Automobilių stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių namų yra aktuali problema daugelyje Lietuvos miestų. Gyventojai susiduria su sunkumais ieškodami vietos automobiliui, o tai dažnai sukelia konfliktus ir nepatogumus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami automobilių stovėjimo aikštelių didinimui prie daugiabučių, kokios galimos gyventojų iniciatyvos ir kaip šią problemą sprendžia savivaldybės.
Norint įvertinti tokių veiksmų teisėtumą, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta. Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius.
Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose. Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta. Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.
Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos. Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai. Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Svarbu žinoti, kad šių metų sausio mėn. policija techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo nebederina.
Problema: Vietų Trūkumas ir Pažeidimai
Pasak Baltijos pr. 27 name gyvenančio Nerijaus, Baltijos pr. 27 ir 37 yra bendra automobilių stovėjimo aikštelė. Joje statyti automobilius nepažeidus eismo taisyklių gali maždaug 10 proc. žmonių, o visos kitos mašinos pastatytos ant šaligatvių galu ar šonu, nes nėra kaip kitaip pastatyti. Kartais automobilis pastatomas ir po gyventojų langais.
Be to, daugiabutis buvo renovuotas, bet niekas nepasikeitė dėl mašinų stovėjimo vietų, jų netgi sumažėjo, nes ties posūkiu į kiemą padarė susiaurėjimą, kad žmonės negalėtų pasistatyti mašinų. Gerai padarė, nes tai trukdė matomumui išvažiuojant iš kiemo. Bet po renovacijos tikėjausi, kad bent susiaurins pėsčiųjų ir dviračių taką.
Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, už automobilių stovėjimo pažeidimus per 2023 m. Klaipėdoje Baltijos pr. 27 yra surašyti keturi, Baltijos pr. 37 - 339 administracinių nusižengimų protokolai. Per 2024 m. sausį Klaipėdoje Baltijos pr. 37 dėl automobilio sustojimo ar stovėjimo neleistinoje vietoje surašyta 119 administracinių nusižengimų protokolų, Baltijos pr. 27 šiemet sausį tokio pobūdžio pažeidimų neužfiksuota.
Pastebimas faktas: mažiau automobilių kieme būna tik dienos metu.
Gyventojų Iniciatyvos ir Savivaldybės Veiksmai
Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų, o inicijuoti pakeitimą turėtų bendrojo objekto valdytojas.
Yra ir dar viena galimybė: gyventojai gali kreiptis į miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių su prašymu įvertinti automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybę, panaudojant eco medžiagas (betonines trinkeles, kurios pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms, be to, nereikia įrengti lietaus nuotekų tinklų).
Gyventojai informuojami, kad jei toje vietoje, kur jie siūlo įrengti automobilių parkavimo vietas, yra inžineriniai tinklai, tada būtina parengti projektą. Tačiau abiem atvejais reikalinga, kad tokiai iniciatyvai pritartų dauguma butų savininkų.
Klaipėdos savivaldybė sulaukė daug prašymų iš norinčiųjų įsirengti parkavimo vietas su ažūrine danga, todėl darbai bus atliekami sulaukus eilės.
Karas dėl automobilių stovėjimo vietų kiemuose turi baigtis. Nors perprojektuoti, rekonstruoti kiemus ar aikšteles kainuoja daug pinigų ir laiko, šis procesas vyksta nepertraukiamai. Taip pat planuojami nauji sprendimai tuose miesto mikrorajonuose, kur parkavimo vietų ypač trūksta.
Naujos parkavimo vietos, anot jo, buvo sukurtos minimaliais resursais, tam išnaudojant neracionaliai suplanuotus šaligatvius. Klaipėdos savivaldybė pranešė, kad planuojama įrengti beveik tūkstantį parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone, tam skiriama apie 5,5 mln. Naujos vietos automobiliams atsiras ir dalyje kiemų Taikos prospekte, J. Savivaldybės trejų metų strateginiame veiklos plane iš viso numatyta skirti bemaž 9 mln.
Vilniaus savivaldybė tiems, kurie atsinaujins senesnius kaip 15 metų daugiabučių namų kiemus ir teritoriją, iš Kaimynijų programos lėšų skiria finansavimą - po 10 eurų už 1 kv. m. atnaujinamos teritorijos. Mieste yra suformuotos 1288 kaimynijos, turinčios net 934 ha neužstatytų bendrų plotų, kuriuos galima paversti jaukiomis, patogiomis kaimyniškomis erdvėmis. Tam iš viso bus skirta apie 100 mln. Pagal šią programą taip pat finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas.
Šiuo metu turime vieną suderintą projektinį pasiūlymą, kurį daugiabučių namų savininkai tvirtins per artimiausias savaites, tai Konarskio g. 10-22 kaimynija. Joje iš viso numatyta 134 vnt. parkavimo vietų (18 iš jų pritaikytos neįgaliesiems).
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, pagal praėjusiais metais pateiktus prašymus šiemet planuojama rekonstruoti 7 automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių namų. Pagal galiojančią Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką tokių objektų projektavimas ir rekonstravimo darbai 70 proc. finansuojami miesto biudžeto lėšomis ir 30 proc. prisidedant patiems gyventojams.
Nissan Qashqai | Automatinė Parkavimo Sistema
Finansiniai Aspektai
Žemė miestuose brangi, todėl nemokamos automobilių aikštelės statytojams smarkiai kerta per kišenę. Įrengti pakankamai vietų požeminėse aikštelėse pavyksta ne visada, o ir ne visada jas lengva parduoti.
Už neįrengtą automobilių stovėjimo vietą statytojas miestui turi kompensuoti 15 000 Lt. Kompensacijos dydis už vieną automobilių stovėjimo vietą indeksuojamas kartą per metus atsižvelgiant į metinį statybos sąnaudų kainų indeksą.
Automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja nuo 5-6 tūkst. eurų gyvenamuosiuose rajonuose iki 13-15 tūkst. A.Jonaičio teigimu, parkingo vietų kaina labai priklauso nuo vietos mieste ir gali skirtis kelis kartus.
Vidutinė aikštelės įrengimo kaina (pagal statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas ir apimanti buvusio asfalto nuėmimą, naujo patiesimą, stogines, pritaikymą neįgaliesiems ir t.t.) siekia apie 1000 eurų už vieną vietą. Atkreipiu dėmesį, kad ši kaina yra maksimaliai leistina, o ne faktinė, kuri paaiškės po techninio darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimo.
Gyventojų Nuomonės ir Konfliktai
Trečdalis Panevėžio Tulpių gatvės 20-ojo daugiabučio gyventojų ėmėsi žygių, kai bendrija nusprendė rinkti lėšas ir prie namo įrengti vietas automobiliams.
Tačiau visas kortas sumaišė pinigai. Sutikę patys padengti 60 proc. aikštelės įrengimo sąmatos, namo gyventojai įsipareigojo sumokėti 12 tūkst. eurų. Iš viso šiame name yra šimtas butų.
„Man 80 metų, niekada nevairavau ir nebevairuosiu. Butas po manęs liks dukrai, o ji taip pat nevairuoja. Kodėl turėčiau mokėti už aikštelę, kuria nesinaudosiu? Sutikčiau, jei kiekvienam susimokėjusiam butui išskirtų vietą toje aikštelėje, bet šimtui butų tokių patogumų tikrai niekas nedarys.“ Jai pritarė ir šešiasdešimtmetė Liuba Fiodorova, taip pat neturinti automobilio.
Bendrijos pirmininkas A. Rudys žino apie kai kurių kaimynų sprendimą nemokėti už aikštelės įrengimą. „Kelios bobutės nenori. Dabar dėl jų jau nieko nebereikia?“
A. Rudys pasidžiaugė, kad jų bendrija viena pirmųjų Panevėžyje susitvarkė reikalingus dokumentus automobilių aikštelei įrengti ir dabar ši svajonė jau ranka pasiekiama. Iki šiol daugiabutis aikštelės automobiliams net neturėjo, o dabar žada asfalto danga nukloti 500-600 kv.m.
„Suprantu, kad iš pensijos susimokėti 120 eurų sunku. Bet juk gyventojai kažkada pasens ir butai kitiems atiteks, o nauji šeimininkai norės turėti vietą mašinai. Be to, tos labiausiai rėkiančios kas dieną sulaukia automobiliais atvažiuojančių vaikų, anūkų, giminių“, - stebisi A. Rudys.
Padengti aikštelės statybos išlaidų iš kaupiamųjų lėšų, anot pirmininko, bendrija negali - to neleidžia teisės aktai.
Teisiniai Aspektai ir Nuosavybės Klausimai
Net jei kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso tik vienam asmeniui, tai nesuteikia jam išimtinės teisės ją valdyti. Ginčas kilo, kai viena iš daugiabučio bendraturčių pareiškė pretenzijas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia namo. Ji tvirtino, kad aikštelė priklauso tik jai, todėl kitiems gyventojams naudotis ja neleidžiama. Teismas pabrėžė, kad aikštelės priklausinystės statuso nepanaikina tai, jog ji įregistruota kito asmens vardu. Svarbiausia - ar ji vis dar tarnauja namui. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog aikštelė neteko savo paskirties - aptarnauti daugiabutį, - kiti gyventojai nepraranda teisės ja naudotis.
Tačiau tokiose situacijose kyla klausimų, kaip šią teisę įgyvendinti. Teismas nurodo, kad galima spręsti dėl naudojimosi taisyklių - pavyzdžiui, nustatyti naudojimosi zonas ar apsvarstyti atlygį savininkei už aikštelės naudojimą.
Pagal Statybos techninį reglamentą, statant gyvenamosios paskirties daugiabutį automobilių statymo vietų skaičius turi atitikti butų skaičių. Šiame teisės akte taip pat paminėta, kad ši nuostata netaikoma statant svečių namus.
Įstatymo leidėjas numato, kad viešbučiai ir svečių namai nebus užimti visą laiką, todėl tokio automobilių aikštelės poreikio kaip daugiabučių atveju tiesiog nebus.
Ką daryti daugiabučių gyventojams?
Pergrūsti daugiabučių kiemai, kasdienės grumtynės dėl vietos ir išaugusi įtampa tarp kaimynų tapo įprasta kasdienybe daugelyje Lietuvos miestų. Tačiau šią problemą galima išspręsti - tereikia žinoti, kad sprendimo raktas yra pačių gyventojų rankose.
Pats pirmas žingsnis - suformuoti žemės sklypą aplink daugiabutį. Nors techninį procesą prižiūri savivaldybės administracija, iniciatyvą gali rodyti patys gyventojai. Jie turi teisę patys pradėti sklypo formavimo ar pertvarkymo projektą ir taip atverti kelią naujai ar išplėstai automobilių aikštelei. Tiesa, tai - ne be išlaidų: projektus gyventojai turi finansuoti patys. Vis dėlto procedūra jau supaprastinta - nebereikia rengti detaliojo plano.
Kai sklypas jau suformuotas ir teisiškai priklauso daugiabučio savininkams, galima imtis konkrečių veiksmų. Aikštelės įrengimas laikomas nesudėtingu inžineriniu statiniu, tad užtenka techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Pagal reglamentus, kiekvienam butui turėtų būti bent viena vieta automobiliui, tačiau realų poreikį geriausiai žino patys gyventojai.
Didžiausias iššūkis dažnai slypi ne įstatymuose, o tarpusavio susitarimuose. Jei bendros tvarkos dėl aikštelės naudojimo pasiekti nepavyksta, ginčai sprendžiami teismuose. Žemės sklypas, kaip bendrojo naudojimo objektas, priklauso visiems namo gyventojams, todėl kiekvienas turi balsą.
Šiuo metu vienos savivaldybės aktyviai padeda formuoti sklypus prie daugiabučių, o kitos jau svarsto galimybę įvesti mokestį už parkavimą. Sprendimų spektras platus, tačiau pagrindinis lūžis gali įvykti tik tada, kai gyventojai patys imsis iniciatyvos. Ne valdžia, o bendruomenės ryžtas tampa esminiu faktoriumi.
Klaipėda svarsto imtis ir drastiškų sprendimų
Klaipėda ruošiasi spręsti opią problemą - kur nakčiai pasistatyti automobilį prie daugiabučio - bet siūlo sprendimą, kuris ne visiems patiks: vairuotojai turės atverti pinigines.
Strateginės plėtros komitete pristatytas iki šiol Lietuvoje nematytas planas - leisti verslininkams išsinuomoti sklypus prie daugiabučių ir ten statyti daugiaaukštes mokamas aikšteles. Šalia jų galėtų atsirasti ir pelningos paslaugos: degalinės, autoservisai, plovyklos. Tarybos nario Rolando Bražinsko teigimu, tai ne tik išspręstų vietų trūkumą, bet ir suteiktų „normalią paslaugą“ - saugų automobilių laikymą už atlygį.
Verslas idėja domisi - neoficialiai kalbama, kad Klaipėdoje galėtų iškilti bent 5-6 tokios aikštelės. Tačiau kol kas tai - tik vizija. Miesto biudžete lėšų galimybių studijai šiemet nenumatyta, tad konkretūs sprendimai gali būti priimti tik kitąmet.
Privatininkai gviešiasi ir prekybcentrių teritorijų
Kad privačios automobilių stovėjimo aikštelės taps dar didesne problema, rodo ir jų plitimo mastas - štai jau vargiai surasite prekybcentrį, kurio teritorijoje neribotą laiką galėsite laikyti savo transporto priemonę. Dauguma jų aikštelių - jau paženklintos šlagbaumais, o nesusimokėjusius vairuotojus pasiekia baudos.
Vienas ryškiausių pavyzdžių - sostinės prekybos centras „Europa“. Nuo šiol net ir prekybos centro klientai turi gerai paskaičiuoti, kiek pinigų palieka viduje, kad galėtų ramiai palikti automobilį lauke. Nauja tvarka leidžia nemokamai stovėti tik dvi valandas, jei apsipirkta už mažiau nei 20 eurų, o viršijus šį laiką - tenka mokėti 1,5 euro už kiekvieną papildomą valandą. Norint gauti keturias nemokamas valandas, būtina pateikti pirkimo čekius tam skirtame punkte, ir tai tik darbo valandomis.
Prekybos centro atstovai tikina, kad pokyčiai padėjo atlaisvinti aikštelę nuo pašalinių - anksčiau net 90 proc. vietų užimdavo valstybinėse institucijose dirbantys žmonės, o klientai vietos neberasdavo. Vis dėlto šis sprendimas iškelia naują problemą - net ištikimi pirkėjai tampa papildomo mokesčio taikiniu.
Panašią praktiką taiko ir kiti prekybos centrai - nuo „CUP“ iki „Panoramos“ ar Kauno „Akropolio“. Skirtumas tik vienas - nemokamo parkavimo valandų skaičius. Net ir šiuose centruose, kadaise buvusiose automobilių rojuose, šiandien stovėjimas tampa vis labiau ribojama ir apmokestinama paslauga.
Didžiuosiuose šalies miestuose aikštelių automobiliams trūkumas tapo didžiule problema. Planuojant automobilių stovėjimo aikštelę savo sode, svarbu atsižvelgti į atstumą nuo kaimyno sklypo ir galiojančius reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos būtina žinoti, siekiant išvengti nesklandumų ir užtikrinti, kad stovėjimo aikštelė būtų įrengta teisėtai.
Atstumo Reikalavimai Nuo Kaimyno Sklypo
Vienas svarbiausių aspektų planuojant automobilių stovėjimo aikštelę yra atstumas nuo kaimyno sklypo ribos. Nesilaikant nustatytų atstumų, gali kilti ginčų su kaimynais ir netgi teisinių problemų. Konkretūs atstumų reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo vietos savivaldybės taisyklių, todėl visada rekomenduojama pasidomėti galiojančiais teisės aktais.
Jei planuojama statyti arčiau nei leidžiama, reikalingas kaimyninio sklypo savininko raštiškas sutikimas. Norint statyti arčiau, reikalinga gauti kaimyninio sklypo savininko rašytinį sutikimą. Pagal viską turėjo būti notariškas sutikimas visų bendrasavininkų.
Šeima ramiai gyveno dešimtmetį, kai 2022 metais greta jų sklypo prasidėjo statybos darbai. K. S. pasakojo, kad pradėjus lieti pamatus ėmė aiškėti, jog namas statomas visai šalia jų tvoros, galimai neišlaikius reikalaujamų atstumų. K. S. tikina, kad daugiabučio namo sklypo detaliajame plane numatyta, jog 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos galima statyti iki 8,5 metro aukščio statinius. Tuo tarpu jie išsimatavo, kad realiai šis atstumas siekia 2,54-2,89 metro.
K. S. sakė sulaukusi grasinimų, kad įmonė nusipirks greta esantį J. Basanavičiaus g. Norėdama išlaikyti nors kiek šviesos ir erdvės, K. S. šeima buvo priversta nusipirkti iš kaimynų minėtą sklypą, nors jis jiems ir nebuvo reikalingas.
Kiti Reikalavimai Automobilių Stovėjimo Aikštelės Įrengimui
Be atstumo nuo kaimyno sklypo, yra ir kitų reikalavimų, kuriuos reikia įvykdyti įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę sode:
- Paskirtis: Vienbučių ir dvibučių paskirties žemėje gali būti statoma: vienas vieno buto arba vienas dviejų butų gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatai (garažas, malkinė, sandėlys, vasaros virtuvė, pirtis ir pan.).
- Leidimai: Sodo namelio rekonstrukcijai reikalingas projektas ir statybos leidimas, nes sodo namas jau bus didesnis nei 80m², todėl projektas ir leidimas jau tampa privalomi.
- Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas II grupės nesudėtingasis statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), kurortuose, Kuršių nerijoje; magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus reikalavimus: Automobilių parkavimo vietos ir priešgaisriniai atstumai.
Svarbu: Tai tik nuomonė, pagal tai, kaip suvokiami teisės aktai, bet dėl konkrečios situacijos išaiškinimo ar konsultacijos kreipkitės į VTPSI konsultantus.
Teisiniai Aspektai ir Patarimai
Namas pastatytas ūkio būdu. Viena garažo siena yra mažiau nei 3 metrai, t.y. 2,3 m, nuo sklypo ribos. Šalia eina keliukas, kuris priklauso savivaldybei. Noriu namą įregistruoti kaip nebaigtą statybą (visi dokumentai yra). Kaip elgtis?
Paprasčiausias būdas išspręsti dar neįregistruoto, ūkio būdu pastatyto namo problemą - gauti statybos leidimą arba raštišką savivaldybės pritarimą projektui.
Nors dalis namo yra trijų, kita dalis - keturių aukštų, po jais stovi cokolinis aukštas, kuriame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
K. S. tikisi, kad šioje situacijoje teisybę atkurs teismas. Ieškinyje teismui nurodyta ir daugiau galimų pažeidimų, pradedant besidubliuojančiu ir kitam statytojui išduotu statybos leidimu.
UAB „Eirta“ savo ruožtu kreipėsi į teismą, kad iš K. S. ir jos vyro būtų pareikalauta į depozitinę teismo sąskaitą pervesti 109 tūkstančius eurų, tačiau teismas šį jų reikalavimą atmetė. Butų pirkėjai inicijuoja preliminarių sutarčių nutraukimą, o įmonė turi mokėti netesybas.
Taip pat teiravomės statytojų, ar šį konfliktą su kaimynais „nepaveldės“ ir būsimi daugiabučio namo gyventojai?
Daugiabučių Bendrijų Iniciatyvos ir Savivaldybių Parama
Vilniaus savivaldybė daugiabučių bendrijoms, kurios atnaujina senesnių nei 15 metų daugiabučių namų kiemus ir teritoriją, iš Kaimynijų programos lėšų skiria po 10 eurų už 1 kv. m. atnaujinamos teritorijos. Pavyzdžiui, jeigu kiemo plotas - 10 000 kv. m., galima gauti 0,1 mln. eurų jo atnaujinimui.
Pagal šią programą taip pat finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas. Kaimynijų programą Vilniuje administruoja VšĮ „Atnaujinkime miestą", galbūt panašių programų yra ir kituose didmiesčiuose.
Finansavimo Šaltiniai
Esame suformavę daugiabučio sklypą ir norėtume kieme įrengti parkavimo vietas. Kadangi buto plotai nėra vienodi, kaupiamosiomis lėšomis atlikti tokius darbus nėra teisinga, nes vieni butai mokėtų dvigubai daugiau nei kiti. O kadangi parkavimo vietų neužtenka, kažkam mokėti pinigus ir neturėti vietos irgi nėra teisinga. Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą.
Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir automobilio neturinčio savininko svečias), tai padidina visų savininkų gyvenimo kokybę ir jų butų vertę. Pirkdamas butą naujas savininkas žino, kad ir jis galės statyti savo automobilį bendroje aikštelėje.
Apsaugant investicijas gal būtų galima nuspręsti, kad ta aikštele konkrečių butų savininkai naudosis tam tikrą protingą laiką (pavyzdžiui keletą metų)?... Apsidraudimui nuo ginčų gal būtų galima surinkti 100 proc. savininkų pritariančių balsų, bet naujas savininkas vėl galėtų ginčyti tai... Bendrus reikalus tenka spręsti bendrai ir derinantis.
Kaupiamosios Lėšos
PASTABA. Pastato atnaujinimui sukauptomis lėšomis nereikėtų įrenginėti aikštelės, nes ne tam tos lėšos kaupiamos (jos skiriamos bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui (defektų šalinimui) pagal privalomuosius jų priežiūros reikalavimus).
Automobilių Stovėjimo Vietų Įrengimas Vejoje
Norintiems turėti niekuo neišsiskiriančią iš aplinkos žalią veją, ant kurios drąsiai galėtumėte statyti automobilius nepakenkdami žolei bei pagrindui, patariame naudoti didelio gniuždomojo stiprio groteles GeoGreen arba GeoGrass.
Pirmiausiai nuo numatytosios dėvimojo paviršiaus altitudės daroma apytiksliai 30 cm gylio iškasa ir pavibravus pamatuojamas jos stiprumas (žr. brėžinį). Jei esamas pagrindas nėra bent Evd ≥ 25 MPa (Ev2 ≥ 45 MPa), rekomenduojama kreiptis į UAB „Mosas" specialistus, kad jie nustatytų tinkamą sustiprinimą.
Iškasos dugnas ir šonai išklojami didelio stiprio neaustine geotekstile S18NW. Įrengiamas ir gerai sutankinamas mažiausiai 150 mm storio pagrindo sluoksnis. Jam rekomenduojama naudoti 0/16 - 0/32 mm frakcijos gerai drenuojančio (praleidžiančio vandenį) smėlio - žvyro mišinį. Praėjus dviems dienoms po sutankinimo, patikrinamas grunto stiprumas.
Ant sutankinto smėlio - žvyro mišinio sluoksnio įrengiamas 100 mm storio grotelių pagrindo sluoksnis. Šiam sluoksniui rekomenduojama naudoti vulkaninės kilmės 0/5 mm frakcijos smėlio sluoksnį su nedidele augalinio grunto ir trašų priemaiša, tai padės užtikrinti gerą vejos vešėjimą. Šiam sluoksniui svarbus geras sutankinimas ir lygumas prieš grotelių įrengimą.
Įrengus įsodinimo sluoksnį, klojamos GeoGreen (arba GeoGrass) grotelės. Įrengiant groteles, dėl galimo terminio plėtimosi rekomenduojama palikti 30 mm tarpus nuo bet kokių fiksuoto įtvirtinimo objektų (pvz., nuo bortų, šulinių). Apeinant kliūtis GeoGreen elementus galima pjaustyti diskiniu pjūklu.
Preliminariam darbų vertinimui galima skaičiuoti, kad vienas žmogus per valandą gali įrengti apie 60 kv.m GeoGreen (arba GeoGrass) grotelių.
Grotelių Užpildymas
GeoGreen grotelių užpildymas. Grotelės gali būti pildomos vulkaninio smėlio (0/5 frakcijos), dirvožemio ir organinės trąšos mišiniu arba paprasto silicio smėlio, dirvožemio ir durpių/humuso mišiniu. Grotelių akutės užpildomos iki pat viršaus, tada palaistoma vandeniu, kad gruntas susėstų ir vėl užpildoma iki galo.
Sėti veją galima ant jau užpildytų grotelių akučių arba sėklas galima įmaišyti tiesiai į užpildo gruntą. Kokias vėjos sėklas rinktis, geriausia pasikonsultuoti su tos srities specialistais. Iki visiško žolių įsišaknijimo būtina pasėtą veją laistyti.
Bendros Priežiūros ir Naudojimo Rekomendacijos
Veją reguliariai tręškite ir laistykite, periodiškai patikrinkite, ar akučių nereikia papildomai užpildyti gruntu.
Štai keletas pagrindinių grunto stiprinimo darbų etapų:
- Maksimaliai sutankink esamą pagrindą.
- Ant sutankinto ir išlyginto pagrindo klok didelio tempiamojo stiprio neaustinę geotekstilę.
- Ant geotekstilės paklok triašį geotinklą, perdengdamas 30 cm bei kas 2-3 metrai sukabindamas plastikiniais dirželiais, kad nepasislinktų užpilant gruntą.
- Ant geotinklo užpilk reikiamo storio smėlio-žvyro mišinį (frakcija 0/16 - 0/32 mm).
- Gruntą pilk "atbuline" tvarka, t.y., griežtai draudžiama tiesiogiai ant geotinklo važinėti su savivarčiais ar kita technika.
- Gruntą tolygiai paskirstyk, išlygink ir sutankink.
- Praėjus 2-iems dienoms po sutankinimo, pamatuok sluoksnio stiprumą su dinamine plokšte.
- Ant anksčiau supilto ir sutankinto smėlio - žvyro mišinio pilk projektinį skaldos sluoksnį (frakcija 0/45 - 0/56 mm).
- Praėjus 2-iems dienoms po sutankinimo, pamatuok sluoksnio stiprumą su dinamine plokšte.
Dėl inovatyvios struktūros užpilamo grunto dalelės įstringa tarp geotinklo akučių, taip apribojamas grunto dalelių judėjimas tiek vertikalia, tiek horizontalia kryptimis. Geotinklo akutės yra trikampio formos, o trikampis - tvirčiausia bei standžiausia geometrinė figūra. Kiekviena kraštinė tolygiau sąveikauja su šalia esančiomis.
Norint apsisaugoti nuo kokybiškų, naujai supilamų gruntų susimaišymo su prastais pagrindo gruntais, šiuos sluoksnius būtina atskirti.
tags: #automobiliu #parkavimo #taisykles #daugiabuciu #aiksteles