Automobilių pramonė išgyvena transformaciją, kuriai vadovauja darnaus vystymosi koncepcija ir ekologiškų transporto priemonių atsiradimas. Šiandieninis transporto sektorius yra glaudžiai susijęs su kitais darnaus vystymosi elementais, vystomais kompleksiškai. Ekologiškas automobilis tampa vis populiaresne transporto sistemos dalimi, nors jo samprata dar nėra galutinai suformuota.
Ar tai automobilis, kuris eksploatuojamas nekenkiant gamtai? Ar toks, kuris gaminamas iš ekologiškų medžiagų? O gal toks, kurio gamyboje minimaliai teršiama aplinka? Kuris naudoja elektros energiją? Arba tas, kuris naudoja mažiau elektros energijos, gaunamos neekologiškais būdais?
Darnaus vystymosi koncepcija atsirado vystantis visuomenei ir jos sąmoningumui. Jos ištakos siekia XVIII amžiaus klasikinę politinę ekonomiką, kurią pradėjo Adamas Smithas. Taip pat darnaus vystymosi pagrindus galima aptikti XIX amžiaus Vakarų Europos miškininkystėje. Pirmoji Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategija (aplinkos veiksms programa) buvo priimta 1973 metais. Ji buvo pakeista 1977, 1982, 1987, 2000 metais. Dabartinė Europos Sąjungos darnaus vystymosi strategija buvo patvirtinta 2006 metų birželį. Lietuvoje nacionalinė darnaus vystymosi strategija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-11 nutarimu Nr. 1160.
Šiandien darnus vystymasis yra daugelio šalių mokslininkų, verslininkų ir politikų studijų objektas. Nors darnaus vystymosi samprata nėra griežtai apibrėžta, ji nurodo tolesnę žmonijos evoliucijos kryptį. Darnaus vystymosi esmė yra ta, kad dabarties žmonijos reikmių tenkinimas neturi apriboti ateities kartų galimybių tenkinti savąsias.
Darnaus Vystymosi Koncepcija
Darnaus vystymosi koncepcija buvo suformuluota 1987 metais JTO specialiosios aplinkos ir vystymosi komisijos ataskaitoje "Bendra ateitis". Ši koncepcija sujungia dvi iki tol prieštaravusias nuostatas - antropocentrinę ir ekocentrinę. Darnaus vystymosi koncepcijos esmė buvo ta, kad abi šios nuostatos žmonijai svarbios, kaip ir jų atstovaujamos sferos - verslas ir aplinkosauga, bet jos nėra priešiškos ir gali papildyti viena kitą.
1 pav. Kaip matyti iliustracijoje, darnus vystymasis sujungia tris iki šiol laikytas nesusijusiomis sritis: visuomenę, ekonomiką ir aplinką. Dėl to darnaus vystymosi apibrėžimas šiek tiek kinta ir priklausomai nuo aspekto, kuriuo jis nagrinėjamas.
Darnaus vystymosi samprata, nors ir nėra griežtai apibrėžta, nurodo tolesnę žmonijos evoliucijos kryptį. Logiška, kad čia kilo darnaus vystymosi vertinimo problema. Kadangi darnus vystymasis yra sąvoka, apimanti beveik visas sritis, tai sudaryti objektyvius jos vertinimo būdus ir rodiklius sudėtinga. Vis dėlto, tai būtina, kad būtų galima kontroliuoti darnaus vystymosi uždavinių įgyvendinimą.
Europos Sąjungos sutartyje bendruosiuose nuostatuose nurodyta, kad Sąjunga siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, siekiant visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu.
Transporto Sektoriaus Vystymasis ir Ekologiški Automobiliai
Transporto sektorius yra vienas iš probleminiausių sektorių, kuriame mažiausiai matyti pažanga darnaus vystymosi aspektu. Tai dėl jo specifikos - transportas yra pakankamai inertiškas.
Transportas dažniausiai skirstomas pagal transporto priemones, naudojamas pervežti asmenis ir krovinius žeme, oru ir vandeniu. Motorinės transporto priemonės (automobiliai, laivai, lėktuvai, traukiniai) yra populiariausios, nes jos yra greitesnės, galingesnės ir patogesnės. Asmens ir krovinio mobilumas negali būti varžomas, nes transporto sektoriaus plėtra yra susijusi tiesiogiai su visos ekonomikos augimu.
Europos Komisija prognozuoja, kad iki 2020 m. Vystantis transporto sektoriui ekonominiu aspektu, didėja ir jo poveikis aplinkai ir žmonėms, taigi aplinkosauginė transporto reguliavimo kryptis darosi kasdien vis aktualesnė.
Savavaldžių automobilių era neabejotinai jau čia. Šiuolaikinėje technologijų ir inovacijų eroje, vis daugiau kompanijų investuoja milžiniškus resursus siekdamos sukurti kuo pažangesnius autonominius automobilius. „Tesla“ yra viena iš pagrindinių pirmaujančių įmonių savavaldžių technologijų sferoje. „Waymo“ yra autonominių automobilių technologijų pionierius. Transporto paslaugų milžinė „Uber“ taip pat plėtoja savo autonominių automobilių technologijas.
Nepaisant spartaus technologijų progreso, autonominių automobilių pramonė vis dar susiduria su nemažai iššūkių. Be techninių kliūčių, būtina spręsti ir saugumo bei etikos klausimus. Tačiau ateities perspektyvos atrodo šviesios. Gali būti, kad artimiausioje ateityje savavaldžiai automobiliai taps kasdienio gyvenimo dalimi daugelyje pasaulio šalių.
Naujausios Automobilių Technologijos
Technologinė revoliucija automobilių pramonėje tęsiasi, ir vairuotojai jau dabar gali mėgautis pažangiomis sistemomis, kurios suteikia daugiau saugumo, patogumo ir efektyvumo. Pateikiame dešimt technologijų, kurios vairavimą paverčia paprastesniu ir mažiau įtemptu:
- Automatinio avarinio stabdymo sistema (AEB): viena iš svarbiausių saugos technologijų, skirta sumažinti avarijų riziką ir jų sunkumą.
- Adaptuojančioji greičio palaikymo sistema: naudoja radarus, kameras ir jutiklius, kad nuolat stebėtų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės.
- Automatinis parkavimo asistentas: sprendimas vairuotojams, kurie bijo arba nemėgsta parkuotis siaurose vietose.
- 360 laipsnių vaizdo sistema: vienas pažangiausių sprendimų, padedantis vairuotojams matyti visą automobilio aplinką.
- Išmaniosios navigacijos sistemos: leidžia vairuotojams greičiau, tiksliau ir patogiau pasiekti kelionės tikslą.
- Juostos laikymosi asistentas (LKA): viena iš pažangiausių vairavimo pagalbinių sistemų, sukurta siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių.
- Pagalbinė nuokalnės valdymo sistema (HDC): sukurta siekiant užtikrinti vairuotojo ir keleivių saugumą stačiose nuokalnėse.
- Projekcinis ekranas (HUD): technologija, kuri tiesiogiai prisideda prie vairuotojo patogumo ir saugumo.
- Elektroninė stabdžių jėgos paskirstymo sistema (EBD): neatsiejama šiuolaikinių stabdžių sistemų dalis, užtikrinanti efektyvų ir saugų stabdymą.
- Balso komandos ir dirbtinio intelekto (DI) integracija: ženkliai keičia vairavimo patirtį, suteikdama daugiau patogumo ir saugumo.
Elektromobiliai ir kitos alternatyvios transporto priemonės tampa vis populiaresnės. Prognozuojama, kad iki 2050 metų elektromobiliai sudarys 40 proc. visos automobilių rinkos.
Automobilių Gamybos Perspektyvos Lietuvoje
Lietuvoje automobilių gamyklų iš esmės niekada nebuvo. Nors Lietuva nėra per maža automobilių gamyklai, o jos geografinė padėtis nėra tokia didelė kliūtis, kokia gali atrodyti, didžiausios automobilių gamintojų investicijos mūsų šalį aplenkė. Viena iš priežasčių - didelės rinkos nebuvimas šalia. Taip pat didieji gamintojai ieško šalių su didesniais gyventojų skaičiais ir gilesnėmis gamybos tradicijomis.
Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva neturi ką pasiūlyti automobilių pramonei. Šalis gali tapti vieta, kurioje bus steigiami paslaugų ar tyrimų centrai, susiję su finansų valdymu, informacinėmis technologijomis ar net inžinerija. Lietuva turi ką pasiūlyti didiesiems automobilių prekių ženklams, ypač stiprias inžinerines kompetencijas.
Nors automobilių gamyklų Lietuvoje greitu metu nebus, nuolatinis bendravimas su automobilių pramonės įmonėmis yra svarbus investicijų pritraukimo strategijai. Lietuva turi potencialo vystyti gamybinę veiklą ir būti patrauklia lokacija automobilių pramonei.
tags: #automobiliu #vystimosi #perspektyvos