Automobilių keliami garsai gali būti įvairūs - nuo malonios muzikos iki grėsmingų gedimų signalų. Tačiau kartais netikėti garsai gali išduoti ir sukčių veiksmus, siekiant išprovokuoti avariją.
Muzikos įtaka vairavimui
Pasirodo, kad muzika, sklindanti iš pravažiuojančių automobilių salonų, yra tiesiogiai susijusi su avarijų skaičiumi. „GEM Motoring Assist“ atliko bandymus su jaunais vairuotojais, kurie mokosi vairuoti. Jų automobilių salonuose buvo leidžiama greitų ir lėtų ritmų muzika. Paaiškėjo, kad klausydamiesi ramių dainų vairuotojai daugeliu atvejų važiuodavo taip, tarsi negrotų jokia muzika. Paleidus greitą kompoziciją, situacija keisdavosi. Vairuotojai nesąmoningai važiuodavo didesniu vidutiniu greičiu ir mažiau dėmesio kreipdavo į padėtį kelyje. Nepatyrę vairuotojai, kurie mokėsi važinėti automobiliais su mechanine pavarų dėže, pradėdavo perjungti pavaras ne tada, kai reikdavo.
Pasak ekspertų, garsi muzika neigiamai veikia ne tik jaunus, bet ir patyrusius vairuotojus. Greita muzika veikia žmogų nepriklausomai nuo to, koks jo vairavimo stažas. Jei daina turi didesnį negu 60 dūžių per minutę ritmą, tai širdis pradeda dažniau plakti ir padidėja spaudimas. Žmogus pradeda daryti staigesnius judesius, jam norisi važiuoti greičiau, jis nervinasi.
Gedimų signalai automobilyje
Tikriausiai daugeliui vairuotojų yra tekę susidurti su netikėtai iš automobilio pradėjusiais sklisti garsais. Priežasčių, kodėl jie atsirado, gali būti pačių įvairiausių: nuo atsilaisvinusios detalės iki rimto variklio gedimo. Todėl tokių garsų nereikėtų ignoruoti.
Ūžimo garsas
Jei iš automobilio pradėjo sklisti ūžimo garsas, tai gali išduoti rato guolio gedimą. Tokią problemą kartais įmanoma nustatyti ir patiems - jei pasukus vairą ūžimas suintensyvėja, problema tikriausiai slypi rato guolyje. Jei tai įvyksta pasukus vairą į dešinę, gedimas kairėje pusėje, jei į kairę - dešinėje.
Kalimo garsas
Jei iš automobilio variklio sklinda kalimo garsas, tai gali reikšti, kad alyvos lygis yra per mažas. Tiesa, apie tokią problemą dažniausiai įspėja ir daviklių garsiniai bei šviesos signalai.
Barškėjimas
Barškėjimas reiškia, kad kažkuri transporto priemonės dalis yra atsilaisvinusi. Pakankamai dažnai tai būna išmetimo sistemos komponentas, pavyzdžiui, duslintuvas.
Duslus garsas
Duslus garsas važiuojant per kelio nelygumus, duobes ar iškilimus, gali išduoti, kad metas pakeisti gumines pakabos įvores, kitaip dar vadinamus „sailentblokus“. Jei duslus garsas pasigirsta stabdant, tai gali reikšti, kad pažeistos stabdžių kaladėlės. Duslų garsą gali skleisti ir padangos. Dažniausia tai atsitinka dėl to, kad kažkuri jų dalis pasidarė plokštesnė. Tokiu atveju patariama patikrinti, ar padangose nėra gilių įbrėžimų, kitų pažeidimų. Juos aptikus, padangas reikėtų kuo greičiau pakeisti.
Švilpimo garsas
Kartais iš automobilio gali pradėti sklisti ir švilpimo garsas. Dažniausiai jis siejamas su turbinos gedimais. Viena iš pagrindinių švilpimo priežasčių - per sutrūkinėjusią tarpinę arba kompresorių besiskverbiančios išmetamosios dujos arba oras. Tokiu atveju patariama atnaujinti turbiną, be to, vertėtų atlikti ir transporto priemonės diagnostiką.
Riaumojimo garsas
Jei įsibėgėjant iš automobilio pradeda sklisti garsas, primenantis riaumojimą, tai gali reikšti, kad išmetimo sistemoje atsirado skylė ar kitas pažeidimas. „Riaumojimo“ priežastis gali būti ir atsilaisvinęs kolektorius.
Pavojingiausias automobilio garsas - variklio stuksenimas
Vienas iš pavojingiausių automobilio garsų yra variklio (vidaus degimo variklio, VDV) stuksenimas. Prie pavojingų garsų automobilyje galima priskirti VDV stuksenimą šaltame ir įšilusiame variklyje, kurį sukelia alkūninio veleno ir stūmoklių grupės susidėvėjimas. Jei be stuksenimo, dar mirksi įspėjamoji žemo tepalo slėgio lemputė (raudona), transporto priemonę būtina sustabdyti ir kviesti pagalbą. Toliau važiuoti nepatartina.
Kiti pavojingi garsai
Prie pavojingų garsų priskiriamas ir ūžimas, kuris stiprėja didėjant greičiui. Dažnai tai būna ženklas, kad susidėvėjo rato guolis. Blogiausias scenarijus, kai į šį gedimą nekreipiama dėmesio, tai rato strigimas ir to sukelta avarinė situacija. Apie visišką stabdžių kaladėlių susidėvėjimą gali pranešti stabdžių mechanizmų cypimas ir džerškėjimas. Važiuoklėje girdimi spragtelėjimai, kai automobilis važiuoja su susuktais ratais, rodo, kad sugedęs šarnyras, liaudyje vadinamas „granata“. Jei ši detalė galutinai subyrės, sustosite. Stiprus pakabos stuksenimas atsitrenkus į minimalią kliūtį gali signalizuoti apie rutulinių guolių, statramsčių ir stabilizatoriaus įvorės nusidėvėjimą.
Inscenizuotos avarijos ir sukčių taktikos
Nors avarijos priežastys tiriamos, tikėtina, kad vairuotojas avariją padarė ir žuvo žiūrėdamas į telefoną. Kretingos rajone jauno vyro visureigis kaktomuša rėžėsi į sunkvežimį ir užsidegė. Vairuotojas sudegė. Su sunkvežimiu susidūrė visureigis „Mazda Tribute“. Nuo smarkaus smūgio visureigis iš karto užsidegė. Iš smarkiai sumaitotos mašinos veržėsi liepsnos, o viduje yra prispaustas žmogus - jam niekaip nepavyko išsivaduoti. Žuvo 22-ejų metų jaunuolis. Jis važiavo vienas. Žmonės pasakoja girdėję trenksmą: „Pravažiavo, girdėjau, kaip pravažiavo ta fūra ir toks garsas, jausmas, kad kažkas nukrito - toks pokšt. Toks baisus garsas.“
Avarija įvyko, kai „Mazda“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą prieš pat vilkiką. Spėliojama, kad jaunas vairuotojas galėjo žiūrėti ne į kelią, o į telefoną - galbūt tai ir pražudė jauną vairuotoją. 39-erių metų sunkvežimio „Volvo“ vairuotojas nenukentėjo. Sunkvežimio vairuotojas sako visais būdais bandęs išvengti susidūrimo: „Matau, kad važiuoja, ir iš karto į mane. Aš greitai ant stabdžių ir pokšt - viskas.“ Anot vairuotojo, lengvasis automobilis užsidegė iš karto po smūgio. Visureigyje buvo sumontuota dujų įranga. Per susidūrimą, matyt, pradėjo veržtis dujos ir jos užsidegė.
A.Pakėnas kelia hipotezę, kad tiesioginio kontakto (smūgio) tarp automobilių galėjo ir nebūti. Nebent jie būtų važiavę labai mažu greičiu. „Važiuojant 110-130 km/val. priartėti ir užkabinti kito automobilio šoną taip, kad jo nenustumtum nuo kelio, yra labai sudėtinga. Tą gali atlikti tik profesionalas, nes šis manevras labai rizikingas. Jis gali baigtis abiejų automobilių visišku sudaužymu. Tačiau I.Strazdauskaitės „Audi“ apgadinta labai nežymiai, matyti tik nežymus įlinkis ant dešinės pusės durelių.
A.Pakėno manymu, užpuolikai, norintys sustabdyti, o ne sudaužyti automobilį, tokiomis aplinkybėmis, ko gero, galėjo naudoti kitą taktiką. Vienas iš sukčių ir apsimetėlių naudojamų būdų - prisigretinti prie automobilio ir pro langą rodyti neva apie pavojų įspėjančius ženklus. Tarkime, „jūsų ratas nuleistas, ar pan.“. Kitas būdas - prisigretinus iš šono mesti į automobilį vandens buteliuką ar kitą panašų daiktą. Tokiu būdu sukeliamas didelis garsas, ištiktas šoko vairuotojas nesupranta, kas įvyko, jei nematė pačios provokacijos. Trečias padugnių naudojamas būdas - tiesiog užvažiuoti iš priekio ir pamažu mažinti greitį.
Dažniausiai surežisuotos avarijos sukeliamos siekiant pasipelnyti. Tarkime, išprovokavus avariją ir sukūrus tokią situaciją, kad kaltas liktų kitas eismo dalyvis, tokiu būdu susiremontuoti savąjį automobilį (pvz., paslepiant ankstesnius apgadinimus). Kitas scenarijus - Ievos Strazdauskaitės tragedijos variantas - kai norima transporto priemonę arba ja važiuojantį žmogų pagrobti.
Pats paprasčiausias būdas - priversti kitą transporto priemonę įvažiuoti į sukčiaus ar nusikaltėlio automobilio galą. Tai daroma labai paprastai. Aukos automobilis staigiai aplenkiamas ir jam „užkišama“ blogų kėslų turinčio vairuotojo automobilio galinė dalis, nepaliekant laiko reakcijai. Pavyzdžiui, vienas automobilis važiuoja prieš nusižiūrėtą „taikinį“, kitas prisiartina iš šono, kad neleistų atlikti išvengiamojo manevro, o trečiasis staigiai užlenda prieš pirmąjį ir sukuria situaciją, kad visiems automobiliams reiktų staigiai stabdyti. Antras variantas - nestiprus smūgis į šoną (panašiai nutiko ir I.Strazdauskaitės tragedijos atveju). Dažniausiai inscenizuotojai leidžia kitam automobiliui juos aplenkti antra juosta. Ir, kai šis pradeda rikiuotis atgal į pirmą juostą, nedorėliai staigiai pagreitėja. Tokiu būdu lieka kaltas rikiavęsis, liniją „apžergęs“ eismo dalyvis, nors incidentą sukėlė visai ne jis. Logiškai mąstant, tokiam apgaulingam manevrui geriausiai tinka galingas automobilis.
Kita, kiek daugiau vaidybos reikalaujanti šios situacijos modifikacija, kurią galima pavadinti „Paslaugus vairuotojas“, bandantis pasinaudoti kitų eismo dalyvių naivumu. Tai atvejai, kai vairuotojas nori pasukti į kairę arba išsukti iš šalutinio kelio, tačiau turi praleisti tiesiai arba pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. „Prie tokio eismo dalyvio priartėjęs galimos avarijos iniciatorius stabteli ir paslaugiai pasiūlo jį praleisti duodamas ženklą šviesomis ar gestais.
Trečias variantas - itin populiarus miestuose, kur eismas itin intensyvus, o važiavimas žiedinėmis sankryžomis daugeliui eismo dalyvių painus. BTA eksperto Andriaus Žiukelio duomenimis, Vilniuje nesąžiningi vairuotojai dėl chaotiško eismo itin buvo pamėgę Olandų g. žiedinę sankryžą. Pasak vairavimo mokytojo A.Pakėno, pirmiausia reikia laikytis Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų. Laikytis saugaus atstumo iki priešais ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio, rodyti posūkius, manevruoti taip, kaip leidžia kelių ženklinimas. Ir, žinoma, važiuoti kuo dešiniau, jei yra laisva eismo juosta. „Norint išvengti eismo įvykių žiedinėse eismo sankryžose, vairuotojams reikėtų laikytis kelių eismo taisyklių ir susilaikyti nuo skubių manevrų.
Jeigu, įvykus eismo įvykiui, vairuotojui kyla pagrįstų įtarimų, kad eismo įvykis yra inscenizuotas ir pan., siūlome skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą nemokamu telefonu 112, o paskambinus - vadovautis operatoriaus nurodymais.
2016 metais „Lietuvos draudimas“ išsiaiškino 86 inscenizuotus eismo įvykius, kuriuos, kaip įtariama, vairuotojai sukėlė tyčia. Palyginti su 2015-aisiais metais tokių išaiškintų inscenizuotų ar iš viso neįvykusių avarijų padaugėjo 25 proc.
Automobilių garsų simuliatorius
Norintiems patirti įvairių automobilių garsų jaudulį, siūloma speciali programėlė „Automobilių garsas: variklių simuliatorius“. Ši programa suteikia daug tikroviškų garso simuliatorių, apimančių įvairius sportinius automobilius, variklių garsus ir sirenas. Programėlėje taip pat galima rasti legendinių automobilių tapetus.
Variklio garso simuliatoriaus tobulinimas naudojant realius duomenis
Atpažinus garsų priežastis ir laiku jas pašalinus, dažniausiai išvengiama rimtų automobilio gedimų. Pasirūpinkite savo transporto priemone ir mėgaukitės kelionėmis be rūpesčių.
tags: #automobiliu #avarijos #garsai