Automobilių apsisukimas ar apsivertimas kelyje yra viena pavojingiausių situacijų, su kuria gali susidurti vairuotojas. Tokie eismo įvykiai dažnai baigiasi tragiškai, todėl itin svarbu suprasti jų priežastis ir imtis prevencinių priemonių.
Pagrindinės automobilių apsivertimų priežastys
Nors daugelis nelaimingų atsitikimų, susijusių su automobilio kontrolės praradimu, įvyksta, kai vairuojant prarandama trauka, vairas pasukamas per daug arba per mažai, arba kai atsižvelgiant į esamas sąlygas, viršijamas transporto priemonės greitis, svarbu išskirti ir kitus veiksnius, kurie gali lemti transporto priemonės apsivertimą.
Techninė transporto priemonės būklė
Viena iš svarbių priežasčių, lemiančių automobilio stabilumo praradimą ir galimą apsivertimą, yra netinkama techninė transporto priemonės būklė. Tai ypač aktualu kalbant apie padangų ir pakabos elementų būklę.
Padangos: Nuo padangų kokybės ir sukibimo su kelio danga tiesiogiai priklauso automobilio stabilumas. Kuo geresnis padangų sukibimas, tuo mažesnė tikimybė prarasti kontrolę. Kai padangos susidėvėjusios, ypač jei jos netinkamai pripūstos ar pažeistos, automobilis gali tapti nevaldomas staigesnių manevrų metu.
Pakaba: Gerai veikiantys amortizatoriai ir spyruoklės yra būtini, kad padanga tvirtai prisispaustų prie kelio. Kai amortizatoriai susidėvi (o tai dažnai nutinka po 80 000 km ridos), jų efektyvumas sumažėja, kartais net nepastebimai vairuotojui. Tai lemia prastesnį sukibimą ir didesnę riziką prarasti kontrolę. Žemos kokybės pakabos dalys, ypač netinkamai atkuriančios automobilio valdymo savybes, gali sutrikdyti elektroninių stabilumo sistemų veikimą.
Elektroninės stabilumo sistemos (ESC): Šiuolaikinės ESC sistemos, kurios yra privalomos visose naujose ES parduodamose transporto priemonėse nuo 2014 m., ženkliai sumažina automobilio kontrolės praradimo riziką. Tyrimai rodo, kad ESC gali sumažinti apsivertimo riziką net 80 %. Tačiau net ir pati pažangiausia sistema negali kompensuoti prastos padangų ar pakabos būklės. Jei pakeistos dalys neatitinka originalių specifikacijų, ESC veikimas gali būti sutrikdytas.
Vairavimo klaidos ir greičio viršijimas
Nepakankamas vairavimo įgūdžių lygis, neatsakingas greičio pasirinkimas ir staigūs manevrai yra dažnos avarijų, įskaitant apsivertimus, priežastys.
Greičio viršijimas: Važiuojant dideliu greičiu, ypač posūkiuose ar ant nelygaus kelio, automobilis gali prarasti stabilumą. Kuo didesnis greitis, tuo didesnė inercinė jėga, veikianti automobilį, ir tuo sunkiau vairuotojui kontroliuoti transporto priemonę.
Staigūs manevrai: Nemažiau pavojingi yra staigūs vairavimo judesiai, staigus stabdymas ar gazavimas, ypač kai automobilis yra dideliame greityje. Tokie veiksmai gali išprovokuoti automobilio slydimą ir net apsivertimą.
Vairuotojo neatidumas ir nuovargis: Nenuostabu, kad nuovargis, atidumo stokos ar blaškymasis (pvz., naudojantis mobilųjį telefoną) gali lemti greitą reakcijos laiko padidėjimą ir netinkamų sprendimų priėmimą, kas gali baigtis skaudžiai.
Kelio sąlygos ir aplinkos veiksniai
Nors ne visada priklauso nuo vairuotojo, kelio sąlygos ir aplinkos veiksniai taip pat gali prisidėti prie automobilio apsivertimų.
Kelio danga: Nelygi, duobėta, slidži (pvz., dėl lietaus, sniego, apledėjimo, aliejaus dėmių) kelio danga žymiai padidina riziką prarasti kontrolę. Ypač pavojingos situacijos gali kilti, kai automobilis užvažiuoja ant kelkraščio ar nuo jo nurieda, o vėliau bando staigiai grįžti į kelią.
Kiti eismo dalyviai: Netinkami kitų vairuotojų veiksmai, staigus manevravimas ar netikėtos kliūtys kelyje gali priversti staigiai reaguoti ir taip padidinti riziką patekti į avariją.
Apleistų automobilių problema
Nors tai nėra tiesioginė apsivertimo priežastis, apleisti automobiliai miestų erdvėse kelia kitas problemas, kurios netiesiogiai susijusios su saugumu ir tvarka.
Kauno miestas ėmėsi griežtų priemonių kovai su be priežiūros daugiabučių kiemuose ar kitose bendrojo naudojimo vietose paliktais automobiliais. Šią savaitę perimti ir laikinam saugojimui išvežti pirmieji keli automobiliai, ilgus metus trūniję parduotuvės aikštelėje ir daugiabučio kieme. Bešeimininkiai automobiliai, tokie kaip „Rover“ ir „Renault Clio“, buvo užkelti ant autovežio ir išvežti į saugojimo aikštelę. Tai ženklas, kad analogiškai bus tvarkomasi ir su kitais mieste likimo valiai paliktais „vaiduokliais“ ant keturių ratų.
Pasak Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio, savivaldybė kasmet sulaukia apie 300-350 pranešimų apie nenaudojamas transporto priemones. Nors didžioji dalis savininkų sureaguoja laiku, pasitaiko sudėtingų atvejų, kai automobiliai registruoti užsieniečių vardu, arba juos gaunama kaip palikimą, bet nesusitvarkoma. Taip pat pasitaiko piktybinių situacijų, kai piliečiai transporto priemones naudoja kaip nelegalias lauko reklamas.
Apleisti automobiliai ne tik užima vietą bendrojo naudojimo erdvėse, bet ir tampa ekologine problema - iš neeksploatuojamos transporto priemonės gali išsilieti tepalai ar kiti taršūs skysčiai. Maža to, tokie „nelaimėliai“ neretai tampa ilgapirščių taikiniu ir galiausiai akivaizdžiai bjauroja bendrą estetinį vaizdą mieste. Savivaldybės specialistai tikina, kad išvaduodami viešąsias erdves nuo tokių transporto priemonių, padidinamas parkavimo vietų skaičius ir užkertamas kelias galimoms ekologinėms nelaimėms.
Gyventojai, pastebėję nenaudojamus automobilius daugiabučio kieme ar kitoje viešoje erdvėje, gali pranešti telefonu 8 37 222 530 arba el. paštu.
Saugos diržų svarba
Nepaisant technologinių saugos sistemų, saugos diržai išlieka viena svarbiausių priemonių, apsaugančių gyvybę eismo įvykio metu. Įrodyta, kad avarijos momentu diržai prispaudžia ir sulaiko vairuotoją bei keleivius automobilyje, o tai ypač svarbu, kai automobilis apvirsta. Saugos diržai 3-4 kartus sumažina mirtinos traumos tikimybę.
Važiuojant net ir nedideliu greičiu, neužsisegus saugos diržo, smūgio metu žmogaus kūnas gali įgyti didelę masę, kuriai nepajėgūs atsispirti žmogaus raumenys. Be to, netikėtumo efektas sukelia kūno judėjimą į priekinį stiklą, prietaisų skydelį ir kitas automobilio dalis, sukeldamas sunkias traumas, paralyžius ar net mirtį.
Net oro pagalvės, nors ir svarbios, negali visiškai apsaugoti be saugos diržų. Diržų neprisisegimas gali sukelti didelius potrauminius galvos skausmus, traukulius, epilepsiją, regėjimo ar kalbos sutrikimus, parezę ar paralyžių. Bandymai rodo, kad net važiuojant 80 km/h greičiu, neprisisegęs vairuotojas gali patirti mirtiną traumą vos per kelias sekundes.
Dėl šių priežasčių, nuo 2006 m. pagal Europos Sąjungos teisę, vairuotojai ir keleiviai privalo užsisegti saugos diržus, sėdėdami bet kurioje sėdynėje, kurioje jie įrengti. Saugos diržai - lengviausias ir paprasčiausias būdas išvengti sužalojimų įvykus eismo nelaimei.
Ar aš saugus kelyje? #07 Taisyklingas saugos diržų naudojimas
tags: #automobilis #apsiverte #grudai #santarve