Automobilių pramonė išgyvena didžiulius pokyčius, kuriuos lemia nauji gamybos procesai, inovacijos, ekologiškumo, tvarumo ir saugumo reikalavimai. Nors dar neseniai automobilių gamintojai susidūrė su komponentų trūkumu ir ilgomis eilėmis salonuose, dabar horizonte kyla nauji iššūkiai, susiję su dirbtinio intelekto plėtra ir globalios konkurencijos didėjimu.
Europos Sąjunga siekia stiprinti savo automobilių pramonės konkurencingumą, ypač pereinant prie švaresnių ir pažangesnių, dirbtiniu intelektu pagrįstų transporto priemonių gamybos. Tam ES turi toliau didinti savo pramoninius pajėgumus baterijų ir jų komponentų gamyboje, taip pat programinės įrangos ir technologijų, skirtų autonominėms transporto priemonėms, srityse.
Naujos taisyklės ir tvarumo siekis automobilių gamyboje
Europos Parlamentas rengiasi patvirtinti naujas taisykles automobilių gamintojams, siekdamas didesnio tvarumo ir perdirbimo. Pasak Europos Komisijos, kasmet Bendrijoje netinkami eksploatuoti tampa daugiau nei šeši milijonai automobilių. Siūloma pramonę įpareigoti naujus automobilius gaminti taip, kad juos būtų galima kuo paprasčiau ardyti, taip pat nustatyti, kad 20% automobilių gamyboje naudojamo plastiko būtų perdirbtas.
Viena iš siūlomų priemonių yra užkirsti kelią neteisėtai ardyti automobilius, kad daugiau vertingų žaliavų liktų Europoje. Nelegalūs ardytojai, neturintys licencijos, dirba pigiau ir neužsiima detalių, pavyzdžiui, plastiko, perdirbimu, o visa tai keliauja į sąvartynus, didinant taršą.
Pasaulinė konkurencija ir Kinijos įtaka
Europos automobilių pramonė susiduria su stipria globalia konkurencija, ypač iš Kinijos. Automobilių gamintojai įspėjo, kad gamyba gali sustoti, jeigu Pekinas ir toliau ribos retųjų žemės metalų - būtinų automobilių pramonei - eksportą. Europa ir visas pasaulis domisi, kur gauti retųjų žemės metalų, kurių monopolį turi Kinija.
Pagaminti automobilį ES yra maždaug trečdaliu brangiau negu Kinijoje. Mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios technologijos, skaitmenizacija ir Kinijos, kaip pirmaujančios automobilių eksportuotojos, iškilimas iš esmės pakeitė globalią konkurencinę aplinką. Dauguma Europos kompanijų atsilieka nuo konkurentų elektromobilių inovacijų srityje, ypač dėl aukštų baterijų kainų, kadangi jų gamybai reikalingų kritinių žaliavų ir komponentų tiekimo grandines kontroliuoja Kinija.
Strategija - gaminti baterijas patiems ir alternatyvios technologijos
Automobilių pramonės skatinimo veiksmų plane išskiriami penki pagrindiniai prioritetai, tarp kurių svarbiausias yra strateginis elektromobilių baterijų technologijų ir gamybos sektorius. Į veiksmų planą įtrauktas baterijų pramonės skatinimui skirtas teisės aktų paketas „Battery Booster“, kuriuo siekiama užtikrinti Europoje gaminamų baterijų pramonės konkurencingumą, mažinti ES kritinę priklausomybę nuo svarbiausiųjų žaliavų ir baterijų komponentų importo.
Europos Komisija svarsto galimybę tiesiogiai remti ES baterijų gamintojus, derinant šią paramą su valstybės pagalba. Siekiant kovoti su nesąžininga prekybos praktika, Komisija taip pat nustatė atsakomąsias priemones smarkiai subsidijuojamų Kinijos elektromobilių importui.
Tuo tarpu ieškoma alternatyvų ličio jonų baterijoms. Natrio jonų baterijos, kurių technologija šiuo metu dar tik vystoma, turi nemažai potencialo, ypač stacionariam energijos kaupimui. Skirtingai nuo ličio ar kobalto, natris gerokai labiau prieinamas, o tai lemia daug mažesnes jo gavybos išlaidas. Vis dėlto, ličio jonų baterijos gali sukaupti daugiau energijos vienam tūrio ar svorio vienetui, todėl labiau tinka technologijoms, kuriose reikalingas kompaktiškumas - pavyzdžiui, elektromobiliams.
Iššūkiai programinės įrangos ir autonominio vairavimo srityse
Pasaulinė automobilių programinės įrangos ir pažangių vairuotojo pagalbos sistemų rinka iki 2035 metų sudarys apie 165 mlrd. eurų. Visgi, nors Europos gamintojai diegia kai kurias šių sistemų funkcijas, juos vis labiau lenkia konkurentai iš Kinijos ir JAV. Kinijoje daugiau nei pusė apklaustų vairuotojų sutiktų pereiti prie kito prekės ženklo transporto priemonės dėl geresnių vairuotojo pagalbos sistemų funkcijų.
Potencialą globalioje rinkoje turi ir autonominio vairavimo sistemos - prognozuojama, jog iki 2035 metų jos sukurs iki 400 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Tačiau sąlygos autonominių transporto priemonių bandymams ir komercinei plėtrai ES yra mažiau palankios nei Kinijoje ar JAV. Komisija įsipareigojo parengti aiškesnes taisykles, kurios sudarys sąlygas efektyviau išbandyti pažangiąsias vairuotojo pagalbos ir automatizuoto vairavimo sistemas viešuosiuose keliuose.
Lietuvoje teisinė bazė autonominių automobilių eksploataciją leidžia jau nuo 2017 metų, o A1 kelyje tarp Vilniaus ir Kauno jau keletą metų egzistuoja kelio ruožas, pritaikytas autonominių automobilių bandymams. Vilnius tapo pirmuoju Europoje miestu, kuriame maisto prekes pristatė autonominiai startuolio „LastMile“ automobiliai.
Nauja lustų krizė ir jos priežastys
Automobilių pramonės atstovai ir analitikai vis garsiau kalba apie artėjančią naują lustų krizę. Šįkart gamyklų konvejeriai gali sustoti ne dėl pandemijos ar stichinių nelaimių, o dėl žaibiškai populiarėjančio dirbtinio intelekto, kuris iš rinkos siurbia gyvybiškai svarbius komponentus. Pasaulį užvaldžius dirbtinio intelekto karštinei, technologijų milžinai masiškai stato naujus duomenų centrus, kuriems reikalingi milžiniški atminties lustų kiekiai. Vietoje specifinių DRAM lustų, kurie būtini šiuolaikiniams automobiliams, gamybos linijos perorientuojamos į pelningesnius komponentus, skirtus dirbtinio intelekto sistemoms. Tai automobilių gamintojus stumia į kampą - detalių mažėja, o jų kaina auga.
Didžiųjų koncernų vadovai, tokie kaip „Ford“ finansų vadovė Sherry House, patvirtina, kad bendrovė atidžiai stebi rinkos pokyčius ir jaučia spaudimą kainoms. Nors kol kas gamyklos dirba, signalas aiškus - brangstantys komponentai anksčiau ar vėliau atsispindės ir galutinėje automobilio kainoje.
Ekspertai apie galimą lustų badą kalba jau keletą mėnesių. Nors apokaliptinio scenarijaus, koks buvo pandemijos pradžioje, tikėtis neverta, gamybos vėlavimai ir kainų šuoliai atrodo neišvengiami.
Lietuvos vizija: elektromobiliai ir vidaus degimo variklių atsisakymas
Naujienų agentūros „Bloomberg“ analitikai prognozuoja, kad iki 2040 m. elektra varomi automobiliai galėtų sudaryti 57% visų pasaulyje parduodamų naujų lengvųjų automobilių. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos planai yra dar ambicingesni - siekiama, kad iki 2040 m. šalies keliuose neliktų transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.
Nors Lietuvos keliuose tik po truputį pradeda augti elektra varomų automobilių skaičius ir pradedama dirbti prie infrastruktūros plėtros, visi pagrindiniai automobilių gamintojai jau žengia kitą žingsnį ir intensyviai dirba kurdami savivaldžių automobilių koncepcijas.
Šiuolaikiniai automobiliai gali tapti asmeniniais asistentais, sinchronizuojamais su telefonu ir kalendoriumi. Naujuose modeliuose įdiegtos technologijos leidžia aptarnavimo centro specialistams realiuoju laiku stebėti įvairius automobilio parametrus ir nuotoliniu būdu identifikuoti problemas.
Netolimoje ateityje, t. y. per artimiausius 6-9 mėn., galime sulaukti visiškai autonomiškai važiuojančių automobilių. Tačiau daugelio šalių įstatyminė bazė neleidžia visiškai perduoti vairavimo automobiliui. Ateityje, kai įvyks esminis lūžis ir keliuose bus daugiau autonominių automobilių, kurie 5G ryšiu galės sąveikauti tarpusavyje ir su visa infrastruktūra, eismas galės vykti be žmogaus įsikišimo.
tags: #automobiliu #pramone #ateityje