Asociacija parengė išsamiau mūsų šalies lengvųjų automobilių, per dvejus pastaruosius metus pristatytų į techninės apžiūros stotis, techninių trūkumų analizę. T. y. įvertino daugiau nei 1,3 mln. įrašų Centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje (CTADB), sudarė vidutinio statistinio „lietuviško automobilio“ portretą bei sukūrė galimybes palyginti skirtingų segmentų, automobilių markių ir modelių, amžiaus grupių transporto priemones pagal dažniausiai fiksuojamas problemas. Ši informacija yra puikus sufleris tiems, kurie domisi technikos pasauliu, taip pat nusprendusiems atnaujinti šeimos transporto parką ir norintiems rinktis automobilį racionaliais kriterijais. T. y., įvertinant dažniausiai tam tikrų prekinių ženklų ar konkrečių modelių patikimumą, labiausiai tikėtinus trūkumus, išryškėjančius ilgalaikės eksploatacijos metu.
Išnagrinėti pagrindiniai trūkumai
Pasak asociacijos atstovų, tai neabejotinai galėtų būti įdomu tiek technika besidomintiems, tiek automobilių servisų meistrams ar už įmonių transporto priežiūrą atsakingiems žmonėms - laiku atkreipus dėmesį į silpnesnes kai kurių mašinų vietas, galima išvengti nemalonių siurprizų kelyje bei minimizuoti avarinių situacijų riziką. Nagrinėtos pagrindinės trūkumų grupės ir jas sudarantys trūkumai: stabdymo įranga (sistema); vairo mechanizmas; matomumas; žibintai, atšvaitai ir elektros įranga; ašys, ratai, padangos ir pakaba; važiuoklė (kėbulas, rėmas) ir prie jos tvirtinami mazgai; kita įranga; neigiami veiksniai. Atskirai pateikiamas automobilių apžiūros praeinamumas iš pirmo karto (proc.) ir nustatytų pavojingų (PT) ir didelių trūkumų (DT) skaičius vienam automobiliui.
Automobilių segmentų techninių trūkumų rezultatai pateiktose lentelėse yra lyginami su lengvųjų automobilių vidurkio rezultatais. Jei atitinkamo trūkumo langelio rezultatai yra geresni - žymima žalia spalva, jei blogesni - raudona spalva, jei atitinka vidurkį - geltona spalva.
Raskite dominančio automobilio modelį ir susipažinkite su išsamia trūkumų statistika čia: www.vta.lt/grupes/visi-modeliai/
Lengvųjų automobilių techninių trūkumų analizei naudota Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė, kurioje kaupiami Lietuvoje techninę apžiūrą atliekamų automobilių apžiūros duomenys (2025 metų liepos 1 dienai).
Pasaulinė automobilių statistika
Pirmąją vietą su 4,4 mln. automobilių ir 4,8 mln. gyventojų užėmė Naujoji Zelandija. Tai reiškia, kad šalyje tūkstančiui žmonių tenka 912 transporto priemonių. Antroje vietoje rikiuojasi Australija, kurios keliais rieda daugiau nei 17 mln. automobilių. Šalyje gyvena apie 25,5 mln. Likusias pozicijas penketuke išsidalino Europos šalys: Italija (645), Lenkija (644) ir Suomija (632). Už jų rikiuojasi 83,7 mln. gyventojų turinti Vokietija, kurios keliais rieda 47 mln.
- Naujojo Zelandija
- Australija
- Italija
- Lenkija
- Suomija
- Vokietija
- Austrija
- Čekija
- Portugalija
- Kinija
Kinija užėmė pirmąją vietą pagal registruotų automobilių skaičių - beveik 300 milijonų, tačiau šalyje gyvena 1,4 milijardo žmonių, o tai reiškia, kad 1000 žmonių tenka 203 automobiliai.
Tyrimas taip pat atskleidė vidutinį automobilių amžių įvairiose pasaulio šalyse. Pagal šį rodiklį pirmą vietą užėmė Saudo Arabija, kurios gyventojai važinėja vidutiniškai 3,8 metų senumo automobiliais, antroje vietoje Kinija (5,1 metų), trečioje - JAE (5,2 metų).
Transporto priemonių skaičius Lietuvoje
Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių 2025 m. „Regitra“ statistiniais duomenimis 2026 m. sausio 3 dienai Lietuvoje viso buvo registruota 2 404 151 transporto priemonė. Per 2025 m. jų padaugėjo 93 671. Didžiausią dalį, 76,5 proc., sudaro M1 kategorijos lengvieji keleiviniai automobiliai. Jų 2026 m. pradžioje Lietuvoje buvo 1 831 270. Per metus lengvųjų automobilių padaugėjo 64 666.
Senų rusiškų (sovietinių) transporto priemonių statistika Lietuvoje (2025 m. Prieš kelis metus teko pardavinėti paveldėtą „VAZ 21063“.Įdėjus skelbimą internete apie parduodamą automobilį sulaukiau nemažo susidomėjimo ir greitai jis jau buvo parduotas. „Regitra“ skelbiami Lietuvoje registruotų transporto priemonių duomenys leidžia sužinoti kiek ir kokių senų rusiškų automobilių yra mūsų šalyje. Remiantis naujausia 2025 m. spalio 3 d.
Keleivinio transporto statistika 2025 m. 2025 m. spalio 3 d. „Regitra” statistiniais duomenimis Letuvoje buvo registruoti 8234 M2 ir M3 kategorijos keleiviniai automobiliai. Per metus, nuo 2024 m.
Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių 2025 m. 2025 m. liepos 1 d. Jų skaičius nuolat didėja, per metus, nuo 2024 m. liepos 1 d., padaugėjo 60 209 transporto priemonėmis arba 3,5 proc.
Kelių būklė ir priežiūra Lietuvoje
„- Kiekvienais metais, kai dar nebuvau susisiekimo ministru, girdėdavau politikus sakantį, kad kelių būklė labai prasta. Artėjant rinkimams - ar tai būtų savivaldos rinkimai, ar nacionaliniai, ar į parlamentą - visos politinės partijos kalbėdavo apie tai, kad kelių infrastruktūra yra labai prastos būklės ir mes, jeigu mus išrinks, padarysim viską, kad ji pagerėtų. O mes padarėme pirmuosius žingsnius: pradėjo veikti Kelių fondas, taip pat „Via Lietuva“ pasirašė sutartį dėl e‑tolingo (naujos elektroninės kelių mokesčių sistemos) diegimo. Vadinasi, nuo kitų metų turėsim pažangią, šiuolaikišką sunkiasvorio transporto apmokestinimo sistemą. Tai leis surinkti daugiau lėšų į Kelių fondą. Nuo kitų metų turėsim pažangią, šiuolaikišką sunkiasvorio transporto apmokestinimo sistemą. Lygiai taip pat pradėjome tvarkytis ūkiškiau, daugiau lėšų skirti mūsų įmonei „Kelių priežiūra“, kad ji galėtų tvarkyti apie 2000 km krašto kelių, pradedame „dešiniojo rato“ programą - bus tvarkomi duobėti ir subyrėję kelkraščiai. Na, ir ši žiema prie viso to mums dar „pridėjo“, kad magistraliniai ir regioniniai keliai tiesiogine prasme subyrėjo. Turime situaciją, kai jau nebe tik kalbame, kad kelių būklė prasta - matome, kad kai kur jau ir asfalto nebeliko. O dar yra baisiau ir liūdniau, kad to asfalto neliko automagistralėse, kur yra ir didelis greitis, ir automobilių srauto intensyvumas. „Kelių priežiūra“ dirba intensyviai, vos tik pradėjo atsiverti pirmosios duobės. Aš suprantu, ką patiria vairuotojai. Aš pats vairuoju ir man yra tekę automobilio ratu pataikyti į duobę. Patikėkite, keiksnojau ir aš kelininkus.
Tačiau tie žingsniai, kuriuos mes padarėme ir kuriuos dabar darome, perspektyvoje leis stabilizuoti degraduojančią kelių būklę ir pradėti ją atstatyti į reikiamą padėtį. Tai neįvyks per metus ar dvejus, tam prireiks gero dešimtmečio, tą reikia pripažinti. Kaip ir Kelių fondas: jis sukurtas pernai, šiais metais pradėjo veikti ir, metai iš metų, jame sumos didės ir bus galima sutvarkyti daugiau kelių.
„- Čia yra esminis dalykas. Pagrindinis Kelių fondo tikslas - kad būtų išlaikomas nuoseklus, stabilus ir augantis finansavimas kelių priežiūrai. Taip pat inicijuosiu Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymo pakeitimą, nes turime kitą problematiką - infliaciją: skiri daugiau lėšų kelių priežiūrai, bet infliacija tas lėšas „suvalgo“. Turi daugiau finansų, bet padarai tą patį arba mažiau. Kuomet finansavimas buvo netolygus eilę metų, nebuvo aiškių prioritetų, trūko ūkiškumo kelių infrastruktūros priežiūroje, o ši žiema jau buvo paskutinis vardiklis, kuris parodė, kad kalbos kalbomis, tačiau rezultatas yra toks. Jeigu nebūtume padarę tų žingsnių, kuriuos padarėme - Kelių fondas, e‑tolingas, tų žingsnių, kuriuos dar darysime, tokių kaip Kelių priežiūros ir plėtros programos susiejimas su infliacija - būtume ženkliai prastesnėje situacijoje negu esame šiandien. Tai pareikalaus visų vairuotojų kantrybės dar kelis metus. Tame tarpe ir mano, kaip vairuotojo, kuris tikrai nesididžiuoja keliais.
E-tolingo nauda ir kovos su kelių gadinimu priemonės
„- Tai yra viena iš sudedamųjų dalių, kaip išsaugoti mūsų kelių infrastruktūrą, nes e‑tolingas yra taikomas sunkiasvoriam transportui. Susimokama už mokamus kelius, kuriais važiuoja sunkiasvoris transportas, o mokama būtent už kilometrus. Kuo daugiau kilometrų nuvažiuoji, tuo daugiau sumoki. Ko mažiau kilometrų nuvažiuoji, tuo mažiau sumoki. Logika labai paprasta, tai yra dvi dedamosios. Pirma, mažiau važiuoji - mažiau „laužai“ kelius, vadinasi, mažiau moki. Antra - tarša: daugiau važiuoji - daugiau terši, tai irgi atitinkamai daugiau sumoki. Mes tikrai netoleruojame sunkiojo transporto perkrovimo ir paskelbėme akciją „STOP kelių gadinimui“. Antra dedamoji, kuri labai svarbi - sunkiojo transporto perkrovimas. Mes tikrai netoleruojame sunkiojo transporto perkrovimo ir paskelbėme akciją „STOP kelių gadinimui“ tam, kad kovotume su sunkiojo transporto perkrovimu. Šitos dvi priemonės, kaip e‑tolingas, taip pat patikrinimai, kad nebūtų perkrautas sunkusis transportas, yra kompleksas priemonių, skirtų stabdyti degraduojančią kelių infrastruktūrą ir neleisti jos dar labiau laužyti. Matome, kad kas kelerius metus automagistralėse turime tvarkyti tuos pačius ruožus, kuriuos jau sutvarkėme prieš du, tris metus. Kaip tik vasara, pats kelionių metas - visi traukia į pajūrį, o magistralėje A1 triūsia kelininkai. Na, to neturi būti. Sutvarkėm ir pamiršom dešimtmečiui. E-tolingas, akcija „STOP kelių gadinimui“ mums padės finansus ir visus resursus nukreipti jau į kitus - krašto ir regioninius kelius, o ne tik į automagistrales. Šiais metais bus sutvarkytas rekordinis automagistralių kilometrų skaičius, daugiau nei 100 km. Reikia suprasti vieną dalyką - automagistralėse yra pats didžiausias transporto srautas. Per parą vien sunkiojo transporto pravažiuoja 18 tūkst. vienetų. Visi Lietuvos piliečiai važiuoja automagistralėmis, tai yra mūsų pagrindinės arterijos. Taip, aš irgi labai norėčiau kuo daugiau išasfaltuoti žvyrkelių, sutvarkyti ir krašto regioninius kelius, tačiau jais besinaudojantys gyventojai važiuoja ir automagistralėmis. Nepamirštam regionų, ten irgi tvarkome kelius, tik turbūt ne tokiu tempu, kokiu norėtųsi. Na, bet finansų ir kitų resursų turim ribotai, todėl ieškome priemonių, kaip už pigiau padaryti daugiau, kad nenukentėtų kokybė ir, lygiai taip pat, kad nereikėtų į tą patį kelio ruožą grįžti po kelių metų atgal.
„- Yra toks posakis: nereikia išradinėti dviračio. Taip ir čia - reikia ieškoti priežasties, kodėl yra pirma juosta su provėžomis, kodėl tiek daug atsiveria duobių, ir kodėl tenka kas kelis metus kartoti tų pačių ruožų tvarkymą. Kovoti ne su pasekme, bet su priežastimi. Pradėjus vertinti priežastį, visi kalba apie tą patį - perkrautą sunkųjį transportą. Pradėjus gilintis, paaiškėja, kad, pavyzdžiui, „Via Baltica“, moderni nuo Marijampolės iki Lenkijos pasienio, bet įrengta lygiai nulis svarstyklių sunkiasvoriam transportui. Investavome daugiau nei pusę milijardo, bet neradome kelių šimtų tūkstančių eurų padaryti svarstyklių? Na, yra kaip yra. Tie, kas anksčiau projektavo ir įrenginėjo, priėmė tokius sprendimus. Čia galima tik svarstyti, kodėl buvo priimti tokie sprendimai. Tų klaidų, kurios buvo padarytos, mes nekartosime - mes jas ištaisysime. Mes žiūrime ūkiškai ir praktiškai. Tų klaidų, kurios buvo padarytos, mes nekartosime - mes jas ištaisysime. Pagrindiniuose taškuose įrengsime momentines svarstykles sunkiasvoriam transportui. Kuomet pro jas pravažiuoji, jeigu jis yra perkrautas, sistema užfiksuoja viršsvorį, kamera fiksuoja numerį ir automatiškai sugeneruojamas administracinio nusižengimo protokolas, kurį gauna vairuotojas. Tokiu būdu sustabdysim kelių „laužymą“. Bet tai yra tik viena iš priemonių. Kaip ir minėjau, yra ir e‑tolingas, lygiai taip yra priemonės žiūrėti, vertinti ir įvesti naujas technologijas kelių tvarkymui, kaip įsivertinti teisinį reguliavimą, kad tų lėšų „nesuvalgytų“ infliacija. Inicijuosiu Kelių priežiūros ir plėtros programos įstatymo pakeitimus. Tai yra visa puokštė priemonių, kurias reikia taikyti. Svarbu susikoncentruoti ne ties viena, bet visomis. Aš tikrai tikiu, kad po keleto metų kitas ministras, kuris bus šitoje kėdėje, galės džiaugtis, kad kelių degradacija - sustabdyta, o kelių būklė gerėja. Na, bet kažkam reikia padaryti pirmus žingsnius - juos ir darome.
„- Taip. Labai svarbu pažymėti, kad ne visi vežėjai perkrauna sunkiasvorį transportą. Ne kartą dėkojau tiems, kurie laikosi tvarkos ir neperkrauna. Parengėme memorandumą, kurį pasirašė ir kolegos kitų ministerijų ministrai, ir asociacijos, partneriai, vežėjai, kurie yra sąmoningi ir nori prisidėti prie to, kad keliai nebūtų gadinami ir niokojami. Tai yra mūsų visų ir mūsų valstybės turtas. Mes naudojame biudžeto lėšas tiems patiems kilometrams vėl ir vėl tvarkyti. Taip pat sudarėme darbo grupę, kurioje yra ekspertai, asociacijos, partneriai, kurie įvertins, teiks idėjas, peržiūrės teisinį reguliavimą, kaip dar galime užtikrinti, kad mūsų kelių infrastruktūra sustotų byrėjusi ir pradėtų gerėti.
Sprendimas priimtas: degalų kainas bandys stabdyti – ar tai suveiks?
Tiltai ir viadukai: svarba ir priežiūra
„- Susisiekimo sektorius yra labai platus, bet iš užuominos ekrane matau, kad tai tiltų ir viadukų metai. Tai yra labai svarbu, bet nereikia užsižaisti tik su tiltais ir viadukais. Aš ne kartą minėjau, kad kelių infrastruktūra yra plati, ją sudaro ne tik tiltai ir viadukai: ją sudaro įvairūs keliai, nuo magistralių iki krašto kelių.
Užtikrinti tiltų ir viadukų tinkamą būklę ypatingai svarbu. Žinome Kėdainių pavyzdį, kaip nugriuvo tiltas, žinome Kėdainių pavyzdį, kaip „dingo“ tiltas. Tai žinote, jau nebe kelininkų Kėdainių rajonui reikia, o kunigo, panašu, kad galbūt jis padėtų.
„- Atsivešime kelininkus, gal kas nors ir kunigą parūpins. Bus tie tiltai šiais metais, viskas gerai. Pavasarį atidarysime pagrindinį Kėdainių tiltą, metų antroje pusėje ir „dingęs” tiltas atsiras, bus pastatytas naujas. Kalbant apie tiltus ir viadukus, labai svarbus yra bėgimas su laiku. Mes kovojame su laiku: nespėjame, tiltai yra, griūva, uždaromi greičiau nei turime finansų ir netgi laiko, žmogiškųjų išteklių, juos tvarkyti. Siekiame inicijuoti ir tikslas yra būtent PPP (angl. public private partnership) projektai viešosios ir privačios partnerystės principu. Tokiu būdu yra galimybė iki 2030 metų per PPP projektus dar papildomai sutvarkyti per 99 tiltus ir viadukus. Po daugiau nei 15 metų pertraukos nuo Palangos aplinkkelio tiesimo, sėkmingai startavo naujas PPP projektas - Zarasų aplinkkelis. Pasitelkę partnerystę su privačiu sektoriumi, į projektus įtrauksime tiltų bei viadukų tvarkymą. Tai leis greičiau, efektyviau ir ekonomiškiau atnaujinti infrastruktūrą bei užtikrins saugų susisiekimą tarp regionų ir didmiesčių. Turime ir dar vieną iššūkį - jei tiltas labai prastos būklės ir jis nugriūva, kol pastato naują arba apriboja eismą, tenka patirti nepatogumų ir važiuoti papildomus kilometrus. Bet yra tokių rajonų ir savivaldybių, kur netekus tilto visa savivaldybė padalijama per pusę, ir tokiu atveju tenka jau ne kelis ir ne keliolika kilometrų vykti ratu. Turime tiek susisiekimo problemą, tiek diskomfortą gyventojams, tiek ir problemą kalbant apie evakuaciją ar karinį mobilumą. Vėlgi, tiltų negalima vertinti tik pagal jų būklę. Juos taip pat reikia vertinti ir pagal tai, kokią jie reikšmę turi kaip atitinkamo ruožo arterija. Jeigu netenki ar nukerti tą arteriją, gali tekti susidurti ir su negrįžtamomis pasekmėmis.
„- Kiekvienam žmogui svarbiausia yra tai, kas vyksta jo kieme, jo rajone - žvyrkelis, tiltas, viadukas ir vykimas iš taško A į tašką B. Tai savaime suprantama ir kiekvienam iš mūsų tai svarbiausia. Tačiau yra keli kriterijai. Pirma - tiltų ir viadukų būklė - kiek jie dar gali tarnauti. Antrasis labai svarbus kriterijus, kokią įtaką jis turi transporto arterijai. Kleboniškio tilto pavyzdys - jeigu jo neliktų, mes iš esmės Vilnių nuo Kauno atskiriame, automagistralė tampa neįgali. Taip pat yra rajonų ir savivaldybių, kur netekus tilto pati savivaldybė per pusę yra padalijama. Galime įsivaizduoti, kokie nepatogumai tuomet kyla. Kaip ir minėjau anksčiau, reikės dar palaukti metus ir turbūt ne vienus, kol mes stabilizuosime tą situaciją, kurią paveldėjome ir kuri yra užgyventa. Tačiau kažkas turi pradėti daryti darbą - tą ir pradėjome.
Naujieji traukiniai ir kelionės traukiniu
„- Tenka vasarą važiuoti su traukiniu. Tikrai kai yra galimybė iš Vilniaus į Kauną važiuoju traukiniu. Labai laukiu naujųjų traukinių. Teko ir pačiam praėjusį spalį peržvelgti, praeiti, pabandyti. Tai yra nesulyginama su dabartiniais traukiniais. Šiuo metu turimi traukiniai yra geri, vakarietiški, tačiau naujieji yra keli žingsniai į priekį - ir erdvė, ir komfortas, ir greitis, ir pačio traukinio kokybė. Nuoširdžiai tikiu, kad bus daugiau žmonių, kurie rinksis važiuoti traukiniu vien tik dėl to, kad juos pritrauks naujas kokybiškas „Stadler“ traukinys.
„- Kavos skonis tai toks labai individualus aspektas - vienam vienur skani kava, kitam kitur. Bet visada galima atsinešti savo kavą su savo puodeliu. Tačiau kėdė - tikrai labai patogi, lankstosi, galima gulsčiau, stačiau sėdėti, kojoms vietos daugiau yra, o tai labai svarbu. Tikriausiai ne vienas esame susidūrę su tam tikromis avialinijomis skrisdami, kai nėra vietos kojoms ir tenka ne vieną valandą lėktuve būti, kiek diskomforto tai sukelia. Šie traukiniai yra pritaikyti būtent žmogui. Aš irgi esu traukinių fanatikas. Tikrai ne autobusų, nors sritis reguliuojama, reikia rūpintis ir viešuoju transportu, tarpmiestiniais, tolimojo susisiekimo autobusais. Tačiau jei yra galimybė, visą laiką renkuosi traukinį. Tai yra greičiau, paprasčiau, patogiau, saugiau, komfortiškiau. O turint jau naujuosius traukinius - tai yra visiškai kitas lygis. Kaip sakytų mano močiutė - tikras Vakarų pasaulis atėjo.
Automobilių rinka Lietuvoje ir ES
Skelbiama, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lizingu buvo įsigyti 5147 automobiliai, kas sudaro 51 proc. visų naujai įregistruotų lengvųjų automobilių Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais, lizingu buvo įsigyta 5 proc. mažiau automobilių, tačiau bendrai pirkėjų aktyvumą galima vertinti pozityviai.
„Citadele“ banko ir „Citadele leasing“ valdybos narys bei Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse Vaidas Žagūnis atkreipia dėmesį, jog daugiausiai automobilių registruojama pavasario mėnesiais.
„Tai įprasta Lietuvos rinkai, tad šią tendenciją, tikėtina, matysime ir šiemet. Gerėjanti žmonių finansinė situacija ir pamažu mažėjančios EURIBOR palūkanų normos leidžia vartotojams įsigyti didesnius ir brangesnius pirkinius“, - sako V.Žagūnis.
Aktyviausiai nauji automobiliai buvo registruojami Vilniuje - čia pirmąjį šių metų ketvirtį buvo registruoti 6673 nauji automobiliai - beveik 35 proc. automobilių daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, ES pirmąjį šių metų ketvirtį buvo įregistruota 2,7 mln. automobilių, o tai yra 1,9 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.
2025 m. pirmasis ketvirtis ES automobilių rinkoje pasižymėjo stipriu elektromobilių segmento augimu - akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių pardavimai padidėjo beveik ketvirtadaliu - 23,9 proc. ir užėmė daugiau nei 15 proc. visos rinkos. Hibridiniai automobiliai taip pat išliko populiarūs, jų registracija ūgtelėjo daugiau nei 20 proc. ir sudarė didžiausią rinkos dalį - 35,5 proc.
ACEA duomenimis, Lietuva išlaiko tvirtą lyderės poziciją tarp kitų Baltijos šalių - čia 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo įregistruota beveik 46 proc. daugiau automobilių nei Latvijoje ir 76 proc. daugiau nei Estijoje.
Daugiausia lietuviai rinkosi hibridinius automobilius - 51,1 proc., antra bei trečia vieta dalinosi benzinu ir dyzelinu varomi automobiliai - 16,6 proc.
| Transporto priemonės tipas | Sausio 3 d. 2026 m. | Pokytis per metus |
|---|---|---|
| Viso transporto priemonių | 2 404 151 | +93 671 |
| Lengvieji keleiviniai automobiliai (M1) | 1 831 270 (76,5%) | +64 666 |
| Keleiviniai automobiliai (M2 ir M3) | 8234 | N/A |
tags: #automobiliu #tenka #vienam #gyventojui