Mažos kvadratūros „Aixam“, „Lieger“ markių mikroautomobiliai miesto centre auga lyg grybai po lietaus - šie automobiliai priskiriami L6 motorinių transporto priemonių klasei.
Teisės aktuose šie automobiliai apibūdinami gana aptakiai - kaip „keturratė transporto priemonė, kurios nepakrautos transporto priemonės masė (be baterijų, jei tai elektromobilis) ne didesnė kaip 350 kg, didžiausias konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir priverstinio uždegimo variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 arba didžiausias vidaus degimo variklio ar elektros variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW.“
Toks nedidelis automobilis, priklausomai nuo modelio, naujas gali kainuoti tarp 12,5 ir 16 tūkst. eurų. Naudotų automobilių rinkoje galima rasti ir kelis kartus pigesnių variantų, kurių kaina svyruoja tarp 4-8 tūkst. eurų. Tiesa, dalis tokių siūlomų automobilių yra daužti.
Kaip nurodo vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, nors šie automobiliai iš karto krinta į akį dėl savo mažo dydžio, ne visi maži automobiliai yra priskiriami L6 kategorijai. Skirstymą lemia variklio tūris, kurio plika akimi neįvertinsi.
„Juos labai sunku kartais išoriškai atskirti, pagal variklio tūrį. Gali būti daugiau kaip 50 kubinių centimetrų ir iki 50 kubinių centimetrų. Tai jeigu vairuotojas penkiolikmetis, jam galima vairuoti tik transporto priemones, kurių variklio tūris yra iki 50 kubinių centimetrų“, - pabrėžė A. Pakėnas.
Norinčių vairuoti skaičius auga kaip ant mielių
Turbūt pagrindinė šių mikroautomobilių populiarumo priežastis - juos vairuoti galima įgijus vos AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Kitaip tariant, užtenka išlaikyti tik teorijos egzaminą ir penkiolikmetis jau gali traukti į gatves.
Šiuo atžvilgiu mikroautomobiliai yra daug pranašesni už lengvuosius - nors naudotų automobilių rinkoje už panašią sumą galima įsigyti pilnavertį lengvąjį automobilį, toks pasirinkimas prieinamas tik suaugusiems.
Kaip portalui nurodė „Regitra“, panašu jog kasmet daugėja vairuotojų, kurie įgyja tik AM kategoriją, praktinio egzamino nelaiko. 2022 metais tokių asmenų buvo 2094, 2023 m. - jau 2947. O vos per 6 2024 m. mėnesius AM kategoriją įgyjo jau 2162 vairuotojai. Kitaip tariant, per pusmetį jau buvo pralenkti visų 2022 metų rodikliai.
Yra teisinių spragų
Kitas klausimas - ar logiška leisti nepilnamečiams vairuoti automobilius, dar ir neišlaikius praktikos egzamino? Vairavimo instruktoriaus A. Pakėno nuomone, šiuo metu įstatymuose esama spragų. Mat anksčiau praktikos egzamino nelaikyti pasirenkantys rinkdavosi mopedus ar kitas panašias transporto priemones, kurių svoris ir gabaritai buvo nepalyginamai mažesni, nei mažųjų automobilių.
„Anksčiau eisme egzistavo tokios transporto priemonės kaip motoriniai dviračiai, mopedai, prie kurių priskiriami ir mini motoroleriai, su 50 kubinių centimetrų varikliukais. Tai buvo tokia tvarka, ir ji niekam nekėlė jokių abejonių. Dalis vaikų eidavo išsilaikyti teises būdami 15 metų, ir važinėdavo mopedais meisto gatvėmis. Kažkaip klausimų nekėlė. O dabar rinkoje atsirado keturračiai automobiliukai. O keturračiai ir daugiau vietos užima, ir svoris didesnis, kitokia inercijos jėga. Ir dabar iškyla klausimas - o kaip čia dabar yra, juk tai kaip automobilis?“, - komentavo A. Pakėnas.
Be to, A. Pakėnas nurodo, jog norint vairuoti vos šiek tiek didesnės kvadratūros mažuosius automobilius, šešiolikmečiai jau privalo laikyti ir praktinį egzaminą. Nors skirtumas tarp šių automobilių - visiškai minimalus.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, Europos Sąjungos šalyse mažųjų automobilių vairavimas reglamentuojamas skirtingai - štai Vokietijoje tokius automobilius irgi galima vairuoti nuo 15 metų amžiaus, tačiau būtina išlaikyti praktikos egzaminą. Prancūzijoje praktikos egzaminas nėra privalomas, tačiau privalomi praktiniai mokymai.
Yra ir kita teisinė spraga - nors mikroautomobilius galima vairuoti nuo 15 metų, administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus galioja tik nuo 16 metų.
„Administracinių nusižengimų kodeksas įtvirtina, kad nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus galima skirti tik asmenims nuo 16 metų. Tad turime tokią nesureguliuotą zoną asmenims nuo 15 iki 16 metų. Jiems negali būti skiriamos nuobaudos“, - LRT radijo laidoje „Radijo byla“ sakė advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkė Karolina Briliūtės.
Draudimo ir techninės apžiūros klausimai
Nors norint vairuoti tokį automobilį reikia išlaikyti tik teorijos egzaminą, kitais aspektais, mažųjų automobilių reglamentavimas ne itin skiriasi nuo kitų transporto priemonių. Štai Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas paaiškino, jog mažųjų automobilių techninė apžiūra atliekama beveik taip pat, kaip ir lengvųjų automobilių.
„Iš esmės L6 klasės egzempliorių tech. apžiūra nesiskiria nuo lengvųjų automobilių (M1 klasės), tik šioks toks skirtumas su taršos emisijos patikra: ji atliekama tik po 2018 m. gegužės registruotiems L6 automobiliukams“, - komentavo R. Gabartas.
Mažųjų automobilių techninis aptarnavimas turėtų būti atliekamas kas 5 tūkst. km.
Niekuo neišsiskiria ir draudimo tvarka. Ji kiekvienu atveju yra individuali.
„Šiems automobiliams draudimo įmokos nustatymas yra toks pat, kaip ir kitoms transporto priemonėms. Draudimo įmoka nustatoma įvertinus transporto priemonės technines charakteristikas, markę, modelį, vairuotojo vairavimo patirtį, draudimo istoriją ir kitus svarbius aspektus. Tuomet klientui pateikiamas draudimo pasiūlymas“, - teigė ERGO Verslo klientų transporto draudimo valdytojas Rimvydas Pocius.
Pardavimai išlieka panašūs Lietuvoje
„Ligier“ mažuosius automobilius atstovauja UAB „Alto servisas“. Įmonės direktorius Klaudijus Jurkša patikino, jog šių automobilių pardavimai išlieka panašūs - kasmet parduodama apie 30-35 vienetai naujų automobilių.
Vertindamas mikroautomobilių saugumą, K. Jurkša nurodė kelis aspektus. Visų pirma, automobiliai įsibėgėja tik iki 45 km/h greičio, o tai yra mažesnis greitis, nei gali pasiekti motoroleris. Be to, vairuotoją apsaugo saugos diržai, automobilio kėbulas.
Mikroautomobilių kėbulai dažniausiai gaminami iš lengvųjų medžiagų, tokių kaip plastikas ar kompzitinės medžiagos. Šios medžiagos padeda sumažinti bendrą transporto priemonės masę. Nors automobilis nedidelis, bet kėbulas projektuojamas taip, kad maksimaliai apsaugotų keleivius.
UAB „Alto Servisas“ direktorius paaiškino, jog Europos Sąjungoje transporto priemonių saugumo patikimumą užtikrinantis EC arba EEC sertifikatas gamintojams itin svarbus norint parduoti savo produktus Europoje. Šie sertifikatai užtikrina transporto priemonės bandymus siekiant įvertinti jos saugumo charakteristikas, aplinkos apsaugos lygį ir kt. Taip pat vertinamas gamybos procesas.
„Šie patikrinimai apima ne tik kėbulo patvarumą ir susidūrimo testus, bet ir važiavimo stabilumą, šviesų efektyvumą, stabdžių sistemų veikimą ir kitus svarbius saugumo komponentus“, - aiškino K. Jurkša. Tad anot K. Jurkšos, mažieji automobiliai yra kur kas saugesni nei kitos moksleivių pamėgtos transporto priemonės.
Važiuoti greitkeliu draudžiama
Portalą „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravo policijos, ar mažaisiais automobiliais galima keliauti ir už miesto ribų - na pavyzdžiui greitkeliais. Vienareikšmiškas atsakymas - ne, negalima, mat jų greitis nesiekia 60 km/h.
„Kelių eismo taisyklės numato, kad Automagistralėse ir greitkeliuose draudžiama judėti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti, važiuoti dviračiais, elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, mopedais, visų rūšių keturračiais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus, triračius, motociklus ir automobilius su priekabomis, jeigu šių motorinių transporto priemonių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės ne mažesnis kaip 60 km/h. Kai transporto priemonės maksimalus konstrukcinis greitis 45 km/h, ja važiuoti automagistrale draudžiama“, - nurodė Kauno apskrities VPK.
Taip pat policija neturi duomenų apie išskirtinius eismo įvykius, kuriose dalyvautų būtent L6 kategorijos transporto priemonės.
Kategorijos ir variklio galia
Yra teisinių spragų, susijusių su transporto priemonių kategorijomis ir variklio galia. Pavyzdžiui, B kategorijos automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo. Šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg.
Norint vairuoti B kategorijos transporto priemones, sujungtas su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, ir junginio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 4 250 kg, vairuotojo pažymėjime turi būti įrašytas kodas (96).
Norint gauti 96 kodą, reikia išlaikyti vairavimo praktikos egzaminą. Taip pat šį junginį galima vairuoti išlaikius BE (CE, DE irgi tinka) kategorijos egzaminą.
AM kategorija leidžia vairuoti nedidelės galios ir riboto greičio transporto priemones. Tai transporto priemonės, kurių maksimalus greitis negali būti didesnis nei 45 km/h. Variklio darbinis tūris paprastai siekia iki 50 kubinių centimetrų, o elektrinių modelių galia yra ribojama.
AM kategorijos keturračiai yra kompaktiški, dažnai turintys kabiną, saugos diržus, tačiau jų greitis taip pat negali viršyti 45 km/h.
Dėl savo paprastumo ir saugumo AM kategorija yra idealus pirmasis žingsnis pereinant prie aukštesnių kategorijų. Šią kategoriją dažniausiai renkasi 15-16 metų jaunuoliai, norintys saugiai pradėti savo vairavimo kelią.
Variklio galios didinimas ir jo aspektai
Technikos mėgėjai nevengia pasigirti savojo ratuočio variklio dydžiu, galingumu, įsibėgėjimu. Pavyzdžiui, amerikietiškų automobilių entuziastai šaiposi iš europietiškų mažalitražių, neva du litrai tinkami tik pieno pakeliams - „normalūs“ varikliai turi būti didesni. Panaši kultūra klesti ir keturračių rinkoje: Lietuvoje populiarūs dideli ir galingi, litro darbo tūrio variklius turintys modeliai, o silpnesni neretai nurašomi.
Keturračių, kaip ir motociklų, galingumas dažniausiai priklauso nuo variklio darbinio tūrio. Rinkoje gausu keturračių su 450, 500, 600 kubinių centimetrų darbinio tūrio varikliais. Žinoma, tuo pačiu jie yra ir daug našesni bei didesni, gali tempti didesnį svorį, įveikti klampesnius, labiau pažliugusius purvynus, be to, jie pasižymi geresne dinamika ir didesniu greičiu.
„Ūkyje, jeigu reikia priekabą nutempti, kokį nors daiktą vežti, sniegą valyti ar tiesiog su vaiku išvažiuoti po mišką pasivažinėti, 400-600 kubinių centimetrų yra sočiai. Jeigu keturratis su purvinėmis padangomis (o su tokiomis komplektuojama absoliuti jų dauguma), minant didesniu greičiu ant asfalto ir juo labiau - ant žvyrkelio jis yra nevaldomas, tad to litrinio variklio dinamikos ir niekada neprisireikia“, - paaiškina A. Sutkus.
Be to, modeliai su 500-600 kubinių centimetrų varikliais pasižymi bene geriausiu kainos ir kokybės santykiu. Pačią plačiausią tokių modelių gamą Lietuvos keturračių rinkoje siūlo „CFMoto“. Peržvelgus šio gamintojo katalogus galima pamatyti, kad „CForce 450“ ir „CForce 520“ modelius su pavadinimą atitinkančios kubatūros varikliais, priklausomai nuo komplektacijos, galima nusipirkti už 5-7 tūkst. eurų. Pramogauti smagesni modeliai su 625 cm³ varikliais kainuoja 7,5-8 tūkst.
Perėjus į litrinių keturračių kategoriją, kaina kyla drastiškai, kaip iš vidutinės automobilių klasės perėjus į „premium“ segmentą, ir viršija 10 tūkst. eurų. Štai išskirtinį apsauginį rėmą, didelius ratus ir daug kitų atributų turinti bei dideliu pajėgumu purve išsiskirianti „CFMoto CForce 1000 Overland G3“ versija kainuoja 14 tūkst. Kitų gamintojų gamos siauresnės ir apsiriboja tik prabangesniais produktais: štai „Yamaha Grizzly“ modelio su 700 cm³ varikliu kaina svyruoja tarp 13 ir 15 tūkst. eurų. O sportiškas, litro darbo tūrio variklį turintis „Polaris Scrambler“ kainuoja tarsi nedidelis automobilis, net 18 tūkst. eurų. „Polaris Sportsman“ - beveik 20 tūkst.
„Tiek automobilių, tiek ir keturračių gamintojai eina iš proto, kad pateisintų pirkėjų lūkesčius. O visa kita, nekalbant apie sportinius daiktus, tai jau prabangos prekė, kuri apkarstyta apsaugom, lietais ratlankiais ir t. t. Man asmeniškai malonu pavairuoti litrinį keturratį, bet jam reikia įgūdžių“, - tikina daugybę metų keturračių sportu užsiėmęs žinomas keliautojas A. Mažara.
Kalbant apie automobilių variklių galią, svarbu paminėti ir „Nissan GT-R R35“ modelį. Prieš daugiau nei dešimtmetį debiutavęs „GT-R R35“ vis dar išlieka viena geriausių platformų galios didinimui ir neįtikėtiniems pagreičio rodikliams pasiekti. Nuo pristatymo 2007-iais iki šių dienų, į visus „GT-R R35“ montuojamas tas pats VR38DETT, 3.8 l darbinio tūrio, V formos, 6 cilindrų variklis su dviem turbinomis. Gamybos pradžioje vairuotojai galėjo mėgautis standartiniu 480 arklio galių ir 580 Nm pajėgumu. Modeliui atsinaujinant, palaipsniui didėjo ir variklio galia.
„Nissan GT-R R35“ variklio galia siunčiama į visus keturis ratus, tačiau tai nėra įprasta visų varančiųjų ratų sistema. Į priekį automobilis visais ratais varomas pajudant iš vietos ir į priekinius ratus perduodama nedidelė dalis galios. Taip užtikrinamas maksimalus sukibimas, todėl „GT-R“ gali pasigirti ypač greita ir staigia akceleracija - nuo 0 iki 100 km/val. automobilis įsibėgėja per 3 sekundes.
Daugiau nei dešimtmetį gaminamas automobilis tapo tikra ikona ir legenda. Tikėdami išskirtiniu „Nissan GT-R R35“ potencialu, prieš keletą metų šį automobilį savo tikslui, sukurti greičiausią automobilį Lietuvoje, pasirinko ir „StartLine Motors“. Per keletą metų, „StartLine Motors“ tobulinamas „R35“ išgyveno įvairius galios didinimo lygius - nuo pirmojo lygio, kai galia padidinama be mechaninių pakeitimų, iki visiško variklio ir kitų mazgų pilno išardymo ir modifikavimo.
Kad šis automobilis turi didelį potencialą, nesunku suprasti atlikus tik pirmojo lygio galios didinimą. Visiškai nemodifikuojant mechaninės „GT-R“ dalies, atlikus tik kompiuterinius programavimo darbus, galima pasiekti 600 arklio galių pajėgumą, o tai leidžia nuo 0 iki 100 km/val. Norintiems dar geresnių dinaminių savybių, puikus pasirinkimas variklio pajėgumo didinimas iki 700 arklio galių. Norint pasiekti šį skaičių, standartinius degalų purkštukus teks pakeisti pralaidesniais ir, žinoma, atlikti programavimo darbus. Tokį galingumą be jokių problemų atlaiko visi automobilio mazgai ir daugiau jokių papildomų modifikacijų atlikti nereikia.
Norint peržengti šią ribą ir pasiekti didesnį nei 900 arklio galių pajėgumą, būtina atlikti mechanines variklio modifikacijas. Standartinius švaistiklius ir stūmoklius reikia keisti naujais, pagamintais iš tvirtesnio metalo, kuris tuo pačiu pasižymi ir geresnėmis temperatūrinėmis savybėmis. Šios modifikacijos variklio sukimo momentą leidžia padidinti iki 1000 Nm, maksimalūs variklio sūkiai padidinami iki 7200 ribos, o ketvirtį mylios galima įveikti per 9 sekundes.
Priartėjus prie 1000 arklio galių ribos, „StartLine Motors“ priėmė iššūkį šią ribą peržengti ir savo kailiu patyrė, kad net ir mažiausioms smulkmenoms turi būti skiriamas maksimalus dėmesys, o netinkamai pasirinkti komponentai kainuoja ne tik pinigus, bet ir laiką. Standartiniai vožtuvai, vožtuvų spyruoklės, lizdai ir velenėliai taip pat keičiami į naujus, tvirtesnius komponentus.
Jei norima, kad variklis turėtų ne tik aukštus galios parametrus, bet būtų dinamiškas ir elastingas, keičiamas ir suspaudimo laipsnis. Galią didinant peržengiant 1000 arklio galių ribą, būtina atsižvelgti į variklio nusidėvėjimą. „Nissan GT-R R35“ varomoji jėga, VR38DETT variklis, turi dvi turbinas, kurias, siekiant didesnio galingumo, reikia keisti naujomis. Teisingai veikiančios turbinos reikalingos tam, kad būtų pasiektas maksimalus naudingumo koeficientas, tai yra - maksimali galia turi būti pasiekiama esant kuo žemesniems variklio sūkiams ir išlaikoma iki pat maksimalios sūkių ribos.
Modifikuojant automobilį ir norint variklio galingumą padidinti dvigubai ar dar daugiau, būtina atkreipti dėmesį ir į pavarų dėžę. Dažniausiai ji ir tampa siena, kuri užkerta kelią tolesniam arklių auginimui. Būtent dėl to reikia modifikuoti ir „GT-R“ pavarų dėžę. Ji patiria dideles perkrovas, todėl standartiniai krumpliai pakeisti į stipresnius, tuo pačiu sustiprintos ir krumpliaračių fiksacijos. Pavarų dėžei itin svarbus efektyvus tepimas, todėl padidintas karterio tūris, sumontuotas papildomas alyvos siurblys ir aušintuvas. Į pavarų dėžę sumontuojamas ir naujas, gamykliškai modifikuotas pavarų dėžės vožtuvų modulis. „Nissan GT-R“ turi elektromagnetinę visų varančiųjų ratų pavaros sankabą, kurią reikia modifikuoti, norint išvengti jos darbo nesklandumų. Puikių variklio galios parametrų neįmanoma pasiekti atitinkamai nemodifikavus degalų tiekimo sistemos, kuri pritaikoma E85 rūšies degalams. Sumontuojamas siurblys, kurio našumas siekia 1000 litrų per valandą, o naujų degalų purkštukų pralaidumas siekia 2000 kubinių centimetrų.
Variklio galia žemės ūkyje
Dažnas žemdirbys, besirenkantis savaeigę mašiną, pirmiausia pasidomi jos variklio galia. Skaitinė galios reikšmė slepia daug naudingos informacijos, o kartais - intrigos.
Nors galia nėra svarbiausias variklio efektyvusis rodiklis, tačiau renkantis savaeigę mašiną (traktorių, javų nuėmimo, cukrinių runkelių ar kitokį kombainą, žolinių pašarų ruošimo mašiną) kaip vienas pagrindinių dydžių vertinama būtent galia.
Naudojami ir išvestiniai dydžiai - lyginamasis masės ir galios santykis (kg/kW arba kg/AG), litrinė galia, t. y. galia, tenkanti vienam variklio darbo tūrio litrui (kW/l arba AG/l), ir ekonominis vienetas - lyginamoji vienos arklio galios (Lt/AG, EUR/AG ir pan.) kaina.
Pagal tarptautinę SI vienetų sistemą pagrindinis galios matavimo vienetas yra vatas arba kilovatas (W arba kW; 1 kW = 1 000 W). Tačiau vartotojams tradiciškai priimtinesnis yra nuo XVIII a. naudojamas išvestinis dydis - arklio galia (AG; 1 kW = 1,341 AG). Atkreipsime dėmesį, kad vakarietiškoje techninėje literatūroje naudojamos galios dimensijos (HP ir PS) taip pat skiriasi. Paklaida - 1,014. Taigi šiais atvejais 1 kW = 1,36 AG.
Galia lemia veiksniai
Degant degalams, cilindruose išsiskiria šiluma. Ji paverčiama mechanine energija. Tačiau ne visa išsiskyrusi šiluma ir ne visa energija panaudojama naudingai. Dalis jos būtinai sunaudojama vidinei variklio trinčiai nugalėti (velenų slydimo guoliuose, krumpliaratinėse pavarose ir pan.) ir papildomiems energijos vartotojams, pavyzdžiui, generatoriui, pneumatinės stabdžių sistemos ir oro kondicionieriaus kompresoriams, ventiliatoriui, papildomiems alyvos siurbliams/hidrauliniams varikliams sukti ir t. t.
Gamintojai savaeigių mašinų variklių charakteristikose nurodo vadinamąją efektyviąją arba naudingąją galią, t. y. tokią galią, kuri alkūniniu velenu tiesiogiai perduodama transmisijos pirminiam velenui ir GTV sankabai, o ši, - savo ruožtu, toliau į transmisiją ir galines pavaras. Efektyvioji galia visada mažesnė už teorinę arba vidinę variklio galią. Ją sumažina mechaniniai nuostoliai. Vidinė galia dar vadinama indikatorine ir gaunama, cilindruose dujų slėgiui veikiant į stūmoklius (metodiką apibrėžia DIN 1940 norma). Paprastai vidinė galia 10-35 proc. didesnė už efektyviąją galią.
Mechaniniams nuostoliams variklyje įveikti sunaudojama nuo 10 iki 20 proc. galios. Nors nuo Rudolfo Dyzelio sukonstruoto pirmojo dyzelinio variklio praėjo ištisas šimtmetis, bendras šio variklio efektyvumas ir toliau išlieka pakankamai mažas - 30-50 proc.
Variklio galia didinama trimis pagrindiniais būdais: didinant darbo tūrį (cilindrų skaičių, jų skersmenis), alkūninio veleno sūkių dažnį ir slėgį (naudojant turbokompresorinį pripūtimą su tarpiniu oro aušinimu). Tačiau egzistuoja ir kitų galios didinimo priemonių: cilindrų pripildymo gerinimas, įrengiant 3 (Lamborghini, Same varikliai) ar 4 vožtuvus (Deutz, John Deere, Mercedes-Benz OM, New Holland/Iveco, SisuDiesel) kiekviename cilindre, įleidimo ir išleidimo kolektorius įrengiant skirtingose variklio pusėse (kad išmetamųjų dujų temperatūra nekeistų įleidžiamo oro temperatūros), montuojant tiksliau degalus dozuojančias ir dideliu slėgiu juos įpurškiančias maitinimo sistemas (modulines siurblys-vamzdelis-purkštuvas - Deutz, Lamborghini, Same; akumuliatorines common rail - Cummins, Deutz, John Deere, New Holland/Iveco, SisuDiesel; kompaktines siurblys-purkštuvas - Caterpillar, Mercedes-Benz OM) ir pan.
Galios matavimas
Variklio galia matuojama ¬mechaniniu, hidrauliniu arba elektriniu stabdymo stendu, esant atitinkamam aplinkos oro slėgiui ir 20o C temperatūrai. Išorinė dyzelinio variklio charakteristika gaunama, esant didžiausiam galimam degalų tiekimui. Pasiekus reikiamą sūkių dažnį, variklis stabdymo stendo apkraunamas didžiausiu galimu sukimo momentu, kuris matavimo metu išlaikomas pastovus. Matavimai dažniausiai pradedami nuo 1 000 min-1 iki didžiausio sūkių dažnio (2 100-2 400 min-1), matuojant atitinkamais intervalais, dažniausiai kas 100 min-1. Sujungus gautus taškus koordinačių sistemoje virš sūkių dažnio nubrėžiama galios charakteristika.
Būsimam mašinos pirkėjui itin svarbus yra traukos galios dydis. Tai galia, kurią konkrečiomis sąlygomis ir važiuodamas atitinkama pavara išvysto traktorius. Traukos galia mažesnė už aptartą efektyviąją galią. Skirtumas sunaudojamas nuostoliams transmisijoje, GTV pavaroje ir šio veleno sukamoms agregatų darbinėms dalims, riedėjimo trinčiai, įkalnių, varančiųjų ratų buksavimui nugalėti, o atskirais atvejais ir greičių skirtumui, perjungiant pavaras, įveikti. Tačiau reikia pastebėti, kad traukos galiai turi įtakos ne tik nuostoliai pavarose, bet ir traktoriaus masė (varančiųjų ratų apkrova), ir atraminis paviršius (ratų geometriniai matmenys ir slėgis padangose).
Traktorių gamintojai nepateikia traukos galios. Ją matuoja specialios institucijos. Mus dažniausiai pasiekia DLG ir Nebraskos universiteto (JAV) traktorių bandymų laboratorijos protokolai. Pastarajame universitete traukos galia pagal SAE normas matuojama įvairiais transmisijos darbo režimais, nustačius pastovius variklio sūkius. Bandymuose dalyvauja traktoriai ir be balastinių svorių, ir su jais. Papildomai pagal OECD normas išmatuojama GTV perduodama galia.
Standartai ir normos
Galia matuojama pagal daugybę normų: CUNA, DIN, ECE, EG, GOST, ISO. Savaime suprantama, skaitinė galios reikšmė priklauso nuo normos ¬apibrėžtų matavimo sąlygų. Todėl, pavyzdžiui, pagal CUNA išmatuota galia 5-10 proc. didesnė už DIN dydį. O SAE normos nuo DIN skiriasi nors ir nedaug, tačiau į mažesnę pusę.
Vakarietiškų traktorių variklių galią galima aptikti išmatuotą pagal 10 skirtingų normų: SAE J 1955 3.1, SAE J 1349 4.2.4, ISO TR14396, ECE R24 (ECE R24.03), DIN 70020, EEC 80/1289, EC 8-0/1269, 97/68/EC (EG 97/68), OECD, BS AU 141a: 1971. Tiesa, jų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, Same Deutz-Fahr traktorių grupėje galia papildomai nurodoma pagal 2000/25/EC normą. Tačiau dažniausiai galia pateikiama pagal ECE R24, 97/68/EC (EG 97/68), DIN 70020 ir ISO TR14396 normas. Atsižvelgiant į tai, skirtingų gamintojų pateiktų galios skaitinių reikšmių lyginti tiesiogiai negalima.
SAE J 1955 3.1 norma daugiausia naudojama JAV rinkoje. Tai bendroji variklio galia, neįvertinanti jokių papildomų įrenginių (energijos vartotojų) poreikio. Sumontuotas tik variklio aušintuvas. Norma SAE J 1349 4.2.4, atvirkščiai, jau įvertina papildomų įrenginių, išskyrus papildomai montuojamų hidraulinių siurblių ir pneumatinės stabdžių sistemos bei oro kondicionieriaus kompresorių poreikius. Generatorius, nors ir sumontuotas, tačiau sukamas neveikiant apkrovai.
Galia, pateikta pagal ISO TR14396 normą, nurodo bendrą jos dydį, neįvertinus papildomo energijos suvartojimo (net ventiliatoriaus) poreikio. Kadangi variklis skysčio siurblio nesuka, aušinimo skystis tiekiamas išorinio įrenginio. Aušintuvas taip pat nenumatytas. Nors generatorius sumontuotas, tačiau jo rotorius sukasi laisvai. Numatytas tik išmetamųjų dujų slopintuvas.
BS AU 141a: 1971 yra Didžiojoje Britanijoje galiojanti galios matavimo norma. Tai taip pat bendroji galia, neįvertinanti papildomo energijos poreikio. Tačiau reikalavimai aplinkos sąlygoms atitinka vieną griežčiausių europietiškų DIN 70020 normų. Dūmingumas matuojamas, esant 80 proc. variklio apkrovai.
Pagal DIN 70020, kaip ir pagal ECE R24 (ECE R24.03), normą pateikiama variklio galia su papildomos energijos poreikiais, tarp jų su oro valytuvu ir prijungtu skysčio siurbliu. Generatorius taip pat prijungtas, tačiau rotorius sukasi laisvai. Ant variklio neuždėti pneumatinės stabdžių sistemos ir oro kondicionieriaus kompresoriai, nenumatyti papildomi hidrauliniai siurbliai (pvz., vairavimo sistemos stiprintuvo). Ventiliatoriaus visko (klampio) movos įjungimo laipsnis nenustatinėjamas.
ECE R24 (ECE R24.03) norma iš esmės panaši į EC 88/105 normą. Ji buvo sukurta kelių transporto variklių galiai matuoti, tačiau EC 77/537 pakeitimai pritaikė ir žemės ūkio paskirties savaeigių mašinų variklių galiai nustatyti. Atsižvelgiant į pakeitimus, dūmingumas matuojamas, esant ne 100, o 80 proc. variklio apkrovai. Variklio ventiliatorius, jei yra galimybė, išjungiamas. Jei jo pavaroje yra visko (klampio) mova, ji įjungiama iki galo (DIN 70020 - mažiausias klampio movos buksavimo dydis). Skirtingai nuo ECE R24, 97/68EC (EG 97/68) norma neįvertina ventiliatoriaus pavaros pasipriešinimo.
Verta atsiminti, kad galia, išmatuota pagal ISO TR14396 normą, yra iki 8 proc. didesnė už ECE R24 normos skaitinę galios reikšmę. Panašus skirtumas yra ir tarp 2000/25/EC bei ECE R24 normų.
EC 8-0/1269 norma taip pat nurodo variklio galią, įvertinus papildomos energijos suvartojimo poreikius, tačiau jie veikia be apkrovos. Ant variklio sumontuotas oro valytuvas, išmetamųjų dujų slopintuvas, skysčio aušintuvas ir ventiliatorius. Jei ventiliatoriaus pavaroje yra visko (klampio) mova, ji arba išjungiama visiškai, arba iki galo įjungiama. EEC 80/1289 norma nurodo variklio galią su visu papildomos energijos poreikiu, išskyrus hidraulinius siurblius/variklius. Visko (klampio) movos buksavimo laipsnis mažiausias.
Pagal OECD 1-ojo ir 2-ojo kodo normas matuojama ne variklio alkūniniu velenu, o GTV perduodama galia. Savaime suprantama, ši galia įvertina visus papildomos energijos poreikius (išskyrus generatoriaus, kuris sukasi be apkrovos) ir nuostolius GTV pavaroje. Apribojimai taikomi tik oro slėgiui ir didžiausiai temperatūrai.
Vertinimas
Geriausiai variklio konstrukcijos tobulumą nurodo lyginamasis masės ir galios santykis. Kuo jis mažesnis, tuo variklis, o kartu ir mašina techniškai pažangesnė. Kuo didesnė variklio litrinė galia, tuo mažesnis šios galios jėgos agregato darbo tūris, gabaritai ir masė. Tai taip pat apibūdina variklyje naudotų technologijų ir montuojamų sistemų pažangumą. Iš principo didesnę litrinę galią nulemia didesnis slėgis cilindruose ir didesnis stūmoklių judėjimo greitis, t. y. faktoriai, apibūdinantys variklio šiluminį ir dinaminį režimus. Slėgį ir stūmoklio greičius galima didinti ribotai, nes padidinama mechaninė alkūninio-stūmoklinio mechanizmo apkrova (didėja slydimo guolių dilimas, alkūninis velenas gali paprasčiausiai sulūžti).
Maždaug iki 1 000 min-1 efektyvioji galia nevaizduojama, nes iki šios ribos variklio mechaniniai ir šiluminiai ¬nuostoliai labai dideli. Didėjant sūkių dažniui, efektyvioji galia didėja tolygiai, kol pasiekia didžiausią vertę. Toliau didėjant alkūninio veleno sūkiams, ji pradeda mažėti. Taip nutinka dėl pablogėjusio cilindrų pripildymo ir labai padidėjusių mechaninių nuostolių.
Vertinant galią (vardinę ar didžiausią), reikia atsižvelgti ne tik į jos dydį, bet ir atkreipti dėmesį į pastovios galios aikštelę. Pastaroji reiškia, kad tam tikrame sūkių diapazone (moderniame variklyje 500-650 min-1 ribose), kuris yra ne mažesnis už darbinių sūkių diapazoną (1 600-2 000 min-1), variklio galia yra ne mažesnė už vardinę.
Antras svarbus vertinimo kriterijus yra norma, pagal kurią išmatuojama galia. Kaip jau aptarėme, skirtumai tarp pagal skirtingas normas išmatuotų variklio galingumų gali siekti 8 ir daugiau procentų. Šis skirtumas tuo didesnis, kuo didesnė variklio galia.
Trečiasis svarbus kriterijus - galios skaidymas į srautus ar jos sumavimas (John Deere, Case IH/New Holland, Landini, McCormic, Valtra). Dominuojant pagrindiniams darbams ir taikant intensyvaus žemės dirbimo technologijas, svarbiausia yra tik ta galia, kuri perduodama transmisijai. Nemažai gamintojų dalį papildomos galios perduoda GTV. Tai racionalus sprendimas, jei dirbama kombinuotais sėjos agregatais, frezomis. Efektyvu, jei traktorius naudojamas transporto darbams atlikti. Tačiau visais likusiais atvejais - ariant, skutant, sėjant (jei nenaudojamas GTV) ir nevažiuojant didesniais greičiais - galios padidėjimas neturi reikšmės. Reikia suprasti, gamintojui toks galios padidinimas naudingas dėl daugelio veiksnių: gaunami geresni lyginamieji rodikliai (masės ir galios, litrinės galios, pagaliau, lyginamasis kainos santykis su galios vienetu). Tačiau nereikia pamiršti, kad šis sprendimas taikomas tik vidutinės galios universalios paskirties traktoriuose, o jiems didinti galią per 180 AG neefektyvu. Pagrindinė priežastis - šios galios grupės traktoriai neturi pakankamos masės didesnei traukos galiai realizuoti.
Ketvirtas kriterijus yra susijęs su optimalia galios atsarga. Racionalu traktorių rinktis, atsižvelgiant į daugiausiai energijos reikalaujančio agregato poreikius. Pastarojo gamintojo pateiktą galią ar jos diapazoną reikia vertinti taip pat lanksčiai. Svarbiausia, nepamiršti įvertinti darbo sąlygų ir apimčių. Nepadarysite klaidos, jei traktorių pasirinksite su 10 proc. vardinės galios atsarga.
tags: #automobilio #galingumas #kub