Kuo prastesnis matomumas - tuo didesnė avarijos tikimybė. Vaizdas pro pažeistą ar suskeldėjusį stiklą trukdo adekvačiai vertinti situaciją kelyje. Net jei pačiam vairuotojui „akutės“, įdaužos ar „plauko“ tipo įtrūkimai atrodo esant „smulkmena“, priklausomai nuo automobilio stiklo „traumos“ pobūdžio ir vietos, techninės apžiūros kontrolieriai gali laikytis visiškai kitokios nuomonės.
Kalbant apie automobilio stiklus, svarbiausias trūkumo klasifikavimo kriterijus yra vieta, kurioje atsirado įdauža ar įtrūkimas. Identiško dydžio defektas vienu atveju gali būti laikomas nereikšmingu, o kitu - jei patenka į vairuotojo tiesioginio matomumo zoną - bus pripažintas „dideliu trūkumu“. Tai reiškia, kad techninės apžiūros patikrą pavyks įveikti, jei čia bus tik nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai (mažesni nei 3 mm; įtrūkių „spinduliai“ iki 10 mm), bus ne daugiau dviejų tokio pat dydžio įdaužų, o atstumas tarp defektų taškų ne mažesnis kaip 150 mm.
Automobilio stiklų žymėjimo zonos ir jų reikalavimai
Mažesni reikalavimai keliami priekinio stiklo II zonai, kuriai priskiriamas likęs vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas, abipus menamų I zonos ribų. Čia jau toleruojamos šiek tiek didesnės (iki 5 mm; įdaužų „spinduliai“ iki 20 mm) „akutės“ ir „žvaigždutės“, atstumas tarp trijų tokių pažeidimų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. TA kontrolieriai „nedideliu trūkumu“ laikys ir II zonoje esančius „plauko“ tipo įtrūkimus, jei jie neviršys 100 mm.
Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių diametras iki 5 mm, o įmušimų atšakos 20 mm (apatinėje dalyje) - 40 mm.
Kodėl stiklui keliami aukšti reikalavimai?
Nors stiklas iš esmės yra tvirtas ir ilgaamžis (jo tąsumo jėga didesnė nei metalo), tačiau pažeistas jis praranda 90 proc. tvirtumo. Nuo kėbulo vibracijos ar didesnių temperatūros svyravimų net nedidelis stiklo pažeidimas gali labai greitai išplisti sunkiai prognozuojamomis kryptimis ir trukdyti vairuotojui. Šviesos spinduliai įdaužose ir įskilimuose lūžta taip klaidindami ar blaškydami. Juos galima palyginti su miniatiūriniu akmenuku, įkritusiu į batą, ar krislu akyje. Net jei iš pradžių tai atrodys nevertu dėmesio dalyku, vairuotojas kur kas greičiau pavargs ir taps potencialiu grėsmės šaltiniu visiems eismo dalyviams.
Specialistai pataria mažuosius stiklo „kraterius“ užklijuoti skaidria plėvele, kad įdaužose neprisikauptų purvo, ir kreiptis į stiklų remontininkus. Nedidelės „akutės“ pripildomos specialia derva, kuri keletą minučių pakaitinus ultravioletiniais spinduliais, sukietėja. Tai patentuota kanadiečių kompanijos VINGUARD technologija.
Automobilio stiklų žymėjimo kodai ir jų reikšmė
Kiekvieno automobilio stiklo kampe yra keliolika simbolių, kuriuos beveik visi vairuotojai ignoruoja. O veltui - šis mažas techninis pasas gali atskleisti, ar priekinis stiklas buvo keistas po avarijos, iš kurios šalies gali kilti stiklas ir ar jis atitinka saugumo normas.
Ženklas „43R“ rodo, kad stiklas atitinka Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (UNECE) reglamento Nr. 43 reikalavimus. Taip pat galite pamatyti ženklą, kuris prasideda „AS“ ir po kurio eina skaičius. AS1 privalomas priekiniams stiklams: garantuoja, kad pro stiklą praeina ne mažiau kaip 70 proc. šviesos. Tai Europoje nustatytas minimalus rodiklis, užtikrinantis pakankamą matomumą dieną ir naktį. AS2 - tonuotas, tačiau dar pakankamai šviesą praleidžiantis stiklas šoniniams ir galiniam langams.
Apskritime esanti raidė E su skaičiumi nurodo, kurioje Europos šalyje stiklas buvo sertifikuotas pagal ECE tarptautinius reikalavimus. Lietuvos rinkoje dažniausiai sutinkamas E1 arba E4 ženklinimas - abi šalys yra stambūs automobilių stiklų gamybos ir sertifikavimo centrai Europoje. Jei matote DOT su skaičiumi - tai JAV Transporto departamento kodas, identifikuojantis konkrečią gamyklą.
Jei ant jūsų automobilio stiklo yra tik gamintojo logotipas, pvz., „Toyota“, „BMW“ ar „Volkswagen“, tai greičiausiai yra originali detalė. Tačiau jei ant žymos yra nurodyta kita prekės ženklo pavadinimas, pvz., Saint-Gobain, Pilkington arba NordGlass, tai stiklas greičiausiai buvo pagamintas tiekėjo.
Gamybos datos kodas ant automobilio stiklo
Viena iš labiausiai informatyvių detalių ant automobilio stiklo yra gamybos datos kodas. Jis paprastai spausdinamas šalia kitų simbolių kaip skaičių ir taškų seka. Taškų skaičius rodo mėnesį (1 taškas = sausio mėn., 2 taškai = vasario mėn. ir t. t.), o taškai prieš arba po metų skaičiaus rodo ketvirtį. Vienas taškas prieš skaičių - pirmas ketvirtis, po skaičiaus - antras ir t. t. Kai kurie gamintojai naudoja kitas žymėjimo sistemas, tačiau principas išlieka panašus - nustatyti stiklo pagaminimo laiką.
Ši informacija yra itin svarbi perkant naudotą automobilį. Jei automobilio stiklo gamybos data nesutampa su automobilio pagaminimo metais, tai greičiausiai reiškia, kad stiklas buvo pakeistas. O stiklas keičiamas dažniausiai po avarijos arba didelio pažeidimo. Ne vienas naudoto automobilio pirkėjas yra susidūręs su situacija, kai automobilio istorija tariamai švari, o stiklo kampas byloja ką kita. Priekinio stiklo kampas - vienas pirmųjų dalykų, kuriuos verta apžiūrėti apžiūrint naudotą automobilį. Palyginę stiklo gamybos datą su automobilio pagaminimo metais per kelias sekundes gausite svarią užuominą apie automobilio istoriją. Kartu su VIN kodo tikrinimu per „Regitra” istorijos paslaugą ir „CarVertical“, CARFAX ar „Autocheck” ataskaitas stiklo ženklinimas suteikia papildomą, nepriklausomą informacijos sluoksnį. Kai visi šaltiniai sutampa - automobilio istorija patikima.
Juodi taškai ant priekinio stiklo: paskirtis
Ant kiekvieno automobilio priekinio stiklo galima pamatyti juodus taškus, tačiau dauguma nė neįsivaizduoja, kam jie reikalingi. Šie taškai, vadinami taškinėmis matricomis, padeda tolygiai paskirstyti temperatūrą, kad sumažėtų optinis vaizdo iškraipymas. Taip atsitinka, kai frito juosta (vientisa juoda juosta) įkaista daug greičiau nei priekinio stiklo stiklas, todėl atsiranda optinis iškraipymas, dėl kurio tiesios linijos atrodo kreivos arba lenktos į vidų link centro.
Taškai taip pat padeda „išsaugoti sandariklį, naudojamą stiklui su rėmu sujungti“, todėl priekinis stiklas tvirtai laikosi savo vietoje. Jie yra stiklo ir automobilio rėmo sąlyčio taškas. Dėl jų paviršiuje susidaro grublėtumas, todėl jis tampa šiurkštesnis ir klijai geriau prilimpa prie stiklo. Frito juostos taip pat naudojamos estetiniais tikslais. Sukūrus pusiau toninį raštą arba taškinę matricą, galima palaipsniui mažinti dydį, todėl perėjimas yra daug subtilesnis ir lengviau pastebimas.
Automobilių stiklų tamsinimo taisyklės ir apribojimai
Priekinio automobilio stiklo šviesos laidumas turi būti ne mažesnis nei 70%, arba negali būti tamsintas daugiau nei 30%. Daugumos automobilių gamykliniai priekiniai stiklai yra 75% šviesos pralaidumo. Viršutinė priekinis stiklo dalis papildomai gali būti tamsinta 15 cm. juosta (neribojant tamsumo).
Priekiniai šoniniai (vairuotojo ir keleivio) stiklai, taip pat kaip ir priekinis stiklas gali būti tonuoti ne daugiau negu 30%, t.y. šviesos pralaidumas turi būti ne mažesnis nei 70%. Galinių šoninių automobilio langų tamsinimas nėra ribojamas. T. y. visi langai esantys už vairuotojo gali būti užtamsinti įvairaus tamsumo plėvele. Galinio automobilio stiklo užtamsinimas, taip pat yra neribojamas.
Pagal įstatymus, leidimas tamsinti priekinį ir priekinius šoninius stiklus išduodamas valstybės institucijoms teisės aktais nustatytai operatyvinei veiklai vykdyti, konvojuoti, eskortuoti ir lydėti, saugumo ar viešosios tvarkos užtikrinimo ir ikiteisminio tyrimo srityse atlikti, inkasavimo veiklai vykdyti, apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonėms.
Viršijus nustatytas automobilio stiklų tamsinimo ribas numatoma bauda nuo 30 iki 40 eurų ir privalomosios techninės apžiūros panaikinimas, jei tokio automobilio valdytojas pažeidimo padarymo vietoje nepašalintų užfiksuotų trūkumų.
Kaip apskaičiuoti užtamsintų stiklų šviesos pralaidumą?
1 būdas: Pvz., 5% plėvelė yra užklijuota ant stiklo, kurio šviesos pralaidumas yra 70% (daugumos automobilių originalus priekinių stiklų šviesos pralaidumas yra ne mažesnis nei 70%). Reikia padauginti 5% (plėvelė) × 70% (stiklas) = (0,05×0,70)×100=3,5%, vadinasi stiklas su plėvele bus 3,5% šviesos pralaidumo.
Pvz., 70% plėvelė užklijuota ant 70% automobilio stiklo: (0,70×0,70)×100=49%, vadinasi stiklas yra 49% šviesos pralaidumo. Kadangi priekinių automobilių stiklų šviesos pralaidumas Lietuvoje turi būti ne mažesnis nei 70%, reiškia stiklas leidžiamą ribą viršytų 19%.
2 būdas: Automobilio stiklo šviesos pralaidumą galima pamatuoti specializuotose stotyse.
Saugumo žymėjimas ir apsauga nuo vagysčių
Specialus žymėjimo kodas cheminiu būdu graviruojami transporto priemonės stikluose, žibintuose bei pažymimas salone. Automobilio salone yra atliekamas cheminis žymėjimas, kuris plika akimi nėra matomas. Cheminio žymėjimo vietose ženklai matomi tik ultravioletinių spindulių apšvietime. Cheminis stiklų žymėjimas atliekamas naudojant specialiai tam sukurtus chemikalus, kurių pagalba išgraviruojamas specialus kodas stiklinėse automobilio detalėse. Originalus cheminio graviravimo metodas užtikrina gerą žymėjimo matomumą, išsilaikymą ir apsaugą nuo klastojimo.
Paskutiniai 8 transporto priemonės kėbulo numerio ženklai mechaniškai graviruojami transporto priemonės stikluose, žibintuose ir cheminiu būdu pažymimi salone. Žymėjimas atliekamas kompiuterio valdoma deimantine freza. Originalus Securmark AG (Šveicarija) graviravimo metodas užtikrina gerą žymėjimo matomumą, išsilaikymą ir apsaugą nuo klastojimo. Žymėjimas neblogina matomumo, taip pat neįtakoja stiklo patikimumo (nemažina atsparumo trūkiams). Dėka šio žymėjimo atlikimo technologijos, skirtingai nei kitų, neįmanoma pašalinti nepaliekant akivaizdžių pėdsakų, nes žymėjimo kodo žymuo yra ne paviršutinis, o graviruojamas 0,4-0,8 mm gyliu.
Securmark Plus automobilių žymėjimo sistema pagrįsta padengimo specialiomis mikrodalelėmis technologija. Securmark Plus sistemos esmę sudaro mikrodalelių užpurškimas klijų, švytinčių UV spindulių šviesoje, pagalba ant pagrindinių, taip pat ir sunkiai prieinamų automobilio detalių. Mikrodalelėse lazeriniu būdu yra įrašytas individualus kodas, kuris matomas per mikroskopą. Šių dalelių pašalinimas yra sudėtingas, reikalaujantis daug pastangų ir neapsimokantis vagims, nes klijai atsparūs cheminiam ar mechaniniam poveikiui. Vagis gali aptikti daug mikrodalelių, bet jis niekada nebus įsitikinęs, kad rado ir pašalino jas visas.
Nesudėtingų prietaisų pagalba policijos pareigūnas ar pasienio darbuotojas, aptikęs nors ir vienintelę mikrodalelę ir sulyginęs jos kodą su duomenimis, nurodytais duomenų bazėje, lengvai nustatys tikrąjį automobilio savininką. Ant paženklintos transporto priemonės priekinių šoninių stiklų apatinių kampų ir ant užpakalinio lango viršutinio kampo yra užklijuojami lipdukai, perspėjantys, jog transporto priemonė yra žymėta.
tags: #automobilio #stiklu #zymejimas #metai #taskai