Automobilių pramonė yra svarbiausia transporto priemonių gamybos šaka pasaulyje. Jai tenka didelė dalis gamybos apimčių įvairiose šalyse, o įmonės gamina platų transporto priemonių ir jų komponentų spektrą.
Pasaulinės automobilių pramonės tendencijos
Lengvųjų automobilių gamybos apimtys pasaulyje yra didelės. 1997 m. Vakarų Europoje pagaminta 39,3 % visų lengvųjų automobilių, Azijoje - 30,4 %, Šiaurės Amerikoje - 24 %. Daugiausia lengvųjų automobilių gamina Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Vokietija. Šios šalys taip pat yra didžiausios automobilių eksportuotojos.
Daugiausia eksportuoja Japonija, Vokietija, Prancūzija ir Pietų Korėja. Apie 60 % pasaulinės lengvųjų automobilių gamybos tenka šešioms didžiausioms bendrovėms.
Krovininių automobilių ir autobusų gamyba taip pat yra svarbi. Daugiau kaip 50 % pasaulinės jų gamybos tenka Šiaurės Amerikai, apie 25 % - Azijai, 15,7 % - Vakarų Europai. Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija ir Kanada yra didžiausios krovininių automobilių ir autobusų gamintojos. Kasmet pasaulyje pagaminama apie 2,5 mln. sunkvežimių. Apie 70 % pasaulinės autobusų gamybos tenka Azijai.
Didžiausios troleibusų gamintojos yra Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, Čekija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.
Automobilių pramonei sparčiai plėtojantis, didžiausiais automobilių gamybos centrais tapo Detroitas (JAV), Londonas ir Birminghamas (Didžioji Britanija), Paryžius (Prancūzija), Tokijas (Japonija), Turinas (Italija), Stuttgartas ir Wolfsburgas (Vokietija).
Iš pradžių tam tikros markės automobiliai buvo gaminami vienoje įmonėje ar valstybėje, vėliau atskirų detalių ir mazgų fabrikai buvo išdėstyti visame pasaulyje, o automobiliai surenkami jų naudojimo rajonuose.
Automobilių detalių gamyba Lietuvoje
Lietuvoje veikia ne viena įmonė, gaminanti gan sudėtingas automobilių detales, kurios dažnai lieka nepastebėtos plačiajai visuomenei. Pavyzdžiui, vienoje Kauno įmonėje, kurioje dirba daugiau nei 200 darbuotojų, gaminami jungikliai ir kiti prietaisų skydelių komponentai, naudojami ne tik „Volvo“ sunkvežimiuose, bet ir „Saab“, „Peugeot“, „Citroën“ bei GM koncerno automobiliuose.
Tokių Lietuvoje beveik nežinomų įmonių, kurios įvairius įrengimus tiekia stambioms automobilių kompanijoms, yra ne viena ir ne dvi. Dauguma jų buvo įkurtos be užsienio investicijų. Šios įmonės moka mokesčius į valstybės biudžetą ir kuria darbo vietas, o eksportuojamoms prekėms netaikomas PVM mokestis, kas suteikia didelę naudą valstybei.
Viena iš tokių įmonių gavo užsakymą pagaminti kelių lygių klimato kontrolės saulės sensorius, matuojančius temperatūrą salone. Pasaulyje ne tiek daug įmonių gamina tokius nišinius produktus, todėl Lietuvos įmonės gauna specializuotus užsakymus.
Bendravimas su užsienio partneriais reikalauja skirtingų įgūdžių: su švedais lengva bendrauti, vokiečiai gali būti kiek arogantiški, o japonai priima sprendimus lėtai, tačiau stebina kruopštumu ir tikslumu. Lietuvos verslininkams svarbu įtikinti klientus, kad jų produkcijos kokybė nesiskiria nuo Vakarų europietiškos, o kaina atitinka kokybę.
Kinų gamintojai pasiekė aukštą kokybės lygį, tačiau jiems sudėtinga bendrauti su vakariečiais ir užimti nišines rinkas. Jei jie turi produktą, gali pagaminti milijoną kopijų, tačiau dažnai tiek didelių apimčių neprireikia, o dėl sudėtingo derinimo proceso jie negali pradėti sandorio.
Pasaulinės krizės ir Lietuvos automobilių pramonės atsigavimas
Pasaulinė krizė palietė ir smulkiuosius automobilių detalių gamintojus iš Lietuvos. Gamybos apimtys, kurios nuolat augo, sustojo ir net šiek tiek pradėjo kristi. Teko mažinti atlyginimus.
Tačiau automobilių pramonė atsigauna. Pirmąjį metų pusmetį Lietuvos vairuotojai „carvertical“ automobilių istorijos patikros platformoje labiausiai domėjosi 3-ios serijos „BMW“ automobilių istorija. Už šio modelio rikiuojasi 5-ios serijos „BMW“, „Volkswagen Passat“, „Audi A4“, „Audi A6“. Lyginant su 2023 m. pirmuoju pusmečiu, į pirmąjį dešimtuką įsiveržė „Škoda Octavia“, „Opel Astra“ ir „Škoda Superb“.
Vokiški automobiliai, tokie kaip „BMW“ ir „Audi“, jau daugelį metų dominuoja naudotų transporto priemonių rinkoje. Populiariausių markių dešimtukas per metus nepasikeitė - sąrašo viršuje dominuoja „BMW“, „Audi“, „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ ir „Toyota“. Tai rodo, jog lietuvių vairuotojai išlieka ištikimi toms pačioms automobilių markėms.
Tarp visų tyrime dalyvavusių šalių, per metus labiausiai augo „Mini Coupé“, „Tesla Model 3“, „Tesla Model X“, „Audi RS7“ bei „Jaguar E-Pace“ populiarumas. Naudoto automobilio ieškantys lietuvių pirkėjai santūresni - labiausiai šalyje didėjo „Opel Zafira“ istorijos patikrų skaičius.
Paklausūs modeliai neretai tampa sukčių taikiniu. Rinkoje pilna automobilių su suklastota rida. 7,6 % visų „carvertical“ tikrintų 3-ios serijos „BMW“ turėjo pakoreguotus odometro rodmenis, todėl šio modelio pirkėjai turėtų būti itin atidūs.
Beveik visose rinkose ir toliau stabilizuojasi naudotų automobilių kainos - jos po truputį krenta. Kainų mažėjimą lemia naujų automobilių rinkos atsigavimas. Kalbant apie elektromobilius, šalyse, kur buvo įvestos lengvatos, elektromobilių rinka pagyvėjo, bet tai tik trumpalaikė tendencija. Ilgalaikėje perspektyvoje elektromobilių rinka greičiausiai susidurs su sunkumais.
Naudotų automobilių įsigijimo iš ES apmokestinimas PVM
Pasak ekspertų, naudotų automobilių pirkimas šiek tiek atsigavęs ir pirmojo šių metų ketvirčio sandorių skaičius pagrindinėse Europos rinkose stabiliai augo.
tags: #automobiliu #gamyba #lietuvoje