Vilniaus daugiabučių kiemuose po darbo valandų automobilį pasistatyti kuo arčiau laiptinės ar bent jau savame kieme - tikras iššūkis. Iškritęs sniegas priminė įsisenėjusią problemą - kiemus, šaligatvius, kelkraščius užgriozdinantys apleisti automobiliai. Šaltuoju metų laiku eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) trukdo valyti sniegą, dėl to, ypač daugiabučių kiemuose, tampa ankšta ir ima dar labiau stigti automobilių stovėjimo vietų.
Štai Vilniaus centre esančiame gyvenamojo namo vidiniame kieme rasti vietą gyventojams - užduotis ne iš lengvųjų net ir dieną, kai daugelis jų dirba. Į automobilių stovėjimo aikštelę prie vieno iš Vilniaus verslų centrų darbuotojai suguža iš įvairiausių sostinės mikrorajonų. „Tenka ieškoti kitos vietos. Turiu ieškoti kitame kieme, trukdyti kaimynams, kažką suerzinti. Konfliktų pasitaiko, kažkas dar plytą palieka prie mašinos.“
Apleisti automobiliai - problema ir sprendimai
„Be priežiūros paliktos transporto priemonės ne tik trukdo tvarkyti teritoriją, darko vaizdą, užima bendroms reikmėms skirtas stovėjimo vietas, bet ir yra rimta aplinkosauginė problema. ENTP dažnai būna techniškai netvarkingos, tad iš jų gali išbėgti alyva, kuri yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių.“
Pasak Ritos Zdanevičienės, Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorės, būtent pavasarį, nutirpus sniegui, išryškėja, kurios transporto priemonės yra tik sezoninės ir didžiąją laiko dalį užima vietą daugiabučių kiemuose ar kitose stovėjimo aikštelėse. „Dalis transporto priemonių tiesiog neatlaiko žiemos iššūkių, dar kita dalis vairuotojų tiesiog patys nenori investuoti į automobilio paruošimą žiemai arba bijo vairuoti blogomis eismo sąlygomis, todėl laukia pavasario. Tad tokių savininkų automobiliai kartais nepajudinami visą žiemą bei neretais atvejais iš to letargo miego tiesiog „neatsikelia“, - pasakoja AGIA vadovė. Pasak jos, dėl savininkų abejingumo šios transporto priemonės lieka stovėti ten, kur stovėjusios. Kadangi nuo ankstesnių metų būna likę ir kitų panašaus likimo automobilių, ilgainiui automobilių-vaiduoklių susikaupia per daug. Nors kasmet vyksta įvairių švarinimo akcijų, kurių metu daugiabučių kiemai ir kitos erdvės atlaisvinamos nuo nebenaudojamų transporto priemonių, bet problema išlieka aktuali iki šiol.
„Tokių problemų nekiltų, jei žmonės būtų atsakingi. Tačiau jie į įstatymus žvelgia pro pirštus arba jų tiesiog išvis nežino, todėl neprižiūrėdami savo ratuoto turto kelia pavojų aplinkai ir dar rizikuoja gauti baudą“, - teigia R. Zdanevičienė. Asociacijos vadovė detalizuoja, kad už neeksploatuojamos transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo erdvėse gresia bauda nuo 70 iki 140 eurų. Už analogišką pakartotinį nusižengimą bauda didėja iki 300 eurų ir gresia automobilio konfiskavimas.
Tiesa, ne visi ardytojai laikosi jų veiklai taikomų taisyklių. Todėl reikėtų rinktis tik specialistus, turinčius leidimus ardyti ENTP. Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur visoje Lietuvoje kreiptis dėl nemokamo ENTP paėmimo. Be to, už eksploatuoti netinkamą automobilį neretai dar ir sumokama. Būna, kad ardytojai atsirenka tik vertę turinčias atliekas ir jas parduoda, o bevertes, tačiau ne mažiau kenksmingas, panaudoja netinkamai, pavyzdžiui, alyvos atliekas panaudoja patalpoms šildyti, netinkamai šalina kitas atliekas, jas neteisėtai perduoda arba kaupia.
Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“.
Kaip atsikratyti apleisto automobilio?
- Kreiptis į atliekų tvarkytojus, turinčius teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu.
- Atiduoti transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatyti į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.
- Pasinaudoti tinklapiu www.autotvarkymas.lt.
Utenos rajono savivaldybės iniciatyva „Atlaisvink kiemą!“
Informuojame, kad nuo 2025 m. lapkričio 10 d. iki gruodžio 10 d. Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius Utenos mieste vykdys prevencinę priemonę „Atlaisvink kiemą!“.
Prevencinės priemonės tikslas - atlaisvinti daugiabučių namų kiemus ir kitas viešąsias miesto erdves, kad šaltuoju metų laiku būtų lengviau prižiūrėti kelius ir kiemus, o gyventojams - patogiau jais naudotis.
Siekiant nustatyti neeksploatuojamas transporto priemones, prevencinės priemonės metu daugiabučių namų kiemuose, taip pat kitose miesto viešosiose erdvėse bus vykdoma kontrolė.
Gyventojai, pastebėję ar žinantys apie neeksploatuojamas, paliktas be priežiūros transporto priemones, gali pranešti Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui el. paštu.
Pažymima, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę“, 7 dalyje nustatyta, kad „Transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo vietose nebūtų laikoma neeksploatuojama transporto priemonė (transporto priemonė, kuri dėl akivaizdžių trūkumų ar išorinių požymių nenaudojama ar negali būti naudojama pagal tikslinę paskirtį) arba negalima eksploatuoti transporto priemonė (transporto priemonė, kuriai šio įstatymo nustatytais pagrindais ilgiau kaip tris mėnesius yra sustabdytas ar panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, arba ilgiau kaip tris mėnesius neįregistruota ar ilgiau kaip tris mėnesius išregistruota transporto priemonė).
Už minėtų reikalavimų nesilaikymą transporto priemonės savininkui ar valdytojui numatyta administracinė nuobauda - įspėjimas.
Teisės aktai ir galimi sprendimai
Sostinės valdžia tikina, kad problema brendo jau seniai, o efektyviai ją spręsti trukdė nelankstūs teisės aktai, draudę aikšteles įrengti namų kiemuose. Pagal automobilių koncentraciją Vilnius beveik susilygino su Niujorku.
„Vienas iš sprendimų yra pačiom bendrijom formuoti savo gyvenamuosius sklypus, būti jų savininkais ir nusistatyti tvarką, kaip jie tą patį parkavimą toj teritorijoj organizuoja. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat ieško būdų, kaip spręsti automobilių parkavimo problemą.“
Kaip spręsti automobilių parkavimo problemą daugiabučių kiemuose?
- Bendrijoms formuoti savo gyvenamuosius sklypus ir nusistatyti parkavimo tvarką.
- Savivaldybėms peržiūrėti ir atnaujinti teisės aktus.
- Gyventojams būti pilietiškiems ir pranešti apie apleistus automobilius.
Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas pranešime žiniasklaidai dalijasi įžvalgomis ir pataria, ką daryti, kad perpildyti daugiabučių kiemai nevirstų karo lauku. Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.
Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būną sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Regitros pratimai mieste. Parkavimas statmenai šaligatviui galu. Jonvaira
ES direktyvos ir reikalavimai
Europos Sąjungos (ES) šalyse galioja lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigos ir užduotys. Pagal ES direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. gali būti pašalinta.
ES direktyva Reikalavimas 95 proc. Lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą. 5 proc. Maksimali atliekų dalis, kuri gali būti pašalinta.
„Karantino metu daugiau laiko praleidžiame parkuose ar miškuose. Tenka pastebėti, kad jose mėtosi automobilių atliekos, kaip padangos, plastikas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai, guma ar stiklas. Jų matyti net ir šalia ežerų, upių ar upelių. Tai liudija, kad toli gražu ne visos atliekos patenka pas atliekų tvarkytojus ir yra tinkamai sutvarkomos“, - kalba V. Jankoit.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 metais Lietuvoje buvo surinkta 36,4 tūkst. tonų naudotų nebetinkamų transporto priemonių, iš jų 35,7 tūkst. tonų buvo perdirbta.
Daugiabučių namų bendrijų teisės ir galimybės
„Esame suformavę daugiabučio sklypą ir norėtume kieme įrengti parkavimo vietas. Kadangi buto plotai nėra vienodi, kaupiamosiomis lėšomis atlikti tokius darbus nėra teisinga, nes vieni butai mokėtų dvigubai daugiau nei kiti. O kadangi parkavimo vietų neužtenka, kažkam mokėti pinigus ir neturėti vietos irgi nėra teisinga.
Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą. Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir automobilio neturinčio savininko svečias), tai padidina visų savininkų gyvenimo kokybę ir jų butų vertę. Pirkdamas butą naujas savininkas žino, kad ir jis galės statyti savo automobilį bendroje aikštelėje.
Galima įsivaizduoti, kad dauguma savininkų sutinka ir leidžia tik kai kurių butų savininkams naudotis tam tikra sklypo dalimi, savo lėšomis ten įsirengiant automobilių aikšteles (tik tų butų savininkai turėtų teisę ten laikyti automobilius, galbūt, pavyzdžiui, paliekant vietą žmonėms su negalia ir vietą svečiams, gal reikėtų ir naudojimosi aikštele tvarkos taisykles pasitvirtinti). Tokiu atveju bendrojo naudojimo objektų apraše būtų įrašyta, kad aikštelė priskiriama tik tiems butams.
Bet nereikia pamiršti labai svarbios Civilinio kodekso 4.85 str. 6 dalyje nurodytos nuostatos apie savininkų sprendimus: "Sprendimai negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.". Taigi, net daugumai sutikus, jeigu kuris savininkas įrodytų, kad sprendimas pažeidžia jo teisėtus interesus, sprendimas gali būti atmestas teismo keliu.
Apsaugant investicijas gal būtų galima nuspręsti, kad ta aikštele konkrečių butų savininkai naudosis tam tikrą protingą laiką (pavyzdžiui keletą metų)?... Apsidraudimui nuo ginčų gal būtų galima surinkti 100 proc. savininkų pritariančių balsų, bet naujas savininkas vėl galėtų ginčyti tai... Bendrus reikalus tenka spręsti bendrai ir derinantis. PASTABA. Pastato atnaujinimui sukauptomis lėšomis nereikėtų įrenginėti aikštelės, nes ne tam tos lėšos kaupiamos (jos skiriamos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (defektų šalinimui) pagal privalomuosius jų priežiūros reikalavimus).
„Net ir vasarą viešose erdvėse (gatvėse, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ar pakelėse) be priežiūros paliktos transporto priemonės sukelia didelių trikdžių gyventojams, greitosios pagalbos automobiliams, šiukšliavežiams ar kitiems eismo dalyviams. V. Jankoit: „Iš gyventojų gauname apie 2 tūkst. pranešimų per metus apie bendro naudojimo vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Nemažėjantis pranešimų skaičius parodo, kad padėtis nesikeičia ir administracinė atsakomybė neatbaido neatsakingų transporto priemonių savininkų nuo pažeidimų, - sako V. Jankoit. - Ragintume gyventojus likti neabejingiems ir paraginti savininką patraukti viešoje vietoje paliktą apleistą transporto priemonę. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas.“
„Į aplinką patekusi automobilių alyva ir kitos kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis ir padaryti žalą mus supančiai aplinkai bei žmonių sveikatai. Dėl to itin svarbu, kad gyventojai neparduotų netinkamų naudojimui automobilių nelegaliems ardytojams, kurie dažniausiai tinkamai nepasirūpina neigiamą vertę turinčiomis atliekomis“, - teigia A. Vaičiūnas.
Lietuvos teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir jų dalys turi būti perduotos tik atliekų tvarkytojams, turintiems teisę užsiimti tokių transporto priemonių surinkimu ir tvarkymu. Seni automobiliai ir jų atliekos taip pat gali būti atiduotos transporto priemonių gamintojams ir importuotojams arba pristatytos į jų įsteigtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietas.
Lietuvoje yra registruota apie 1,5 mln. lengvųjų automobilių. Dalis iš jų nėra naudojami pastoviai ir į kelius išrieda nebent šiltuoju sezonu. Anot Ritos Zdanevičienės, Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorės, būtent pavasarį, nutirpus sniegui, išryškėja, kurios transporto priemonės yra tik sezoninės ir didžiąją laiko dalį užima vietą daugiabučių kiemuose ar kitose stovėjimo aikštelėse. „Dalis transporto priemonių tiesiog neatlaiko žiemos iššūkių, dar kita dalis vairuotojų tiesiog patys nenori investuoti į automobilio paruošimą žiemai arba bijo vairuoti blogomis eismo sąlygomis, todėl laukia pavasario. Tad tokių savininkų automobiliai kartais nepajudinami visą žiemą bei neretais atvejais iš to letargo miego tiesiog „neatsikelia“, - pasakoja AGIA vadovė. Pasak jos, dėl savininkų abejingumo šios transporto priemonės lieka stovėti ten, kur stovėjusios. Kadangi nuo ankstesnių metų būna likę ir kitų panašaus likimo automobilių, ilgainiui automobilių-vaiduoklių susikaupia per daug. Nors kasmet vyksta įvairių švarinimo akcijų, kurių metu daugiabučių kiemai ir kitos erdvės atlaisvinamos nuo nebenaudojamų transporto priemonių, bet problema išlieka aktuali iki šiol.
„Tokių problemų nekiltų, jei žmonės būtų atsakingi. Tačiau jie į įstatymus žvelgia pro pirštus arba jų tiesiog išvis nežino, todėl neprižiūrėdami savo ratuoto turto kelia pavojų aplinkai ir dar rizikuoja gauti baudą“, - teigia R. Zdanevičienė. Asociacijos vadovė detalizuoja, kad už neeksploatuojamos transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo erdvėse gresia bauda nuo 70 iki 140 eurų. Už analogišką pakartotinį nusižengimą bauda didėja iki 300 eurų ir gresia automobilio konfiskavimas.
Pareiga pasirūpinti automobiliu
Anot AGIA vadovės, kiekviena transporto priemonė turi savo savininką, todėl šis iš esmės yra įsipareigojęs tinkamai ja rūpintis visą laiką. Automobiliui tapus neeksploatuojamam, norėdamas išvengti baudos ar konfiskacijos, savininkas privalo užtikrinti jo utilizavimą.
„Kiemai ar stovėjimo aikštelės nėra sukurtos tam, kad jose būtų sandėliuojami pasenę, nenaudojami ar po eismo įvykių apgadinti automobiliai. Remiantis šalies įstatymais, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės privalo atsidurti garažuose, uždarose specializuotose aikštelėse ar privačioje teritorijoje, kur netrukdytų aplinkiniams gyventojams“, - kalba R. Zdanevičienė.
Pagal taisykles, transporto priemonė pripažįstama eksploatuoti netinkama, kai:
- išregistruota iš kitos šalies registro, kaip nebeatitinkanti transporto priemonei keliamų reikalavimų;
- išmontuota sudėtinių dalių naudojimui tam pačiam tikslui, kuriam jos buvo pagamintos;
- supjaustyta į dalis;
- sunkiai pažeistos pagrindinės transporto priemonės dalys ir remontuoti ekonomiškai nenaudinga;
- neturi identifikavimo numerio (išskyrus istorines transporto priemones) arba jos savininkas nenustatytas;
- laikoma nenaudojama pagal paskirtį ir kenkia aplinkai ir (ar) žmonių sveikatai.
Pasak asociacijos vadovės, neturint kur dėti neeksploatuojamos transporto priemonės ir norint ją utilizuoti pagal reikalavimus, ši privalo būti išregistruota Lietuvoje: „Norėdamas tą padaryti, savininkas turi kreiptis į „Regitrą“ ir pateikti transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą, kurį išduoda specializuoti transporto priemonių tvarkytojai. Taip pat su savimi reikia turėti automobilio registracijos dokumentus bei numerio ženklus. Jei tokių nėra išlikę, teks pasiaiškinti dėl jų praradimo.“
Ką gali padaryti gyventojai?
Kaip pasakoja AGIA direktorė, kieme esančiomis neeksploatuojamomis transporto priemonėmis kiekvienas gali pasirūpinti ir pats, net jei šios asmeniui ir nepriklauso. Tą galima padaryti kreipiantis į policiją ar atsakingas savivaldybės institucijas.
„Jeigu transporto priemonė ilgą laiką dūlo nenaudojama bendro naudojimo erdvėje, matyt, jai metas užleisti vietą kitiems automobiliams, kurie tą erdvę išnaudos pagal paskirtį. Tad jei automobilio-vaiduoklio savininkas nėra žinomas, derėtų kreiptis į policijos pareigūnus ar savivaldybės, kurioje gyvenate, Viešosios tvarkos skyrių“, - pataria R. Zdanevičienė.
Tuomet pareigūnai ar savivaldybės darbuotojai turėtų pabandyti identifikuoti ir susisiekti su nenaudojamo automobilio savininku ir šį paraginti imtis veiksmų dėl jo pašalinimo. Jei savininkas nėra identifikuojamas ar atsisako savo iniciatyva pasirūpinti jam priklausančiu turtu, tą už jį padaro atsakingi asmenys įprastai nelaukdami, kol įvyks nelaimė.
„Nenaudojama transporto priemonė iš tiesų yra potencialus pavojus tiek aplinkai, tiek sveikatai. Įvairūs tepalai ar kiti skysčiai gali užteršti gruntą bei požeminius vandenis, apnuodyti organizmą. Neretai bake gali būti užsilikę ir degalų, o dėl nenaudojimo padidėja rizika automobiliui užsidegti. Taigi gali įvykti ir sprogimas, apgadinsiantis šalia esantį turtą ar pareikalausiantis aukų“, - akcentuoja asociacijos vadovė.
„Neeksploatuojami automobiliai - ne tik piktžaizdė daugiabučių kiemuose, bet ir rimtas galvos skausmas tiek aplinkiniams gyventojams, tiek aplinkosaugininkams. Kasdien pravažiuojame pro tokius „vaiduoklius“ - surūdijusius, be numerių, užėmusius vietą ir dažnai keliančius realų pavojų. Neeksploatuojamas automobilis - tai transporto priemonė, kuri jau seniai nebenaudojama pagal paskirtį. Pagal galiojančius teisės aktus, neeksploatuojamas automobilis viešoje vietoje negali stovėti ilgiau kaip 30 dienų.“
„Žmonės nusiperka naują automobilį ir tik po to galvoja, kada ir kaip atsikratyti savo senu automobiliu. <...> Tai gali trukti iki pusės metų, bet yra tokių automobilių, kurie gali stovėti gana ilgą laiką. <...> Gali būti, kad įmonės, kurių veikla nebuvo sėkminga, bankrutuoja. Yra gyventojų, kurie gauna paveldėjimą, o paveldėjimas ginčytinas, neišspręstas. Yra žmonių, nubaustų laisvės atėmimo bausme, yra ilgai sergančių“, - priežastis vardija V. Jankoit.
„Pats efektyviausias būdas - pokalbis su pačiu kaimynu [automobilio savininku - LRT.lt]. Tik po to pašnekovas rekomenduoja taikyti teisines priemones. Tačiau jeigu nenaudojamas automobilis be valstybinio numerio, sužinoti, kas jo savininkas, tampa sudėtinga. „Be teisinių priemonių taikymo čia nieko nebus“, - sako V. Jankoit.
„Čia laikomiems automobiliams negalioja taisyklės, kurios taikomos bendro naudojimo vietose laikomiems automobiliams. Savininkas vairuoti negali, automobilis užima vietą. Jeigu gyventojas dėl asmeninių priežasčių vairuoti negali, t. y. „Bet toks atvejis turbūt išimtis iš taisyklės. Man mažai žinoma atvejų, <...> kai automobilis yra draudžiamas, jam perkamas draudimas. Draudimas nėra pigus. Jeigu žmogus prarado teisę vairuoti, matyt, jo finansinė padėtis ne iš pačių geriausių, o draudimas kainuoja. Techninė apžiūra galioja dvejus metus, gana ilgai, bet su draudimu kita situacija“, - svarsto V. Jankoit.
„Pagal dabartinę metodiką žala aplinkai gali siekti virš 15 tūkst. eurų. Pripažinti, kad transporto priemonė yra atlieka, yra ilga procedūra. Ir tik ją atlikus gali būti priskaičiuota žala“, - tvirtina V. Jankoit.
Transporto priemonė laikoma atlieka, kai ji nebetinkama naudoti.
„Brangiai supirksime Jūsų automobilį“. Tas „brangiai“ paprastai reiškia 200-300 eurų. Patikimus supirkėjus galima rasti suvedus į paiešką „įmonės turinčios teisę tvarkyti transporto priemones”. „Nelegalūs supirkėjai paima tik tai, kas turi paklausą rinkoje, o menkavertes atliekas tiesiog neteisėtai sudegina ar išmeta - į bendrus konteinerius, pamiškes, laukus ar net vandens telkinius. Taip gražūs gamtos kampeliai nusėjami padangomis, sėdynėmis, kilimėliais. Pasak AGIA asociacijos, tvarkingai atsikratyti seno automobilio paprasta - tereikia trijų žingsnių. Pirma, pasitikrinti, ar įmonė turi teisę ardyti transporto priemones. Antra, gauti automobilio sunaikinimo pažymėjimą.
„Ši finansinė paskata beveik tris kartus padidino tvarkingai sunaikinamų automobilių skaičių. Jei iki programos pradžios per metus būdavo sunaikinama 7-9 tūkst.
Netvarkingai pastatytais automobiliais: Užvažiavus ant stovėjimo vietą žyminčių linijų, galima atsidurti pernelyg arti kitų transporto priemonių, trukdyti įlipti šalia esančios transporto priemonės vairuotojui. Požeminėse stovėjimo aikštelėse dažniausiai daugiausia, o kartais vos matomai nukenčia automobilių bamperiai, veidrodėliai, transporto priemonės būna apibraižomos. Eismo įvykiu yra laikomas ne tik dviejų transporto priemonių susidūrimas, ar kai nukenčia žmonės, bet ir tada kai yra apgadinamas turtas. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Jei žala didesnė, bauda gali siekti ir pusantro tūkstančio eurų.
„Vien sostinėje pernai sulaukta apie 2,5 tūkst. Dažniausiai savininkai tokiais automobiliais susirūpina tik sulaukę savivaldybės įspėjimo: bauda siekia nuo 70 iki 140 eurų, o pakartotinis pažeidimas gali atsieiti jau 300 eurų ir baigtis transporto priemonės konfiskacija.
tags: #automobilio #saugojimos #komisariato #kieme