Automobilio dažų sluoksnis atlieka kur kas daugiau funkcijų nei vien suteikia blizgesį ar spalvą - jis saugo metalines kėbulo dalis nuo korozijos, UV spindulių ir kitų aplinkos poveikių. Automobilio kėbulo dažai - tai pirmoji gynybos linija prieš koroziją ir aplinkos poveikį. Automobilio dažymas padengia kėbulą apsauginiu dažų ir lako sluoksniu, kuris neleidžia drėgmei ir deguoniui tiesiogiai kontaktuoti su metalinėmis dalimis. Be dažų dangos, metalas imtų rūdyti labai greitai, ypač mūsų klimato sąlygomis, kur gausu kritulių, drėgmės ir žiemą barstomos druskos. Tinkamai parinkti dažai su antikorozinėmis savybėmis apsaugo kėbulą nuo rūdžių židinių susidarymo.
Net maži dažų pažeidimai gali lemti dideles problemas. Pavyzdžiui, atsiradus nedideliam įbrėžimui iki metalo ar atšokus lako lopinėliui nuo akmenuko smūgio, atsidengia plika metalinė vieta. Nepataisius tokio pažeidimo, drėgmė ir druskos gali greitai sukelti koroziją toje vietoje. Rūdis pradeda plėstis po aplinkiniu dažų sluoksniu - ilgainiui atsilupęs plotas didėja, dažai toje vietoje ima luptis, o metalas vis labiau pažeidžiamas. Galiausiai tenka atlikti kur kas sudėtingesnį remontą: valyti smarkiai rūdžių pažeistą plotą, šveisti korozę, glaistyti paviršių ir perdažyti didesnį fragmentą. Be to, stipriai surūdijusios kėbulo dalys gali prarasti ir konstrukcinį tvirtumą. Pavyzdžiui, jei nuo korozijos susilpnėja slenksčiai ar važiuoklės tvirtinimo vietos, avarijos metu tokie elementai nebepajėgs tinkamai sugerti smūgio energijos.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad kokybiškas kėbulo dažymas padeda išlaikyti automobilio vertę. Automobilis su sveika, blizgančia dažų danga atrodo naujesnis ir patrauklesnis, jį lengviau parduoti už didesnę kainą. Priešingai, pažeista, nublukusi ar rūdžių paveikta danga signalizuoja apie galimus gedimus ir nepriežiūrą.
Automobilių dažymo technologijos per pastaruosius dešimtmečius smarkiai patobulėjo. Seniau dažymo procesuose dažnai būdavo naudojami didelės lakumo (LOJ - lakiųjų organinių junginių) kiekio tirpikliniai dažai ir paprastesnės dažymo kameros. Tokie tradiciniai dažai nebuvo itin draugiški aplinkai, o ir jų apsauginės savybės bei ilgaamžiškumas nusileido šiuolaikiniams gaminiams. Šiandien vis daugiau servisų pereina prie modernių vandens pagrindo dažų, kurie yra ekologiškesni, tačiau nė kiek nenusileidžia seniesiems pagal spalvos sodrumą ir patvarumą. Vandens pagrindo dažai turi mažiau kenksmingų garų, greičiau džiūsta specialiose džiovinimo kamerose ir sudaro tvirtą dangą. Be to, dabar naudojami dviejų komponentų (2K) dažai ir lakai, kurie prieš naudojimą maišomi su specialiais kietikliais - tokia chemija užtikrina, kad užneštas dažų sluoksnis polimerizuosis (susikietės) į ypač atsparią dangą.
Be abejo, griežtėjant ekologiniams reikalavimams, gamintojai daug investavo į dažų sudėties patobulinimus. Naujos kartos dažai ne tik saugesni aplinkai (mažiau teršalų ir kenksmingų garų), bet ir dažnai pranoksta senesnius analogus atsparumu. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai dažai yra atsparesni agresyvioms cheminėms medžiagoms - kelių druskai, degalų ar tepalų poveikiui. Tai reiškia, kad toks dažų sluoksnis mažiau nukenčia kasdienėmis sąlygomis. Taip pat šiuolaikinė dažymo praktika sumažina ir žmogiškojo faktoriaus klaidų tikimybę: kompiuterizuotos maišymo sistemos tiksliai dozuoja dažus ir kietiklius, o meistrai nuolat tobulina kvalifikaciją dirbdami su moderniomis medžiagomis.
Šiuolaikinės automobilių dažymo medžiagos kurtos taip, kad tarnautų kuo ilgiau ir patikimai saugotų kėbulą. Viena iš tokių inovacijų - poliuretaniniai skaidrūs lakai su UV filtrais. Užpurškus spalvotus dažus, ant viršaus dengiamas skaidrus lako sluoksnis. Modernūs lakai turi priedų, saugančių nuo ultravioletinių spindulių poveikio, todėl automobilio spalva ilgiau išlieka sodri ir blizgi, nelinkusi greitai išblukti saulėje. Taip pat lakas suteikia papildomą apsauginį barjerą nuo mechaninių poveikių - smulkių įbrėžimų, akmenukų atsimušimo.
Kalbant apie spalvą, modernios technologijos leidžia ypač tiksliai atkurti gamyklinį atspalvį. Servisuose naudojamos kompiuterinės spalvų parinkimo sistemos su spektrofotometrais. Šis prietaisas nuskenuoja esamą automobilio dažų spalvą ir padeda sukurti tokios pat spalvos dažų mišinį. Tai itin svarbu, jei dažomas ne visas automobilis, o tik atskira dalis - pavyzdžiui, sparnas ar buferis po remonto.
Be pačių dažų, naudojamos ir pažangios gruntavimo bei antikorozinės medžiagos. Pirmiausia pažeistos vietos kruopščiai nuvalomos nuo rūdžių, tada padengiamos rūdžių slopikliais arba antikoroziniais gruntais. Šiuolaikiniai epoksidiniai grunto mišiniai puikiai sukimba su metalu ir neleidžia korozijai plisti po nauju dažų sluoksniu.
Naujausių dažų formulės kuriamos pasitelkiant išsamius tyrimus. Laboratorijose dažų dangos testuojamos imituojant įvairias ekstremalias sąlygas: purškiamas druskų tirpalas (siekiant patikrinti atsparumą korozijai), intensyvi UV spinduliuotė (tikrinamas polinkis blukti), staigūs temperatūros pokyčiai ir t.t. Tai užtikrina, kad galutinis produktas - automobilių dažai - atlaikys realias eksploatavimo sąlygas (žiemojimą lauke, kaitrią vasaros saulę, dažną plovimą) ne vienerius metus.
Įdomu tai, kad egzistuoja ir ypatingai patvarūs lakai, sukurti naudojant nano daleles. Pavyzdžiui, keramika praturtinti skaidrūs lakai yra kietesni už įprastus - jie atsparesni mikro įbrėžimams, todėl automobilio paviršius ilgiau išlieka lygus.
Didelę įtaką darbų kokybei ir ilgaamžiškumui turi ir naudojama automobilių dažymo įranga. Modernios dažymo kameros (dar vadinamos dažyklų kabinomis) leidžia sukurti idealias sąlygas dažymui. Jose palaikoma pastovi optimali temperatūra, kontroliuojama oro drėgmė, užtikrinama galinga ventiliacija su filtracija. Dažant specialioje hermetiškoje kameroje, ant dar šviežio dažo nepatenka dulkių ar kitų nešvarumų, kurie vėliau galėtų sukelti dažų sluoksnio nelygumus ar net tapti korozijos židiniais. Po dažymo tokioje kameroje dažai dažnai džiovinami aukštesnėje temperatūroje (pvz., apie 60 °C) - tai padeda dažams ir lakui greičiau sukietėti ir tvirčiau prilipti prie paviršiaus.
Ne mažiau svarbi ir pačios dažymo įrangos kokybė. Šiuolaikiniai dažų purkštuvai (pistoletai) sukurti taip, kad dažai būtų purškiami tolygiai, smulkiais lašeliais, užtikrinant vienodą sluoksnio storį. Taikomos tokios technologijos kaip HVLP (angl. High Volume Low Pressure), kurios sumažina dažų „miglos“ susidarymą ir padidina dažų panaudojimo efektyvumą - daugiau dažų patenka ant paviršiaus, mažiau išsisklaido ore.
Pažangiausiuose gamybos procesuose automobilių dažymui naudojami robotai, kurie lazeriais nuskenuoja kėbulą ir purškia dažus itin preciziškai. Tokia automatizacija užtikrina, kad dažai padengs net sunkiai pasiekiamus plyšelius, o sluoksnis bus idealiai lygus visame paviršiuje.
Daugelis tikriausiai esame girdėję istorijų apie „garažiukuose“ dažytus automobilius, kurių dažai netrukus po dažymo pradėjo luptis ar ant paviršiaus atsirado keistų defektų. Tai nutinka dėl netinkamų sąlygų - pavyzdžiui, jei dažoma nepakankamai šiltoje patalpoje, dažai polimerizuojasi lėtai ir tampa neatsparūs, arba jei ore daug dulkių bei drėgmės, jos nusėda ant dažų, sukeldamos pūslėjimą ar prastą sukibimą. Profesionali dažymo kamera eliminuoja šias rizikas: švarus filtruotas oras ir kontroliuojama temperatūra bei drėgmė leidžia dažams džiūti optimaliai.
Automobilių dažymo srityje taikomi keli skirtingi metodai, priklausomai nuo dažomo objekto ir siekiamo rezultato. Dažniausiai lengvųjų automobilių kėbulo dažymas atliekamas purškimo būdu - dažai bei lakas purškiami plonu, tolygiu sluoksniu naudojant specialius purkštuvus. Tai leidžia pasiekti lygų, vienodą paviršių.
Kitas metodas, apie kurį verta užsiminti - miltelinis dažymas. Jis dažniau naudojamas metalinėms automobilio dalims (pavyzdžiui, ratlankiams, rėmo elementams ar dekoratyvinėms detalėms), bet ne viso kėbulo dažymui. Miltelinio dažymo metu ant įelektrinto metalo paviršiaus purškiami specialūs spalvoti milteliai, kurie vėliau kaitinami krosnyje išsilydo ir suformuoja vientisą, labai tvirtą sluoksnį. Milteliniu būdu padengtas paviršius pasižymi išskirtiniu atsparumu smūgiams, korozijai, chemikalams.
Dar vienas svarbus aspektas - dažymo sluoksnių sistema. Ankstesnių kartų automobiliuose dažnai naudoti viensluoksniai emaliniai dažai (kai spalva ir blizgesys išgaunami vienu sluoksniu). Dabar praktiškai visur taikoma dviejų sluoksnių sistema: atskirai dedamas bazinių dažų (spalvos) sluoksnis ir atskirai - skaidrus lakas ant viršaus. Ši sistema pranašesnė ilgaamžiškumu, nes lakas atlieka savotišką skydą: sugeria UV spindulių poveikį, apsaugo spalvą nuo atmosferos poveikio, suteikia dažams gylio bei blizgesio. Pažeidus paviršinį lako sluoksnį, jį dažnai galima nušlifuoti ir nupoliruoti ar pataisyti tik tą vietą, neperdažant visos detalės - tai yra, spalvos sluoksnis lieka nepažeistas.
Žinoma, egzistuoja ir entuziastų mėgstami „pasidaryk pats“ metodai - pavyzdžiui, smulkiems plotams perdažyti naudojant aerozolinius dažų flakonėlius. Vis dėlto toks remontas paprastai nėra ilgaamžis. Be tinkamo paviršiaus paruošimo, be džiovinimo kamerų ir profesionalių medžiagų, aerozolinis dažų sluoksnis būna per plonas ir netolygus, todėl greitai nublunka ar ima luptis.
Net ir nudažius automobilį moderniausiomis priemonėmis, verta pagalvoti apie papildomą apsaugą, kuri dar labiau prailgins kėbulo ilgaamžiškumą. Viena populiariausių priemonių - nanotechnologijomis paremtos keraminės dangos. Jos plonu sluoksniu padengiamos ant švaraus, nupoliruoto dažų paviršiaus. Sukietėjusi keraminė danga suformuoja ypač kietą ir hidrofobinį sluoksnį, kuris saugo dažus nuo smulkių įbrėžimų, nešvarumų, UV spindulių ir net silpnų cheminių medžiagų poveikio.
Kita apsaugos priemonė - poliuretano plėvelės (PPF, angl. Paint Protection Film). Tai skaidri, gana stora apsauginė plėvelė, klijuojama ant labiausiai pažeidžiamų kėbulo dalių: automobilio priekio, buferių, kapoto briaunos, durų rankenėlių nišų ir pan. Kokybiška plėvelė yra visiškai skaidri ir beveik nepastebima, tačiau efektyviai sugeria akmenukų smūgius, apsaugo nuo įbrėžimų (pavyzdžiui, tų, kurie atsiranda aikštelėse brūkštelėjus durelėmis) ir net turi savybę veikiant šilumai „užsigydyti“ smulkius įbrėžimus.
Taip pat svarbu pasirūpinti ir tomis kėbulo vietomis, kurios lieka nematomos, bet yra jautrios korozijai - vidinės ertmės, rėmo elementai, automobilio dugnas. Po dažymo galima atlikti papildomą antikorozinį padengimą: specialios vaško ar aliejinės pagrindo priemonės įpurškiamos į durelių vidų, slenksčius, rėmo profilius, taip pat padengiami važiuoklės ir dugno elementai. Šios medžiagos suformuoja plėvelę, kuri neleidžia drėgmei ir druskoms pasiekti metalo ten, kur gamyklinis dažų sluoksnis negali apsaugoti (pavyzdžiui, uždarų profilių viduje).
Galų gale, nepamirškite ir periodinės priežiūros - net geriausi dažai tarnaus ilgiau, jei automobilį reguliariai plausite ir vaškuosite. Paprastas vaškavimas kelis kartus per metus suteikia papildomą apsauginį sluoksnį, kuris nuima dalį kenksmingo poveikio nuo dažų. Taip pat svarbu laiku taisyti smulkius pažeidimus: jeigu pastebėjote įbrėžimą iki metalo ar mažą rūdžių taškelį, nelaukite - užglaistykite ir padažykite pažeistą vietą arba kreipkitės į specialistus.
Automobilio dažymas pilnas ar dalinis yra klausimas, kuris tiesiogiai lemia ir kainą, ir rezultatą, ir tai, kiek ilgai nauja danga tarnaus. Dalinis dažymas reiškia, kad dažoma viena ar kelios detalės (pvz., bamperis, sparnas, durys), o likęs kėbulas neliečiamas. Svarbus niuansas: „pilnas dažymas“ ne visada reiškia tą patį. Vienas iš svarbiausių etapų - spalvos sutapimas. Net jei spalvos kodas tas pats, danga ant tavo automobilio gali būti pakitusi nuo saulės, plovimų ir chemijos. Todėl profesionaliai daromas „perėjimas“ (blending) į gretimą detalę, kad akis nepastebėtų ribos.
Pilnas dažymas dažniausiai reikalingas, kai tavo tikslas nėra „sutvarkyti vieną defektą“, o sukurti vienodą vaizdą visam automobiliui arba spręsti problemas, kurios išsibarstę per visą kėbulą. Jei automobilis turi daug smulkių defektų, vienos detalės dažymas po kitos dažnai tampa brangesnis, nei vienas nuoseklus sprendimas.
Kaina skiriasi ne todėl, kad vienas servisas „brangesnis“, o todėl, kad kokybiškas dažymas susideda iš etapų, kurių negalima praleisti. Paruošimas: šlifavimas, glaistymas, gruntas, formų suvedimas, maskavimas. Dažnai žmonės nustemba, kad „vienos detalės dažymas“ kainoje turi ir gretimų detalių darbų. Taip būna ne dėl gudravimo, o dėl realybės: jei daromas perėjimas, gali reikėti lengvo gretimos detalės poliravimo ar užbaigimo, kad blizgesys sutaptų.
Jeigu renkiesi pilną dažymą, kainą dažnai labiausiai išpučia ne dažai, o detalės: kiek jų reikia nuimti, kiek yra smulkių įlenkimų, kiek rūdžių, kiek senų remontų. Dar vienas faktorius - terminas. „Padarykit iki rytojaus“ beveik visada reiškia kompromisą su džiūvimu, užbaigimu arba kokybės kontrole. Kokybiškame servise didelė dalis darbo yra dulkių ir švaros kontrolė. Būtent todėl dažymas dažniausiai atliekamas dažymo kameroje (kabina), kur kontroliuojamas oro srautas ir temperatūra.
Ar dalinis dažymas visada matysis? Ne. Jei spalva suderinama teisingai ir padaromas perėjimas, dažnai nematyti, kur buvo tvarkyta. Kas geriau: dažyti nuėmus detalę ar ant automobilio? Dažniausiai kokybiškiau - kai detalė nuimama (ypač bamperiai), nes geriau pasiekiami kraštai ir mažiau maskavimo.
Automobilių dažymas yra automobilio kėbulo padengimas nauju dažų sluoksniu siekiant atkurti arba pakeisti jo spalvą. Dažymas yra vienas svarbiausių estetinės automobilių priežiūros ir remonto darbų. Kokybiškai nudažytas automobilis ne tik puikiai atrodo, bet ir yra apsaugotas nuo korozijos, aplinkos poveikio (UV spindulių, drėgmės, druskų).
Po eismo įvykio: net ir nedidelės avarijos dažnai palieka įbrėžimus, nubrozdinimus ar įlenkimus, kuriuos tvarkant tenka perdažyti pažeistas detales. Korozija, lakavimo pažeidimai: seniems automobiliams dažnai ima luptis lakas, blukti dažai, atsiranda rūdžių dėmelių. Įbrėžimai, nubrozdinimai: net ir be avarijų automobilis su laiku prisirenka nedidelių defektų - parkavimosi įbrėžimų, akmenukų įdaužų kapote. Spalvos keitimas ar atnaujinimas: kartais savininkas tiesiog nori pakeisti automobilio spalvą (pvz., iš baltos į raudoną) arba atnaujinti originalią spalvą, kuri per metus išbluko.
Automobilio dažymas - daug žingsnių reikalaujantis procesas, kuriam svarbu kruopštumas. Paruošimas: Visų pirma, automobilis ar dažoma detalė kruopščiai nuplaunami, nuriebinami (pašalinami purvas, dulkės, tepalai). Tuomet pašalinami seni pažeisti dažai tose vietose, kuriose yra pažeidimų - šlifuojama švitriniu popieriumi arba naudojant specialius šlifavimo įrankius. Jei yra rūdžių, jos nuvalomos iki švaraus metalo. Mažesni paviršiaus nelygumai (įbrėžimai, duobutės) užglaistomi auto glaistu ir vėl nušlifuojami, kad paviršius būtų lygus. Gruntavimas: Paruoštas metalinis (arba iki seno dažo sluoksnio nušveistas) paviršius padengiamas antikoroziniu gruntu. Gruntas pagerina dažų sukibimą ir apsaugo metalą nuo rūdžių. Grunto sluoksnis turi pilnai išdžiūti.
Dažų parinkimas: Kol džiūsta gruntas, ruošiamas dažų mišinys. Jei dažomas tik vienas automobilio elementas originalia spalva, būtina parinkti identišką atspalvį pagal gamintojo kodą (kiekvienas automobilis turi spalvos kodą) arba pagal kompiuterinę programą/spektrofotometrą, nes spalva gali būti šiek tiek išblukusi. Dažai gali būti kelių tipų: bazinis sluoksnis + lakas (dažniausiai - du sluoksniai: spalvos ir apsauginis lakas) arba vieno sluoksnio (rečiau naudojami, daugiausia senesniems automobiliams ar specialiems dažymams, kur dažai su blizgesiu viename).
Dažymas: Automobilis statomas į dažymo kamerą (specialią patalpą su ventiliacija, kur nėra dulkių). Dažytojas paruoštus dažus purškia su purkštuvu (dažų pistoletu) tolygiais sluoksniais. Paprastai padengiama 2-3 sluoksniais spalvos (su pertraukomis, kad kiekvienas sluoksnis šiek tiek apdžiūtų). Lakavimas: Jei naudojamas atskiras lakas, užpurškus spalvos sluoksnius ir jiems pradžiūvus, padengiama skaidraus lako sluoksniais (dažniausiai 2 sluoksniai). Lakas suteikia blizgesį ir apsaugo dažus nuo UV spindulių, cheminių medžiagų, smulkių įbrėžimų.
Baigiamieji darbai: Kai dažai ir lakas visiškai sukietėja, nuimama apsauginė maskavimo medžiaga, surenkamos nuimtos detalės (jei buvo nuimtos rankenos, emblemos ir pan.). Dažytas paviršius apžiūrimas - jei yra smulkių dulkių įkritusių į laką ar nežymių nubėgimų, jie pataisomi poliruojant specialia pasta. Visas procesas reikalauja tinkamos įrangos ir medžiagų: nuo kompresoriaus ir purškimo pistoleto iki specialių apsaugos priemonių (dažytojui reikalinga kaukė, kombinezonas), bei žinoma, dažymo kameros arba bent jau labai švarios, gerai ventiliuojamos patalpos.
Solid (vientisi) dažai: tai paprastos spalvos be metalinių dalelių. Dažnai senesni automobiliai ar pigesni modeliai būdavo dažomi solid dažais ir padengiami laku. Tokios spalvos - pvz., gryna balta, raudona, juoda (neperlamutrinė) - atrodo lyg matinės, neturi blizgių atspindžių dalelių. Metallic dažai: turi aliuminio dalelių, kurios suteikia blizgantį, žėrintį efektą. Labai paplitę šiuolaikiniuose automobiliuose (dažnai sidabrinė, pilka, mėlyna spalvos būna metaliko). Po dažymo visada dengiamas lakas, kad paviršius būtų blizgus. Perliniai (perlamutriniai) dažai: be metalinių dalelių dar turi specialių pigmentų (žėručio ir kt.), kurie sukuria perlo spindesio efektą, spalva gali keistis priklausomai nuo kampo. Pvz., baltas perlas - populiari prabangi automobilių spalva. Paprastai purškiami keli sluoksniai: bazinė spalva, perlo sluoksnis ir lakas. Matiniai dažai: specialus dažymas, kai paviršius paliekamas matinis (be blizgesio). Tam naudojamas matinis lakas arba specialūs dažai.
Spalvos pasirinkimas - skonio reikalas, tačiau jei keičiate automobilio spalvą, Lietuvoje reikia ją perregistruoti dokumentuose. Taip pat ryškios, nestandartinės spalvos gali turėti įtakos automobilio vertei perparduodant.
Profesionaliame servise: tai brangiau, tačiau gaunate garantiją, kad darbai bus atlikti kokybiškai. Servisai turi dažymo kameras, profesionalius dažus, įrangą, patyrusius dažytojus. Jie moka tinkamai sumaišyti spalvą, užtikrina, kad neliks nubėgimų, dulkių. Savarankiškai (DIY): kai kurie entuziastai bando dažyti patys garaže. Mažus plotus (pvz., veidrodėlio dangtelį, buferio kampą) su aerozoliniu balionėliu galima apsidažyti ir patiems, tačiau viso automobilio dažymas be kameros labai sudėtingas. Didžiausi sunkumai - aplinkos švara (dulkės sugadins lygią dangą), tinkama temperatūra ir tinkama įranga. Taip pat reikalingi įgūdžiai purkšti tolygiai. Dažnai savadarbis dažymas rezultatu nusileidžia profesionaliam: gali matytis spalvos netolygumai, blizgesio skirtumai, trumpiau laikyti dėl blogo sukibimo.
Ar dažoma visa mašina, ar tik kelios detalės? Ar reikalingi kėbulo remonto darbai prieš dažymą? Dažų tipas ir spalva: perlamutrinės ir metalik spalvos dažnai brangesnės (reikia daugiau sluoksnių, brangesni pigmentai). Reti atspalviai gali kainuoti daugiau. Serviso kainodara: skirtingi servisai skirtingai įkainoja darbą. Kai kur kaina apskaičiuojama už detalę (pvz., nudažyti dureles X eurų, kapotą Y eurų), kai kur - už visą darbą. Svarbu suprasti, kad kokybiškas dažymas nėra pigus procesas dėl darbo imlumo ir medžiagų kainos.
Automobilių dažymas - tai procesas, kuris gali sugrąžinti jūsų transporto priemonei puikią išvaizdą ir apsaugoti kėbulą nuo aplinkos poveikio. Nesvarbu, ar dažoma visa mašina po kapitalinio remonto, ar tik taisoma nedidelė žala, svarbu darbus atlikti kruopščiai arba patikėti profesionalams.
Bėgant laikui net ir brangiausio automobilio spalva pradeda blukti, be to, neišvengiamai atsiranda įbrėžimų ir sunkiai pašalinamų dėmių. Norėdami atnaujinti transporto priemonę, vairuotojai ryžtasi ją perdažyti. Jei nusprendėte automobilį dažyti patys, visų pirma atlikite bandymą ant panašaus paviršiaus, kad įsitikintumėte, jog pasirinkti dažai tikrai atitiks visus jūsų lūkesčius, o naujoji spalva puikiai derės su senąja. Naudokite tiek dažų sluoksnių, kiek reikės (paprastai užtenka 2-3 sluoksnių), tačiau tarp kiekvieno dažų seanso palaukite bent 10-15 min., kad dažai taptų tvirtesni. Pirmas dažų sluoksnis visada yra kiek plonesnis, jis skirtas sukibimui. Kiti sluoksniai yra storesni, tačiau turite stebėti, kad dažai nebūtų šlapi, jie turi tvirtai sukibti su prieš tai buvusiu sluoksniu ir neatrodyti skysti, t. y. plaukiantys.
Siekiant aukščiausios kokybės, automobilį būtina tinkamai paruošti - pašalinti rūdis, tepalus ir riebalus, suvirinti ir iššlifuoti paviršių. Kėbulo paviršius turi būti kruopščiai gruntuojamas. Tai vienas svarbiausių etapų, kadangi prastai padengtas paviršius trukdys kitiems darbams. Labai svarbu paslėpti įbrėžimus. Negilūs pažeidimai viršutiniame dažų sluoksnyje lengvai paslepiami naudojant spalvotą poliruoklį. Gilesniems įbrėžimams naudojamas vaškinis pieštukas, tačiau prieš naudojantis juo, įbrėžimus būtina išvalyti spiritu ar benzinu. Jei įbrėžimai yra platūs, lengvai jų užmaskuoti nepavyks, todėl reikės papildomai dažyti. Čia puikiai tiks emalis arba akriliniai dažai.
Pradedant dažymo darbus, reikia uždengti transporto priemonę specialiomis apsaugomis priemonėmis, kad automobilis nebūtų aptaškytas. Paprastai visi paviršiai, esantys prie dažomų vietų, uždengiami popieriumi. Jei ketinate piešti tiesią liniją, galima naudoti ir medicininį pleistrą, jis padės sukurti tikslų ir lygų kontūrą. Kitas darbas - kruopštus emalio paruošimas. Dažai privalo būti itin gerai sumaišomi ir atskiedžiami, kol gaunamas pageidaujamas klampumas. Labai daug rūpesčių dažymo metu kelia dulkės. Ypač sunkų jų išvengti dirbant namų sąlygomis ir neturint tam specialios technikos. Jei nusprendėte dažyti patys, darykite tai ankstų rytą ir rinkitės uždarą patalpą arba nuo vėjo apsaugotą kiemą. Tiesa, dažant automobilį namuose, didžiausios problemos kyla transporto priemonei džiūnant. Siekdami išvengti visų galimų rūpesčių, transporto priemonės dažymą turėtumėte patikėti profesionalams.
Automobilio dazymas kieme
Automobilio dažymas - tai ne tik estetikos, bet ir automobilio kėbulo ilgaamžiškumo klausimas. Kokybiškas automobilių dažymas, atliktas naudojant pažangias medžiagas, modernią įrangą ir tinkamus metodus, sukuria patvarų apsauginį sluoksnį automobilio kėbului.
tags: #automobilio #dazymas #straipsnis