Daugiabučių namų gyventojai neretai susiduria su automobilių parkavimo problemomis, o kartais šios problemos perauga į teisinius ginčus. Vienu tokiu atveju kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, kurioje įrengta automobiliams saugoti skirta kiemo aikštelė, nuosavybės teise priklausanti vienai iš daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių (ieškovei).
Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, kurioje yra įrengta automobiliams saugoti skirta kiemo aikštelė, nuosavybės teise priklausanti vienai iš daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių (ieškovei).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė paprastai yra skirta tarnauti šiam namui (butų ir kitos paskirties patalpų (jeigu jų yra) savininkų automobiliams saugoti) ir yra namo priklausinys. Aplinkybė, kad pagrindinis daiktas ir priklausinys nuosavybės teise priklauso skirtingiems asmenims, savaime nepaneigia tokio aikštelės statuso.
Tam, kad aikštelę būtų galima pripažinti pagrindiniu daiktu, o ne priklausiniu, būtina nustatyti, kad ji nustojo tarnauti namui. Kasacinis teismas paaiškino, kad nors šiuo atveju aikštelė nuosavybės teise priklauso tik ieškovei, o ne visiems daugiabučio savininkams, byloje nenustatyta, kad ji nebetarnautų šiam namui. Taigi, aikštelė liko namo priklausiniu, todėl butų ir kitų patalpų savininkai neprarado teisės ja naudotis.
Susiklosčius tokiai situacijai, siekiant užtikrinti ieškovės, kaip aikštelės savininkės, ir namo gyventojų interesus, galėtų būti keliamas klausimas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės naudotis ieškovei priklausančia aikštele įgyvendinimo (teisėto pagrindo parinkimo, naudotinų dalių nustatymo, atlygintinumo už naudojimąsi svetimo daikto dalimi).
Automobilių skaičius Lietuvoje ir pirkėjų problemos
Kur statyti automobilį - svarbu tiek daugiabučių gyventojams, tiek verslui. Name yra apie 90 būtų. Anot advokato, gyventojams buvo pareikšta, kad aikštelė yra privati. Tačiau jeigu norite naudoti - galite, bet maža dalimi ir mokamai. „Atsirado du pakeliami užtvarai, su numerių nuskaitymo sistemomis ir tikslu apmokestinti“, - teigė G.
„Regitros“ pateikti duomenys rodo, kad iki šių metų lapkričio 1 d. lietuviai pirmą kartą šalyje įregistravo 133 714 naudotus lengvuosius automobilius, o naujų - 35 344 vienetus. Automobilių skelbimų portalo „Autoplius“ trečiojo metų ketvirčio apžvalgos duomenys rodo, kad per šį laikotarpį buvo sudaryta 58,2 tūkst. jau Lietuvoje registruotų automobilių sandorių. Bendrai Lietuvoje trečią šių metų ketvirtį populiariausi buvo 11-15 metų amžiaus automobiliai, kurie sudarė 20 proc. sandorių. Vos atsiliko 6-10 metų automobiliai, kurie pasigriebė 19,9 proc. rinkos dalį, o jų pardavimai augo sparčiausiai. 19,5 proc. sandorių sudaro ir 16-20 metų senumo automobiliai. LNK žinios paskaičiavo, jog naudotas automobilis Lietuvoje įregistruojamas kas maždaug 4 minutes, o šalia „Regitros“ padalinio kalbinti žmonės pasakojo, kad automobilių pardavėjai dažniausiai labai gražiai šneka, tikina, esą automobilis tvarkingas, tačiau atvykus jo apžiūrėti pasimato liūdna realybė, kaip sakė vienas kalbintas vyriškis, automobilis būna „lavonas“.
Reportaže teigiama, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiemet pastebėjo ženkliai išaugusį į juos besikreipiančių žmonių skaičių, kurie nusipirko naudotą automobilį ir pasijuto apgauti. „Per šiuos metus turime beveik 180 prašymų dėl naudotų automobilių, galimai tas skaičius neatrodo įspūdingas, bet nuo praeitų metų jis padidėjo 50 procentų, o tai yra esmingas, brangus pirkinys“, - žurnalistams sakė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Goda Aleksaitė. Dauguma tokių skundų išnagrinėjami pirkėjo naudai, tačiau vairuotojai perspėjami - daugiausia problemų kyla tuomet, kai tinkamai neužpildoma, nepasigilinama į pirkimo-pardavimo sutartį. „Jeigu pasirašėte ir varneles sudėjote, deja, tikėtina, kad pardavėjas pademonstravo, parodė, kur tie trūkumai, o atėjus pas mus teigiate, kad nematėte, reikia to atidumo - žiūrėkite, kur pasirašote ir sudedate varneles“, - sako G. Aleksaitė.
Yra verslininkų, kurie bando padėti tiems pirkėjams, kurie liko apgauti automobilių pardavėjų. Jų teigimu, sudėtos varnelės - dar ne viskas, reikia nurodyti konkrečius transporto priemonės trūkumus. „Nurodė, kad yra, pavyzdžiui, vairavimo problema, tai konkrečiai ir nurodykite, ar vairo stiprintuvas neveikia, ar vairo traukė sugedusi ar dar kažkas. Turi būti konkrečiai nurodyta ta problema, dėl ko yra pažymėta varnelė. Tą, deja, nesąžiningi pardavėjai daro - sudeda visas varneles ir neva informavo. Ne, nieko panašaus“, - LNK žinioms komentavo įmonės „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius. Be to, manoma, jog žmonių, kurie nukenčia nuo nesąžiningų pardavėjų yra kur kas daugiau nei kreipiasi į tarnybas, kad gautų tam tikros pagalbos. Esą dažniausiai slepiami tie defektai, kurių remontas yra brangus, pavyzdžiui, variklio ar pavarų dėžės problemos. „Variklis būna pašildytas, pavarų dėžė pašildyta - atrodo, viskas gerai. Palieka per naktį, ryte automobilis nesikuria ir tuomet pradeda ieškoti, kame problema. Automobilį nuveža į servisą, o ten pasako, kad variklyje buvo medaus pripilta, jis prašildytas arba padaryta ir tas, ir tas“, - pastebi R. Mackevičius.
Kaip derėtis ir pirkti naudotą automobilį. Su meile, tėti.
Tiems, kurie planuoja įsigyti automobilį, patariama pirmiausia atkreipti dėmesį į automobilio skelbimą, kiek jame yra pateikta nuotraukų, reikiamos informacijos ir kaip bendrauja pardavėjas dar pirmo skambučio metu. „Pasiskambiname pardavėjui, ar jis sako: „Neklausinėk, viskas gerai.“ Ar labai aiškiai viską papasakoja, pakviečia apžiūrėti, ar yra VIN kodas, ar pardavėjas jį atsiunčia. Jeigu neatsiunčia - vadinasi, jog yra priežastis ir atsisveikiname, jeigu atsiunčia - tikriname“, - pataria „Autoplius“ atstovas Gintenis Dauparas. Anot jo, net pasivažinėjus ir savomis jėgomis patikrinus perkamą automobilį ir neradus defektų, vis tiek pravartu jį pristatyti meistrui, kuris profesionaliau įvertins jo būklę. Jis pataria rasti kokybišką vietą, apsilankymas galbūt kainuos ir apie 100 eurų, tačiau gali padėti sutaupyti kelis tūkstančius.
Ne visada pavyksta susitarti draugiškai ar įsikišti tik vartotojų apsaugos tarnybai. Kartais tokios istorijos nukeliauja ir į teismus, o juose taip pat dažnai laimi pirkėjai. Pavyzdžiui, neseniai Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bylą, kurioje automobilio pirkėjas norėjo prisiteisti kompensaciją už patirtas išlaidas, nes turėjo tvarkyti paslėptus transporto priemonės defektus. Pardavėjas turės ne tik sumokėti apgautam pirkėjui, bet ir pasiaiškinti Valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitoms instancijoms, nes teismas įžvelgė mokesčių vengimą ir ridos klastojimą.
Kitas pavyzdys - iš Kauno apygardos teismo. Dar praėjusių metų vasarį pirkėjas įsigijo automobilį „Volkswagen Transporter Caravelle“, už kurį sumokėjo daugiau nei 24 tūkst. eurų. Penkis tūkstančius sumokėjo pats pirkėjas, o likusius - bankas. Ieškovas nurodė, jog parsivarius pirkinį iš Klaipėdos rajojo į Kauną, nustojo veikti parkavimo sistema. Po kelių dienų automobilis nuvarytas į servisą dėl pagrindinio diržo su alyva ir filtrų keitimo, ten esą paaiškėjo, kad dar kliba traukės antgalis. Pasakojama, jog defektai ėmė lįsti vienas po kito - esą po kelių dienų užsidegė aušinimo skysčio įspėjamasis signalas, o jo įpylus po alyvos dangteliu atsirado gelsvos spalvos masė panaši į varškę. Paskui išvažiavus į užmiestį dingo trauka ir užsidegė įspėjamasis signalas - žvakių pakaitinimas. Dar vėliau vairuotojas pastebėjo šiuos defektus: šuns apkramtytą keleivio saugos diržą, vairuotojo pusėje sulaužytą halogeną, suplyšusias durų sandarinimo gumas, sugadintus stumdomų durų apmušimus, sukorodavusį turbinos aušintuvo tvirtinimą ir kelias perdažytas kėbulo dalis, kas, pask jo, paneigia informaciją, kad automobilis neva neturėjo auto įvykių. Balandį vairuotojas vėl nuvarė savo pirkinį į servisą, kur informavo darbuotojus, kad neveikia turbina ir „dingsta“ aušinimo skystis, galimai nesandarus EGR aušintuvas. Serviso darbuotojai pakeitė turbinos valdymo daviklį, o aušinimo skysčio dingimo priežasties nustatyti nepavyko. Dar teko pakeisti ir plyšusias variklio pagalves. Vėliau turbiną vis dėlto teko restauruoti, o gegužę vėl nustojo veikti parkavimo sistema, pradėjo kirstis vairas, nes trūko skysčių jo mechanizme ir neveikė kondicionierius, pakeistas ir EGR aušintuvas. Vairuotojas atliko ir dar kelis smulkius remonto darbus. Juos visus dengė iš savo kišenės, nes automobilį pardavusi mažoji bendrija teigė neturinti daugiau lėšų kompensacijai. Pirkėjas „Volkswagen“ sugabeno į autorizuotą servisą, kuriame buvo dar išsamiau patikrinta jo būklė, nustatyta dar defektų. Vyras defektų šalinimui išleido daugiau nei 3000 eurų, o esą nustatytos ekspertų išlaidos daikto vertei atkurti sudaro 7 289 eurus.
Pagrindinis atsakovės argumentas yra tai, kad automobilis pirkimo dieną praėjo techninę apžiūrą. „Gautas jos teigiamas rezultatas, patvirtina, kad atsakovė ieškovui pateikė teisingą informaciją apie Automobilio būklę ir kad jo deklaruojami pastebėjimai apie pašalinius garsus iš variklio skyriaus, alyvuotą turbiną, šlapią vairo kolonėlę nebuvo pareikšti, nes jie objektyviai neegzistavo. Priešingu atveju techninė apžiūra būtų buvusi neigiama ir ieškovo deklaruoti trūkumai jos metu būtų buvę nustatyti“, - rašoma teismo nutarties medžiagoje. Nepaisant to, teismas nutartyje pažymėjo, kad praeita Automobilio techninė apžiūra nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad automobilis neturi paslėptų trūkumų. Esą privalomoji techninė apžiūra patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo dieną ir negarantuoja, kad automobilio trūkumai neatsiras jau po jos. Teisėjų kolegija nusprendė, kad kai kurie defektai buvo matomi plika akimi jau pirkimo dieną, pavyzdžiui, šuns apgraužtas diržas ir dėl to pretenzijų automobilį pardavusiai įmonei nebuvo išreikšta. Be to, tokie trūkumai kaip padangų nelygumai ar pusašio laisvumas yra natūralus nusidėvėjimas. Konstatuota, kad kai kurie pirkėjo išvardyti trūkumai nustatyti praėjus beveik metams laiko ir automobiliui pravažiavus 12 826 km, todėl jie irgi galėjo būti natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Pažymėta ir tai, jog dalių perdažymas nelaikytinas automobilio trūkumu, priešingai tai yra automobilio atstatymas į tinkamą, kokybišką būklę ir tai netrukdo automobilio naudoti pagal paskirtį. Teismas nusprendė, jog automobilio pardavėjas turės padengti dalį pirkėjo ieškinio ir apmokėti kai kurių defektų šalinimo metu patirtas išlaidas. Iš jo priteista 2 246,56 euro.
Atsakomybė už žodžius viešojoje erdvėje
„Tai yra precedentas. Jeigu yra Aukščiausiojo Teismo sprendinys, pagal juos formuojasi praktika. Remiantis šiuo sprendiniu, galima taikyti tokias teisines nuostatas ir visais kitais atvejai. „Uždaroji akcinė bendrovė, byloje dalyvavusi kaip ieškovas, įregistravo nuosavybės teisę, kaip savarankišką daiktą, tarsi aikštelė nebūtų susijusi su namu. Tų, kurie yra įsigiję konkrečias vietas, jų vietomis kiti naudotis negali“, - pasakojo A. Kitos pusės advokatės teigimu, galutinis teismo sprendimas nemaloniai nustebino. Teismo pateikti išaiškinimai, bendrovės nuomone, iš esmės prieštarauja Konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui. O parkavimas nėra tik Kauno problema. „Skundų netrūksta, vairuotojų kultūra nepasikeitė: kaip jie norėjo privažiuoti prie durų, taip ir tebenori“, - tikino Vilniaus viešosios tvarkos grupės vyr. Kaip elgtis tais atvejais, jei grįžus namo pamatote, jog jūsų vieta užstatyta? Policija gali padėti tik tiek. „Tai yra jūsų privati vieta, tai jūs savo turtu ir rūpinatės“, - patarė Vilniaus viešosios tvarkos grupės vyr. Policija pažymi, jog privati stovėjimo vieta privalo būti tinkamai pažymėta. „Iš kiemų nenutempinėjame, nes nėra sąlygos, kad trukdo eismui“, - aiškino G.
Socialiniuose tinkluose dažnai atrodo, kad galima sakyti bet ką. Tačiau realybė kitokia - viešoje erdvėje paskleisti žodžiai gali turėti labai konkrečių teisinių pasekmių. Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Julius Sakalauskas sako, kad Lietuvoje vis dažniau susiduriama su atvejais, kai komentarai ar įrašai internete tampa ginčų objektu teisme. „Internetas nėra laisva zona, kur galima sakyti bet ką. Už žodžius viešojoje erdvėje atsakomybė gali būti tokia pati kaip ir tradicinėje žiniasklaidoje“, - pabrėžia advokatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Tai reiškia, kad ir socialiniuose tinkluose galioja tos pačios taisyklės kaip ir bet kurioje kitoje viešoje erdvėje. Pasak advokato, žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami tuomet, kai apie jį paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri menkina jo reputaciją. Tokiais atvejais teismai vertina kelias esmines aplinkybes: ar informacija buvo paskleista viešai, ar ji susijusi su konkrečiu asmeniu, ar ji neatitinka tikrovės ir ar ji žemina žmogaus garbę bei orumą. „Jeigu visos šios sąlygos egzistuoja, tokią informaciją paskleidusiam asmeniui gali kilti teisinė atsakomybė. Svarbu tai, kad net vienas įrašas socialiniame tinkle gali būti laikomas viešu informacijos paskleidimu“, - aiškina J. Sakalauskas.
Vis dėlto advokatas pabrėžia, kad ne kiekvienas aštresnis ar kritiškas komentaras yra laikomas pažeidimu. Demokratinėje visuomenėje žmonės turi teisę reikšti nuomonę, o saviraiškos laisvė yra saugoma. „Nuomonė yra subjektyvus vertinimas - pavyzdžiui, kad kažkieno veikla atrodo neprofesionali. Tačiau problema kyla tuomet, kai nuomonė, kuri neatitinka tikrovės, pateikiama kaip tam tikra žinia“, - sako advokatas. Jeigu žmogus tvirtina, kad kitas asmuo padarė konkretų veiksmą - pavyzdžiui, pasisavino pinigus - ir tai nėra tiesa, toks teiginys jau gali būti laikomas garbės ir orumo pažeidimu. Be to, neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais, arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat gali pažeisti asmens garbę ir orumą bei užtraukti teisinę atsakomybę.
Dažnai manoma, kad už komentarą atsako tik jį parašęs asmuo. Tačiau praktikoje atsakomybė gali būti platesnė. „Pirmiausia atsakomybė tenka komentaro autoriui. Tačiau tam tikrais atvejais ji gali kilti ir platformos ar puslapio administratoriui, jei jis žino apie akivaizdžiai neteisėtą turinį, jį toleruoja ir laiku jo nepašalina“, - aiškina advokatas. Tai reiškia, kad atsakomybė gali būti ir solidari, todėl dauguma platformų aktyviai stebi komentarus ir reaguoja į pažeidimus.
Ką daryti, jei apie jus paskleistas melas? Susidūrus su šmeižikiška informacija, svarbiausia - reaguoti greitai. Pasak advokato, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į informacijos autorių arba platformą ir reikalauti pašalinti ar paneigti melagingą informaciją. Taip pat galima pateikti oficialią pretenziją ir reikalauti žalos atlyginimo. „Jeigu informacija yra akivaizdžiai šmeižikiška, galima kreiptis ir į policiją. O jei nepavyksta susitarti geruoju, ginčas persikelia į teismą“, - sako J. Sakalauskas.
Šmeižikiškų komentarų pasekmės gali būti labai realios ir apčiuopiamos. Dažniausiai taikoma civilinė atsakomybė - teismas gali įpareigoti pašalinti informaciją, ją paneigti, taip pat priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Į ją gali būti įtrauktos ir bylinėjimosi bei advokato išlaidos. „Neturtinės žalos dydis priklauso nuo paskelbtos informacijos pobūdžio ir jos sklaidos. Internete ji gali būti itin didelė, todėl poveikis žmogaus reputacijai gali būti labai reikšmingas“, - pabrėžia advokatas. Ypač griežtai vertinami atvejai, kai asmuo nepagrįstai apkaltinamas nusikaltimo padarymu. Lietuvoje daugėja bylų, kai socialinių tinklų įrašai tampa teisminių ginčų objektu. „Matome ne vieną situaciją, kai politikai ar save žiniasklaidos atstovais laikantys asmenys viešoje erdvėje apkaltina kitus asmenis, pavyzdžiui, pasisavinus paramai skirtas lėšas. Tokie atvejai teismuose vertinami griežtai“, - sako advokatas.
Jeigu nustatoma, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina to asmens garbę ir orumą t.y. pažeidžia to asmens teises, taikoma teisinė atsakomybė. Advokatas turi paprastą, bet svarbų patarimą visiems socialinių tinklų naudotojams. „Prieš rašydami komentarą paklauskite savęs - ar galėtumėte tą patį pasakyti žmogui tiesiai į akis“, - sako J. Sakalauskas. Anot jo, svarbu nepamiršti, kad už kiekvieno profilio yra realus žmogus, o neatsargiai paskleista informacija gali turėti ilgalaikių pasekmių. Kritikuoti galima ir reikia, tačiau tai turi būti daroma argumentuotai, pagarbiai ir remiantis faktais. Jei kyla abejonių dėl informacijos tikrumo, ją reikėtų pateikti kaip nuomonę, o ne kaip faktą. „Socialiniai tinklai jau nebėra vieta, kur atsakomybė dingsta - ji išlieka tokia pati kaip ir realiame gyvenime. Atsakingas žodis internete yra geriausia prevencija nuo teisinių problemų“, - apibendrina advokatas.
tags: #automobilis #yra #privati #erdve #eteismai