį įskaitytas vidutinio vairuotojo mobilumo poreikius visiškai tenkinantis suspaustų dujų kiekis, kurį įsipareigoja ir pagaminti į bendro pobūdžio dujotiekius išleisti Vertlės gamykla. Viršijus šią sumą, toliau važinėjama Vertlės gamyklos produkcija „nepadengtomis” gamtinėmis dujomis. Naujasis suspaustomis dujomis varomas automobilis - neatsiejama „Audi“ bendrovės įgyvendinamos tvaraus ir tausojančio mobilumo strategijos dalis. Šios strategijos tikslas - nuosekliai vystyti visas alternatyvaus kuro rūšisnaudojančias transporto priemones, suteikiant klientui optimalų ir techniškai tobuliausią pasirinkimą. Strategija apima alternatyvių konstrukcijų transporto priemones - elektromobilius ir įvairių konstrukcijų dujinius ir hibridinius automobilius. „Audi A3 Sportback g-tron“ ratus suka 81 kW (110 AG) galios 1,4 litro darbinio tūrio TFSI variklis, kurio degalams naudojamos įprastos suspaustos gamtinės dujos arba neseniai „Audi“ bendrovės išrastas sintetinis metanas komerciniu pavadinimu „Audi e-gas“. Vidutinės degalų sąnaudos: 3,2 - 3,3 kg suspaustų dujų 100 km kelio. Toks dujų kiekis kainuoja maždaug 3,5 euro.
Suslėgtos gamtinės dujos (angl. Compressed natural gas) - suspaustos gamtinės dujos, daugiausia naudojamas transporto priemonėse kaip kuras, vietoje benzino, dyzelino ar propano. Suslėgtos gamtinės dujos yra pigesnės nei kitos kuro rūšys, o sudegusios kelia daug mažesnį neigiamą poveikį šiltnamio efektui. Pagrindinis suspaustų gamtinių dujų trūkumas - joms saugoti ir gabenti transporto priemonėse reikia įrengti didesnes nei įprastinėms kuro rūšims talpyklas. Dėl šios priežasties suslėgtos gamtinės dujos retai naudojamos lengvuosiuose automobiliuose. Suslėgtos gamtinės dujos daugiausia pasaulyje naudojamos visuomeniniame transporte, pikapuose, kai kuriose valstybėse ir lokomotyvuose. Daugiausia suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomos transporto priemonės paplitę Pakistane, Irane, Argentinoje, Brazilijoje, Indijoje. Pastaraisiais metais, kylant įprastinio kuro kainoms, suslėgtomis gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių gausėja JAV, Kanadoje. Neretai suslėgtos gamtinės dujos painiojamos su suskystintomis gamtinėmis dujomis. Pagrindinis skirtumas - dujų saugojimo forma. Suskystintos gamtinės dujos laikomos nespaustos ir atšaldytos nuo -160 °C iki -150 °C. Todėl jas lengva transportuoti dideliais atstumais jūrų keliu ir prieš pateikiant galutiniam vartotojui, šios dujos konvertuojamos į suslėgtas gamtines dujas. Lietuvoje suslėgtos gamtinės dujos pradėtosnaudoti autobusų parkuose dar 1984 m. Vėliau, kilus ekonominei krizei, ir esant žemoms įprastinio kuro kainoms, naudoti suslėgtų gamtinių dujų nebeapsimokėjo.
tags: #automobiliai #varomi #sgd #cng #degalais