Automobilį išsirinkti nėra paprasta: kėbulo tipų ir įvairių modifikacijų galima suskaičiuoti keliolika, pačių modelių - šimtus, o jų kainų žirklės skiriasi dešimtimis kartų.
Ne išimtis ir Lietuva - čia geriausias automobilis renkamas jau daugiau nei dvidešimt metų. Puikus pavyzdys, kad konkursų rezultatai atspindi rinkos aktualijas, yra „Lietuvos metų automobilio“ (LMA) rinkimai. Analogiška tendencija ir Europos rinkimuose (European Car of the Year, ECOTY). Čia 2017-2018 metų automobiliais taip pat buvo pripažinti krosoveriai, o 2015-2016 m. Pasaulio metų automobilio (World Car of the Year, WCOTY) rinkimuose krosoveriai atrodo dar geriau. Ta pati tendencija atsispindi ir pardavime. Dėl smunkančio populiarumo gamintojai pamažu atsisako tradicinių sedanų bei universalų, o jų vietą užima krosoveriai.
Viena pagrindinių krosoverių populiarumo priežasčių - jų universalumas gyvenimiškose situacijose. Be to, daugeliui pirkėjų šio tipo automobiliai atrodo kaip optimalus pasirinkimas pagal kainos ir gaunamų privalumų santykį. Lietuvoje jų patrauklumą dar labiau sustiprina specifinės sąlygos. Anksčiau populiarius šeimyninius vienatūrius ir universalus beveik visiškai pakeitė krosoveriai.
Nors Europoje pagal pardavimą ir toliau karaliauja maži miesto bei kompaktiški automobiliai, pagal 2024 m. rinkos tyrimų bendrovės „JATO Dynamics“ duomenis, iš karto už dešimtuko ribų rikiuojasi „Kia Sportage“, „Volkswagen Tiguan“ ir „Hyundai Tucson“ - itin populiarūs tarp šeimų ir Lietuvoje. Globalizacija lemia, kad šie krosoveriai panašūs savo dydžiu, variklių pasirinkimu, įranga, o skirtumus dažniausiai lemia gamintojų filosofija. Tuo tarpu „Hyundai“, nors ankstesniuose modeliuose klimatui valdyti naudojo atskirus lietimui jautrius blokus, šiemet atnaujinę „Tucson“ pridėjo daugiau fizinių mygtukų patogumui, kurie papildo du 12,3 colio ekranus su nauja ccNC (angl. A. Grigelevičius pažymi, kad ilgalaikė sėkmė dažnai lydi tuos gamintojus, kurie geba mokytis iš savo bei konkurentų klaidų ir turi kantrybės nuosekliai laikytis pasirinktos krypties. „Šie gamintojai tvirtai laikosi pasirinktos koncepcijos, vertybių ir jas nuolatos tobulina, pritaikydami prie besikeičiančių tendencijų bei vairuotojų poreikių. Kita vertus, paklydėlių gretos - nemažos. Bet kokie ryškesni eksperimentai dažnai sutinkami su pasipriešinimu, tad gamintojas turi būti 100 proc. tikras, kad jie bus naudingi. Stebint gamintojų komunikaciją gali atrodyti, kad technologinis progresas nustumia į šalį tradicines vertybes - praktiškumą ir važiavimo savybes. „Kad ir kokį technologinį progresą gamintojai demonstruotų, geras šeimyninis automobilis visuomet privalo būti saugus, patogus, komfortiškas, praktiškas ir ekonomiškas. Visa kita dažniausiai lieka kaip smagus priedas, atsirandantis pasirinkus aukštesnį įrangos lygį“, - reziumuoja A. Prieš renkantis modelį verta atkreipti dėmesį ir į palyginamuosius automobilių testus. Štai vos pasirodžius naujos kartos „Volkswagen Tiguan“, britų žurnalas „Auto Express“ jį palygino su ne pirmus metus rinkoje esančiu „Hyundai Tucson“. Jam pergalę lėmė geresnė dinamika, ekonomiškumas bei patrauklesnis dizainas. Tiesa, teste dalyvavo dar neatnaujintas „Tucson“ - nuo 2025 m. Realiame pasaulyje itin svarbus ir variklių pasirinkimas. „Volkswagen“ pranašumas - dyzeliniai motorai, kurių „Hyundai“ nesiūlo, tačiau pastarojo baziniai benzininiai varikliai yra galingesni. „Volkswagen“ įkraunamasis hibridas leidžia nuvažiuoti daugiau nei 100 km vien elektra, tuo tarpu „Hyundai“ dėl mažesnės baterijos - maždaug 66 km. „Nepaisant to, dažniausiai lemiamu veiksniu išlieka galutinė automobilio kaina. Net jei modelis pasižymi išskirtinėmis savybėmis, tačiau kainuoja penkiais ar dešimčia tūkstančių eurų daugiau už konkurentą, dauguma pirkėjų neras svarių argumentų, kodėl verta mokėti brangiau. Nebent automobilis garaže pradėtų perėti auksinius kiaušinius. Pats esu matęs ne vieną pavyzdį, kai dėl kelių šimtų eurų nuolaidos pirkėjai vyksta į kitą miestą nusipirkti identiško modelio“, - pastebi A. Vertinant kainas, pranašumas dažnai atitenka korėjiečiams. Mūsų šalyje rugpjūčio pabaigoje „Hyundai Tucson“ kainavo nuo 28,5 tūkst. eurų, o „Volkswagen Tiguan“ - nuo 34 tūkst. eurų. Vis dėlto labiausiai tinkantį automobilį išaiškins tik asmeniniai bandymai. Ekspertai rekomenduoja išbandyti ne vieną modelį, nes nors pagal techninius duomenis jie atrodo panašūs, pojūčiai gali skirtis kardinaliai.
Nenuostabu, kad jie vis dažniau pripažįstami ir geriausiais visureigiais, pavyzdžiui, Lietuvoje tokį titulą 2006 ir 2017 m. gavo „Toyota Hilux“, 2012 m. - „Volkswagen Amarok“, o 2013 m. Kartais čia gerai pasirodo ir automobiliai, su kuriais į tikrą bekelę retas kuris drįstų važiuoti, pavyzdžiui, 2014 m. triumfavo BMW X5, 2015 m. - „Porsche Macan“, o 2016 m. - „Audi Q7“. Šių metų „Lietuvos metų automobilio“ konkurse nedalyvauja nė vienas pikapas, tačiau iš tos saujelės rinkoje parduodamų rėminę konstrukciją išsaugojusių tradicinių visureigių bus net du - tai erdvus septynvietis „SsangYong Rexton“ bei mažylis „Suzuki Jimny“.
Įdomu, kad krosoverių mada ne visose šalyse tokia ryški. Daugelyje rinkimų, be pagrindinės nominacijos, yra ir papildomų, viena populiariausių - „Metų visureigis“. Tikrųjų rėminę konstrukciją turinčių visureigių šiandien belikę ne daugiau nei vienos rankos pirštų - šią savybę be išimties išlaiko tik pikapai.
Besidairantiems į hečbekus, suflerių taip pat nemažai - WCOTY rinkimuose yra atskira kategorija, skirta miesto automobiliams - „Urban Car of the Year“. Domina sportiniai automobiliai? Rinkimais taip pat galite pasitikėti - jų komisijų nariai turi didelės sportinių automobilių vertinimo patirties ir geba pastebėti net menkiausius skirtumus. Tiesa, nacionalinių ir tarptautinių rinkimų rezultatai dažnai skiriasi. Priežastis elementari - ne visi vietiniai gamintojų atstovai sugeba gauti siaurai pirkėjų nišai skirtus sportinius automobilius ir skirti juos konkursui. Pastaraisiais metais išpopuliarėjo „žalių“ automobilių apdovanojimai - įvairiems modeliams skiriamos statulėlės už tam tikras inovacijas ekologijos srityje.
Lietuvos automobilių rinka: statistika ir tendencijos
Per 2018 metus šalyje buvo užregistruota apie 36 tūkst. naujų automobilių - ketvirtadaliu arba 24 proc. daugiau nei per 2017 metus. Šioks toks sąstingis jaučiamas vidinėje rinkoje. Per 2018 metus šalyje buvo parduota 264,8 tūkst. Lietuvoje jau registruotų naudotų automobilių. 2017-aisiais šių sandorių skaičius siekė 263 tūkst. vnt. arba 0,7 proc.
Naudotų automobilių importas per pastaruosius metus augo beveik dešimtadaliu - 9,7 proc. Per 12 mėnesiu į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta daugiau nei 160 tūkst. Vidutinė naudotų automobilių kaina yra parametras, gerai atspindintis šalies vairuotojų pasirinkimą. Ir paskutinį praėjusių metų ketvirtį staiga iki 4200 eurų arba net 15 proc. Fiksuojama, kad iš užsienio pastoviai registracijai įvežta beveik 5 proc. Naujo automobilio vidutinė rinkos kaina keitėsi beveik dešimtadaliu. 2017 metų 4-ąjį ketvirtį ji siekė 21,5 tūkst. eurų, o praėjusių metų tą patį laikotarpį - 19,6 tūkst. eurų mažiau.
Didelių pokyčių atnešė paskutinį praėjusių metų ketvirtį pastebimai padidėjęs apynaujų automobilių sandorių skaičius. Didžiausia, beveik 5 proc. punktų dalimi paaugo 1-5 metų amžiaus automobilių importas. Keli tūkstančiai tokių modelių sandorių išpūtė ir vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą. Visgi, šalyje ir toliau dominuoja senos transporto priemonės - net 46 proc. iš visų iš užsienio įvežamų automobilių buvo 11-15 metų.
Iš pirmo žvilgsnio gražius naujų automobilių prekybos rodiklius šiek tiek sudrumsčia didėjantis reeksportas. Fiksuojama, kad per trečiąjį praėjusių metų ketvirtį naujų automobilių reeksportas nesumažėjo ir bendrai per pirmus devynerius mėnesius iš Lietuvos išvažiavo net 28 proc. Tokia situacija šiek tiek apsunkina galimybę objektyviau įvertinti pokyčius rinkoje.
461,2 tūkst. - tiek automobilių sandorių įvyko per visus 2018 metus. Labiausiai, kaip jau tapo įprasta, didėjo naujų automobilių registracijų kiekis. Per 2018 metus šalyje buvo užregistruota apie 36 tūkst. naujų automobilių - ketvirtadaliu arba 24 proc. daugiau nei per 2017 metus.
Nemažai įtakos tokiai nestabiliai statistikai galėjo padaryti nuo rugsėjo įsigalioję WLTP taršos emisijų matavimo standartai. Antrąjį praėjusių metų ketvirtį stipriai suaktyvėjęs naujų automobilių reeksportas išlaiko aukštą toną. Per trečiąjį 2018-ųjų metų ketvirtį iš Lietuvos buvo reeksportuota daugiau nei 3 tūkst. Paskutinį 2018-ųjų ketvirtį iš visų Lietuvoje užregistruotų naujų automobilių tik kiek mažiau nei trečdalis buvo dyzeliniai. Dyzelinių naujų automobilių rinkos dydis Lietuvoje - mažiausias iš visų Baltijos šalių. Latvijoje dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro didžiausią dalį - 48,9 proc. (nors ir sumenko 3 proc. punktais), o Estijoje - 39,3 proc. (padidėjo 4,8 proc. Lietuvos naujų automobilių markių penketuke - „Volkswagen“ sugrįžimas į neakivaizdojo lyderio poziciją. Lietuvoje per paskutinį 2018 metų ketvirtį buvo parduota 1169 vnt. „Volkswagen“ modelių - 30 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2017 metais. Negana to, „Toyota“ pademonstravo dar didesnį šuolį - net 50,6 proc. pardavimų prieaugį ir nuo VW atsilieka maždaug 100 vnt. Latvijoje populiariausi taip pat buvo „Volkswagen“ markės modeliai, o Estijoje - „Toyota“. Populiariausias naujas modelis Lietuvoje 2018-ųjų paskutinį ketvirtį buvo „Škoda Octavia“. Šių modelių per 3 mėnesius parduota 322 vnt. Antrąją ir trečiąją pozicijas užėmė „Toyota“ markės visureigiai „RAV4“ bei „C-HR“. Jų parduota atitinkamai 232 bei 228 vnt. 6, 8, 9 ir 10 pozicijose - „Volkswagen“ markės modeliai. Aukščiausiai - šeštoje vietoje -„Golf“ modelis su 226 vnt. sandorių (22,8 proc. Populiariausias naujas automobilis Latvijoje paskutinį 2018-ųjų ketvirtį buvo „Volkswagen Golf“. Jų per 3 mėnesius parduota 212 vnt. - 12,8 proc. daugiau nei per tą patį 2017 metų laikotarpį. Antroje vietoje „Tiguan“ visureigis (178 vnt. - 69,5 proc. Populiariausias naujas automobilis Estijoje - jau Lietuvos dešimtuko čempionas - „Škoda Octavia“. Estijoje per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius šių modelių užregistruota 217 vnt. 2 ir 3 vietas pasidalino „Toyota RAV4“ (212 vnt.) bei „Renault Clio“ (184 vnt.) modeliai. Be „Toyota“, populiariausių modelių dešimtuke yra ir kitas japoniškas automobilis - „Subaru Outback“ (7 pozicija, 141 vnt.
Naujų automobilių sandoriai per paskutinį 2018-ųjų ketvirtį Baltijos šalyse augo vos 2,5 proc. ir dėl visos teigiamos dinamikos atsakinga vienintelė Lietuvos rinka. Lietuvoje tokio tipo sandorių skaičius per metus ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu - 21,5 proc. Latvijoje naujų automobilių prekyba sumenko 7,9 proc., o Estijoje - daugiau nei dešimtadaliu.
2017-ųjų 4-ąjį ketvirtį šioje šalyje buvo parduota 6,9 tūkst. Nemažai įtakos tokiai nestabiliai statistikai galėjo padaryti nuo rugsėjo įsigalioję WLTP taršos emisijų matavimo standartai.
2017 metų 4-ąjį ketvirtį iš visų naujų automobilių pirkėjų fiziniai asmenys sudarė apie penktadalį - 19,8 proc., tačiau per metus tokio tipo pirkėjų santykis sumenko 1,8 proc. Lietuvoje - pati mažiausia fizinių pirkėjų dalis iš visų Baltijos šalių. Tačiau Lietuvos statistiką labai stipriai amortizuoja milžiniškas naujų automobilių reeksportas. Visi reeksportuojami nauji automobiliai nuperkami juridinių asmenų, todėl atmetus galimai iki 30 proc. Lietuvos automobilių rinka per 2018 metus paaugo 12 proc. Per paskutinius 12 mėnesių šalyje įvyko 196,4 tūkst. arba 12 proc. Latvijos automobilių rinka išliko stabili - sumažėjo 200 sandorių arba 0,2 proc., o Estijoje buvo fiksuojamas mažas, 3 proc. Bendrai Baltijos šalių automobilių rinka plėtėsi 7,4 proc. Per visus 2017 metus šiose trijose valstybėse bendrai įvyko 304,8 tūkst. naujų ir naujai įvežtų naudotų automobilių sandorių, o per praėjusius metus - 327,3 tūkst.
Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, sausio mėnesį 28 proc. išaugo Lietuvoje užregistruotų naujų lengvųjų automobilių skaičius. Skaičiuojama, jog pastarąjį mėnesį jų šalyje buvo užregistruota daugiau nei 3 tūkst. „Kaip jau įprasta, trumpalaikio registravimo mastai praeitą mėnesį buvo nedideli: 9 įregistruoti nauji automobiliai (…) buvo išregistruoti iki mėnesio pabaigos, o dar 12 bus išregistruota artimiausiu metu“, - rašoma pranešime. Nurodoma, jog minėtu laikotarpiu asmeninių automobilių (M1) registravimas išaugo 33,8 proc. ir siekė kone 2,9 tūkst., o lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) apimtis smuko 9,1proc. iki 288. „Kalbant apie atskiras darbo dienas, pati sėkmingiausia buvo sausio 7 d., kuomet įregistruoti 239 automobiliai, o prasčiausia buvo sausio 20 d., kuomet įregistruoti 64 automobiliai“, - pažymi „AutoTyrimai“. Duomenys rodo, jog praėjusį mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje ir toliau pirmavo „Toyota“ markė (589 įregistruoti automobiliai), antrąją vietą užėmė „Skoda“ (437), o trečiąją - „Volkswagen“ (420). Tarp prestižinių markių aukščiausią poziciją ir toliau išlaikė „Audi“ (180). „Sausį tarp asmeninės paskirties (M1) modelių pirmavo „Volkswagen Tiguan“ (229 vnt), „Toyota Corolla / Corolla Cross“ (149). Tarp lengvųjų komercinių automobilių (N1) populiariausi buvo „Citroen Berlingo“ (60) ir „Volkswagen Caddy“ (35)“, - skelbia bendrovė. Pažymima, kad sausio mėnesį Lietuvoje buvo įregistruoti 169 tikrieji elektromobiliai (EV) - 29 proc. daugiau nei prieš metus. Populiariausias modelis buvo „Skoda Enyaq“ (24 įregistruoti automobiliai).
Tarp populiariausių automobilių ES - benzininiai ir hibridiniai. Visoje ES jų buvo įregistruota atitinkamai 3,5 mln. ir 3,3 mln. Hibridiniai automobiliai savo populiarumo neprarado ir Baltijos šalyse - jų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2024 m. buvo užregistruota vidutiniškai 22 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Čia lyderyste ir vėl pasižymėjo Lietuva - praėjusiais metais Lietuvoje buvo įregistruota beveik 14 tūkst. hibridinių automobilių. Estijoje ir Latvijoje skaičiai kiek mažesni - atitinkamai 11,5 ir kiek daugiau nei 6 tūkst. Baltijos šalyse benzinu varomų automobilių, palyginti su 2023 m., pernai buvo įregistruota ženkliai mažiau - Lietuvoje benzininių automobilių įregistravimas krito beveik 22, Estijoje - 24, o Latvijoje - 27 proc. Tuo metu dyzelinių automobilių įregistravimo dinamika Baltijos šalyse skirtinga: Latvijoje jų buvo įregistruota vos 2 proc. mažiau, o Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 34 ir 56 proc. daugiau nei pernai. Elektromobilių šiose trijose šalyse buvo įregistruota mažiau nei 2023 m. - Lietuvoje šis kritimas siekė 16, Latvijoje - 29, o Estijoje beveik 9 proc.
Kaip ir 2023 m., taip ir praėjusiais metais, miestų, kuriuose įregistruojama daugiausiai automobilių trejetuką sudarė Vilnius (63 proc.), Kaunas (23 proc.) ir Klaipėda (9 proc.), o automobilių markių lyderiais tarp lietuvių vairuotojų išliko Toyota (20 proc.), Škoda (14 proc.) ir Volkswagen (11 proc.)
Konkurencija ir gamintojų strategijos
„AutoTyrimai“ - pirmaujanti firma Baltijos šalyse, teikianti automobilių ir su jais susijusių sferų verslui specializuotas informacines ir konsultacines paslaugas. Šios profesionaliam naudojimui skirtos paslaugos teikiamos nuo 1994 m. „AutoTyrimai“ teikia savo klientams reguliarią, savalaikę ir patikimą rinkos bei verslo informaciją, o taip pat jos pagrindu atlieka įvairiapusę analizę.
Pernai Lietuvoje daugiausia buvo nupirkta naujų „Toyota“, „Škoda“, „Volkswagen“, „Kia“, „Renault“, „Audi“, „Peugeot“, „Ford“, „Dacia“ ir „Nissan“ lengvųjų transporto priemonių. Vis dėlto šie gamintojai mūsų šalyje pardavė vos po keletą transporto priemonių. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje „Suzuki“ pardavė 203 naujus automobilius. Pasaulyje „Suzuki“ yra vienas didžiausių gamintojų - kasmet jis parduoda milijonus naujų automobilių. „Europoje jiems sunkiau, nes čia itin didelė konkurencija ir siaura rinka. Sutinku, kad jie mūsų krašte kiek nuvertinti. Visų varančiųjų ratų pavara tapo kone skiriamuoju „Suzuki“ bruožu. Negana to, Lietuvai būdingos žiemos vis dar pažeria staigmenų: nuo metro aukščio pusnių iki kelius padengiančio plikledžio. Anot V. „Jeigu dar pasiūloma patraukli kaina, atsižvelgiant į bendrą siūlomų privalumų paketą, tuomet iš viso puiku. O mūsų regione tikriausiai nedaug kas žino, kad šiemet bus pradėta gaminti tik elektra varoma „Suzuki Vitara“ modelio versija. Tarp kitų rečiau linksniuojamų vardų pernai Lietuvoje po pertraukos buvo galima išvysti „Lotus“.
Naujų ir importuotų naudotų automobilių pasiskirstymas Baltijos šalyse pasikeitė nestipriai. Latvijoje ir Estijoje neužfiksuota praktiškai jokių pokyčių - vienam naujam automobiliui Latvijoje atiteko 2,8 vnt. Dėl Lietuvoje klestinčio automobilių verslo ir akivaizdžiai didesnės importo rinkos vienam naujam automobiliui atiteko maždaug 4 su puse įvežto. Importo rinkos augimas Lietuvoje 2018 metais buvo pats progresyviausias iš visų Baltijos šalių. Fiksuojama, kad į Lietuvą pastoviai registracijai buvo įvežta 9,6 proc. Į Latviją pastoviai registracijai įvežamų automobilių kiekis per metus sumenko maždaug 1 procentu, o Estijoje naudotų transporto priemonių importas augo tik 2,3 proc.
Įdomi detalė Lietuvoje - „Opel“ šuolis į trečiąją vietą. Latvijoje bei Estijoje praeitų metų paskutinį ketvirtį taip pat dominavo „VW“ markės modeliai. Pats populiariausias parduotas jau Lietuvoje registruotas automobilis - „Volkswagen Passat“. Lietuvos populiariausiųnaudotų automobilių dešimtuką nuo Latvijos ir Estijos skiria „Opel“ markė. Latvijoje dažniausiai buvo parduodami naudoti „Audi A4“ modeliai ir nors jų sandorių skaičius sumenko maždaug pusantro procento, A4 vis tiek išlaikė persvarą prieš antroje vietoje esančius „Volkswagen Passat“. Šiuos du modelius skiria 18 vnt. Populiariausiasnaudotas automobilis 2018-ųjų paskutinį ketvirtį Estijoje buvo „Volkswagen Passat“. Šių modelių sandorių skaičius per metus ūgtelėjo 28,1 proc. iki 397 vnt. Tačiau tik „Passat“ bei 10 vietoje esantys „Golf“ patenka tarp ekonominės klasės automobilių. Visos - nuo 2 iki 9 pozicijos - sudarytos iš „premium“ klasės automobilių.
Verta pastebėti, kad alternatyviais degalais bei benzinu varomų automobilių dalys Lietuvoje didžiausios. Naujų automobilių sandoriai per paskutinį 2018-ųjų ketvirtį Baltijos šalyse augo vos 2,5 proc. ir dėl visos teigiamos dinamikos atsakinga vienintelė Lietuvos rinka. Lietuvoje tokio tipo sandorių skaičius per metus ūgtelėjo daugiau nei penktadaliu - 21,5 proc. Latvijoje naujų automobilių prekyba sumenko 7,9 proc., o Estijoje - daugiau nei dešimtadaliu.
Prasideda dar vieni nauji metai. 2019-ieji į Lietuvą atneš daugybę pokyčių. Metų pradžioje lauksime dinamiškos akceleracijos naujų bei naudotų automobilių prekyboje. Tačiau reikia nepamiršti gegužės mėnesio. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai gali stipriai pakeisti Vyriausybę bei jos planus. O tai reiškia, kad kartu su naująja Vyriausybe bus keliami ir nauji tikslai. Pavyzdžiui, pravalyti seną ir stipriai dūmijantį Lietuvos autoparką. Tokių tikslų siekimas, be jokių abejonių, smarkiai pakoreguotų Lietuvos automobilių rinką. Jeigu senos transporto priemonės taptų ekonomiškai nepatraukliomis, smarkiai pasikeistų importo apimtys. Paskutinius didelius pokyčius Lietuvos automobilių rinkai suteikė naujos - Euro - valiutos įvedimas. Tai išaugino vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą bei sulėtino visą rinką. Kita vertus, nauji mokesčiai gali sudaryti tvirtą pagrindą naujų ekonomiškų bei mažai teršiančių automobilių subsidijavimui. Tokiu atveju už naujų elektromobilių bei hibridų pagausėjimą keliuose būtų atsakingi labiausiai teršiančių automobilių savininkai. O gana niūriomis spalvomis padailintam Lietuvos autoparkui būtent to ir trūksta. Pirkti automobilį vien pagal skaičius lentelėse nerekomenduojama - ekspertai pataria visuomet išbandyti bent kelis modelius prieš priimant sprendimą.
2026 m. kovą naujų lengvųjų automobilių registravimas išaugo beveik 16%Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, 2026 m. kovą Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas ūgtelėjo 15,8% iki 4ʼ499 vnt. 2025 m. kovą šalyje buvo įregistruoti 3ʼ886 automobiliai. 2026 m. Išsamus 2026 m. 2026 m. AB1. C1. DE1. I1. I2a1. I2a2. I3a. J12. J34. Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, Lietuva išlaiko tvirtą lyderės poziciją tarp kitų Baltijos šalių - čia 2024 m. buvo įregistruota 73 proc. daugiau automobilių nei Latvijoje ir 19 proc. daugiau nei Estijoje. Pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, banko inicijuota apklausa parodė, kad lietuviai Baltijos šalyse taip pat yra aktyviausiai pasirengę leisti pinigus stambesniems pirkiniams, pavyzdžiui, automobilio įsigijimui. „Net kas trečias lietuvis (34 proc.) šiemet planuoja įsigyti automobilį - tai geriausias rezultatas Baltijos šalyse. Tokie planai patvirtina ankstesnes apklausas, pagal kurias paaiškėjo, kad lietuviai itin pozityviai vertina savo finansinę padėtį“, - sako V. Gurskas. Pasak banko atstovo, automobilių pirkimas lizingu išlieka populiariausiu Lietuvos pirkėjų pasirinkimu - praėjusiais metais beveik 56 proc. naujai įregistruotų automobilių buvo parduota lizingu. Palyginti su 2023 m., lizingu įsigytų automobilių dalis sudarė 58 proc. Daugiausiai naujų lengvųjų automobilių praėjusiais metais buvo įregistruota pavasarį (daugiau nei 8 tūkst.), o aktyvumu išsiskyrė gegužės mėnuo - tuomet registracijų skaičius siekė daugiau nei 3 tūkst. Kaip ir 2023 m., taip ir praėjusiais metais, miestų, kuriuose įregistruojama daugiausiai automobilių trejetuką sudarė Vilnius (63 proc.), Kaunas (23 proc.) ir Klaipėda (9 proc.), o automobilių markių lyderiais tarp lietuvių vairuotojų išliko Toyota (20 proc.), Škoda (14 proc.) ir Volkswagen (11 proc.)
tags: #automobiliu #klasifikavimas #autotyrimai #ir #konkurentai