Profesionali techninė patikra ir išmetamųjų dujų kiekio patikrinimas yra svarbi transporto priemonės priežiūros dalis, užtikrinanti ne tik aplinkosaugą, bet ir saugumą kelyje. Jei kas 2 metus atliekama oficiali techninė apžiūra ir išmetamųjų dujų patikrinimas jau reikalingas ir jūsų automobiliui, mūsų dirbtuvėse mielai atliksime visus reikalingus darbus.
„Bosch Car Service“ autodirbtuvėse pagal galiojančius teisės aktus kartu atliekama techninė patikra ir išmetamųjų dujų kiekio patikrinimas. Norint išvengti žalos aplinkai, mūsų kvalifikuotas personalas visada naudoja naujausią „Bosch“ tikrinimo įrangą. Po apžiūros mes visada jums pateiksime visų atliktų techninės priežiūros darbų patikrinimų ir matavimų protokolus.
Pagal įstatymus, techninė apžiūra ir išmetamųjų dujų patikrinimas reikia atlikti kas dvejus metus. Naujus automobilius pirmą kartą būtina patikrinti po trejų metų. Kad būtumėte tikri, jog nekils problemų gauti techninės apžiūros lipduką, rekomenduojame kreiptis į „Bosch Car Service“ autodirbtuves, kur mūsų specialistai iš anksto patikrins ir jūsų žibintus, ir stabdžius bei pataisys bet kokius aptiktus gedimus.
Išmetamųjų dujų patikrinimo ir techninės apžiūros procesas
Pirmiausiai atliekamas išmetamųjų dujų patikrinimas. Jo tikslas yra pamatuoti jūsų automobilio išmetamųjų dujų kiekį, ar jis atitinka leistinas normas. Tada atliekama techninė patikra, kurios metu mūsų specialistas patikrina jūsų transporto priemonės saugumą. Jei automobilio būklė tinkama naudoti, už patrauklią kainą mes galime už jus atlikti privalomąją automobilio techninę apžiūrą ir jūs gausite atitinkamą lipduką.
Atlikus patikrą, klientui pateikiame detalią dūmingumo matavimų ataskaitą ir paaiškiname atliktų diagnostinių tyrimų rezultatus. Mūsų specialistai gali identifikuoti ir pašalinti pagrindines variklio, išmetimo sistemos, kuro sistemos problemas, dėl kurių padidėja tarša ar dūmingumo lygis. Po remonto darbų galime vėl atlikti dūmingumo matavimą, kad įsitikintume, ar gedimai sėkmingai pašalinti, ir ar transporto priemonė jau atitinka galiojančius emisijų reikalavimus.
Automobilių taršos mažinimo technologijos ir sistemos
Šiuolaikiniai "Euro 6" standarto reikalavimus atitinkantys automobiliai turi kompleksines išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas. Vis dėlto svarbiausi dyzelinių automobilių komponentai, atsakingi už taršos mažinimą, išlieka du: tai katalizatorius ir kietųjų dalelių filtras.
Katalizatorius - korėtas elementas, turintis tauriųjų metalų, kurie paskatina išmetamosiose dujose esančių teršalų neutralizavimo reakcijas. Šiuolaikiniuose dyzeliniuose automobiliuose dažniausiai naudojamos selektyviosios katalitinės redukcijos (SCR) sistemos, kuriose prieš katalizatorių įpurškiamas karbamido tirpalas "AdBlue". Lengvieji automobiliai sunaudoja 0,5-1,5 l "AdBlue" skysčio 1 000 km.
Kietųjų dalelių filtras (angl. "Diesel particulate filter", DPF), priklausomai nuo neutralizavimo sistemos konfigūracijos, gali būti sumontuotas atskirai arba integruotas į bendrą katalizatorių bloką. Filtre susikaupus tam tikram dalelių kiekiui ir sumažėjus DPF pralaidumui, suodžiai yra išdeginami į CO2 ir pelenus. DPF regeneracijai į cilindrą arba išmetimo kolektorių papildomai įpurškiama dyzelino, kuris degdamas pakelia temperatūrą dalelių filtre iki apie 600 laipsnių Celsijaus.
DPF užsikimšimo problemų dažnai atsiranda, kai automobilis ilgą laiką važinėja trumpais atstumais, variklis iki galo neįkaista, smarkiai užsikemša oro filtras. Planinių apžiūrų metų šios sistemos specialios priežiūros nereikalauja, nes jos kuriamos taip, kad tarnautų kuo ilgiau, tačiau, kaip ir visas detales, priklausomai nuo ridos ir vairavimo stiliaus, gali tekti remontuoti arba pakeisti.
Keisti rekomenduojama tik naujais elementais, nes jų netinkamas veikimas prognozuoja įvairius kitus gedimus: gali sumažėti automobilio galia, išaugti degalų sąnaudos, DPF regeneracijai skirti degalai gali patekti į alyvą ir bloginti jos kokybę.
Vidaus degimo varikliai išmeta plataus diapazono pavojingų kietųjų dalelių: nuo stambių, 10-2,5 mikrometrų skersmens, iki smulkių 2,5-0,1 mikrometrų ir net nanodalelių, mažesnių nei 0,1 mikrometrų. Smulkios kietosios dalelės gali prasiskverbti į kvėpavimo sistemą, o nanodalelės gali patekti ir į kraujotaką arba giliai į vidaus organus, todėl kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai.
Dūmingumo matavimas ir jo svarba
Dūmingumo matavimas - tai būtina procedūra tiek dyzelinu, tiek benzinu varomiems automobiliams, norint sėkmingai pereiti privalomąją techninę apžiūrą (TA). Šio matavimo metu tikrinama, kiek kietųjų dalelių (dūmų) išmetama per išmetimo sistemą, ir įvertinama, ar emisijos neviršija leistinų ribų, nustatytų pagal transporto priemonės pagaminimo metus ir variklio technologiją.
Matavimas atliekamas naudojant opacimetrą - prietaisą, kuris įvertina išmetamųjų dūmų tankį ir permatomumą pagal standartizuotą metodiką. Ši paslauga itin naudinga ne tik dėl techninės apžiūros, bet ir siekiant užtikrinti optimalų variklio darbą bei sumažinti aplinkos taršą. Dėl sugriežtėjusių reikalavimų, ypač senesniems dyzeliniams automobiliams, prevencinis dūmingumo įvertinimas leidžia išvengti papildomų išlaidų ir taupo laiką prieš atliekant oficialią techninę apžiūrą.
Išsamios dūmingumo-automobilio taršos patikros metu nustatomas ir kietųjų kuro dalelių, anglies monoksido (CO), anglies dioksido (CO2), azoto oksidų (NOx) bei angliavandenilių (HC) emisijų lygis. Tikslus išvardintų rodiklių įvertinimas padeda automobilio savininkui išsiaiškinti, kokius reikalavimus pagal EURO emisijų reglamentą atitinka jo vairuojama transporto priemonė.
Pagrindiniai dūmingumo patikros rodikliai ir EURO standartai
Automobilio dūmingumo matavimas - specifinė transporto priemonės patikra, kurios metu nustatomas automobilio taršių dujų emisijų lygis ir įvertinamas kuro sudegimo efektyvumas variklio sistemoje. Dūmingumo patikra - sparčiai populiarėjanti paslauga: griežtėjant Lietuvos ir Europos Sąjungos automobilių taršos bei CO2 emisijų reikalavimams, vis daugiau vairuotojų skuba patikrinti savo transporto priemonės taršos lygį.
Žemiau pateikiama dūmingumo normų lentelė, padedanti pagal nustatytus emisinius rodiklius tiksliai priskirti patikrint transporto priemonę vienam iš 6 EURO standartų:
| EURO standartų lentelė taikoma nuo | Benzinas | Dyzelinas | CONOxHC+NOc | Kietosios dalelės | Vėrtės g/km | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| CO | HC+NOx | CO | NOx | HC | |||
| Euro 1 1992-07-01 | 3,16 | 1,13 | 3,16 | 1,13 | 0,18 | ||
| Euro 2 1996-01-01 | 2,2 | 0,5 | 1,0 | 0,7 | 0,08 | ||
| Euro 3 2000-01-01 | 2,3 | 0,15 | 0,2 | 0,64 | 0,5 | 0,56 | 0,05 |
| Euro 4 2005-01-01 | 1,0 | 0,08 | 0,1 | 0,5 | 0,25 | 0,3 | 0,025 |
| Euro 5 2009-09-01 | 1,0 | 0,06 | 0,1 | 0,5 | 0,18 | 0,23 | 0,005 |
| Euro 6 2014-09-01 | 1,0 | 0,06 | 0,1 | 0,5 | 0,08 | 0,17 | 0,005 |
Praktinė dūmingumo matavimų nauda
Nuodugni automobilio dūmingumo-taršos patikra gali pasitarnauti ir kaip efektyvi diagnostinė paslauga. Ryškus vieno ar kelių emisinių rodiklių nuokrypis nuo gamintojo nurodytų taršos normų gali reikšti įvairaus masto gedimus automobilio kuro tiekimo-išmetimo sistemoje arba defektus variklio skyriuje.
Pavyzdžiui, neįprastai didelis CO2 emisijų kiekis gali signalizuoti apie sumažėjusį automobilio variklio sistemos efektyvumą arba degimo kamerai tiekiamus neproporcingai didelius kuro kiekius. Padidėjusių CO2 emisijų problema gali kilti ir dėl įvairių variklio komponentų (vožtuvų, žiedų ir kt.) susidėvėjimo, ir dėl defektų elektronikos komponentuose, atsakinguose už optimalaus kuro-oro mišinio ruošimą (gedimai oro srauto matuoklėje, lambda zonde, centriniame variklio valdymo bloke).
Ryškus kietųjų dalelių emisijų padidėjimas gali reikšti susidėvėjusių kuro purkštukų problemą, gedimus DPF (dyzelino kietųjų dalelių filtro) sistemoje arba ne iki galo sudegančio kuro-oro mišinio problemas. O perteklinių azoto oksidų (NOx) emisijų atsiradimas gali reikšti katalizatoriaus efektyvumo sumažėjimą, netinkamą kuro-oro mišinio degimo procesų valdymą arba per aukštą temperatūrą degimo kameroje.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad automobilių, kurie retai važiuoja, išmetamojoje sistemoje gali kauptis neišdegintos medžiagos, ypač žiemą. Žmogus turėtų pasidaryti savo namų darbus prieš techninę apžiūrą, pavyzdžiui, pasikeisti elementarų siurbimo oro filtrą, pasikeisti uždegimo žvakes.
Dyzelio problema gali būti ir mechaninis variklio gedimas, ir netaisyklingas kuro dozavimas iš purkštukų, ir netaisyklingas alyvos atskyrimas arba mechaninis alyvos atskyrimo pažeidimas, jeigu alyvos pakliūva į išmetimo sistemą.
Nauji reikalavimai ir PN matavimas
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Latvija pradėjo PN (Particle Number) matavimus, su 12 mėnesių pereinamuoju laikotarpiu, kuomet viršijama kietųjų dalelių riba nėra laikoma dideliu trūkumu techninėje apžiūroje. Nuo 2026 m. šie matavimai taps privalomi.
Naujasis PN (Particle Number) matavimas parodo, kiek kietųjų dalelių yra kubiniame centimetre išmetamųjų dujų. Matuojamas kietųjų dalelių skaičius (#/cm³) dyzelinio automobilio išmetamosiose dujose. Dujų paėmimas- išmetamosios dujos filtruojamos ir praleidžiamos per kondensato surinkimo bloką (kad pašalinti drėgmę, SO₂, lakiuosius junginius).
PN matavimo įranga - brangi (7000-12000+ EUR) ir veikianti gan sudėtingu būdu. Kietųjų dalelių kiekio matavimo kaina - nuo 80 EUR. Dūmingumo matavimo kaina - 20 EUR.
Europos Sąjungos institucijos rekomenduoja diegti PN matavimą PTI dyzeliniams automobiliams, apibrėžia įrangos ir matavimo procedūrų reikalavimus bei siūlomą ribą 250 000 dal./cm³ (Euro 5b/Euro 6).
Viena iš labai nemalonių problemų, dėl kurių vairuotojai neįveikia techninės apžiūros, yra automobilio taršumas ir dūmingumas. Ne vienas vairuotojas nusimena, kai į rankas gauna baltą lapą ir išgirsta: „Susimažink taršą, o tuomet grįžk.“
Techninės apžiūros metu aptikti per dideli CO, CO2 CH rodikliai gali reikšti rimtas bėdas automobilyje. Daug ką galima nustatyti diagnostikai naudojant dujų analizatorių. Padidėjusi teršalų koncentracija automobilio išmetamosiose dujose gali suteikti svarbios diagnostinės informacijos apie automobilio variklio darbo efektyvumą.
Išmetimo vamzdyje matuojami teršalai - HC, CO ir Nox yra reguliuojami. Kitos dujos - deguonis (O2) ir anglies dvideginis (CO2), nėra reguliuojami, todėl jų kiekio nustatymas yra labai svarbi diagnostinė informacija.
Vairavimo stiliaus įtaka taršai
Suomijoje atliktas tyrimas parodė, jog verta atnaujinti vairavimo įgūdžius ir išmokti vairuoti automobilį klimatui draugiškesniu būdu. Bandomieji važiavimai su vairavimo mokyklos mokiniais atskleidė, jog išmetamųjų dujų kiekis sumažėjo nuo 6 iki 15 proc., priklausomai nuo vairuotojo ir jo vairavimo stiliaus.
Teorijos sesija bandomojo važiavimo metu lėmė reikšmingus vairavimo pokyčius - važiavimo laiko pagreičio proporcija mažėjo, o vidutinis greitis antrajame rate didėjo mažiau kartų sustojus.
Apklausos duomenimis, siekį sumažinti išmetamųjų dujų kiekį ir tausoti gamtą kaip pagrindinį motyvą nurodė net 72 proc. 18-24 m. grupės respondentų. Tuo tarpu draugiškiausiais klimatui vairuotojais save laiko 25-34 m. ir 55-64 m. suomiai.
Vis dėlto, kas ketvirtas respondentas negalėjo pasakyti, ar jų vairavimo stilius yra draugiškas klimatui. Yra didelis skirtumas tarp amžiaus grupių pagal tai, kiek jos išmano apie klimatui draugiškesnio vairavimo principus ir kiek suomių sąmoningai stengiasi vairuoti klimatui draugiškesniu būdu.
Būtina didinti informuotumą apie vairavimo stiliaus poveikį išmetamųjų dujų kiekiui, todėl būtina vairavimo kursuose suteikti tokio vairavimo įgūdžių. Ilgainiui poveikis ypač jauniems vairuotojams bus reikšmingas.
tags: #automobiliu #ismetamuju #duju #srautas