Suprasti pagrindines automobilių dalis ir jų veikimo principus yra esminė kiekvieno vairuotojo žinių dalis. Tai ne tik padeda tapti atsakingesniu vairuotoju, bet ir suteikia galimybę geriau suprasti transporto priemonės techninę būklę, kas gali praversti atliekant remontą ar netgi renkantis naują automobilį. Automobilį sudaro daugybė komponentų, kurie glaudžiai tarpusavyje sąveikauja, kad būtų užtikrintas judėjimas. Nuo variklio, kuris generuoja galią, iki ratų, kurie palaiko sukibimą su keliu, kiekviena dalis atlieka gyvybiškai svarbią funkciją. Šis straipsnis skirtas paaiškinti pagrindinius automobilio komponentus, jų veikimo principus ir svarbą bendrai transporto priemonės funkcijai.
Pagrindinės Automobilio Dalys ir Jų Funkcijos
Kiekvienas automobilio savininkas norėtų, kad jo automobilis išliktų lyg naujas kuo ilgesnį laiką ir keltų kuo mažiau nenumatytų rūpesčių. Todėl būtina laiku ir reguliariai atlikti automobilio priežiūros darbus. Tai apima ne tik remontą, kai užsidega skydelyje lemputė, pasigirsta pašaliniai garsai ar automobilis nebeužsiveda, bet ir nuolatinę profilaktiką.
Akumuliatorius: Pagrindinis Energijos Šaltinis
Akumuliatorius yra automobilio dalis, kuri tiekia jam energiją. Akumuliatorius veikia kaupdamas elektros energiją, kuri gali būti naudojama automobiliui maitinti. Su varikliu jis sujungtas laidais. Automobilio akumuliatorius - vienas svarbiausių automobilio komponentų. Tai toks įrenginys, į kurį vasarą beveik nekreipiame dėmesio, tačiau žiemą atsiskleidžia tikroji akumuliatoriaus vertė. Dažnai vairuotojai suabejoja, ar po šaltos nakties pavyks paleisti automobilio variklį. Nors šios procedūros sėkmė priklauso ir nuo kitų agregatų, tačiau reikšmingiausia grandimi užvedimo procese vis tiek išlieka akumuliatoriaus baterija. Kaip prižiūrėti akumuliatorių ir kaip jį atgaivinti?
Reguliariai tikrinkite akumuliatoriaus įtampą, ypač prieš žiemą. Tinkama akumuliatoriaus įtampa užtikrina automobilio užvedimą.
Akumuliatoriaus Sandara ir Veikimo Principai
Dabartiniuose automobiliuose dažniausiai naudojamos švino rūgštinės akumuliatorių baterijos. Jos sudarytos iš šešių sekcijų. Kartais vairuotojai stebisi, kodėl jų automobilio akumuliatorius tarnavo taip trumpai, lyginant su draugo ar kaimyno mašinos baterija. Tuomet pradedama ieškoti kaltų. Puolama kaltinti pardavėjus, gamintojus, automobilį ar žemą temperatūrą, tačiau derėtų susimąstyti, ar tinkamai automobilio akumuliatorius buvo eksploatuojamas. „Klimato sąlygų įsikišimo ir temperatūrų svyravimo mes išvengti negalime, tačiau prižiūrėti akumuliatorių mums niekas nedraudžia. Reikėtų vengti trumpalaikių ir ilgalaikių iškrovų ir didelių perkrovų. Taip pat akumuliatorius automobilyje turėtų būti gerai įtvirtintas, švarus, sausas. Visi šie veiksniai didina srovės nutekėjimą ir mažina baterijos patikimumą.
Ar akumuliatorius yra maksimaliai įkrautas, ar jį reikia papildomai pakrauti, nesunkiai gali nustatyti tie vairuotojai, kurių automobilių baterijos turi indikatorius. Dabar lemputes, rodančias apie įkrovimo lygį, turi beveik visi akumuliatoriai. Jei indikatorius dega žaliai - baterija įkrauta.
Principinė akumuliatoriaus konstrukcija - tai indas su švino katodu ir anodu, pripildytas skiestos sieros rūgšties. Įprastiniai 12V akumuliatoriai sudaryti iš 6 tokių dalių (sekcijų), sujungtų nuosekliai. Anodas - teigiamas akumuliatoriaus polius, jungiantis teigiamas akumuliatoriaus švino plokšteles, o katodas - neigiamas polius, prie kurio jungiamos neigiamos plokštelės.
Teigiamos ir neigiamos švino plokštelės yra skirtingos. Švino plokštelės pagrindas yra švino grotelės. Akumuliatoriaus darbinės savybės ir ilgaamžiškumas labai priklauso nuo grotelių kokybės. Švinas yra minkštas ir trapus metalas, todėl jis grynas grotelių gamybai netinka, kadangi skystas švinas blogai pripildo liejinių formas. Grynas švinas taip pat yra neatsparus korozijai. Todėl šis metalas legiruojamas įvairiais priedais.
Maždaug prieš 20 metų švino lydiniams buvo naudojamas stibis (Sb). Švinas buvo lydomas su 5-10% stibio. Naudojant stibį, lydinys tampa plastiškas ir tvirtas. Akumuliatorių, pagamintą naudojant stibį, buvo būtina nuolat papildyti vandeniu, o nenaudojamas akumuliatorius turėjo būti reguliariai tikrinamas ir įkraunamas.
Vėliau akumuliatoriai pradėti gaminti naudojant kalcį (Ca) švino grotelėms lieti. Į lydinį maišoma 0,5-1 % kalcio. Kalcis suteikia švinui tvirtumo ir plastiškumo. Akumuliatoriui dirbant vandens sunaudojama labai mažai. Nenaudojamo akumuliatoriaus savaiminė iškrova minimali. Tačiau kalcio lydinio akumuliatoriai turi vieną esminį trūkumą: juos sunku įkrauti. Tokį akumuliatorių labai iškrovus, dažnai atsitinka taip, kad vėl jį įkrauti būna gana sudėtinga. Todėl rekomenduojama tokio tipo akumuliatorių neiškrauti daugiau kaip 50% jų talpumo. Šiuo metu dauguma akumuliatorių gamintojų naudoja kalcio lydinius.
Kitas žingsnis - hibridinė technologija. Taikant hibridinę technologiją akumuliatoriaus teigiamų plokštelių grotelės liejamos su stibio priedais, o neigiamų - su kalcio. Tokiu būdu pagamintas akumuliatorius perėmė visas teigiamas abiejų ankstesnių technologijų savybes: vandens sunaudojama tik šiek tiek daugiau nei kalcio lydinio akumuliatoriai, savaiminė iškrova maža, imlumas įkrovai geras. Pirmieji akumuliatoriai, pagaminti pagal hibridinę technologiją, pasirodė 1990 metais. Neigiamų plokštelių lydinyje yra 0,02% kalcio, o teigiamų - 0,04% sidabro. Akumuliatoriaus amžius pailgėja 20%, gerokai pagerėja eksploatacinės savybės.
Ant švino grotelių presuojama aktyvioji medžiaga, kuri tiesiogiai dalyvauja akumuliatoriaus elektrocheminiuose procesuose. Neigiamų plokštelių aktyvioji medžiaga yra švinas (Pb), o teigiamų - švino oksido pasta (PbO). Todėl teigiamos plokštelės yra rudos spalvos, o neigiamos - pilkos. Aktyviosios masės mikroporiškumas turi būti 30-35%. Mažesnio tankio aktyvioji medžiaga anksti pradės byrėti, akumuliatorius greitai praras galią ir talpumą. Per didelio tankio - bus nepakankamai poringa, elektrolitas negalės laisvai pripildyti aktyviosios medžiagos tūrio ir akumuliatorius dirbs neefektyviai.
Plokštelės dedamos į vokus-separatorius. Vokai sumažina aktyviosios masės eroziją ir neleidžia byrančioms dalelėms nusėsti ant akumuliatoriaus dugno. Vokai gali būti velkami ant teigiamų arba ant neigiamų plokštelių. Vokai gaminami iš plonos, skysčiui laidžios sintetinės medžiagos, kurios paviršius iš vienos pusės turi rantelius. Jei vokai skirti dėti ant teigiamos plokštelės, tai ranteliai bus voko viduje, jei ant neigiamos - iš išorės. Taip užtikrinamas geresnis elektrolito priėjimas prie teigiamų plokštelių, kadangi dirbant akumuliatoriui teigiamos plokštelės reikalauja 1,4 karto didesnės elektrolito cirkuliacijos.
Anksčiau, nenaudojant vokų, akumuliatoriaus dugne turėjo būti 0,5 - 1,4 cm aukščio tilteliai, ant kurių buvo statomos plokštelės. Erdvė tarp plokštelės apačios ir akumuliatoriaus dugno leisdavo kauptis nuosėdoms, nesukeliant trumpo jungimo tarp plokštelių. Naudojant vokus, tilteliai nebereikalingi, todėl akumuliatorius gali būti žemesnis.
Viena labai svarbi akumuliatoriaus dalis - dangtis. Šiuolaikinio akumuliatoriaus dangčio konstrukcija turi užtikrinti minimalų vandens garavimą iš elektrolito, vandenilio dujų išsiskyrimą bei neleisti ugniai ar kibirkštims patekti į akumuliatoriaus vidų per vėdinimo kanalus. Labirintas, esantis dangčio viduje, veikia kaip vandens garų rinktuvas. Akumuliatoriaus vėdinimo sistemoje yra įrengti filtrai - ugnies gaudytuvai.
Akumuliatorius sudarytas iš 6 vienodų sekcijų. Sekcijos sujungtos nuosekliai. Kiekvienoje sekcijoje vykstant elektrocheminiams procesams sukuriama 2,12V įtampa. Visiškai įkrauto akumuliatoriaus įtampa yra 12,72V. Švino plokštelės užpiltos elektrolitu. Švinas (Pb) ir deguonis (O) gali jungtis į švino oksidą (PbO) arba į švino dioksidą (PbO2). Tai priklauso nuo laisvų elektronų skaičiaus išorinėse šių cheminių elementų orbitose.
Naujo akumuliatoriaus teigiamos plokštelės padengtos švino oksidu, kuris vėliau virsta švino dioksidu. Kas gi įvyksta pripylus elektrolito: PbO + H2SO4 => PbSO4 + H2O. Švino oksidas reaguoja su sieros rūgštimi ir akumuliatoriaus plokštelės apsitraukia susidariusiu netirpaus švino sulfato (PbSO4) sluoksniu. Iš cheminės reakcijos lygties matyti, kad sieros rūgštis virsta švino sulfatu, drauge susidarant vandeniui. Praktiškai dėl šios reakcijos sumažėja elektrolito tankis. Jeigu pamatuosite elektrolito tankį po keliolikos minučių, pamatysite, kad jis mažesnis nei 1,28.
Akumuliatorius pripiltas elektrolito ir jį reikia įkrauti. Iškrauti akumuliatorių didelio mokslo nereikia, tačiau įkrovimo procesą reikia panagrinėti atskirai. Nuo įkrovimo įtampos labai priklauso, kaip ilgai tarnaus akumuliatorius. Jeigu akumuliatorius įkraunamas su 12-13V įtampa, tai niekada nebus pasiektas didesnis nei 50% įkrovimas. Kai įtampa 13,9 - 14,5V, įkrovimo lygis bus - 80%. Įkraunant akumuliatorių tokia įtampa, jo įkrovimo lygis bus 50-60%, priklausomai nuo įtampos. Pats įkrovimo procesas truks gerokai ilgiau. Kai įtampa mažesnė nei 12,5V, įkrovimo procesas apskritai nevyks ir akumuliatorius liks visai neįkrautas.
Starterinis akumuliatorius sukonstruotas taip, kad jis galėtų greitai atiduoti didelį kiekį energijos, reikalingos varikliui užvesti, o paskui kaip galima greičiau susigrąžinti atiduotą energiją iš generatoriaus gaunama srove. Su kiekvienu starterio pasukimu energijos atsargos mažės ir akumuliatorius bus priverstas dirbti maksimaliu likusiu pajėgumu. Taigi akumuliatorius ne tik nebus įkraunamas, bet netgi bus iškraunamas. Ir taip tęsis tol, kol vieną kartą nebeužteks galios starteriui pasukti. Taip eksploatuojamas, akumuliatorius labai dėvėsis. Išoriškai tai pasireiškia tuo, jog visose ar keliose sekcijose paruduoja elektrolitas, akumuliatorių įkrovus lieka didelis elektrolito tankių skirtumas tarp sekcijų. Liaudiškai tokie akumuliatoriai vadinami ‘papjautais’. Įkrovus akumuliatorių, jo įtampa būna gera, tačiau bandant patikrinti su apkrova paaiškėja, kad jis ‘nelaiko apkrovos’. Pačiame akumuliatoriuje plokštelių paviršiuje formuojasi švino sulfato sluoksnis, kuriam storėjant uždengiama aktyvioji plokštelių medžiaga. Užvedant variklį akumuliatorius staiga turi atiduoti didelį kiekį energijos, ir akumuliatoriuje susikuriantys stiprūs elektrostatiniai krūviai ardo švino sulfato sluoksni. Iš plokštelių išbyrantis švino sulfatas kaupiasi akumuliatoriaus dugne arba vokuose. Taip plokštelės praranda masę, mažėja akumuliatoriaus talpumas.
Labiausiai tam tinka stacionarūs įkrovikliai, kadangi jais galima reguliuoti įkrovos intensyvumą. Pradėti įkrovimą reikia minimalia srove ir palaipsniui ją didinti. Tokio akumuliatoriaus elektrolite yra daug mikroskopinių švino sulfato dalelių. Pradėjus įkrovimą, dalelės, veikiamos elektros lauko, pradeda judėti. Jeigu intensyvus įkrovimas pradedamas staiga, šios dalelės staigiai judėdamos pridaro mikroskopinių skylučių akumuliatoriaus vokuose. Kai akumuliatoriaus įtampa žemesnė negu 12,20V, prasideda labai sparti žemos įtampos korozija. Nepalikite visiškai iškrauto akumuliatoriaus ilgiau kaip 2 savaites. Per tokį laiką švinosulfato sluoksnis pasidaro tvirtas ir visiškai atskiria dar likusią aktyvią medžiagą nuo elektrolito. Šis reiškinys vadinamas plokštelių sulfatacija.
Įkrovus akumuliatorių per 80%, elektrocheminė reakcija artėja į pabaigą ir elektrolite lieka mažai medžiagų, galinčių toliau dalyvauti reakcijoje. Beveik visas švino sulfatas virtęs į šviną ir švino dioksidą, elektrolito tankis artėja prie 1,28kg/l, tai reiškia, kad beveik visi sulfato jonai susijungę į sieros rūgšties molekules. Vadinasi, elektrolite nėra pakankamai laisvų jonų, galinčių pernešti elektros krūvį nuo vienos plokštelės iki kitos. Elektrolito varža padidėja ir drauge padidėja pasipriešinimas įkrovimui. Kai įtampa pasiekia normą, procesas sustoja ir akumuliatorius yra parengtas darbui.
Tačiau tuo atveju, jeigu generatoriaus įtampa yra 15,5 - 16V, šios įtampos užtenka padidėjusiai elektrolito varžai įveikti ir įkrovimas tęsiasi toliau. Šį reiškinį galima būtų vadinti per įkrova. Per įkrovos metu dėl padidėjusios varžos elektrolitas įkaista, prasideda intensyvus garavimas ir elektrolitas netenka vandens. Šiltu metų laiku per daug įkrovus akumuliatorių, šis netenka daug vandens, elektrolito kiekis mažėja, lieka neapsemta viršutinė plokštelių dalis. Išdžiūvus plokštelės aktyviajai medžiagai, ši po kiek laiko išbyra. Akumuliatorius netenka savo talpumo. Be to, esant aukštai temperatūrai padidėja plokštelių aktyviosios medžiagos erozija. Daugelyje automobilių akumuliatoriai montuojami po dangčiu šalia variklio, kur karščio ir taip pakanka. Tačiau, kai pats akumuliatorius dar kaista ir iš vidaus, žalingi procesai vystosi ypač greitai.
Dėl aukštos temperatūros į aplinką išsiskiria elektrolite ištirpęs vandenilis. Elektrolite lieka laisvi sulfato jonai, kadangi nebelieka pakankamai vandenilio, su kuriuo jie galėtų jungtis į sieros rūgšties molekules. Tuomet likę sulfato jonai reaguoja su švinu ir švino dioksidu, ardydami plokšteles. Esant aukštai temperatūrai ir įtampai, dujų išsiskyrimas gali būti labai intensyvus. Jeigu akumuliatoriaus ventiliacijos kanalų angos bus užkimštos, tai akumuliatorius gali pradėti pūstis kaip balionas arba sprogti. Jeigu akumuliatorius būna įkaitęs, elektrolitas patamsėja ir šalia akumuliatoriaus jaučiamas vandenilio (supuvusių kiaušinių) kvapas, vadinasi akumuliatorius per daug įkraunamas. Netgi ir normaliai įkraunant akumuliatorių išsiskiria vandenilio dujos. Vandenilis nuo ugnies ar kibirkšties gali sprogti, todėl įkrauti akumuliatorių reikia vėdinamose negyvenamose patalpose, toli nuo ugnies šaltinių. Ore esant 2,5 - 3% vandenilio jau gali įvykti sprogimas. Vandenilio molekulės yra tokios mažos, kad jos kiaurai pereina ne tik pro filtrus, bet ir pro paties akumuliatoriaus korpusą. ‘Varta Silver‘ serijos akumuliatoriuose yra ugnies gaudytuvai, neleidžiantys ugniai ar kibirkštims patekti į akumuliatoriaus vidų. Tačiau ir ugnies gaudytuvai sprogimo galimybę sumažina tik apie 10%.
Akumuliatorių Tipai ir Parametrai
Automobilių rinkoje dominuoja trys pagrindiniai akumuliatorių tipai: švino-rūgštiniai, EFB (Enhanced Flooded Battery) ir AGM (Absorbent Glass Mat). EFB akumuliatoriai - patobulinta švino-rūgštinių versija, geriau pritaikyta dažnam variklio užvedimui ir darbui start-stop režimu. AGM akumuliatoriai yra pažangiausi - atsparūs giliam išsikrovimui, turintys labai daug darbo ciklų, tinkami automobiliams su sudėtingesne elektronika ar hibridinėms sistemoms.
Norint tinkamai išsirinkti akumuliatorių, būtina suprasti pagrindinius jo žymėjimus. Talpa, išreikšta ampervalandėmis (Ah), nurodo, kiek laiko akumuliatorius gali tiekti 1 A srovę esant 25 °C temperatūrai. Pavyzdžiui, 70 Ah akumuliatorius gali tiekti 1 A net 70 valandų. Gamintojai rekomenduoja neviršyti originalios automobilio akumuliatoriaus talpos daugiau nei 10 %. Startinė srovė (A) nurodo maksimalią trumpalaikę srovę, kurią akumuliatorius gali atiduoti - tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku. Startinės srovės vertė turi atitikti gamintojo rekomendacijas. Poliškumas nurodomas žymėjimu P+ arba L+ ir informuoja, kurioje pusėje yra teigiamas polius. Dauguma lengvųjų automobilių naudoja 12 V akumuliatorius, todėl svarbu pasirinkti tokios pačios įtampos modelį.
Renkiantis akumuliatorių svarbu įvertinti pagrindinius techninius parametrus, automobilio įrangos poreikius ir gamintojo rekomendacijas. Jeigu automobilis turi start-stop sistemą, patartina rinktis EFB arba AGM tipo akumuliatorius. Akumuliatorius užtikrina sklandų variklio užvedimą ir visų elektros prietaisų veikimą, kai variklis išjungtas. Žiemą, kai energijos poreikis padidėja, akumuliatoriaus būklė yra ypač svarbi. Norint pailginti akumuliatoriaus tarnavimo laiką, svarbu vengti gilaus išsikrovimo, prižiūrėti akumuliatoriaus švarą ir tikrinti jo techninę būklę.
Vidutinė akumuliatoriaus tarnavimo trukmė yra 4-6 metai, priklausomai nuo eksploatacijos sąlygų, oro temperatūros ir priežiūros. Paprastai nerekomenduojama viršyti gamintojo nurodytos talpos daugiau nei 10 %. Per didelės talpos akumuliatorius gali būti nuolat nepakankamai įkrautas, o tai mažina jo ilgaamžiškumą.
Norint, kad akumuliatorius tarnautų kuo ilgiau, svarbu vengti gilaus išsikrovimo, reguliariai tikrinti įtampą, prireikus - elektrolito lygį, bei užtikrinti, kad akumuliatorius ir jo gnybtai būtų švarūs. Prieš žiemą ir po ilgesnio automobilio stovėjimo rekomenduojama profilaktiškai įkrauti akumuliatorių.
MOKSLO ŽIRNIAI - Kaip užvesti lengvojo automobilio variklį naudojant akumuliatoriaus įkrovimo laidus
Rūgštinis Akumuliatorius
Rūgštinis akumuliatorius arba švino akumuliatorius - antrinis elementas, kurį galima įkrauti prijungus prie kito elektros šaltinio. Rūgštinio akumuliatoriaus požymiai - jo elektrolitas yra skiesta sieros rūgštis, o plokštelės pagamintos iš švino ir jo junginių. Kadangi jo vidinė varža labai maža, tai juo galima sukurti labai stiprią elektros srovę. Labiausiai paplitusi automobilio akumuliatorių baterija. Pagrindinė rūgštinio akumuliatoriaus sudedamoji dalis - sieros rūgštis (25 - 30 %). Akumuliatoriui išsikraunant, jos koncentracija mažėja. Jeigu į sieros rūgštį panardintos plokštelės būtų iš švino ir švino oksido, tai akumuliatoriui išsikraunant, jos pamažu virstų švino sulfatu. Automobiliams užvesti skirti rūgštiniai akumuliatoriai turi daug plonų plokštelių, kurių didelis paviršiaus plotas gali trumpą laiką teikti didelę srovę. Tačiau tokia baterija neskirta nuolat ir pakartotinai ją visiškai iškrauti (plokštelės gali būti pažeidžiamos). Gilaus ciklo akumuliatoriai, kurie tinka kaip pagrindinis energijos šaltinis (elektrokarams ir pan) turi mažiau, tačiau storesnių plokštelių. Rūgštinio akumuliatoriaus talpa nėra pastovi ir priklauso nuo to, kaip greitai jis įkraunamas ar iškraunamas (lėtai įkraunant bei iškraunant talpa didesnė). Labai greitai iškrauta (tarkim, nesėkmingai bandant užvesti variklį) baterija per kurį laiką gali pati atsistatyti, įgalindama pabandyti dar kartą.
Akumuliatorių Vertinimas ir Charakteristikos
Akumuliatorių vertinimas pagal talpumą yra pats paprasčiausias ir skirtas apytikriai nustatyti jo tinkamumą konkrečiai paskirčiai. Rezervinis talpumas - tai laiko tarpas, per kurį akumuliatorius užtikrina 25A srovę esant +26,7°C temperatūrai iki akumuliatoriaus įtampa nukris iki 10,5V. Tai yra laikas, per kurį, neveikiant generatoriui, visiškai įkrautas akumuliatorius užtikrins visų būtinų automobilio įrengimų darbą važiuojant naktį blogomis oro sąlygomis. Ši akumuliatoriaus charakteristika yra tikslesnis talpumo apibūdinimas, tačiau plačiai nėra vartojama.
Tai maksimali pastovaus dydžio srovė, tenkinanti žemiau nurodytas sąlygas:1. Visiškai įkrautas akumuliatorius iškraunamas startine srove.2. SAE (Amerikos standartas) Temperatūra -18°C. Visiškai įkrautas akumuliatorius iškraunamas startine srove.3. Visiškai įkrautas akumuliatorius iškraunamas startine srove.4. EN (Europos standartas) Temperatūra -18°C. Visiškai įkrautas akumuliatorius iškraunamas startine srove. Po 10s įtampa turi būti ne mažesnė kaip 7,5V, po 90s - nemažesnė kaip 6V.
Taigi vieno ir to paties akumuliatoriaus startinė srovė, taikant skirtingus standartus, gali skirtis 30%. Perkant akumuliatorių, patartina pasižiūrėti, kokiu standartu žymima startinė srovė. Standartų konversijos lentelėje parodyta, kaip įvairūs standartai atitinka tarpusavyje. Perkant akumuliatorių, būtina atsižvelgti į automobilio ar akumuliatoriaus gamintojo rekomendacijas. Tačiau akumuliatoriaus talpumas ir startinė srovė negali būti mažesni, nei rekomenduojami gamintojo konkrečiam automobiliui konkrečioms klimato sąlygoms. Esant šaltoms žiemoms, neapsiriksite pirkdami akumuliatorių su didesne nei rekomenduojama startine srove. Toks akumuliatorius lengviau pasuks sustingusį nuo šalčio variklį.
| Parametras | Matavimo vienetas | Reikšmė |
|---|---|---|
| Talpa | Ah (Ampervalandos) | Nurodo, kiek laiko akumuliatorius gali tiekti 1 A srovę. |
| Startinė srovė | A (Amperai) | Didžiausia trumpalaikė srovė, kurią gali atiduoti akumuliatorius. |
| Įtampa | V (Voltai) | Dauguma automobilių naudoja 12V akumuliatorius. |
| Poliškumas | P+ arba L+ | Nurodo teigiamo poliaus padėtį. |
AGM technologijos akumuliatoriai - maksimaliai galingi ir draugiški aplinkai. Mažinant degalų sąnaudas ir CO2 emisijos mažinimas reikalauja ne tik inovatyvių transporto priemonių bei variklių koncepcijų, bet taip pat ir novatoriškų technologijų akumuliatorių gamyboje. AGM technologijos (AGM - tai Absorbent Glass Mat (sugeriantis stiklo pluoštas) trumpinys) akumuliatoriai puikiai tenkina vis didėjančius energijos poreikius. Padidėjusi akumuliatoriaus talpa leidžia įdiegti svarbius EfficientDynamics elementus, pavyzdžiui: variklio automatinio užgesinimo ir užvedimo (Auto Start Stop) funkcija. Šie akumuliatoriai gali būti saugomi ilgą laiką ir jiems nereikalingas aptarnavimas. Sugeriantis stiklo pluoštas apsaugo akumuliatoriaus plokšteles nuo korozijos ir trumpojo jungimo. Todėl AGM technologijos akumuliatoriai patvaresni ir ilgaamžiškesni už įprastus akumuliatorius net prie ekstremalių temperatūrų. AGM technologijos akumuliatoriuose elektrolitas „uždarytas“ stiklo pluošto kilimėliuose, todėl jį lengva perdirbti ir sumažėja rizika užteršti aplinką nelaimingų atsitikimų atveju. Naudojant AGM technologijos akumuliatorius Jūsų automobilis visada, kai tik prireiks, gaus reikalingą energiją. Pastaba: Jei į transporto priemonę gamykloje buvo sumontuotas AGM technologijos akumuliatorius, jo negalima pakeisti kitokios technologijos akumuliatoriumi.
Dažnos Automobilio Dalys ir Jų Gedimai:
- Stabdžių Cypimas: Stabdžių cypimas - tai vienas dažniausių garsinių signalų, kad automobilio stabdžių sistema reikalauja dėmesio. Nors kai kuriais atvejais tai laikinas reiškinys, dažnai jis rodo realų nusidėvėjimą ar netinkamą dalių parinkimą.
- Starterio Gedimai: Starteris yra vienas tų komponentų, apie kuriuos vairuotojai dažnai susimąsto tik tada, kai automobilis nustoja užsivesti. Tinkamas starterio pasirinkimas turi didelę reikšmę ne tik patogiam užvedimui, bet ir viso variklio ilgaamžiškumui.
- Kuro Siurblio Problem: Kuro siurblys yra būtinas benzininio ir dyzelinio variklio veikimui - siurbliui streikuojant sumažėja variklio galia, jis sunkiau vedasi arba, galiausiai, visai nebeužsiveda.
- Termostato Gedimai: Automobilio termostato gedimai gali sukelti įvairių problemų - nuo sumažėjusios variklio galios iki perkaitimo.
Reguliarios Techninės Apžiūros ir Priežiūros Darbai:
- Variklio alyvos keitimas: Variklio alyva yra pats svarbiausias skystis automobilyje, atsakingas už variklio detalių tepimą, aušinimą ir ilgaamžiškumą. Rekomenduojama keisti kas 10 000 - 30 000 km. arba kas 2 metus, priklausomai nuo ridos ir naudojimo sąlygų (mieste ar užmiestyje).
- Aušinimo skysčio patikra ir keitimas: Aušinimo skystis palaiko stabilią variklio darbinę temperatūrą ir šildo keleivius. Rekomenduojama keisti kas 10 metų arba 200 000 km., bet visada verta pasidomėti gamintojo nurodymais.
- Stabdžių sistemos priežiūra: Būtina reguliariai tikrinti stabdžių diskų ir kaladėlių būklę. Nusidėvėjus stabdžių diskams ir kaladėlėms pailgėja stabdymo kelias. Keičiant stabdžių kaladėles, rekomenduojama kartu keisti ir stabdžių diskus.
- Padangų priežiūra: Periodiškai tikrinkite padangų protektoriaus gylį ir slėgį. Tinkamas padangų slėgis užtikrina saugumą ir taupesnį kuro naudojimą.
- Valytuvų ir žibintų patikra: Neveikiančios lemputės ir nesureguliuotas žibintų lygis yra didelė rizika Jūsų saugumui. Valytuvai užtikrina gerą matomumą lietingu oru ir juos rekomenduojama keisti kas 6-12 mėnesių.
Automobilio Paruošimas Žiemai: Artėjant šaltesniems orams, kiekvienas atsakingas vairuotojas turėtų laiku pasirūpinti savo transporto priemone. Automobilio paruošimas žiemai nėra vien padangų keitimas - tai visas kompleksas veiksmų, kurie užtikrina saugų, patikimą ir ekonomišką važiavimą. Žiemos laikotarpiu svarbu naudoti žieminį langų skystį, reguliariai nuplauti automobilio dugną nuo druskų ir patikrinti pakaitinimo žvakių funkcionalumą dyzeliniuose automobiliuose.
tags: #automobilio #akumuliatoriaus #sandara