Automobiliai, varomi dujomis (LPG), Europoje dar visai neseniai atrodė kaip pigus kompromisas tarp kainos ir ekologijos. Tačiau segmentui augant, lyderis Dacia oficialiai įvardijo laiką, kada dujinės versijos nebeliks. Dujomis varomi automobiliai Europoje išpopuliarėjo dėl paprastos priežasties: eksploatacija dažnai pigesnė nei benzinu, o CO2 emisijos kai kuriais atvejais mažesnės.
Nepaisant griežtėjančių taisyklių, 2025 m. dujomis varomų automobilių pardavimai Europoje augo - apie 10% ir pasiekė 347 700 vienetų. Tai ypač buvo pastebima tokiose šalyse kaip Prancūzija, Ispanija ir Italija, kur LPG automobiliai ilgą laiką buvo skatinami mokesčių lengvatomis. Šios taisyklės galioja Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje.
Gamintojams dujinė įranga padėdavo sumažinti vidutinę CO2 emisiją maždaug 10 g/km vienam automobiliui. Skelbiama, kad vien Dacia 2025 m. pardavė apie 229 000 automobilių su dujine įranga, tačiau net ir tai neleido gamintojui pasiekti Europos Sąjungos nustatytų CO2 parko vidurkio reikalavimų.
Europos Sąjunga reikalauja, kad 2025-2029 m. gamintojai sumažintų CO2 emisijas 15%, palyginti su 2021 m. lygiu. Dujomis varomų automobilių rinkoje Europoje dominuoja vos keli gamintojai. Renault koncernas (įskaitant Dacia) sudaro apie 89% šio segmento, o likusią dalį dalijasi keli mažesni gamintojai.
Oficiali pabaigos data: po 2030 m.
Dacia atstovai patvirtino, kad automobiliai su gamykline dujine įranga bus gaminami tik iki 2030 metų. Po šios datos gamintojas visiškai pereis prie elektrifikuotų sprendimų. Be CO2 vidurkio, Europoje įsigalioja ir nauji Euro 7 reikalavimai, apimantys ne tik išmetamąsias dujas, bet ir stabdžių, padangų taršą bei komponentų ilgaamžiškumą.
Lietuvoje automobiliai su dujine įranga vis dar laikomi praktišku pasirinkimu, ypač važinėjantiems daug. Dujomis varomi automobiliai atliko svarbų vaidmenį pereinamuoju laikotarpiu, tačiau Dacia sprendimas aiškiai parodo kryptį: Europa juda link elektrifikacijos. Ar, jūsų nuomone, dujiniai automobiliai Lietuvoje dar turi ateitį?
Taršos mokesčiai ir dyzelinių automobilių ribojimai Lietuvoje
Ministerija atvirai skelbia, kad siekiama padaryti taip, jog niekas nebenorėtų pirkti dyzelinių mašinų. Bus bandoma ne tik išvalyti dabartinį transporto priemonių parką, bet ir užkirsti kelią senų dyzelinių automobilių antplūdžiui iš Vakarų Europos.
Mokesčio dydis priklauso nuo to, kokiais degalais varomas automobilis. Už dyzelinius automobilius teks mokėti bent 2,5 karto brangiau nei už varomus benzinu ar dujomis. Aplinkos ministerija skirtingą apmokestinimą nustatė siekdama sudaryti nepalankias finansines sąlygas gyventojams, siekiantiems įsigyti dyzelinius automobilius. Šie teršia aplinką azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis, o tai kelia pavojų sveikatai.
Mokestis bus taikomas tik lengviesiems M1 ir N1 klasių automobiliams. Jį reikės mokėti kiekvieną kartą atlikus registraciją, per 30 dienų nuo registracijos dienos. Įstatymas turėtų įsigalioti 2020 metų sausio 1-ąją. Už automobilius, registruotus iki šios datos, mokesčio mokėti nereikės.
Dyzeliniai automobiliai taps neparduodami
Mokesčiai bus itin dideli perkant seną dyzelinį automobilį su didelio darbinio tūrio varikliu. Jei CO2 emisija viršija 351 g/km, numatytas mokestis siekia 1400 eurų. Mašinoms, varomoms benzinu ar dujomis, didžiausios sumos bus gerokai mažesnės. Atitinkamai - 590 ir 531 euras.
Skiriasi ir minimali tarša, nuo kurios teks mokėti taršos mokestį. Už dyzelinius automobilius reikės mokėti, jei CO2 kiekis viršys 116 g/km, o už benzininius ir varomus dujomis - kai šis rodiklis bus didesnis nei 130 g/km.
Įvedus tokius mokesčius parduoti seną dyzelinę mašiną taps praktiškai neįmanoma. Pavyzdžiui, už lietuvių pamėgtą „Audi A6“ su 2,5 litro dyzeliniu varikliu ir keturių ratų pavara pirkėjas turėtų sumokėti 480 eurų taršos mokestį. Tokį automobilį šiuo metu galima įsigyti už maždaug 1000 eurų, taigi mokestis sudarytų pusę jo vertės. Labiausiai tikėtinas scenarijus - eksploatavimas tol, kol mašina visiškai subyrės.
Taršos mokesčio registruojant perkamą automobilį nereikės mokėti tik už pirmus tris aukščiau pateiktoje lentelėje įrašytus modelius.
| Automobilio tipas | Minimali CO2 emisija (g/km) | Didžiausia taršos mokesčio suma (eurų) |
|---|---|---|
| Dyzeliniai | 116 | 1400 (jei CO2 > 351 g/km) |
| Benzininiai | 130 | 590 |
| Varomi dujomis | 130 | 531 |
Kaip apskaičiuoti CO2 emisiją?
Tais atvejais, kai transporto priemonių registre nebus duomenų apie išmetamą konkrečios transporto priemonės CO2 kiekį, jis bus skaičiuojamas pagal nurodytas formules. Turint omenyje, kad informacija apie CO2 emisiją pradėta registruoti visai neseniai, minėtos formulės bus naudojamos labai dažnai.
Pagal formules apskaičiuota jų emisija beveik atitinka interneto duomenų bazėse nurodytus rodiklius. Pavyzdžiui, ketvirtos kartos benzininis „Volkswagen Golf“ su 1,6 litro, 74 kW galios varikliu ir mechanine pavarų dėže pagal šią formulę į aplinką išmeta 152 g/km CO2, o, remiantis internete pateikiama duomenų baze, - 178. Toks pat modelis su 66 kW galią pasiekiančiu 1,9 litro dyzeliniu varikliu, remiantis skaičiavimais, išmeta 129 g/km CO2. Gamintojo pateikiami duomenys - 132 g/km.
Jei vairuojate hibridinį automobilį, taip pat pasirūpinkite, kad registracijos liudijime būtų įrašytas CO2 rodiklis. 2010 metų „Toyota Prius“ pagal formulę išmeta 116 g/km CO2, nors gamintojas nurodo gerokai mažesnį rodiklį - 92 g/km.
Automobilio registracijos liudijime CO2 emisija nurodoma V.7 eilutėje. Jei ten neįrašytas joks skaičius, informacijos nebus ir transporto priemonių registre.
Apskaičiuoti savo mašinos emisiją - visai nesudėtinga. Pasirinkite formulę pagal degalų rūšį ir pavarų dėžės tipą. Benzininiams prireiks dviejų rodiklių: eksploatacijai paruošto automobilio masės, kurią rasite G grafoje, ir P.2 eilutėje nurodytos galios. Dyzeliniams ir hibridiniams automobiliams formulėje naudojama tik masė (G eilutėje).
Didžiausi teršėjai ir jų poveikis aplinkai
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstyta, kad, palyginti su kitomis degalų rūšimis, dyzelinu varomi automobiliai gerokai labiau teršia aplinką azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis. Pateikiami ir Europos aplinkos agentūros duomenys, pagal kuriuos dyzelinis automobilis į aplinką išmeta iki 9 kartų daugiau azoto oksidų nei benzinu ar dujomis varoma transporto priemonė.
Kitas pateikiamas rodiklis - „Euro 4“ emisijos standartą atitinkantis dyzelinis automobilis išmeta 28 kartus daugiau kietųjų dalelių nei to paties standarto benzinu varoma mašina. „Dyzelinu varomos transporto priemonės aplinkosaugos požiūriu kelia susirūpinimą ir tais atvejais, kai dėl ekonominių priežasčių paprasčiausiai pašalinimami sugedę suodžių filtrai ir taip padidinama tarša kietosiomis dalelėmis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dyzelinu varomų automobilių varikliai išderinami siekiant padidinti galią ir sumažinti degalų sąnaudas. Šiuo atveju išmetamas azoto oksidų kiekis dar labiau padidėja“, - rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Nemokantiems mokesčio - baudos
Azoto oksidų išmetamo kiekio mažinimas labai svarbus įgyvendinant Lietuvos tarptautinius taršos mažinimo įsipareigojimus. Pagal juos šalis 2020 metais išmestą azoto oksidų kiekį turi sumažinti 48 proc., palyginti su 2005 metais, o 2030 metais - net 51 proc. Aplinkos ministerija taip pat akcentuoja, kad kitose Europos šalyse pradėti taikyti dyzelinių automobilių ribojimai skatina gyventojus atsisakyti šiais degalais varomų transporto priemonių, tad didelė dalis jų pasieks Lietuvą.
Išimtis numatyta tik istoriniams automobiliams, kurie bus atleisti nuo mokesčio. Eurų, o planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą - 29 mln.
„Audi A3 Sportback g-tron“: pažangios CNG technologijos
„Audi A3 Sportback g-tron“ pasižymės visa šios kompanijos technologijų gama - pradedant lengvų medžiagų technologijomis ir informacinėmis-pramoginėmis sistemomis ir baigiant vairuotojo pagalbos sistemomis. Tačiau svarbiausia yra CNG pavaros technologija ir šių degalų laikymas automobilyje.
Du degalų bakai po bagažine gali talpinti po septynis kilogramus CNG dujų, suslėgtų iki 200 barų slėgiu. Įsisavinus itin lengvų medžiagų technologijas, šie bakai sveria po 27 kilogramus mažiau nei pirmtakai. Skiriasi naujų bakų konstrukcija. Vidinis sluoksnis sudarytas iš dujoms nepralaidaus poliamidinio polimero, o antrasis anglies pluoštu sustiprinto polimero (CFRP) sluoksnis suteikia bakui ypatingą tvirtumą. Trečiasis stiklo pluoštu sustiprinto polimero (GFRP) sluoksnis apsaugo baką nuo išorinių pažeidimų.
Antroji naujovė - elektroninis jo dujų slėgio reguliatorius. Šis kompaktiškas ir lengvas komponentas sumažina aukštą dujų tekėjimo slėgį iki devynių barų iš cilindrų per dvi stadijas. Tai garantuoja, jog visada bus užtikrinamas slėgis reikiamose sistemos vietose - dujų vamzdyne ir įpurškimo vožtuvuose, - žemas slėgis efektyviam važiavimui mažu greičiu ir aukštesnis, kai vairuotojas pageidauja daugiau galios ir traukos. Jei slėgis bake nukrenta iki dešimties barų, variklio valdymo sistema automatiškai įjungia benzininį režimą.
„Audi A3 Sportback g-tron“ gali būti vienodu pajėgumu varomas dviem degalais, t.y. jo dinaminės charakteristikos yra identiškos automobiliui važiuojant CNG ar benzinininiu režimu. Skaičiuojant pagal vidutines degalų sąnaudas, CNG talpos leidžia įveikti apie 400 km atstumą, o jei tik reikalinga, su baku benzino dar galima nuvažiuoti 900 km. Taigi, bendras nuvažiuojamas nuotolis identiškas kaip „Audi TDI“ automobilių. Du ekranai prietaisų skydelyje leidžia vairuotojui stebėti degalų kiekį abiejuose bakuose.
Po variklio dangčiu - naujas 1.4 TFSI, kurio galia siekia 110 AG, maksimalus sukimo momentas - 200 Nm. „A3 Sportback g-tron“ gali važiuoti maksimaliu 190 km/val. greičiu, o pagreitis nuo 0 iki 100 km/val. trunka vienuolika sekundžių. Važiuojant dujomis, CO2 emisijos yra mažesnės nei 95 gramai kilometrui.
Atsinaujinančios energijos grandinė su „e-gas“ projektu
Su „e-gas“ projektu „Audi“ tapo pirmuoju automobilių gamintoju, sukūrusiu visą atsinaujinančios energijos grandinę. Šios grandinės pradžia laikytina elektros energija, gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Galutiniais produktais tampa vandenilis ir sintetinai „Audi e-gas“ degalai. Pirmosios pasaulyje sintetino metano (e-gas), gaunamo iš CO2 ir atsinaujinančios elektros energijos, pramoninės gamyklos statybos darbai jau beveik baigti Werlte (Žemutinės Saksonijos Emslando apylinkėje) Vokietijoje.
„Audi e-gas“ gamykloje elektrolizei pirmoje stadijoje naudojama atsinaujinanti elektros energija - vanduo padalijamas į deguonį ir vandenilį („Audi e-hydrogen“), kuris vieną dieną galės varyti degalų elementų automobilius. Kadangi šiuo metu nėra išvystytos vandenilio infrastruktūros, metano gamykloje vandenilis sujungiamas su CO2, kad būtų sukurtas atsinaujinantis sintetinis metanas arba „Audi e-gas“.
Cheminiu požiūriu, „e-gas“ yra identiškos fosiliniu pagrindu susidariusioms gamtinėms dujoms. Todėl jos gali būti pateikiamos į CNG degalines per gamtinių dujų tinklą. Dėl elektros virsmo į dujas proceso pirmą kartą elektros ir dujų tinklai jungiami į vieną abiem pusėmis. Iki šiol buvo galima generuoti elektrą iš dujų, bet tik ne atvirkščiai. „Audi e-gas“ gamykla nutiesia kelią į gamtinių dujų tinklą su savo didelėmis dujų laikymo apimtimis ir lankstaus transportavimo sistema.
„Audi e-gas“ gamykloje naudojamas CO2 yra imamas iš greta esančios biodegalų gamyklos, valdomos EWE kompanijos. CO2, kuris teršia atmosferą, yra chemiškai įterpiamas į degalus „Audi e-gas“ gamykloje. Tai grubiai atitinka CO2 kiekį, kurį per metus absorbuotų 224 000 medžių.
Audi e gas is one of the best cleanfuel concept
Bi-Fuel varikliai ir saugumo aspektai
Automobiliai su „Bi-Fuel“ varikliais gali būti varomi dujomis automobiliams arba benzinu. Transporto priemonė gali būti varoma biodujomis, gamtinėmis dujomis arba jų mišiniu. Dujos automobiliams taip pat vadinamos CNG (Compressed Natural Gas). Metanas - pagrindinė dujų automobiliams sudėtinė dalis. Gamtinėse dujose metano kiekis svyruoja nuo 85 % iki 98 %. Biodujose jis siekia beveik 100 %.
Dujų automobiliams bakai montuojami po bagažinės grindimis ir nedaro jokio poveikio įprastiniam benzino bakui. Sistema bandoma taip pat, kaip ir benzinu varomų automobilių sistemos. Sistema yra uždara, ta reiškia, kad, pavyzdžiui, degalų pylimo metu išvengiama nuotėkių. Dujų bakai yra apsaugoti ir pagaminti taip, kad atlaikytų susidūrimą. Dujos lengvesnės už orą, jos nenuodingos ir jų degimo temperatūra aukštesnė už benzino ir dyzelino degimo temperatūrą. Todėl eismo įvykio atveju, gaisro ar sprogimų pavojus yra mažesnis palyginti su benzinu ar dyzelinu varomais automobiliais.
Bake sumontuotas apsauginis vožtuvas, kuris leidžia dujoms išeiti iš bako esant neįprastai dideliam slėgiui. Šis vožtuvas užtikrina, kad bakas nesprogs.
Svarbūs įspėjimai:
- Nelaimingo atsitikimo atveju, įgaliotajame „Volvo“ autoservise privaloma apžiūrėti transporto priemonę ir patvirtinti, kad ją vėl galima naudoti. Visada praneškite avarinėms tarnyboms, kad transporto priemonėje yra sumontuota CNG-sistema.
- Pillant degalus, atliekant techninę priežiūrą ir remonto darbus draudžiama rūkyti ir naudoti atvirą liepsną. Esant galimo gaisro pavojui, nedelsdami palikite transporto priemonę ir atsistokite nuo jo saugiu atstumu.
- Jokiomis aplinkybėmis neardykite ir patys nereguliuokite sistemos ar jos sudėtinių dalių. Atliekant tokius veiksmus, kyla stipraus susižalojimo pavojus. Todėl visus techninės priežiūros ir remonto darbus saugumo sumetimais turi atlikti tik kvalifikuotas mechanikas. Rekomenduojama kreiptis į įgaliotąjį „Volvo“ autoservisą.
- Jei transporto priemonėje ar aplink ją užuodžiate dujų kvapą, nedelsdami perjunkite į benzino režimą ir nugabenkite automobilį artimiausiems kvalifikuotiems mechanikams patikrai atlikti.
- Jei automobilis patalpinamas į purškimo / dažų džiovinimo kabiną, kurioje džiovinimo temperatūra viršija 60 °C (140 ºF), sistemos slėgis negali viršyti 50 bar (725 psi).
Vidaus degimo variklių tarša ir jos mažinimas
Vidaus degimo varikliu varoma transporto priemonė yra taršos šaltinis, per išmetimo sistemą su deginiais į aplinką išmetantis nuodingąsias medžiagas: anglies monoksidą (CO); nesudegusius angliavandenilius (CH); azoto oksidus (NOx); kietąsias daleles.
Transporto priemonių gamintojai turi užtikrinti, kad vidaus degimo varikliai į aplinką išmestų kuo mažiau nuodingųjų medžiagų. Didelė išmetamosiose dujose nuodingųjų medžiagų koncentracija lemia didesnes degalų sąnaudas ir teršia aplinką.
Katalizatoriai. Nuodingųjų medžiagų kiekis (CO, CH, NOx) sumažinamas papildoma chemine reakcija, kuri vyksta katalizatoriuje.
Parama mažiau taršių transporto priemonių įsigijimui
Nuo 2024 m. sausio 16 d. projektams finansuoti skirta 5 mln. eurų. Prašymas kompensacinei išmokai gauti teikiamas kai mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė yra užregistruota pareiškėjo vardu, o senas automobilis yra utilizuotas ir išregistruotas.
M1 klasės transporto priemonė, kurios savininku/valdytoju arba įregistruotas tik jos valdytoju (registracijos kodas C.1=C.2) išbuvo, ne trumpiau kaip 12 mėnesių iki 2023 m. M1 klasės transporto priemonės techninė apžiūra turėjo galioti 2023 m. lapkričio 18 d. (atnaujinto 2022-2025 m. Pareiškėjas turi atiduoti M1 klasės transporto priemonę sunaikinti, gauti Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą. O pati transporto priemonė turi būti tinkamai išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro. Mažiau taršaus automobilio pirmosios registracijos data Europos Sąjungoje - 2014 m. sausio 1 d. Tinkamos išlaidos yra nuo 2024 m. sausio 16 d., t.y. tinkamas mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė užregistruota pareiškėjo vardu nuo 2024 m. Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 11 d. įsakymu Nr.
tags: #automobilis #varomas #dujomis #c02