Kelio danga - tai važiuojamosios kelio dalies viršutinė, dažniausiai daugiasluoksnė, konstrukcija, klojamas ant žemės sankasos. Kiekvienas iš šių sluoksnių yra dar skirstomas, danga į viršutinę ir apatinę dangos sluoksnį, o pagrindas į viršutinį, apatinį ir šalčiui atsparų sluoksnį. Kiekvienas iš šių sluoksnių turi savo reikalingas savybes norint kuo ilgiau eksploatuoti kelią. Taip pat turi normas, kurias turi atitikti tiesiant kelius. Taigi apžvelgsime kelio konstrukcijos sandarą. Naujai rengiamų dangų konstrukcijų klasė ir tipas parenkamas taip, kad atlaikytų transporto apkrovas per numatytą dangos naudojimo laikotarpį be dangos struktūros pažaidos. Dangos konstrukcijų storis taip pat turi būti įvertinamas ir jis turi užtikrinti, kad turės pakankamą laikomąją galią ir pakankamą atsparumą šalčiui. Taip pat turi būti naudojamos patvarios ir efektyvios vandens nuleidimo ar nusausinimo priemonės nuo dangos konstrukcijos.
Kelio dangą sudaro vienas arba keli apatiniai pagrindo ir vienas arba keli viršutiniai dangos sluoksniai. Žemės sankasos gruntas nėra kelio dangos konstrukcijos elementas, tačiau jis turi būti tinkamai sutankintas, paviršius kruopščiai išlygintas, patikimai sutvarkytas vandens nuotėkis, o stiprumas pakankamas, kad atlaikytų ant jo esančių sluoksnių ir automobilių eismo apkrovą.
Sekantis sluoksnis yra dangos pagrindas, kurio paskirtis yra atlaikyti eismo ir viršutinių sluoksnių apkrovą ir ją paskirstyti, kad apkrovos nebūtų sutelktos ir negadintų dangos. Šis pagrindo sluoksnis yra veikiamas tik gniuždymo įtempimai, todėl šis sluoksnis daromas iš mažiau atsparių medžiagų nei viršutiniai sluoksniai. Šis sluoksnis gali susidėti iš kelių sluoksnių, kurių atsparumas, einant gilyn, laipsniškai mažėja. Pagrindas laiko eismo ir kitų kelio dangos sluoksnių apkrovą ir ją paskirsto žemės sankasai, todėl jis turi būti pakankamai vientisas, stabilus ir atsparus šlyčiai. Kai danga ir pagrindas yra iš vandeniui laidžių medžiagų arba sankasa nuolat ar periodiškai drėkinama ir įrengta iš dulkio ar molio gruntų, iš stambiagrūdžių medžiagų (smėlio, žvyro) daromas papildomas pagrindo sluoksnis. Jis drenuoja dangos pagrindą ir yra šalčiui atsparus; šis sluoksnis nebūtinas, kai žemės sankasa įrengiama iš stipraus, gerai vandenį praleidžiančio grunto.
Danga (viršutinis sluoksnis) tiesiogiai veikia aplinka ir transporto priemonių ratai, todėl ji patvari, netrapi, atspari dilimui, lygi, bet šiurkšti, kad transporto priemonių ratai neslystų, ekonomiška ir nekenksminga žmonėms bei aplinkai. Pagal mechanines savybes skiriamos nestandžiosios ir standžiosios kelio dangos. Asfaltbetonio, betono ir grindinio kelio dangos yra standžiosios, kitos - nestandžiosios. Nestandžiųjų dangų stiprumas lenkiant labai menkas. Jų medžiagų stiprumas apibūdinamas tamprumo moduliu ir labai priklauso nuo drėgmės ir temperatūros. Standžiosios dangos labai stiprios lenkiant, jų tamprumo modulis beveik nesikeičia nei nuo drėgmės, nei nuo temperatūros.
Kelio dangų tipai ir jų savybės
Pagal automobilių eismo intensyvumą skiriamos 7 kelio dangos klasės; kuo eismas intensyvesnis, tuo kelio danga storesnė ir iš stipresnių medžiagų. Važiuojamosios kelio dangų konstrukcijos pagal projektines apkrovas skirstomos. Pagal dangos klasę, ekvivalentines 10t svorio ašies apkrovas ir šalčiui atsparias dangos konstrukcijos storį yra parenkama apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio storis.
Asfaltbetonio kelio dangą dažniausiai sudaro 2 asfaltbetonio dangos sluoksniai (po 4-8 cm) ir 2 pagrindo sluoksniai (viršutinis 6-14 cm asfaltbetonio, apatinis - 17-30 cm skaldos, žvyro arba sustiprinto grunto). Betono kelio dangą sudaro 1 sluoksnis (22-26 cm) betono ir 1 sluoksnis 15-20 cm sustiprinto grunto (arba visai be jo). Žvyro kelio dangą sudaro 1 sluoksnis (20 cm) žvyro (arba skaldos). Lietuvoje valstybinių kelių kelio danga dažniausiai daroma iš asfaltbetonio ir žvyro, vietinių kelių - iš žvyro ir grunto.
Reikalavimai ir kontrolė
Bet koks pastatytas statinys turi būti patikrintas ar atitinka reikalavimus. Išimties nėra ir keliams. Atliekant kelių kontrolę yra atliekami bandymai, kurie normuojami ir apibrėžia kelio dangos tinkamumą. Tikrinant dangą yra atliekami kelių rūšių bandymai, jų būna tinkamumo, savikontrolės ir kontroliniai bandymai. Pagal reikalavimus yra nustatyta kokia turi būti mineralinių medžiagų tyrimams atlikti pavyzdžio masė. Asfaltbetonio sluoksnio tyrimams atlikti turi būti ne mažesnis kaip 40cmx40cm dydžio bandinys.
Savikontrolės bandymai - bandymai, kuriais rangovas arba jo įgaliotieji asmenys nustato automobilių kelių medžiagų, jų mišinių ir atliktų kokybinių savybių atitikimą sutarties reikalavimams. Bandymų rezultatai pateikiami užsakovui, jei jis to reikalauja.
Kelio dangos konstrukcija yra apibrėžiama normatyvais, kuriais pasitelkiant projektuojami kelio konstrukcija. Dangos konstrukcija turi keletą sluoksnių be kurių negalėtume eksploatuoti kelio. Kiekvienas kelio sluoksnis turi tam tikras savybes ir apibrėžtą storį, kuriuos sudėjus į visumą gaunama patvari ir ilgaamžė kelio danga. Dangos rūšių yra keletas, kurių panaudojimas numatomas pagal kelio paskirtį bei apkrovą. Taip pat pagal skaičiuojamąją kelio apkrovą yra nustatoma kelio klasės kategorija. Kiekvienas nutiestas kelias turi atitikti Lietuvoje keliamus reikalavimus, todėl yra imami bandymai, kuriuos ištyrus nustatoma kelio dangos kokybė. Visa tai yra svarbu šiandieniniame pasaulyje, nes kelias yra dėvimas ir ateities kartoms reikia žinoti kaip tiesti, kokios medžiagos, technologija naudojama kelių tiesybai.
| Dangos tipas | Viršutinis sluoksnis(iai) | Pagrindo sluoksnis(iai) | Pavyzdys |
|---|---|---|---|
| Asfaltbetonio | 2 x 4-8 cm asfaltbetonio | 6-14 cm asfaltbetonio, 17-30 cm skaldos/žvyro/sustiprinto grunto | Valstybiniai keliai |
| Betono | 22-26 cm betono | 15-20 cm sustiprinto grunto (galima ir be jo) | |
| Žvyro | 20 cm žvyro (arba skaldos) | Vietiniai keliai |
tags: #automobiliu #keliu #asfaltbetonio #ir #zvyro #dangos