Susidūrimai su laukiniais gyvūnais keliuose tampa vis dažnesni ir pavojingesni, ypač tam tikruose regionuose ir sezono metu. Nors vairuotojai dažniausiai perspėjami apie tai, kad didžiausia rizika su laukiniais gyvūnais susidurti yra užmiesčio keliuose, tačiau vis dažniau gyvūnų pastebima ir miestų gatvėse. Automobilių susidūrimai su laukiniais gyvūnais tampa vis dažnesni - tai lėmė ne tik žmonių gyvenviečių plėtimasis į jų teritorijas, tačiau ir pastarųjų metų karantinas. Dėl sumažėjusio eismo keliuose mažiau triukšminga, tad gyvūnai vis drąsiau prie jų artinasi. Tokie susidūrimai itin pavojingi ir gali padaryti daug žalos tiek žmonių sveikatai, tiek ir turtui.
Rizika susidurti su į kelią išbėgusiu gyvūnu išlieka kiekvienu metų laiku, tačiau pavasaris ir ruduo pasižymi išaugusia tokių eismo įvykių tikimybe. Pavasarį, prasidėjus gyvūnų migracijai, keliuose padaugėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, šiuo metu užfiksuojama daugiausia tokių įvykių. Statistiniai duomenys rodo, kad tokių susidūrimų skaičius pradeda augti balandžio mėnesį ir išlieka aukštas visą antrąjį metų ketvirtį - draudimo bendrovės ERGO duomenimis, 2023 m. balandžio - birželio mėnesiais buvo užfiksuota beveik trečdalis visų per metus įvykusių susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Vidutinė žala viršijo 2000 eurų, o didžiausia išmoka siekė 17 tūkst. eurų. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos duomenimis pranešimų apie susidūrimus su laukiniais gyvūnais padaugėja ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį, ypač gegužės ir spalio mėnesiais. Pastarųjų metų duomenimis, gegužę pranešimų apie susidūrimus daugėja: 2022 m. jų buvo 1 125, 2023 m. - 1 202, o 2024 m. šis skaičius išaugo iki 1 344. Šiuo laikotarpiu gyvūnai aktyviai migruoja dėl rujos, taip pat atsiranda daugiau grėsmės atvestiems jaunikliams nuklysti, todėl dažniau pasitaiko, kad jie kerta kelius. Rudens mėnesiais, ypač spalį ir lapkritį, taip pat pastebimas susidūrimų su laukiniais gyvūnais padidėjimas. Pavyzdžiui, spalio mėnesį pranešimų skaičius per trejus metus svyravo, tačiau šiemet pasiekė 920 pranešimų, 779 pranešimai fiksuoti 2023 m. ir 804 - 2022 m. Rudens susidūrimų dažnėjimui įtakos turi prastesnis matomumas ir ilgesnės tamsiosios paros valandos irt spalį besitęsianti briedžių ir elnių ruja. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje ekspertai pastebi, kad vienas juodžiausių laikotarpių eismo dalyviams būna spalį, nes tada žvėrių migracijos sezonas pasiekia piką. ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, pastaruoju metu kone kiekvieną dieną susikerta laukinių gyvūnų ir eismo dalyvių keliai. Draudimo bendrovė šiais metais iki spalio vidurio jau fiksavo 471 tokį įvykį, o išmokėtų arba rezervuotų draudimo išmokų suma siekia 742 tūkst. eurų. Per visus 2017 metus užfiksuoti 484 susidūrimai su gyvūnais, o išmokėtų arba rezervuotų draudimo išmokų suma siekė 640 tūkst.
Lietuvoje kasmet įvyksta apie 2500-3000 eismo įvykių, kai susikerta transporto priemonių ir laukinių gyvūnų keliai. Per 9 šių metų mėnesius Lietuvos keliuose užregistruoti 29 tokie eismo įvykiai, iš jų net 21 eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu. 2020 metais užregistruota 17 tokių įvykių, iš kurių 8 eismo įvykiai fiksuoti tamsiu paros metu.
Kelyje dažniausiai susiduriama su stirnomis ir šernais. Skaudžiausi susidūrimai paprastai būna su briedžiais - tokios avarijos neretai baigiasi rimtais sužalojimais tiek žmonėms, tiek gyvūnams. „Dažniausiai automobiliai susiduria su stambiais kanopiniais gyvūnais - briedžiais, stirnomis, elniais. Tokių avarijų pasekmės būna skaudžios - sužeidžiami žmonės, automobiliai apgadinami labai smarkiai, pasitaiko, kad po susidūrimo su gyvūnu jie yra nepataisomi.
Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17-23 valandomis, taip pat anksti ryte, 4-5 val. Didesnis pavojus susidurti su gyvūnu yra rudenį ir žiemą, kadangi dauguma kanopinių gyvūnų į kelius išeina tada, kai tamsu. Taip yra dėl to, kad žiemą yra žymiai ilgesnis tamsusis paros metas. Be to, matomumą apsunkina prastesnis apšvietimas. Itin svarbus dalykas - kai kurių laukinių žvėrių judėjimas grupelėmis. Pamačius kelią kertant šerną, beveik visai atvejais galima tikėtis, kad iš paskos skuos dar 10 - 15 bandos narių.
Kelių eismo taisyklėse esantis kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“ įspėja vairuotojus apie pavojingą kelio ruožą, kur laukiniai gyvūnai gali netikėtai išbėgti į kelią. Šis ženklas paprastai pastatomas tose vietose, kur yra didelė tikimybė susidurti su gyvūnais, ypač šalia miškų, laukų ir kitų natūralių buveinių. Tačiau, ką daryti, nežino ir vairuotojai: spaudžia garsinį signalą, ima švilpti, traukia mobiliuosius telefonus - filmuoja, fotografuoja. Tada gyvūnas pasimeta, tampa agresyvus. Vairuotojams rekomenduoja laikytis atstumo, protingai rinktis važiavimo greitį ir atsižvelgti į tai, kad gyvūnai nesugeba tinkamai įvertinti didesnio nei 60 km/val. greičio.
Kaip sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais riziką?
Saugumas kelyje priklauso nuo vairuotojų atidumo. Norint apsisaugoti nuo susidūrimų su laukiniais gyvūnais, svarbu laikytis keleto saugumo taisyklių:
- Pastebėję laukinį gyvūną, sumažinkite greitį, naudokite garsinį signalą, kad atkreiptumėte gyvūno dėmesį, ir kuo tolygiau bei švelniau valdykite automobilį.
- Vairuokite atsargiau temstant ir naktį, kai gyvūnai aktyvesni, ypač miškingose teritorijose.
- Naudokite specialius „švilpukus“, tvirtinamus ant automobilio veidrodėlių ar buferio. Jie skleidžia specifinį garsą, kuris perspėja laukinius gyvūnus nesiartinti prie kelio.
- Visada sutemus, naktį ir paryčiais važiuokite lėčiau.
- Atkreipkite dėmesį į kelio ženklus, įspėjančius apie laukinius gyvūnus.
- Rinkitės saugų važiavimo greitį, kuris atitiktų oro sąlygas ir kelio dangą.
- Vairuokite atidžiai ir išlikite budrūs, ypač kai važiuojama miškingomis vietomis.
Pastebėjus laukinį gyvūną ant kelio arba šalia jo, reikėtų dar labiau sumažinti greitį ir vengti artėti prie žvėries. Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereikėtų gąsdinti jo signalizuojant trumpomis-ilgomis šviesomis (taip apakinto gyvūno elgesys tampa visiškai neprognozuojamas) arba spausti garsinio signalo ištisai, nes tai gali gyvūną tik išgąsdinti. Garsinį signalą rekomenduojama spausti pliūpsniais. Jei automobilį tektų stabdyti, reikėtų stabdžių pedalą spausti stipriai, tačiau būtina neprarasti ratų sukibimo su kelio danga. Kai stabdyti per vėlu, reikia bandyti apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną, tačiau ne iš tos pusės į kurią nukreipta jo galva. Apvažiuojant gyvūną, reikia stebėti priešpriešinį eismą, kad būtų išvengta susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu - toks susidūrimas gali būti taip pat labai pavojingas.
Jei vis dėl to per susidūrimą laukinis gyvūnas sužeidžiamas ar nugaišta, vairuotojas privalo apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu ar pastebėjus sužeistą gyvūną kelyje, būtina kuo skubiau pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Skubiosios pagalbos tarnybos operatoriai pranešimą užregistruoja ir perduoda Aplinkos apsaugos departamento Pranešimo priėmimo tarnybos darbuotojui, kuris, įvertinęs situaciją, informaciją gali pateikti artimiausiam medžiotojų būreliui arba Laukinių gyvūnų globos centro specialistams. Svarbiausia informacija, radus sužeistą ar sergantį gyvūną, pateikiama departamento specialistų parengtoje atmintinėje.
Ką daryti įvykus susidūrimui su laukiniu gyvūnu?
Jei susidūrimo su gyvūnu išvengti nepavyko, tada vairuotojas turėtų imtis visų įmanomų priemonių, kad kliūtis nuo kelio būtų pašalinta, o kitų saugumas - užtikrintas. Vairuotojas pirmiausia turėtų įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją, apsirengti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ir tik įsitikinęs, kad yra saugu, išlipti iš transporto priemonės. Taip pat reikia tinkamai apie kliūtį kelyje įspėti kitus eismo dalyvius ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą - gyvenvietėse ženklas turėtų būti statomas ne arčiau kaip 25 metrai nuo sustojusio automobilio, o ne gyvenvietėse - ne arčiau kaip 50 metrų. Pranešus apie įvykį, vairuotojui patariama grįžti į automobilį ir pagalbos laukti jame, nereikėtų bandyti gyvūno patraukti į šalikelę. Jei gyvūnas gyvas, vairuotojui derėtų vengti prie jo artintis - gyvūnas gali išsigąsti ir pradėti bandyti bėgti, o tai gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui.
Susidūrus su laukiniu gyvūnu, visada reikia informuoti policiją. Atvykę policijos pareigūnai tinkamai užregistruos įvykį, kad KASKO draudimas galėtų atlyginti patirtus nuostolius. Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vadovė Laima Grižaitė pasakoja, kad laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl sužeidus gyvūną ar jam žuvus, kelių eismo taisyklės įpareigoja apie tai pranešti policijai. „Pranešus apie sužeistą ar žuvusį gyvūną, skubiosios pagalbos tarnybų specialistai susisiekia su to rajono medžioklės plotų valdytojais - medžiotojų būreliu ar klubu. Būtent medžiotojams, kaip reglamentuoja Medžioklės įstatymas, perduodama pasirūpinti sužeistu ar žuvusiu gyvūnu“, - kalba specialistė.
Ji primena, kad paimti partrenktą gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio, draudžiama - jei gyvūnas ar jo dalis paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai, o tai gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Paneigiamas mitas, kad susidūrus su laukiniu gyvūnu kelyje gresia bauda. Dažnai manoma, kad kelyje partrenkus laukinį gyvūną vairuotojui gresia administracinė atsakomybė ar bauda, ypač jei kelyje yra įspėjamieji ženklai apie laukinius gyvūnus artimiausiame kelio ruože, tačiau šis mitas yra klaidingas. Jei gyvūnas buvo partrenktas netyčia, vairuotojas neturi atsakomybės atlyginti aplinkai padarytos žalos ar mokėti baudą, tačiau visais atvejais privalo pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Administracinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai vairuotojas atlieka tyčinius veiksmus, pavyzdžiui, norėdamas partrenkti gyvūną, vaiko jį automobiliu. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad yra draudžiama paimti partrenktą gyvūną iš įvykio vietos. Už tokį veiksmą gresia administracinė atsakomybė.
Jei buvote apsidraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuomet reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo turėsite savarankiškai. Visgi apsidrausti nuo gyvūnų padaromos žalos galima. Jei automobilis apdraustas KASKO draudimu, visa žala bus atlyginta, taip pat ir įvykių, kai susiduriama su laukiniais gyvūnais. Kitas būdas - prie privalomojo civilinės atsakomybės draudimo papildomai užsisakyti draudimą nuo susidūrimų su gyvūnais: briedžiais, stirnomis, elniais ar kitais gyvūnais, kurie kartais padaro ir nepataisomos žalos.
