Automobilių stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių gyvenamųjų namų yra viena iš aktualiausių problemų, dėl kurių butų ir kitų patalpų savininkai vis dažniau kreipiasi į daugiabučių namų administratorius.
Didžiųjų miestų gyventojai „mėgaujasi“ ne tik aktyviu šurmuliu, bet ir parkavimo vietų trūkumu. Visgi gyventojams netenka tik lūkuriauti, kada bus sutvarkyti plotai prie gyvenamųjų namų - jie ir patys gali imtis iniciatyvos bei įsirengti norimą infrastruktūrą. Šiame straipsnyje apžvelgsime galimybes, kaip galima padidinti automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių namų.
Teisiniai aspektai
Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta.
Viešosios nuosavybės aikštelės
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui. Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Privačios nuosavybės aikštelės
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės. Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį. Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.
Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų. Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui. Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Savivaldybių iniciatyvos ir gyventojų indėlis
Nors šiuo metu Kauno miesto savivaldybė įgyvendina automobilių parkavimo vietų skaičiaus didinimo planus, akivaizdu, kad artimiausiu metu visame mieste šios problemos išspręsti nepavyks, todėl iniciatyvos turėtų imtis patys butų ir kitų patalpų savininkai.
Daugelis daugiabučių namų Kauno mieste neturi suformuotų žemės sklypų, tad visa žemė aplink juos priklauso valstybei. Yra nustatyta, kad vienam daugiabučio butui turi būti projektuojama ne mažiau kaip viena automobilių saugojimo vieta, o tikrąjį vietų poreikį žino patys gyventojai. Norint įsirengti automobilių aikštelę, visų pirma daugiabučio gyventojai arba jų atstovas (bendrijos pirmininkas, gyventojų įgaliotas daugiabučio namo administratorius ar kt.) turi kreiptis į Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrių, kad būtų suformuotas daugiabučio sklypas.
Suformavus sklypą teisės aktų nustatyta tvarka, gyventojai gali svarstyti ir kitas alternatyvas - namo priestato ar kitos infrastruktūros įrengimo galimybes. Suderinus projektą gyventojai savo lėšomis galės įsirengti automobilių aikštelę. Bet kokiu atveju pirmasis žingsnis - namo įgalioto atstovo kreipimasis į Kauno miesto Planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suformuoti žemės sklypą. Suformavus sklypą, paaiškės, ar numatytoje vietoje konkretus daugiabutis gali vykdyti kokią nors veiklą.
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė LRT.lt komentavo, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės vykdomą programą savo kiemą gali atsinaujinti visi gyventojai, įsikūrę ne vėliau nei 2002 m. „Kaimynijų programa numato galimybę teritoriją atnaujinti tiek kosmetiškai, tiek iš esmės. Pirmuoju atveju suremontuojama esama infrastruktūra, antruoju - atnaujinimo darbai atliekami pagal projektą, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ar suderinimas. Taigi kaimynijų programa yra naudinga tuo, kad gyventojams atsiranda galimybė atsinaujinti savo kiemus iš esmės ir įgyvendinti jiems patiems labiausiai patinkančias idėjas“, - kalbėjo E. Randytė.
Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė tikino, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ar bendrija turi žemės nuosavybę arbą nuomojasi. Jeigu žemės nėra, tai šią problemą reikia palikti spręsti savivaldybei. „Pirmiausia tai reikia turėti žemę, tai yra turėti nuosavybė arba jos nuomą. Jeigu žemės nėra, tai klausimas baigtas. Jeigu žemė yra, tai jau kitas klausimas. Reikia susirasti projektuotoją ir parengti aikštelės projektą. Tačiau yra įvairių niuansų, reikia žiūrėti ar toje vietoje nėra vandentiekio, kanalizacijos, ypatingai Vilniaus energija šilumos tinklų. Pastarieji išviso neleidžia jokių aikštelių ant savo tinklų, visi tinklai turi apsaugos zonas, kurios negali būti pažeistos,“ - teigė A. Petrauskienė.
Pašnekovė taip pat sako, kad yra ir dar lengvesnis aikštelės praplatinimas, kada nereikia jokio projekto ir nereikia savivaldybės patvirtinimo. „Šiaip jeigu turi žemę, nėra sunku pasididinti, tiesiog reikia projektą padaryti. O jeigu tai nėra, kultūros paveldo zona, tai iki 100 kvadratinių metrų, net nereikalingas raštiškas pritarimas iš savivaldybės. Jis skaitosi prie sklypo tvarkymo darbų, tai tam nereikia nieko. Aišku reikėtų tik supažindinti bendrijos narius,“ - pasakojo Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė.
Kauno miesto parkavimo zonos ir apmokestinimas
Kauno mieste yra 5 pagrindinės rinkliavų zonos: oranžinė, geltonoji, raudonoji, mėlynoji ir žalioji; ir 2 papildomos - paplūdimio ir mėlynoji savaitgalio Aleksoto turgaus prieigose. Daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje K. Donelaičio g. 65A stovėjimas mokamas visą parą visomis savaitės dienomis: 8:00-20:00 - 1,2 Eur/val., 20:00-8:00 - 0,6 Eur/val. Rinkliavos dydį galite sužinoti žemėlapyje paspaudę ant atitinkamos zonos. Savaitgalį nemokamas stovėjimas - tik žaliojoje zonoje. Kitose zonose - mokamas stovėjimas visomis savaitės dienomis.
Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. sukurta Sumažintos taršos zona Kauno senamiestyje (žemėlapis).
Kauno Akropolio PC daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje: 4 val. stovėjimas yra nemokamas, pirma ir antra stovėjimo valandos po nemokamo (keturių valandų) laiko, yra apmokestinamos po 1 Eur, kitos sekančios valandos - po 2 Eur.
Kauno senamiestyje įvesta sumažintos taršos zona (STZ), kurioje taikomas 2.00 Eur taršos mokestis.
Parkavimas didžiojoje Kauno dalyje yra nemokamas, bet senamiestyje ir kitose populiariose miesto dalyse už transporto priemonės parkavimą reikia sumokėti pasirenkant atitinkamą zoną. Kaune yra 7 mokamos parkavimo zonos.
Parkavimo zonos Kaune
- Senamiesčio zona: Minimali stovėjimo trukmė ir kaina: 1 val. Apmokestinamas laikas: Visomis savaitės dienomis, nuo 0 iki 24 val. Į parkavimą įskaičiuotas taršos (STZ) mokestis.
- Oranžinė zona: Minimali stovėjimo trukmė: 2 val. Apmokestinamas laikas: Visomis savaitės dienomis, nuo 8 iki 18 val. Į parkavimą įskaičiuotas taršos (STZ) mokestis.
- Geltona zona: Minimali stovėjimo trukmė: 12 min. Apmokestinamas laikas: Visomis savaitės dienomis, nuo 8 iki 20 val.
- Raudona zona: Minimali stovėjimo trukmė: 15 min. Apmokestinamas laikas: Visomis savaitės dienomis, nuo 8 iki 20 val.
- Mėlyna zona: Minimali stovėjimo trukmė: 30 min. Apmokestinamas laikas: Visomis savaitės dienomis, nuo 8 iki 20 val.
- Žalia zona: Minimali stovėjimo trukmė: 1 val. Apmokestinamas laikas: Darbo dienomis, nuo 8 iki 18 val.
- Mėlyna.S zona: Minimali stovėjimo trukmė ir kaina: 30 min. Apmokestinamas laikas: Šeštadieniais ir sekmadieniais, nuo 8 iki 15 val.
- Paplūdimio zona: Minimali stovėjimo trukmė: 1 val. Apmokestinamas laikas: Visomis savaitės dienomis (nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d.), nuo 8 iki 24 val.
Parkavimas Kaune savaitgaliais
Parkavimo kaina Kaune savaitgaliais priklauso nuo zonos ir laiko:
- Mėlyna zona: Stovėjimas visą savaitgalį yra mokamas nuo 8 iki 20 val.
- Raudona zona: Stovėjimas visą savaitgalį yra mokamas nuo 8 iki 20 val.
- Geltona zona: Stovėjimas visą savaitgalį yra mokamas nuo 8 iki 20 val.
- Mėlyna.S zona: Stovėjimas visą savaitgalį mokamas nuo 8 iki 15 val.
- Oranžinė zona: Stovėjimas visą savaitgalį yra mokamas nuo 8 iki 24 val.
- Žalia zona: Stovėjimas savaitgaliais yra nemokamas.
- Paplūdimio zona: Savaitgaliais, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 15 d., stovėjimas yra mokamas nuo 8 iki 24 val.
Elektromobilių parkavimas Kaune
Elektromobiliams stovėjimas visose zonose yra nemokamas, tačiau tam reikalingas specialus elektromobilio leidimas, kurį gali gauti užpildęs prašymą internetu. Leidimo išdavimui reikalinga transporto priemonės registracijos pažymėjimo kopija. Leidimas suteikiamas nemokamai ir galioja 1095 dienas.
Naujos iniciatyvos automobilių stovėjimo problemoms spręsti
Jau užregistruotas projektas, kuriuo siekiama apmokestinti dalį Žaliakalnio ir naująją automobilių stovėjimo aikštelę K. „Perkūno alėjoje, Vaižganto, Margio, E. Fryko, Paparčių, Ąžuolyno, Joninių gatvėse rinkliavos taikymas inicijuotas gyventojų prašymu. Šiose teritorijose dėl didelio transporto priemonių srauto gyventojai, statydami automobilius šalia savo gyvenamųjų namų, susiduria su problemomis. Primename, kad per didžiuosius renginius, vykstančius Dariaus ir Girėno stadione ar Kauno sporto halėje, į Perkūno alėjos kvartalą gali patekti tik gyventojai, išsiėmę leidimus. Likus kelioms valandoms iki renginio, kiti vairuotojai nuo Parodos kalno į šią Žaliakalnio vietą įvažiuoti negali - tam įrengti užkardai. Taigi vienas žingsnis, kaip spręsti šios Kauno vietos automobilių statymo problemas, jau žengtas.
Kita vieta, kurią norima apmokestinti, yra ties Kauno technologijos universiteto Santakos slėniu. „K. Baršausko g. 59 esanti naujai įrengta aikštelė skirta studentams ir dėstytojams. Siekiant užtikrinti vietų prieinamumą ir išvengti ilgalaikio transporto priemonių laikymo, siūloma taikyti vietinę rinkliavą.
Dalį Žaliakalnio miesto savivaldybė nori priskirti prie žaliosios zonos. „Atsižvelgiant į jų geografinę padėtį ir transporto srautų intensyvumą, nurodytos teritorijos priskiriamos žaliajai zonei. Žalioji zona yra pigiausia mokamo stovėjimo zona Kaune, todėl pasirinktas sprendimas leidžia užtikrinti subalansuotą kainodarą - išlaikant prieinamumą gyventojams ir studentams, bet kartu sudarant sąlygas efektyviam transporto srautų valdymui“, - komentavo M. Ties K. Baršausko g. 59 pastatu esančią aikštelę taip pat planuojama priskirti žaliajai zonai. „Numatyta galimybė įsigyti metinį leidimą už 150 eurų per metus (12,5 eurų per mėnesį).
LSMU Kauno ligoninė vis labiau plečiasi Šilainiuose, Josvainių gatvėje. Siekiant valdyti transporto srautus prie šios gydymo įstaigos, projekte taip pat numatyta pokyčių. „Nemokamas pusvalandis numatytas siekiant sudaryti sąlygas skubiai atvykstantiems pacientams ar juos lydintiems asmenims patogiai pastatyti transporto priemonę šalia skubios pagalbos priėmimo skyriaus. Rinkliava bus taikoma tik vienoje atkarpoje, o likusios stovėjimo vietos aplink ligoninę išliks nemokamos. Viršijus nemokamą 30 minučių laiką, taikoma rinkliava - 1 euras už valandą“, - planuojamus įkainius įvardijo M.
Reverse Parking with Cones //Reverse Park Step by Step
Naudingos programėlės ir atsiskaitymo būdai
Bene paprasčiausias būdas atsiskaityti už parkavimą Kaune - carOne programėlė, kurioje vos keliais mygtuko paspaudimais galėsi pasitikrinti zoną ir atlikti mokėjimą.
Kaip apmokėti parkavimą per carOne programėlę:
- Pagrindiniame programėlės meniu spausk „Parkuoti“. (Jeigu dar nepridėjai savo mokėjimo kortelės, tai gali padaryti pasirinkęs „Mokėjimo būdas“ ir įvedęs prašomus duomenis.)
- Pasirodžiusiame žemėlapyje pamatysi atitinkamomis spalvomis pažymėtas parkavimo zonas. Pasirink zoną, kurioje pastatei transporto priemonę, spustelk „Pradėti“ ir programėlė pradės skaičiuoti stovėjimo laiką.
- Sustabdyti mokėjimą gali automatiniu būdu, pasirinkus norimą sustabdymo laiką ekrano viršuje, arba rankiniu būdu, perbraukus ekrano apačioje esantį laukelį „Sustabdyti dabar“.
- Po sustabdymo nieko daryti nebereikia - ekrane pasirodys už parkavimą susikaupusi suma, kurią programėlė sumokės automatiškai.
Parkomate galima atsiskaityti 10 ct, 20 ct, 50 ct, 1 Eur ir 2 Eur monetomis.
Tai vienintelė programėlė, leidžianti patogiai atsiskaityti visose miestų zonose visoje Lietuvoje bei parkuotis be rūpesčių UNIPARK aikštelėse. Paprasta, patogu, informatyvu. Labai patogu, nereikia ieškoti parkomato, nereikia spręsti kiek laiko stovėsi. Labai stipriai padirbėta su programėle prie itin supaprastinto naudojimo ir aukšto lygio patogumo absoliučiai visiems.
tags: #automobiliu #parkavimas #prie #gyvenamuju #namu