Diskusijos dėl automobilių apmokestinimo Lietuvoje vyksta nuolat, o siūlomi sprendimai siekia ne tik papildyti valstybės biudžetą, bet ir skatinti aplinkai draugiškesnių transporto priemonių naudojimą. Seimo narys Karolis Neimantas oficialiai registravo Motorinių transporto priemonių prabangos mokesčio įstatymo projektą, kuris, priėmus Seimui, galėtų lemti papildomus mokesčius tūkstančiams automobilių savininkų. Šis siūlymas kelia klausimus apie tai, kas turėtų būti laikoma prabanga, ar galingas automobilis visada yra prabanga, ir kaip tokie mokesčiai atsilieptų šalies automobilių parko atnaujinimui.
Šiuo metu Lietuvoje galioja Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas, kuris apmokestina lengvuosius automobilius ne pagal jų galią, o pagal išmetamų CO2 dujų kiekį. Ši informacija paprastai nurodoma transporto priemonės registracijos liudijime. Jei automobilio CO2 emisija neviršija 130 g/km, registracijos mokestis nėra taikomas. Už taršesnius automobilius mokestis svyruoja nuo 18,82 iki 752,76 euro.
Naujasis K. Neimanto siūlomas įstatymo projektas numato papildomą „prabangos“ mokestį lengviesiems automobiliams, kurių variklio galia viršija 150 kW. Pagal projektą, automobiliams, kurių galia siekia nuo 151 kW iki 300 kW, būtų taikomas 1% mokestis nuo jų vertės, o galingesniems - 2% mokestis nuo automobilio vertės. Pavyzdžiui, penktos serijos BMW, kurio galia yra 200 kW ir vertė - 10 000 eurų, naujas mokestis siektų 100 eurų (10 000 x 1%).
Politiko siūlyme numatytos ir išimtys: mokesčio nebūtų taikoma ne tik iki 150 kW galios automobiliams, bet ir SUV klasės arba 6+ vietų transporto priemonėms, kurių galia nesiekia 250 kW ir kurias perka „santuokoje esanti šeima, auginanti 2 ir daugiau vaikų“. Ši išimtis, perkant naujus automobilius, būtų taikoma, jei jų kaina neviršytų 20% užpraeitų metų vidutinės tos rūšies automobilio kainos segmente.
Europos Komisija ir kitos organizacijos ne kartą rekomendavo Lietuvai labiau apmokestinti taršias transporto priemones, tačiau iki šiol bandymai tai įgyvendinti buvo nesėkmingi.
Galingi automobiliai - prabanga ar būtinybė?
„Galingi automobiliai nėra pirmojo reikalingumo prekė, anaiptol, ji prieinama aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims ir yra prabangos prekė“, - teigia K. Neimantas, aiškindamas įstatymo projekto esmę. Jo nuomone, apmokestinant prabangos prekes, mažinama socialinė atskirtis ir skatinama turtingesnių asmenų didesnė parama valstybės biudžetui. Pasak jo, Lietuvoje registruotų automobilių, kurių galingumas viršija 150 kW, yra mažiau nei 20%, o tai sudaro nedidelę rinkos dalį, apimančią išskirtinę grupę - galingų automobilių savininkus.
Papildomos lėšos, pasak Seimo nario, ypač reikalingos dabartiniu „jautresniu, kaimyninių šalių karinio konflikto laikotarpiu“ ir galėtų būti panaudotos krašto apsaugos finansavimui. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad galingesni automobiliai dažnai suvartoja daugiau degalų ir išmeta daugiau CO2 dujų, todėl jų apmokestinimas skatintų rinktis mažiau galingus automobilius ir prisidėtų prie taršos mažinimo. „Palaipsniui naujos įstatymo nuostatos skatintų rinktis naujesnes, mažiau galingesnes transporto priemones, nei senesnes bei galingesnes tame pačiame kainos segmente, ir taip pamažu atnaujintų Lietuvos automobilių parką“, - svarsto parlamentaras.
Jis primena, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių egzistuoja papildomi mokesčiai didelio galingumo automobiliams. Pavyzdžiui, automobilių apmokestinimas Latvijoje apima metinį transporto priemonės eksploatacijos mokestį, priklausantį nuo automobilio masės, variklio tūrio, kuro tipo ir pagaminimo metų. Belgijoje, Čekijoje, Graikijoje ar Suomijoje automobiliai taip pat papildomai apmokestinami atsižvelgiant į jų variklių tūrį.
Automobilių pirkimas ir pardavimas: mokesčių niuansai
Perkant ar parduodant automobilį Lietuvoje, svarbu žinoti apie galiojančius mokesčius. Jei parduodate savo asmeninį automobilį, privalote sumokėti mokesčius nuo gautų pajamų. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, fiziniams asmenims taikomas 15% pajamų mokestis nuo automobilio pardavimo kainos, atėmus jo įsigijimo kainą. Pavyzdžiui, pardavus automobilį už 7000 eurų, įsigytą už 5000 eurų, mokesčių bazė būtų 2000 eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) apskaičiuoja mokėtiną mokesčio sumą remdamasi sutartyje nurodytomis sumomis, todėl itin svarbu nurodyti tikrąsias kainas.
Fiziniai asmenys, gavę pajamų pardavę automobilį, privalo tai deklaruoti VMI, pateikdami Metinę pajamų mokesčio deklaraciją iki kitų metų gegužės 1 dienos. Per elektroninę VMI sistemą MANO VMI galima ne tik deklaruoti pajamas, bet ir sumokėti apskaičiuotą mokesčio sumą.
Jei automobilis buvo išlaikytas 3 metus ir daugiau, parduodant jį GPM mokestis nebūna taikomas. Tačiau jei automobilis buvo įsigytas lizingu ir parduodamas nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo, palūkanos nepriskiriamos prie automobilio įsigijimo kainos. Mokesčių administratorius gali taikyti netiesioginius metodus, apskaičiuodamas nuslėptas pajamas prekybos automobiliais atveju. Automobilio remonto išlaidos neįeina į įsigijimo kainą, tačiau laikinai, 2019-2021 metais, jos galėjo būti atimamos iš gyventojų pajamų, pateikiant metines pajamų mokesčio deklaracijas.
Įsigyjant naują automobilį iš kitos ES valstybės, privaloma sumokėti PVM mokestį Lietuvoje. Nauju automobiliu laikomas tas, kurio rida mažesnė nei 6000 km arba kuris eksploatuotas mažiau nei 6 mėnesius. Svarbu reikalauti, kad pardavėjo šalyje būtų taikomas 0% PVM tarifas, ir atkreipti dėmesį į dokumentus, ypač jei automobilį perka gyventojas iš tarpininko, kuris gali būti pripažintas „importuotoju“.
VĮ „Regitra“ duomenimis, iš apie 165 tūkst. parduotų transporto priemonių, 47 tūkst. buvo įregistruotos ne to asmens vardu, kuris buvo nurodytas deklaruojant pasikeitusį savininką. Nuo šių metų visi naujų ir naudotų automobilių pardavėjai, įvežantys automobilius į Lietuvą ir pirmą kartą juos parduodantys, tampa atsakingi už susidarančių atliekų surinkimą ir sutvarkymą.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) Lietuvai siūlo įvesti metinį automobilių nuosavybės mokestį, argumentuodama, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kur toks mokestis netaikomas, o degalai apmokestinami palyginti nedaug. Tačiau kyla abejonių, ar toks mokestis būtų tinkamas Lietuvai, atsižvelgiant į gyventojų pajamas ir jau esamą mokestinę naštą.
Registracijos ir taršos mokesčiai
Transporto priemonės pirkimas Lietuvoje neatsiejamas nuo finansinių ir teisinių įsipareigojimų. Pagrindinės išlaidos susijusios su registracija valstybės įmonėje „Regitra“. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įvestas vienkartinis transporto priemonių registracijos mokestis, dar vadinamas „taršos mokesčiu“. Jis privalomas registruojant arba perregistruojant M1 ir N1 klasės transporto priemones, priklausomai nuo CO2 emisijos (viršijančios 130 g/km) ir degalų rūšies. Dyzeliniams automobiliams mokestis yra didesnis nei benzininiams ar dujiniams.
Pavyzdžiui, automobiliui, kurio CO2 emisija yra 140 g/km, dyzeliniam - mokestis siekia 41,82 Eur, benzininiam - 20,91 Eur, dujiniam - 18,82 Eur. Maksimalus mokestis gali siekti 737,64 Eur. Vidutinė sumokama mokesčio suma registracijos metu nuosekliai auga: 2022 m. ji buvo 102,85 Eur, o 2023 m. - 119,79 Eur.
Be taršos mokesčio, „Regitroje“ mokami ir kiti administraciniai mokesčiai: standartinio valstybinio numerio ženklo komplekto kaina yra 7,20 Eur, o individualizuotų - nuo 1500 Eur iki 2500 Eur. Registracijos liudijimo dublikato išdavimas kainuoja apie 17-20 Eur. Papildomai gali būti taikomi mokesčiai už dokumentų pristatymą.
PVM ir muito mokesčiai importuojant automobilius
Mokesčių, tokių kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir muitas, taikymas priklauso nuo automobilio kilmės šalies. Perkant automobilį iš ES/EEE šalies iš fizinio asmens, PVM Lietuvoje mokėti nereikia, tačiau gali būti taikomas pajamų mokestis, jei iš sandorio gaunamas pelnas viršija 250 Eur. Perkant iš juridinio asmens (PVM mokėtojo), naujam automobiliui taikomas 0% PVM pardavėjo šalyje, o pirkėjas privalo sumokėti 21% PVM Lietuvoje. Nauju automobiliu laikomas tas, kurio eksploatacijos pradžios data yra mažesnė nei 6 mėn. ARBA juo nuvažiuota mažiau nei 6000 km.
Importuojant automobilį iš trečiųjų šalių (pvz., JAV, Norvegijos), taikomas muito mokestis (lengviesiems automobiliams - 10%) ir importo PVM (21%). Šie mokesčiai skaičiuojami nuo automobilio vertės, muito mokesčių ir transportavimo išlaidų sumos. Pavyzdžiui, automobilis iš JAV, nupirktas už 3000 USD, su visomis išlaidomis ir mokesčiais gali kainuoti apie 6610 Eur.
Elektromobilių skatinimas ir lengvatos
Lietuvos valstybė skatina ekologiško transporto įsigijimą per Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) programas ir kitas iniciatyvas. Fiziniai asmenys gali gauti 5 000 Eur kompensaciją už naują elektromobilį arba 2 500 Eur už naudotą. Juridiniams asmenims skiriama 4 000 Eur kompensacija už naują elektromobilį. Ši parama teikiama tik grynosios elektros transporto priemonėms (BEV).
Be tiesioginių subsidijų, elektromobiliams taikomos ir kitos lengvatos. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose elektromobilių parkavimas yra nemokamas, nors Vilniuje nuo 2025 m. liepos 1 d. situacija keisis. Taip pat teikiamos kompensacijos už įkrovimo stotelių įrengimą.
Išsamus VRT skaičiuoklės vadovas importuojamiems automobiliams (benzininiams, hibridiniams, dyzeliniams ir elektromobiliams)
tags: #automobiliu #apmokestinimas #autorinka